Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

Be to, jis 2014-09-02 internetiniame puslapyje www.alio.lt patalpino skelbimą: „Paskolos pasirašant vekselio pagrindu“, kuriame apgaulingai nurodė, kad paskolos suteikiamos ir įsipareigojusiems asmenims be paskolos tvarkymo mokesčio, nurodant asmenims prašymus siųsti el. paštu (duomenys neskelbtini), kurį sukūrė jis, T. S., panaudodamas neegzistuojančios bendrovės pavadinimą, pagal kurį 2014 m. rugsėjo 14 d. nukentėjusysis T. B. nurodytu elektroniniu paštu susisiekęs su juo, T. S., sutarė dėl 20 000 litų paskolos, po ko jis, T. S., nurodė pervesti 1000 litų į R. R. priklausančią sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“ banke, melagingai nurodydamas, kad pinigai skirti depozitui. 2014-09-18 nukentėjusiajam T. B. pervedus į nurodytą sąskaitą 1000 litų, jis, T. S., nukentėjusiajam T. B. el. paštu (duomenys neskelbtini), kurį sukūrė panaudodamas melagingus, neegzistuojančio asmens duomenis, persiuntė paties sukurtą paprastąjį vekselį, bei toliau bendraudamas el. paštu (duomenys neskelbtini) nurodė pervesti per kelis kartus dar 3300 litų, apgaulingai nurodydamas, kad pinigai skirti pašto išlaidoms bei dokumentų tvarkymui apmokėti. 2014-09-23 T. B. pravedus 500 litų, 2014-09-24 - 500 litų, 2014-09-28 - 400 litų, 2014-09-30 - 500 litų, 2014-10-01 - 500 litų, 2014-10-03 - 500 litų, 2014-10-13 - 200 litų, į R. R. priklausančią sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“ banke, jis, T. S., apgaule pasinaudojęs R. R. elektronine mokėjimo kortele, šiuos pinigus išgrynino ir taip juos pasisavino, nesuteikdamas T. B. žadėtos 20 000 litų paskolos bei nukentėjusiajam T. B. padarydamas 4300 litų turtinę žalą.

Be to, jis 2014-09-02 internetiniame puslapyje www.skelbiu.info patalpino skelbimą: „Paskolos pasirašant vekselio pagrindu“, apgaulingai nurodydamas, kad suteikia paskolas, ir prašymus siųsti el. paštu (duomenys neskelbtini), kurį sukūrė pats, panaudodamas neegzistuojančios bendrovės pavadinimą. Pagal šį skelbimą 2014 m. spalio 1 d. nukentėjusioji J. V. susisiekė su juo, T. S., apgaule prisistačiusiu kolektyvo „Open paskolos“ vadybininku R. R., ir sutarė dėl 7000 litų paskolos, po ko jis nurodė pervesti į R. R. priklausančią sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“ banke 500 litų, apgaulingai nurodydamas, kad pinigai skirti dokumentų tvarkymui apmokėti. 2014-10-02 nukentėjusiajai J. V. pervedus į nurodytą sąskaitą 500 litų, jis, T. S., apgaule pasinaudojęs R. R. elektronine mokėjimo kortele, šiuos pinigus išgrynino ir taip juos pasisavino, nesuteikdamas J. V. žadėtos 7000 litų paskolos bei nukentėjusiajai J. V. padarydamas 500 litų turtinę žalą.

Be to, jis 2014 m., laikas ir data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, internetinėje svetainėje, tikslu apgaule įgyti svetimą turtą, patalpino skelbimą, apgaulingai nurodydamas, kad suteikia paskolas, pagal kurį nukentėjusioji J. N. susisiekusi su juo, T. S., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu elektroniniu paštu, sutarė dėl 10 000 litų paskolos, po ko jis, T. S., bendraudamas su nukentėjusiąja J. N. elektroniniu paštu, nurodė pravesti į R. R. priklausančią sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“ banke, 800 litų, apgaulingai nurodydamas, kad pinigai skirti notarui apmokėti bei kitoms išlaidoms padengti. 2014-10-14 J. N. pravedus 100 litų, 2014-10-17 - 500 litų, 2014-11-03 - 200 litų, į R. R. priklausančią sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“ banke, jis, T. S., apgaule, pasinaudojęs R. R. elektronine mokėjimo kortele, šiuos pinigus išgrynino ir taip juos pasisavino, nesuteikdamas J. N. žadėtos 10 000 litų paskolos bei nukentėjusiajai J. N. padarydamas 800 litų turtinę žalą.

Be to, jis 2014-10-30, tiksliau data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, apgaule prisistatęs neegzistuojančio asmens U. K. vardu, bendraudamas telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) su nukentėjusiąja I. V., apgaulingai pažadėjo suteikti pastarajai 15 000 litų paskolą ir nurodė pravesti į R. R. priklausančią sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“ banke, per kelis kartus 1200 litų, apgaulingai nurodydamas, kad pinigai skirti notarui bei dokumentų tvarkymo išlaidoms apmokėti bei el. paštu (duomenys neskelbtini), kurį sukūrė melagingai panaudodamas neegzistuojančio asmens duomenis, persiuntė paties sukurtą paprastąjį vekselį. Nukentėjusiajai I. V. 2014-10-30 pravedus 200 litų, 2014-11-03 - 200 litų, 2014-11-04 - 600 litų ir 2014-11-11 - 200 litų į R. R. priklausančią sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“ banke, jis, T. S., apgaule pasinaudojęs R. R. elektronine mokėjimo kortele, šiuos pinigus išgrynino ir taip juos pasisavino, nesuteikdamas I. V. 15 000 litų paskolos bei nukentėjusiajai I. V. padarydamas 1200 litų turtinę žalą.

Kaltinamasis dėl pareikštų kaltinimų savo kaltę visiškai pripažino ir paaiškino, kad 2014 m. rugsėjo mėn. internetiniame portale įdėjo skelbimą, kad teikiamos paskolos pasirašant vekselį. Tokiu būdu norėjo prasimanyti pinigų. Elektroniniu paštu jam parašė T. B., kuris norėjo 20 000 litų paskolos 10 metų laikotarpiui. T. B. nusiuntė paskolos gavimo sąlygas. T. V. R. paprašė banko sąskaitos numerio ir elektroninės kortelės ir nurodė, kad jam vienas žmogus turi pravesti pinigų. Savo sąskaitomis nesinaudojo, nes jos tuo metu buvo užblokuotos. V. R. atsiuntė savo brolio R.sąskaitos numerį. T. B. nurodė pravesti į R. R. sąskaitą 1 000 litų už teikiamos paskolos administravimą. Iš T. B. pinigų reikalavo dar kelis kartus, per kelis kartus susidarė 4 300 litų. Pinigus nusiimdavo bankomatuose, eidavo kartu su V. R., kuris pasakydavo elektroninės mokėjimo kortelės prisijungimo kodą. V. iš tų pinigų taip pat kažkiek duodavo. Gautus iš T. B. pinigus panaudojo mokslams, o dalį išleido lošimams. 2014 m. lapkričio pabaigoje T. B. reikalavo grąžinti pinigus, bet jis atsakė, kad paskolos nebesuteiks. Su T. B. bendravo el. paštu ir telefonu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini). Susirašinėjant naudojosi kompiuteriu, esančiu Šilutės bibliotekoje arba savu iki jis nesugedo ir buvo užstatytas lombarde. Lygiai tokiu pat būdu veikė ir D.T. S., D. Š., J. V. ir I. V. atžvilgiu. Jokių paskolų teikti jis negalvojo, nes neturėjo pinigų. Nukentėjusiems sakė, kad paskolas turi teikti kažkokie kreditoriai, kuriuos jis turi susirasti, tačiau iš tikrųjų jokių paskolų teikėjų jis neieškojo. Sumanęs teikti paskolas jis nežinojo, kad tam reikia turėti pažymėjimą dėl individualios veiklos ir užsiregistruoti mokesčių inspekcijoje. Tai sužinojo 2015 m. vasario mėnesį ir vėliau užsiregistravo mokesčių inspekcijoje dėl leidimo užsiimti individualia veikla. Paskolas nebūtų suteikęs, nes pinigų neturėjo. Pinigus, kuriuos gaudavo iš žmonių pagal jo nurodymą, kad reikalinga mokesčiams, dokumentų pildymui, notarui sumokėti, panaudojo savo reikmėms – mokslui, pragyvenimui. Dalį pinigų nukentėjusiems yra atlyginęs. Visiškai atsiskaitė su T. B.. Kitiems atlygina dalimis.

Nukentėjusioji D. T. S. ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 113-114) parodė, kad 2013 m. lapkričio mėn. internetiniame puslapyje rado skelbimą apie suteikiamas paskolas ir norėdama gauti 2 000 litų paskolą, į T. S. banko sąskaitą laikotarpiu nuo 2013-11-18 iki 2014-03-28 per 19 kartų pervedė 3 260 litų, visais atvejais nurodė paskirtį „depozitas“. Su T. S. ji bendraudavo el. paštu ir SMS žinutėmis, kurio tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Negaudama paskolos, susirašinėjo žinutėmis ir jai buvo atsakoma, kad kreditorius nesuteikė paskolos arba kreditorius išvykęs ir pan. Po to, 2014-11-18 ji vėl norėdama gauti paskolą, paprašė sūnaus P. S. iš savo sąskaitos pravesti į R. R. sąskaitą 200 litų su nurodymu “D.T. S. 200 litų pervedu gauti paskolą“. 2014-11-19 iš el. p. (duomenys neskelbtini). gavo vekselį Nr. 07/ECO PASKOLA/9927326001 6 000 litų paskolos sumai, jį pasirašė ir skanuotą išsiuntė atgal. Po to ji telefonu iš T. S. reikalavo grąžinti pinigus, jis neatsisakė grąžinti, žadėjo pravesti juos dalimis. Paskutinį kartą su T. S. bendravo telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį pagąsdino, kad rašys pareiškimą policijai ir po to jis padarė 3 pavedimus sausio-kovo mėn. po 30 ar 20 eurų. T. S. jai liko skolingas 3183,79 litų (922,09 Eur). Vėliau teismui nurodė, kad T. S. jai grąžino 200 Eur, po to dar 20 Eur.

Nukentėjusioji D. Š. ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 139) parodė, kad 2014 m. rugpjūčio mėn. jai prireikė paskolos ir ji internetiniame puslapyje susirado skelbimą (duomenys neskelbtini), užpildė pateiktą anketą. Elektroniniu paštu „(duomenys neskelbtini)“ gavo vekselį, kurį pasirašė ir vėl grąžino elektroniniu paštu. Dėl paskolos suteikimo ji bendravo el. laiškais adresu (duomenys neskelbtini), po to SMS žinutėmis su abonentu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), prisistačiusiu R. R.. Į jo sąskaitą persiuntė 1 000 litų. Taip bendravo apie du mėnesius. Po to ji pradėjo gauti pranešimus iš abonento Nr. (duomenys neskelbtini), asmuo prisistatė T. S., minėtam žmogui ji pervedė dar 300 litų už notaro paslaugas tvirtinant vekselį. Iš šio numerio ji gavo patvirtinimą, kad paskolą gaus. Paskola nebuvo suteikta ir ji kreipėsi į policiją dėl jai padarytos 377 eurų žalos.

Nukentėjusysis T. B. ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 46-47) parodė, kad 2014-09-14 internetiniame tinklalapyje rado skelbimą skiltyje „Verslas>Paskolos>Kreditai>siūlo, kuriame nurodytas skelbimas „Open paskolos-paskolos pasirašant vekselio pagrindu. Paskolos suteikiamos ir įsipareigojusiems, be paskolos tvarkymo mokesčių. Dėl didelio klientų srauto prašome neskambinti nurodytu numeriu (duomenys neskelbtini)), prašome rašyti į el. paštą ir išsamiai aprašyti pageidaujamą paskolą“. Tą pačią dieną jis nusiuntė laišką, kad reikalinga 20 000 litų paskola 4 metų laikotarpiui verslui plėsti. Po to gavo atsakymą, kad reikia pravesti 1 000 litų kaip depozitą už 4 mėnesius į R. R. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Netrukus iš el. pašto (duomenys neskelbtini) taip vadinamo notaro, jam buvo atsiųstas vekselis be jokių parašų. Jame buvo nurodyti įsipareigojimai: kokias įmokas per mėnesį reikės mokėti ir kiek turės grąžinti paskolos. Vekselio jis nepasirašė ir jo negrąžino, nes vekselis buvo surašytas su klaidomis. G. P. jam atrašė, kad susimokėtų dar 1 500 litų už dokumentų tvarkymą ir pašto perlaidas. Toliau susirašinėjimą tęsė el. paštu (duomenys neskelbtini)2014-09-22 vėl gavo laišką, kad į R. R. sąskaitą reikia už parašus pravesti 1 200 litų, taip pat kad paštu bus atsiųstas originalus vekselis, kad galėtų pasirašyti. Į R. R. sąskaitą 2014-09-23, 2014-09-24 pravedė po 500 litų, o 2014-09-26 - 400 litų. Pravedė 1 400 litų, o 100 litų pažadėjo pravesti gavęs vekselį. 2014 m. rugsėjo 29-30 susirašinėjo su (duomenys neskelbtini)ir jam buvo pranešta, kad viskas yra perduota notarui pasirašyti ir pabaigti dokumentus sutvarkyti. Po to jau buvo jam rašoma, kad notarui kažkas netinka, ir kad jie žada grąžinti jo įmokėtus pinigus. Kadangi jam paskolos labai reikėjo, sutarė, kad paskolą jam suteiks, bet buvo iškeltos naujos sąlygos ir dar kartą reikia pravesti 500 litų į tą pačią sąskaitą. 2014-09-30 jis pravedė 500 litų, spalio 1 d. 500 litų, ir spalio 3 d. 500 litų. Šie pinigai taip pat buvo skirti už pašto išlaidas ir dokumentų tvarkymą paskolai gauti. Spalio 13 d. gavo pranešimą, kad paskola bus suteikta, tik reikia pervesti dar 200 litų. Tačiau paskola nebuvo suteikta. Jis el. paštu pranešė, kad jeigu paskolos nebus, jis kreipsis į policiją, ir po to iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) į savo telefoną gavo SMS žinutę, kad pinigai buvo atvežti kurjerio, bet neįteikti, nes niekas nedarė durų. Vėl pareikalavus paskolos ir vekselio, buvo atrašyta, kad reikia dar 1 000 litų. Parašius į telefoną, kad grąžintų pinigus, buvo atsakyta, kad pinigų negrąžins, bet duos paskolą ir už tai reikia dar 600 litų. Jis sutiko ir 2014-11-01 pravedė 200 litų į tą pačią sąskaitą. Paskolos negavo, bet 2014-11-05 sulaukė V. K., kuri prisistatė nauja (duomenys neskelbtini)vadovė, laiško iš el. pašto V. K., kad jis turi pravesti dar 950 litų už dokumentų tvarkymą, rekvizitus, vekselį, kad jis nesilaiko nurodytų sąlygų ir kad buvę vadovai blogai dirbo. Jis susirašinėjo žinutėmis į tel. Nr.(duomenys neskelbtini), buvo pažadėta grąžinti pinigus dalimis, kad atsiųs raštišką įsipareigojimą dėl pinigų grąžinimo. Susirašinėjimas vyko iki 2014-11-14, po to telefonas buvo išjungtas, tačiau jam nebuvo nei suteikta paskola, nei grąžinti pinigai.

Nukentėjusioji J. V. ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 35, 44) parodė, kad 2014-10-01 internetiniame portale www.skelbiu.lt surado skelbimą (duomenys neskelbtini)kad suteikiama paskola. Susisiekusi su paskolos davėju elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), pastarasis prisistatė R. R. firmos (duomenys neskelbtini)vadybininku ir nurodė į jo asmeninę sąskaitą pravesti 500 litų kaip depozitą ir jai per 3 dienas bus suteikta 3 000 ar 7 000 litų paskola. Po to jis dar prašė pervesti 1 000 litų, tačiau suprato, kad yra apgauta ir prašė grąžinti pinigus. Kadangi pinigai jai nebuvo grąžinti, kreipėsi į policiją ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir tik tada jai buvo grąžinti 500 litų.

Liudytoja J. N. ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 149) parodė, kad 2014 m. spalio mėn. internete rado skelbimą, kad suteikiamos paskolos už individualius procentus. Ji parašė prašymą nurodytu el. paštu, kurio nebeatsimena ir po savaitės gavo laišką apie norimą gauti paskolą. Ji nurodė, kad nori gauti 10 000 litų paskolą 10 metų laikotarpiui. Buvo pažadėta suteikti paskolą pagal neprotestuotiną vekselį, kuris turėjo būti atsiųstas paštu ir iš jos buvo paprašyta pinigų: 100 litų notarui, kuriuos pravedė 2014-10-14, 500 litų kitoms išlaidoms, kuriuos pervedė 2014-10-17 ir dar 200 litų, už ką, nebeatsimena, pravedė 2014-11-03. Visus pinigus pravedė į R. R. priklausančią banko sąskaitą. Pravedus paskutinius pinigus, parašė el. laišką, kada bus pravesti paskolos pinigai ir atsiųstas vekselis, gavo atsakymą, kad teks palaukti, tačiau po keleto dienų į jos laiškus niekas nebeatsakė ir ji suprato, kad yra apgauta.

Nukentėjusioji I. V. ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 152) parodė, kad jai prireikus paskolos iš kažko sužinojo, kad vaikinas, vardu U., gali suteikti reikiamą paskolą. Su juo ji susisiekė telefonu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini) ir el. paštu. Jai buvo pažadėta, kad 15 000 litų paskola bus suteikta ir reikia į R. R. sąskaitą pravesti pinigus už dokumentų tvarkymą ir notarui. Paskolos sutarties nesudarė, tik pasirašė vekselį U. K. ir savo vardu. Kai iki 2014-11-04 paskolos negavo, su juo susisiekė ir jai buvo pažadėta, kad pinigus perves iki 2015-02-20. 2015-02-23 iš U. K. ji gavo elektroninį laišką, kuriame klausiama, ar ji kreipėsi į policiją.

Liudytojas R. R. ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 167-168) parodė, kad banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jam, elektroninės bankininkystės sutarties nėra sudaręs, turi tik elektroninę mokėjimo kortelę, ji ir jos PIN kodas buvo jo namuose (duomenys neskelbtini), kodą žinojo mama ir brolis V., jiems jis leido naudotis banko sąskaitos duomenimis ir kortele. Jie pravesdavo jam pinigus, naudojant mokėjimo kortelę. Pinigus jis nusiimdavo Klaipėdoje, kur mokėsi, banko skyriuje. Brolis V. kortelės PIN kodą buvo išmokęs atmintinai. V. jo neprašė leisti naudotis banko sąskaita ir mokėjimo kortele jo draugui T. S.. Jis pats savo banko sąskaitos 2014 m. rudenį netikrino, nes negaudavo jokių pinigų į sąskaitą. Apie tai, kad brolis jam nežinant davė jo banko sąskaitos duomenis ir mokėjimo kortelę T. bei pats nuiminėjo pinigus, sužinojo kelios dienos iki 2014 m. lapkričio 13 d., nes prireikė, kad mama į sąskaitą pravestų pinigų ir mama pasakė, kad jo kortelę V.s davė draugui T., nes jam turi iš užsienio pareiti pinigai. Jis susiskambino su broliu, po to žinutėmis susirašė su T. S., kuris pažadėjo kortelę paduoti broliui, po to parašė, kad kortelę prarijo bankomatas. Tomis dienomis taip pat į jo, R. R. feisbuką parašė moteris vardu . ir liepė grąžinti pinigus. Tada jis suprato, kad į jo sąskaitą pinigai buvo pervedami ne iš užsienio, o T. užsiiminėjo sukčiavimu. Apie tai jis kalbėjo su savo broliu V., šis pasakė, kad davė naudotis T. banko sąskaitą ir mokėjimo kortelę, nes T. S. turi gauti pinigus iš užsienio, atsiųs mama ir iš darbovietės atlyginimą (sakė dirba pasienyje). Kodėl T. nesinaudoja savo sąskaita, brolis nežinojo. Ar brolis už tai gaudavo kokį užmokestį iš T., nesakė.

Liudytojas V. R. ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 176) parodė, kad T. S. buvo jo draugas. T. S. paprašė, kad jam reikalinga banko sąskaita ir jos elektroninė kortelė, nes jo kortelės galiojimo laikas pasibaigė ir jis negali gauti atlyginimo į savo sąskaitą, negali mama atsiųsti pinigų ir jis negali nusiimti pinigų. Kadangi pats banko sąskaitos neturi, todėl jam davė savo mamos R. R. banko sąskaitos numerį ir pinigus nuo sąskaitos nuimti ėjo kartu su juo. Mama naudotis jos banko sąskaita ir elektronine mokėjimo kortele jam leido. Ja naudojosi tris kartus, kada, dienos nurodyti negali nes neatsimenu, bet tai buvo vasara. Sumos buvo 1 000, 700 ir dar kokia nebeatsimena. Iš tų sumų duodavo jam po 10-15 litų kaip užmokestį, kad paskolino kortelę. Nežinojo, kad pinigai būdavo gauti nusikalstamu būdu, todėl ėmė kaip S. asmeninius pinigus. Po to gal 2014 m. rugsėjo ar spalio mėnesį Tomas vėl paprašė pasinaudoti mokėjimo kortele, nežino kodėl (gal nerado mamos kortelės), paėmė broliui R. R. priklausančią banko sąskaitos elektroninę mokėjimo kortelę, nes brolis kortelę laikė namuose. PIN kodą jis žinojo. Brolis leisdavo naudotis jo kortele, todėl duodamas ją S. broliui nesakė, kad ją davė ir ja naudojasi su S.. Jam apie tai pasakė, kai brolis pats sužinojo, nes jam į facebook kažkas parašė. Brolis buvo supykęs, kad naudojo kortelę ne pagal paskirtį, tai yra davė svetimam asmeniui. Naudojant brolio kortelę pinigus su S. nuėmė gal kokius tris kartus, taip pat būdavo, kad kortelę jam duodavo vežtis į Klaipėdą, nes jis sakydavo, kad važiuoja į Klaipėdą ir jam „tokią ir tokią valandą“ perves pinigus ir jis turi nusiimti, nes jam reikia pinigų. Kai padavė paskutinį kartą, jis kortelės nebegrąžino, sakė, kad prarijo bankomatas. T. S. po 10-15 litų duodavo ne po kiekvieno karto kai pasinaudodavo kortele, o tada, kai jo paprašydavo, tai buvo gal 4 kartus. Apie tai, kad T. S. užsiima sukčiavimu, nežinojo ir neįtarė, nes jam apie tai S. nieko nepasakojo. Su S. jis eidavo į biblioteką, sėdėdavo prie skirtingų kompiuterių ir ką S.darė, jis nematė.

Liudytoja R. R. ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 169) parodė, kad apie tai, jog jos sūnus V. R. davė savo brolio R. R. banko sąskaitą ir mokėjimo kortelę T. S., sužinojo tik kai apie tai jai pranešė Skuodo policijos komisariato pareigūnai. Apie tai nieko pasakyti negali, tik gali parodyti, kad 2014 m. vasarą ar pavasarį, V. buvo davusi savo banko sąskaitos, esančios „Swedbanke“ numerį ir banko elektroninę mokėjimo kortelę, nes jo draugui T. mama turi atsiųsti pinigų iš užsienio, o T. dar neturi savo banko sąskaitos. Ji davė kortelę V., ją grąžino tą pačią dieną. Kiek pinigų buvo atsiųsta ir kiek paėmė, V. nepasakojo, ar jis gavo už tai kokių tai pinigų nesakė, ji apie tai neklausė. Dabar kai vyksta tyrimas, V. jai sakė, kad už tai, kad naudojasi R. kortele, jam T.paskolindavo po 10 litų. Jis sakydavo „paskolino“, žodžio, kad už tai gavo atlygį, nesakė.

Liudytojas M. Ą. ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 170) parodė, kad T. S. buvo jo draugas. T. sakė, kad jis dirba pasieniečiu, tikslaus pasienio posto nesakė, sakė kad daugelyje vietų. 2014 m. vasarą, tiksliau neatsimena, T. paprašė jo banko sąskaitos numerio ir leidimo, kad galėtų prasivesti savo gaunamą atlyginimą, nes jis negali prasivesti į savo sąskaitą, nes sąskaita areštuota antstolių. Jam leido naudotis ir į jo mobilaus ryšio telefoną, kurio numerio nebeatsimena, pareidavo M. T. žinodavo, kada turi pareiti pinigai, nes jis atvažiuodavo pas jį į Klaipėdą ir jam būnant šalia, pareidavo žinutė. Tada eidavo kartu arba jam paduodavo savo mokėjimo kortelę nurodęs PIN kodą ir jis eidavo pinigų nusiimti. Tai buvo į savaitę po 2-3 kartus. Matė, kad imdavo dideles sumas, panašiai po 1 000 litų. Į jo nesupratimą, kodėl T. taip dažnai gauna atlyginimą ir dar tokį didelį, T. paaiškino, kad dalis tai už biuletenį, tai atostoginiai. Su jo kortele jis taip darė apie savaitę laiko. Jis elektroninę bankininkystę turi, kai kada pažiūrėdavo, ar yra išmokėtas atlyginimas, o tuo metu kai naudojosi T. S. į sąskaitą nežiūrėjo. Už tai, kad T. leido naudotis savo sąskaita ir elektronine mokėjimo kortele, T. jam nemokėjo nei pinigais nei daiktais, tiesiog jam padėjo tikrai tikėdamas, kad jis nedaro jokios nusikalstamos veikos.

Liudytojas L. B. ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 171) parodė, kad su T. S. bendravo visą vasarą. Jis pats yra girdėjęs ir matęs, kad V. duodavo T. elektroninę mokėjimo kortelę, kieno kortelė, nežino. T. sakydavo, kad jam ji reikalinga, nes jis dirba muitinėje ir jam praveda atlyginimą. Pravesti į jo, T., sąskaitą negali, nes nuo jo sąskaitos nuskaičiuoja antstoliai. T. elektroninės kortelės yra prašęs ir jo, tačiau jis nedavė, nes savo vardu neturi, o mamos kortelės nenorėjo jam duoti. Su T. prie bankomato yra buvęs ne kartą ir matė, kad jis nusiima 600 litų, sakė, kad tai avansas iš darbo. Kieno kortelę naudojo bankomate, nežino.

D. T. S. pateikė AB Lietuvos pašto kvitus, iš kurių matyti, kad 2015-02-25 ji gavo 30 eurų perlaidą, 2015-03-06 – 20 eurų (1 t., b. l. 118, 119); taip pat savo sąskaitos išrašą už laikotarpį nuo 2013-11-18 iki 2014-04-25, iš kurio matyti, kad ji per 18 kartų pervedė T. S. iš viso 3 020 Lt, T. S. per tris kartus įnešė 278 Lt (1 t., b. l. 120-121); taip pat vekselį, kurį gavo ir pasirašiusi išsiuntė atgal (1 t., b. l. 122). D.T. S. pateikė elektroninius laiškus dėl paskolos suteikimo (1 t., b. l. 126-135).

T. B. pateikė savo mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“ bei susirašinėjimo dėl paskolos laiškus, kurie patvirtina jo parodymus (1 t., b. l. 51). Šie daiktai apžiūrėti (1 t., b. l. 52-57, 60-109). Telefonas grąžintas T. B. (1 t., b. l. 59).

J. V. pateikė internete rastą skelbimą bei susirašinėjimą dėl paskolos (1 t., b. l. 36-41).

Pažymoje iš VRM CDB nurodyta, kad VĮ „Registrų centras“ nėra įregistruotos įmonės pavadinimu „Open paskolos“ ir „Eco paskola“ (2 t., b. l. 59-62).

Akistatos su įtariamuoju T. S. metu, V. R. patvirtino savo parodymus (3 t., b. l. 59).