Kauno apygardos teismo nutartis

2019-10-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-714-926/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-10-07
Bylos Nr.
1S-714-926/2019
Teisminio proceso Nr.
1-53-1-00258-2009-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Aušra Vingilė, Jurgis Kiškis, Evaldas Gražys
Nuteistasis
V. Č.
Kategorijos
  • 2.5.14Su nuosprendžio vykdymu susijusių nutarčių apskundimas ir skundų nagrinėjimas (BPK 364 str.)
Baudžiamoji byla Nr. 1S-714-926/2019Teisminio proceso Nr. 1-53-1-00258-2009-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.; (S) 2.5.19.
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 7 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio, Jurgio Kiškio ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. Č. (toliau – V. Č.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2019 m. rugsėjo 9 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 m. liepos 22 d. nutarimą Nr. 95-469 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam V. Č..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. V. Č. Panevėžio apygardos teismo 2010 m. kovo 8 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 12 (dvylikos) metų laisvės atėmimo bausme.

2. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2009 m. liepos 10 d., bausmės pabaiga – 2021 m. liepos 10 d.

Žemesnės instancijos teismas

3. 2019 m. liepos 22 d. Komisijos nutarimu Nr. 95-469 nutarta taikyti nuteistajam V. Č. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau Kauno apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 9 d. nutartimi patvirtinti šį Komisijos nutarimą atsisakė.

Šalies argumentai

4. Skunde apygardos teismui nuteistasis V. Č. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 9 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – patvirtinti 2019 m. liepos 22 d. Komisijos nutarimą Nr. 95-469 ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

4.1. Nuteistojo teigimu, jis atliko didesnę dalį nei numatyta Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, šiuo metu laisvės atėmimo bausmę jis atlieka lengvosios grupės sąlygomis, atvirojoje kolonijoje. Nors per V. Č. skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo laiką jis 4 kartus pažeidė pataisos namų vidaus tvarką, tačiau drausmine tvarka jis buvo baustas tik 2 kartus, o už gerą elgesį paskatintas net 15 kartų. Nuteistasis skunde akcentuoja ir tai, kad atlikdamas jam skirtą laisvės atėmimo bausmę, jis dirba, dalyvauja įvairiose socialinės reabilitacijos bei psichologinės tarnybos organizuojamose programose, turi teigiamas nuostatas į priežiūrą, nesilaiko kriminalinės subkultūros elgesio ir bendravimo taisyklių, siekia prasmingo užimtumo. Be to, V. Č. palaiko šiltus ir glaudžius socialinius ryšius su savo artimaisiais, turi gyvenamąją vietą, kas, nuteistojo įsitikinimu, gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo galimo jo pakartotinio nusikalstamo elgesio. Šiuo aspektu pabrėžiama ir tai, kad nedarbo dienomis nuteistasis jau gali grįžti į namus, jokie pažeidimai jo grįžimo į namus laikotarpiu fiksuoti nebuvo, po išvykų į pataisos namus V. Č. grįžta laiku.

4.2. Nuteistojo skunde pabrėžiama, kad asmens padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas nekinta viso bausmės atlikimo laikotarpiu ir neišnyksta netgi atlikus visą asmeniui skirtą bausmę, todėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalis kategoriškai draudžia šias aplinkybes vertinti pakartotinai, sprendžiant klausimą dėl tokio asmens lygtinio paleidimo. Šiuo atveju, pasak V. Č., yra kur kas svarbesnės tos aplinkybės, kurios rodo teigiamus nuteistojo elgesio pokyčius, teisingą jam paskirtos bausmės suvokimą ir kartu su kitomis aplinkybėmis leidžia pagrįstai tikėtis, kad išėjęs į laisvę nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo V. Č. skundas tenkinamas.

6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

7. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste įvertinus pirmosios instancijos teismo nutarties turinį konstatuotina, kad priešingai nei nustatyta skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje, Komisija tinkamai įvertino nuteistojo V. Č. asmenybę, jo elgesio bausmės atlikimo metu korekciją bei pažangą mažinant savo kriminogeninius veiksnius, dėl ko pagrįstai sprendė, jog šiuo metu jau įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, jo atžvilgiu taikant lygtinio paleidimo institutą. Tai, teisėjų kolegijos vertinimu, neturėtų sutrukdyti iki galo realizuoti jam paskirtos bausmės tikslų ar pažeisti teisingumo principo įgyvendinimą. Aukštesniojo teismo įsitikinimu, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti V. Č. lygtinį paleidimą, apylinkės teismas išskirtinę reikšmę suteikė jo padaryto nusikaltimo pobūdžiui, pavojingumui, pataisos namuose V. Č. skirtoms, tačiau šiuo metu jau nebegaliojančioms drausminėms nuobaudoms, pervertino aplinkybes, egzistavusias nuosprendžio, pagal kurį V. Č. šiuo metu atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, priėmimo metu, tačiau visapusiškai neįvertino aplinkybių, susijusių su nuteistojo rizika pakartotinai nusikalsti lygtinio paleidimo laikotarpiu, iš esmės nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių V. Č. asmenybė iki šiol išlieka pavojinga visuomenei, lakoniškai konstatuodamas, kad nuteistojo pažanga vis dar nėra pakankama. Tokie pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai vertintini kaip formalūs ir deklaratyvūs, todėl negali paneigti nuteistojo teisės tikėtis pasinaudoti lygtinio paleidimo teise, jeigu jis įvykdys visus įstatyme keliamus reikalavimus. Priešingu atveju, lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, o nuteistieji neskatinami pasitaisyti.

8. Atsižvelgiant į tai, kad V. Č. paskirtos ir atliktos bausmės dalis atitinka įstatymo reikalavimus, ji negali būti traktuojama kaip per maža, prieštaraujanti teisingumo principo ar bausmės tikslų įgyvendinimui. Tokiu atveju, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, esminę reikšmę įgauna jo socialinės reabilitacijos plano įgyvendinimas bei pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri, aukštesniojo teismo vertinimu, neabejotinai sudaro pagrindą manyti, kad V. Č. išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals. Juo labiau, jog 2019 m. liepos 3 d. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, jokie pakartotinį V. Č. nusikalstamą elgesį galintys paskatinti kriminogeniniai rizikos veiksniai šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje jau nebeišskiriami, priešingai, akcentuojami vien tik nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką mažinantys veiksniai – tinkamos gyvenimo sąlygos laisvėje, teigiama darbinė motyvacija, artimųjų bei socialinių ryšių palaikymas bei diskriminacinių nuostatų neturėjimas.

9. Kaip nustatyta skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, V. Č. praeityje teistas nebuvo, laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą, savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažįsta iš dalies, t. y. neneigia skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių, tačiau teigia, kad pats nukentėjusysis jam ketino suduoti smūgius, todėl jis tik gynėsi, kas nelaikytina pakankamu pagrindu jo lygtinio paleidimo netaikymui. Juo labiau, jog ši aplinkybė jau buvo įvertinta nuosprendžiu, kuriuo V. Č. buvo pripažintas kaltu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 12 (dvylikos) metų terminuota laisvės atėmimo bausme. Svarbu tai, kad V. Č. neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimui iš jo buvo priteistas civilinis ieškinys, kurį jam skirtos bausmės atlikimo laikotarpiu V. Č. atlygino visiškai. Tai neabejotinai atskleidžia kritišką nuteistojo požiūrį į savo neteisėtus veiksmus bei jais nukentėjusiesiems sukeltą žalą, rodo nuoširdų V. Č. gailestį dėl padaryto. Šiame kontekste akcentuotina ir tai, kad pagrindinis laisvės atėmimo vietų tikslas – tinkamai koreguoti nuteistųjų elgesį bei tam tikromis priemonėmis skatinti jų sąmoningumą, atliktų neteisėtų veiksmų ir iš to kilusių pasekmių suvokimą, todėl tai, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nuteistasis jau suvokia savo padarytų nusikalstamų veikų prasmę, jų neigiamą poveikį ne tik savo paties, bet ir nukentėjusių asmenų gyvenimuose, tokiu savo elgesiu iš esmės tik patvirtindamas, jog pataisos namams keliami tikslai įgyvendinami tinkamai, negali būti vertinama neigiamu nuteistojo asmenybę apibūdinančiu požymiu, be kita ko, sudarančiu pagrindą manyti, jog nuteistojo elgesio korekcija jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos vis dar nėra pakankama.

10. Nesutinkant su skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvais, tuo pačiu pritariant nuteistojo skundo argumentams, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors pataisos namų vidaus tvarkos taisykles V. Č. per visą jam paskirtos bausmės vykdymo laiką (nuo 2009 m. liepos 10 d., t. y. per kiek daugiau nei 10 metų) buvo pažeidęs 4 kartus, tačiau jam buvo paskirtos tik 2 drausminės nuobaudos, kitais dviem atvejais apsiribojant nuteistojo svarstymu drausminėje komisijoje, kas suponuoja pagrįstą išvadą, jog šie nuteistojo padaryti vidaus tvarkos pažeidimai nebuvo šiurkštūs. Įvertintina ir tai, kad paskutinė drausminė nuobauda V. Č. buvo paskirta 2018 m. sausio 2 d., tačiau jos galiojimas už neabejotinai pavyzdingą nuteistojo elgesį buvo panaikintas prieš terminą, t. y. 2018 m. liepos 18 d. Nuo to laiko už gerą elgesį bei sąžiningą darbą nuteistasis buvo skatintas net 3 kartus (viso – 15 kartų), todėl spręsti apie antivisuomenines nuteistojo nuostatas ar neigiamą jo požiūrį į jo atžvilgiu vykdomą priežiūrą, įvertinus paminėtas aplinkybes, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuo 2016 m. rugsėjo 9 d. laisvės atėmimo bausmę V. Č. atlieka atvirojoje kolonijoje, jam suteikta teisė laisvu nuo darbo metu iki 2 (dviejų) parų grįžti į namus, jam buvo suteiktos ir 10 (dešimties) parų atostogos, tokiu būdu parodant ypatingą pataisos namų administracijos pasitikėjimą nuteistuoju, kurį šis neabejotinai pateisina laikydamasis jam taikomų ribojimų bei nuosekliai mažindamas savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kuri šiuo metu prilyginama žemai rizikos grupei ir atitinka vos 8 balus. Nors Socialinio tyrimo išvadoje teigiama, kad statinių svertinių taškų suma tesiekia 5 balus, kas suponuotų išvadą, jog nuteistojo elgesio korekcija tinkama linkme vis dar yra galima, tačiau, įvertinus tai, kad jokie kriminogeniniai nuteistojo rizikos veiksniai vertinamu atveju neišskiriami, išlieka neaišku, kokiais savo veiksmais nuteistasis galėtų sumažinti savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką iki statinio jos balo. Tokiu būdu, netaikyti nuteistojo atžvilgiu lygtinio paleidimo vien tik todėl, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balas nesutampa su statinių svertinių taškų suma, neišskiriant jokių jo kriminogeninių rizikos veiksnių, teisinio pagrindo nėra. Juo labiau, jog nuo 2016 m. sausio 13 d. nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas sumažėjo nuo 25 iki 8 balų.

11. Šių aplinkybių kontekste įvertintina ir tai, kad nuteistasis turi darbinės patirties, sprendžiant iš nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos, jis dirba ir šiuo metu, o išėjęs į laisvę planuoja dirbti ūkyje, kas atsižvelgiant į nuteistojo pensinį amžių, teisėjui kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, jog V. Č. yra motyvuotas užsiimti prasminga veikla laisvėje, o tai jį iš esmės charakterizuoja teigiamai. Išvadą, jog išėjęs į laisvę V. Č. laikysis įstatymų, sustiprina ir pakitęs jo mąstymas. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuteistasis jam inkriminuotą nusikalstamą veiką įvykdė neplanuodamas ir nepasvarstęs galimų savo neteisėtų veiksmų pasekmių, tačiau šiuo metu jis jau dažniausiai apgalvoja savo elgesio pasekmes, sugeba suprasti ir tam tikru laipsniu priimti kitų požiūrį, ypač kai jo prašoma tai padaryti, todėl neabejotina, kad nuteistasis ėmėsi visų įmanomų veiksmų siekiant prasmingos veiklos pataisos namuose ir savo mąstymo korekcijos išimtinai teigiama linkme. Svarbu ir tai, kad šiuo metu V. Č. turi teigiamas nuostatas su juo dirbančių darbuotojų atžvilgiu, kas itin aktualu įvertinus faktą, jog lygtinio paleidimo atveju nuteistasis ir toliau yra prižiūrimas probacijos tarnybos darbuotojų.

12. Tenkinant nuteistojo skundą, be aukščiau išdėstytų aplinkybių, įvertintina dar ir tai, kad V. Č. nesusiduria su specifiniais finansiniais reikalavimais. Šiuo metu jis turi nuolatines pajamas, kurių pakanka nuteistojo poreikiams tenkinti, iš gaunamo atlyginimo nuteistasis sugebėjo atlyginti iš jo priteistą civilinį ieškinį, kitų finansinių įsipareigojimų jis neturi, kas visumoje leidžia pagrįstai spręsti, jog būdamas laisvėje nuteistasis sugebės tinkamai integruotis į visuomenę, o tai vienas iš esminių faktorių, sprendžiant, ar asmuo išėjęs į laisvę sugebės savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

13. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad teigiamai V. Č. apibūdinančių duomenų visuma šiuo metu akivaizdžiai nusveria neigiamus faktus ir leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog nuteistasis savo elgesį pakeitė pakankamai, todėl toliau jį galima taisyti ir neizoliuotą nuo visuomenės. Jo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos neprieštaraus teisingumo principui bei bausmės paskirčiai. Tokiu būdu neabejotina, kad taikydama nuteistajam V. Č. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos Komisija pagrįstai atsižvelgė į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ir pažangą ją mažinant. Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos taikytos tinkamai, todėl Komisijos nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu. Pažymėtina, jog nuteistojo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra jo atleidimas nuo likusios jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kadangi lygtinio paleidimo atveju asmuo ir toliau yra prižiūrimas, o pažeidęs jam nustatytas sąlygas gali būti grąžinamas į pataisos įstaigą atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį.

14. Dėl aukščiau išdėstytų motyvų Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 9 d. nutartis panaikintina, dėl nuteistojo V. Č. skundo priimant naują sprendimą – patvirtinti 2019 m. liepos 22 d. Komisijos nutarimą Nr. 95-469 dėl V. Č. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, nustatant atitinkamas probacijos sąlygas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 7, 8, 9 ir 10 punktais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo V. Č. (gim. (duomenys neskelbtini)) skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. rugsėjo 9 d. nutartį panaikinti ir priimti dėl skundo naują sprendimą: patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įsitaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje 2019 m. liepos 22 d. Komisijos nutarimą Nr. 95-469 dėl nuteistojo V. Č. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir jį lygtinai paleisti iš pataisos namų.

Nustatyti V. Č. (gim. (duomenys neskelbtini)) BK 75 straipsnio 2 dalies 7, 8, 9 ir 10 punktuose numatytas pareigas:

- per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu;

- per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

- per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir nesilankyti vietose, kuriose vartojamas alkoholis.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Evaldas GražysJurgis KiškisAušra Vingilė