Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovėms V. J. ir L. K.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams Ž. U. ir A. V. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, vaiko nuolatinės globos, gyvenamosios vietos nustatymo, globėjo paskyrimo, išlaikymo priteisimo; ieškovo pusėje - trečiasis asmuo – B. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų - gimimo liudijimo nustatyta, kad M. U., gimęs (duomenys neskelbtini), buvo vienišos motinos Ž. U., gimusios (duomenys neskelbtini), sūnus. 2016 m. birželio 2 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimu pripažinta, kad A. V., gimęs (duomenys neskelbtini), yra M. U. tėvas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją - tėvų valdžios apribojimą. Tėvų pareiga dorai auklėti, prižiūrėti vaiką, rūpintis jo sveikata, išsimokslinimu, išlaikyti jį, sudaryti palankias sąlygas jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje įtvirtinta Civilinio kodekso (toliau ir CK) 3.155 straipsnyje.

Byloje surinkti rašytinai įrodymai patvirtina, kad U. šeima į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą įrašyta nuo 2015 m. rugpjūčio 18 d. dėl socialinių įgūdžių stokos. Truskavos seniūnijos socialinė darbuotoja 2015 m. rugpjūčio 3 d. Ž. U. buities tyrimo akte nurodė, kad Ž. U. su kūdikiu gyvena sename, apleistame name, viduryje miško, be jokių patogumų. Ž. U. sugyventinis A. V. niekur nedirba, nėra registruotas darbo biržoje, neturi galiojančio asmens tapatybę patvirtinančio dokumento dėl to negali sutvarkyti vaikui tėvystės. Šeima gyvena iš gaunamos socialinės pašalpos ir vaiko pinigų, tačiau nemoka tinkamai pinigų paskirstyti.

2016 m. sausio 21 d. gauta informacija, kad apsilankius Ž. U. namuose kambariai buvo šalti, nekūrenti, kūdikis gulėjo užklotas dviem antklodėmis, murzinas, aprengtas nešvariais rūbeliais, su seniai nekeistomis sauskelnės. Kambaryje ant kitos lovos miegojo girta vaiko močiutė, kuriai buvo paliktas prižiūrėti kūdikis. M. U. buvo paimtas iš šeimos ir nuvežtas į VšĮ Kėdainių ligoninė medicininei slaugai. 2016 m. sausio 22 d. Ž. U. paaiškino, kad ji matė ir suprato, jog savo kūdikį palieka prižiūrėti neblaiviems asmenims, o vaiko prausti negalėjo, nes tam neturėjo sąlygų. Ž. U. buvo paaiškinta, kad ji privalo susirasti kitą gyvenamąją vietą, kurioje būtų sudarytos tinkamos sąlygos vaiko poreikių tenkinimui.

2016 m. vasario 1 d. Ž. U. su sūnumi Modestu buvo apgyvendinta Kėdainių vaikų globos namų „Saulutė“ laikino apgyvendinimo namuose motinoms ir vaikams. Pagyvenus pusę metų buvo vertinama situacija, ar Ž. U. su vaiku gali išeiti gyventi savarankiškai. Buvo priimtas sprendimas pratęsti socialinių paslaugų sutartį, nes moteris neturi tinkamų gyvenimo sąlygų sau ir vaikui, neturi pastovių pajamų, nėra pasiruošusi gyventi savarankiškai.

2016 m. birželio 2 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimu iš A. V. buvo priteistas materialinis išlaikymas sūnui M. U. po 115 Eur dydžio kas mėnesį mokamą periodinę išmoką iki sūnaus pilnametystės, indeksuojant išlaikymo sumą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

2016 m. rugsėjo 20 d. Kėdainių vaikų globos namų „Saulutė“ rašte nurodyta, kad su Ž. U. buvo dirbamas intensyvus socialinis darbas, tačiau moteris nepriėmė jai siūlomų paslaugų. Laikino apgyvendinimo namuose dėl Ž. U. netinkamai elgėsi su aplinkiniais ir su vaiku, dėl pykčio protrūkių buvo konsultuota gydytojų psichiatrų. Ž. U. buvo paskirti vaistai, tačiau ji kategoriškai atsisakė juos gerti. Ž. U. kasdien pasišalindavo iš įstaigos, socialiniams darbuotojams nepranešdama apie savo buvimo vietą.

2016 m. rugsėjo 19 d. su Ž. U. buvo nutraukta Laikino apgyvendinimo namų motinoms ir vaikams socialinių paslaugų priežiūros sutartis dėl moters nenoro priimti jai teikiamų paslaugų ir specialistų pagalbos, nestebimų teigiamų pokyčių šeimoje. Nutraukus sutartį Ž. U. VTAS paaiškino, kad ji su sūnumi ir vaiko tėvu A. V. planuoja gyventi (duomenys neskelbtini).

2016 m. spalio 14 d. Truskavos seniūnija informavo, kad Ž. U. su vaiku grįžo gyventi pas savo motiną į (duomenys neskelbtini), kur namas senas, avarinės būklės, dalis namo langų yra iškritę ir apkalti plėvele, namų aplinka nesaugi, vaikui augti sąlygų nėra.

Dėl nesaugios situacijos Ž. U. šeimoje 2016 m. spalio 18 d. M. U. buvo antrą kartą paimtas iš šeimos ir paguldytas į VšĮ Kėdainių ligoninės vaikų ligų skyrių medicininei slaugai. Abu vaiko tėvai užtikrino Kėdainių rajono Vaiko teisių apsaugos skyrių, kad gyvens (duomenys neskelbtini), todėl patikrinus gyvenimo sąlygas Dotnuvos seniūnijoje 2016 m. spalio 19 d. M. U. buvo grąžintas į šeimą.

2017 m. vasario 21 d. VTAS gautas pranešimas, kad A. V., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vartojo smurtą prieš Ž. U., matant sūnui M. Po įvykio Ž. U. vėl išvyko gyventi pas savo motiną, o A. V. buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė. Grįžusi pas motiną Ž. U. vengė bendrauti su socialine darbuotoja, neįsileido į namus nei socialinės darbuotojos, nei Truskavos seniūnijos seniūno, nei Kėdainių rajono Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistų. Moteris taip pat neatsiliepė į telefono skambučius, nebuvo jokių žinių bei informacijos kaip tenkinami M. U. būtiniausi gyvenimiški poreikiai ir ar vaikas yra saugus.

Dėl nesaugios situacijos Ž. U. šeimoje 2017 m. kovo 3 d. M. U. buvo trečią kartą paimtas iš šeimos ir paguldytas į VšĮ Kėdainių ligoninės vaikų ligų skyrių medicininei slaugai. Paėmus vaiką iš šeimos Ž. U. vaiku nesidomėjo, nelankė jo, nebuvo atvykusi į Vaiko teisių apsaugos skyrių dėl vaiko susigrąžinimo.

2017 m. kovo 9 d. Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AD-1-311 M. U. buvo nustatyta laikinoji globa, vaiko globėja paskirta B. S., gyvenanti (duomenys neskelbtini). Globėjos turimi gebėjimai, pasirengimas, vaikų globos patirtis, gyvenimo sąlygos atitiko mažamečio vaiko globėjai keliamus reikalavimus. S. yra baigusi mokymus globėjams ir įtėviams pagal GIMK programą, namuose sudarytos tinkamos sąlygos vaikui augti bei vystytis.

2017 m. birželio 9d. globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo akte nurodyta, kad M. U. mama Ž. U. sūnaus aplankyti buvo atvykusi vieną kartą, reikalavo, kad globėja atiduotų jos sūnų. Vaiko santykiai su globėja labai artimi, glaudūs. Berniukas globėją vadina mama.

2017 m. birželio 22 d. Ž. U. pagimdė dar vieną vaiką. Kadangi moteris neturėjo tinkamos gyvenamosios vietos su vaiku buvo apgyvendinta Kėdainių vaikų globos namų „Saulutė“ laikino apgyvendinimo namuose motinoms ir vaikams. Ž. U. yra bausta pagal Administracinių nusižengimų kodekso straipsnius už necenzūrinių žodžių vartojimą ir kaimynų keikimą viešoje vietoje, triukšmo kėlimą bute ir aplinkinių gyventojų ramybės trikdymą bei važiavimą visuomeniniu transportu be galiojančio bilieto.

Nustačius laikinąją globą M. U. vaiko tėvas A. V. už padarytą nusikaltimą atlikinėjo bausmę įkalinimo įstaigoje. Grįžęs iš įkalinimo įstaigos 2018 m. birželio 12 d. A. V. kreipėsi į Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių dėl galimybės pasimatyti su sūnumi globėjos šeimoje. A. V. buvo nurodyti globėjos kontaktai, tačiau A. V. nenuvyko susitikti su sūnumi. Šiuo metu A. V. su sūnumi nebendrauja, nepalaiko jokio ryšio. A. V. yra baustas pagal Administracinių nusižengimų kodekso straipsnius už melagingai iškviestus policijos pareigūnus, transporto priemonės vairavimą neturint tam teisės, girto pasirodymą viešoje vietoje bei pareigūnų išplūdimą necenzūriniais žodžiais. Taip pat A. V. ne vieną kartą teistas už padarytus nusikaltimus ir atlikęs bausmę įkalinimo įstaigose (

2019 m. gegužės 17 d. vykusio atvejo vadybos posėdžio metu Truskavos seniūnijos socialinė darbuotoja G. M. ir Truskavos seniūnijos seniūnas V. Z. apie Ž. U. šeimą atsiliepė neigiamai. Nurodė, jog nepriima jiems siūlomos pagalbos ir paslaugų, yra nusiteikusi priešiškai, nuolat konfliktuoja, kalba pakeltu tonu, neįsiklauso į patarimus, o savarankiškai rūpintis galimybe M. grįžti į šeimą nesugeba. Ž. U. sūnų globoje aplankė tik du kartus nuolat skatinama socialinės darbuotojos ir organizavus Ž. U. pavėžėjimo paslaugą į Pernaravos seniūniją. B. S. teigimu, M. mamos nebepažįsta.

CK 3.180 straipsnyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ir (ar) motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

Esant nustatytoms aplinkybėms, jog atsakovai visiškai nesirūpina savo nepilnamečiu vaiku, jo neaugina, neauklėja, neišlaiko, dėl ko galima spręsti, jog atsakovai tokiais savo veiksmais daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi, vengia atlikti savo pareigą auklėti vaiką, nesirūpina vaiku. Teismas nenustatė aplinkybių, kad padėtis ateityje gali pasikeisti ir atsakovai pradės tinkamai rūpintis ir prižiūrėti, auklėti savo vaiką, todėl yra pagrindas neterminuotai apriboti atsakovų tėvų valdžią nepilnamečio vaiko atžvilgiu (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

Neterminuotai apribojus tėvų valdžią nepilnamečio vaiko atžvilgiu, jiems sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarautų vaiko interesams. Apribojus tėvų valdžią neterminuotai, be atskiro atsakovų sutikimo vaikas gali būti įvaikintas (CK 3.180 straipsnis).

Atsakovams išaiškinama, jog tėvų valdžios neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaikus, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaikų interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis). Atsakovams pakeitus gyvenimo būdą ir sąlygas, pateikus pasikeitimus patvirtinančius įrodymus, jie gali kreiptis į teismą su ieškiniu dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo panaikinimo (CK 3.182 straipsnio 3 dalis).

Dėl nuolatinės globos, gyvenamosios vietos nustatymo, globėjo paskyrimo ir vaikui skirtų lėšų tvarkytojo pakeitimo.

Be tėvų globos likusiems vaikams, kurie esamomis sąlygomis negali grįžti į savo šeimą nustatoma nuolatinė globa (rūpyba) – CK 3.256 straipsnis. Įstatymas nustato, kad vaikams, neturintiems 14 metų, nustatoma globa (CK 3.251 straipsnio 1 dalis). CK 3.183 straipsnio 4 dalis numato, kad teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, tuo pačiu sprendimu skiria vaikui nuolatinę globą (rūpybą) ir nustato jo gyvenamąją vietą. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytą įstatyminę nuostatą, į tai, kad nepilnamečio vaiko tėvui neterminuotai apribojus tėvo valdžią į vaiką, nepilnametis neturi galimybių grįžti į šeimą, jam nustatoma nuolatinė globa.

Bylos duomenimis, nepilnametis vaikas yra laikinai globojamas B. S., kuri sutinka būti paskirta nuolatine nepilnamečio vaiko globėja. Kitų asmenų, norinčių rūpintis nepilnamečiu, nėra. B. S. indėlis į M. U. ugdymą, lavinimą, saugios aplinkos bei saugaus prieraišumo formavimą per du metus yra didžiulis. Tarp vaiko ir globėjos stebimas stiprus emocinis ryšys, šilti tarpusavio santykiai bei abipusis pasitikėjimas. B. S. šeimoje šiuo metu dar yra globojamos dvi mergaitės, kurias M. laiko savo sesutėmis, jas myli ir yra labai prie jų prisirišęs.

Iš B. S. pateiktų dokumentų matyti, kad globėja ne pilnai atitinka Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.269 str. 7 punkte vaiko globėjui keliamus reikalavimus dėl amžiaus, tačiau VTAS nuomone, vaiko paėmimas iš globėjos šeimos sukeltų M. U. stiprius neigiamus išgyvenimus bei netekties jausmą.

B. S. paaiškino, jog jos šeimoje augantis M. puikiai sutaria ne tik su globojamomis kitomis mergaitėmis, bet ir su jos sūnumi, kuris yra pasirengęs padėti rūpintis globotiniu, padėti jam užaugti ir įsitvirtinti gyvenime.

Iš bylos nagrinėjimo metu surinktų įrodymų matyti, jog M. U. globėjos namuose sukurta saugi ir stabili gyvenamoji aplinka, šeimoje yra sudarytos geros gyvenimo sąlygos. B. S. tinkamai atlieka globėjos pareigas, moteris neteista, nėra bausta pagal LR Administracinių nusižengimų kodeksą. 2019 m. liepos 3 d. VšĮ Kauno miesto poliklinikos gydytojų konsultacinė komisija išdavė pažymėjimą Nr.10,26-51/SA313, kad moteris gali globoti vaiką.

Dėl išlaikymo priteisimo iš atsakovo jo nepilnamečiui vaikui.

CK 3.192 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka apribojus tėvų valdžią, išskyrus atvejus, kai vaikas įvaikinamas (CK 3.195 straipsnis).

Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį (CK 3.194 straipsnio 1 dalis). Išlaikymą teismas priteisia, kol vaikas sulaukia pilnametystės (CK 3.194 straipsnio 3 dalis). Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis).

Teismui patenkinus šios bylos ieškinio reikalavimus dėl neterminuoto atsakovų tėvų valdžios apribojimo, turi būti išspręstas klausimas dėl išlaikymo priteisimo iš Ž. U. ir A. V.. Ieškinyje prašoma priteisti po 150 Eur dydžio išlaikymą iš atsakovų jų nepilnamečio vaiko naudai.

Byloje nėra duomenų apie atsakovų gaunamas pajamas. Jie taip pat nepateikė į bylą duomenų, patvirtinančių, kad neturi galimybės mokėti jų nepilnamečio vaiko išlaikymui ieškinyje nurodytą sumą. Nepateikė jokių duomenų apie sveikatos būklę ar kitus išlaikytinius.

Pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus turi būtent jų tėvai, o ne globėjai (rūpintojai) (CK 3.192 straipsnio 1, 2 dalys, 3.195 straipsnis). Ta aplinkybė, kad nėra žinoma apie atsakovų gaunamas pajamas, nepaneigia jų pareigos mokėti išlaikymą savo nepilnamečiam sūnui. Prašomas priteisti iš atsakovų išlaikymas yra mažesnis nei pusė minimalaus mėnesio atlyginimo Lietuvoje (nuo 2019 m. sausio 1 d. MMA – 555 Eur).

Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis CK 3.198 straipsnio 1 dalimi, sprendžia, kad 150 Eur išlaikymo priteisimas iš atsakovų jų nepilnamečiam vaikui atitiktų finansinę galimybę išlaikyti nepilnametį vaiką ir nepilnamečio vaiko interesus.

Įstatyme esant įtvirtintai nuostatai, kad išlaikymas vaikui priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, ieškinyje neprašant priteisti išlaikymą nuo konkrečios dienos, nepilnamečiam vaikui M. U. iš atsakovų priteistinas išlaikymas turi būti priteisiamas nuo ieškinio padavimo teisme dienos (t. y. 2019 m. liepos 30 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų apmokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė atleista, išieškomos iš atsakovų į valstybės biudžetą proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Ieškovei ieškinį pateikus elektroninių ryšių priemonėmis bei visiškai patenkinus ieškinį, iš atsakovų Ž. U. ir A. V. priteistinos bylinėjimosi išlaidos - žyminis mokestis. Iš atsakovų valstybei priteistina po 75 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo ir po 41 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis išieškojimo (CPK 80 straipsnis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnis).

Valstybė šioje byloje taip pat turėjo 12,24 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, kurių atlyginimas, patenkinus ieškinį, priteisiamas iš atsakovų solidariai (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 - 265 straipsniais, 268 - 270 straipsniais, 402 straipsniu, 406 straipsniu, teismas,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Neterminuotai apriboti Ž. U., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvų valdžią į sūnų M. U., a. k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti M. U., a. k. (duomenys neskelbtini) nuolatinę globą.

Skirti B. S., a. k. (duomenys neskelbtini) M. U. globėja ir vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su globėja.

Pakeisti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 2 d. sprendimą dalyse dėl lėšų M. U., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui priteisimo (po 115 Eur. dydžio kas mėnesį mokamą periodinę išmoką iki sūnaus pilnametystės) ir išlaikymui skirtų lėšų uzufrukto teise paskirto tvarkytojo.

Priteisti lėšas iš Ž. U., a. k. (duomenys neskelbtini) sūnaus M. U., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 150 Eur. kiekvieną mėnesį iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymo lėšas tvarkyti pavesti globėjai B. S..

Padidinti priteistas lėšas iš atsakovo A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) sūnaus M. U., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 150 Eur. dydžio kas mėnesį mokamą periodinę išmoką iki jo pilnametystės, indeksuojant išlaikymo sumą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymo lėšas tvarkyti pavesti globėjai B. S..

Priteisti iš atsakovų Ž. U. ir A. V. valstybei po 116 Eur (vieno šimto šešiolikos eurų) žyminį mokestį. Šios išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovų Ž. U. ir A. V. solidariai valstybei 12,24 Eur (dvylika eurų 24 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Šios išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.