Tauragės apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokuroro Mariaus Mauriaus pareiškimą ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

M. D., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 2024-10-16 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, - viešaisiais darbais 4 mėnesiams, 2024-11-15 įtrauktas į probuojamųjų asmens duomenų registrą, teistumas neišnykęs, kaltinamas nusikaltimu, numatytu BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2025-03-14, apie 23 val. 20 min., (duomenys neskelbtini), virtuvėje, M. D., kilusio konflikto su kartu gyvenančia mama A. D. metu, tyčia rankomis suėmė pastarajai už riešų ir juos spausdamas laikė apie tris minutes, po to prirėmė ją prie sienos ir kairės rankos dilbiu prispaudęs jai kaklą laikė apie minutę, taip sukėlė nukentėjusiajai A. D. fizinį skausmą.

Kaltinamasis M. D. dėl pareikšto kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2025-03-14, vakare, jis laiką leido namuose, kuriuose buvo ir kartu su juo gyvenanti mama A. D.. Pastaroji išvirė cepelinų, jis pavalgė ir nuėjo pamiegoti. Atsikėlęs pamatė, kad pas juos svečiuose yra mamos draugas E. A., kuris jam nepatinka. Kol su mama būna dviese, jie sutaria gerai, tačiau kai atvyksta E. A., mama visą dėmesį skiria jam, pastarąjį girdo ir maitina jų maistu. Jo nuomone, E. A. išnaudoja mamą, kadangi pats atsiveža tik kokį šokoladą, o pas mamą išgeria ir alaus, ir suvalgo daug maisto. Pamačius, kad mama virtuvėje šildo cepelinus, jam sukilo pyktis. Jis mamai pasakė, kad „nesušertų“ E. A. jo maisto, nes faršas ir bulvės buvo pirktos už jo pinigus. Tuomet tarp jų kilo žodinis konfliktas. E. A. tuo metu virtuvėje nebuvo. Kadangi mama ir toliau šildė cepelinus, tai jis norėjo juos paimti. Mama paėmė keptuvę į ranką ir ją laikė, neleisdama keptuvės jam paimti. Tada jis rankomis suėmė mamos abi rankas per riešus ir stipriai spaudė, norėjo, kad ji paleistų keptuvę. Tai galėjo trukti iki 3 minučių. Mama keptuvės vis tiek nepaleido. Tada jis vieną jos ranką paleido ir savo kairės rankos dilbį įrėmė mamai į kaklą, taip ją prispausdamas prie sienos. Kita ranka paėmė keptuvę su cepelinais. Prispaudimas galėjo tęstis apie minutę. Kuomet į virtuvę įėjo E. A., mama jam sakė nesikišti, tačiau pastarasis atsistojo į tarpą tarp jų. Jis cepelinus išpylė į atliekų kibirą. Ar mamai skaudėjo, nežino, nes ji to nesakė, bet jis spaudė gana stipriai, todėl jo veiksmai galėjo sukelti fizinį skausmą. Po to mama telefonu kvietė policiją, o jis iš jos atėmė telefoną, kurį paslėpė po pagalve. Kadangi mama kalbėdama telefonu jau buvo spėjusi pasakyti adresą, todėl jis, nenorėdamas būti sulaikytas, iš namų išbėgo. Pripažįsta, kad pasielgė blogai, mamos atsiprašė, ši jam atleido.

Be kaltinamojo M. D. visiško prisipažinimo jo kaltumas grindžiamas šiais įrodymais:

Nukentėjusioji A. D. parodė, kad 2025-03-14, apie 23 val. 20 min., namuose, pabudęs sūnus M. D. rado pas ją atvažiavusį jos draugą E. A.. Sūnus atėjęs į virtuvę ją užsipuolė, sakydamas „kurva, kekše, nešersi to kuilio!“, jai rankomis suėmė už rankų riešų ir spausdamas laikė apie tris minutes, bandydamas atimti rankoje laikytą lėkštę su cepelinais. Nepavykstant atimti lėkštės, M. D. kaire atbula ranka, dilbiu, ją per kaklą prispaudė prie sienos, o kita ranka suėmė jai dešinę ranką ties riešu ir laikė iki minutės laiko. Tai jai sukėlė fizinį skausmą. Ji pašaukė E. A., buvusį kitame kambaryje, kad padėtų jai ir atitrauktų nuo jos sūnų. Atėjės E. A. įsiterpė į tarpą ir juos išskyrė. Tuomet M. D. pradėjo stumdytis su E. A.. Ji, būdama neblaivi, išsigandusi paėmė savo mobiliojo ryšio telefoną ir paskambino į bendrąjį pagalbos centrą, bet jai besikalbant, sūnus atėmė telefoną, įsikišo į kišenę ir pabėgo iš namų, dar iki atvykstant pareigūnams. Sūnus taip elgiasi jau ne pirmą kartą. Sūnus lankosi psichikos sveikatos centre, mano, kad jam reikia gydytis nuo alkoholizmo. Dėl šio įvykio sūnui pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereiškia.

Teismo medicinos specialisto 2025-03-20 išvadoje Nr. G 136/2025 (10) konstatuota, kad, remiantis pateiktų medicinos dokumentų duomenimis, A. D. kūne sužalojimų nenustatyta.

Liudytojas E. A. parodė, kad 2025-03-14, apie 19 val. 30 min. atvyko pas draugę A. D.. Atvykus ji įdėjo cepelinų, jis pavalgė, o vėliau žaidė šaškėmis, gėrė arbatą. Jam atvykus pas A. D., šios sūnus M. D. miegojo savo kambaryje. Apie 23 val. 30 min. M. D. atsikėlė, užsikaitė arbatos, buvo ramus. Atėjus A. D. į virtuvę, M. D. pradėjo stumdytis, išpylė keptuvėje buvusius cepelinus. Tuo metu jis buvo kitame kambaryje ir konflikto pradžios nematė. Išgirdęs šauksmus, nuėjo į virtuvę apginti A. D.. Atėjęs pamatė, kad M. D. su A. D. stumdosi. Tada jis puolė į jų tarpą, norėdamas pastaruosius atskirti. M. D. bandė pulti ant jo, bet jis M. D. pačiupo už kairės ausies ir šis staiga išėjo iš virtuvės. Ar M. D. buvo suėmęs A. D. už kaklo ir sugrėbęs už rankų, jis nematė. M. D., būdamas blaivus, visąlaik būna geras, nekonfliktuoja, bet išgėręs alkoholio, pradeda kelti konfliktus su savo mama. Tąkart, konflikto metu, neatrodė, kad M. D. būtų buvęs girtas, nepajuto nuo pastarojo sklindančio alkoholio kvapo. Prieš tai M. D. apie tris valandas miegojo. M. D. jam fizinio skausmo nesukėlė.

Iš Bendrojo pagalbos centro duomenų matyti, kad 2025-03-14, 23 val. 22 min., privatus fizinis asmuo pranešė, jog sūnus kelia triukšmą, puola namiškius, yra probacijos įskaitoje. Tą pačią dieną 23 val. 37 min. pranešėja pranešė, kad dabar ją muša sūnus, atėmė jos telefoną.

Iš 2025-03-26 kitų objektų apžiūros protokolo, kuriame aprašytas skambučių bendrajam pagalbos centrui turinys, akivaizdu, kad 2025-03-14 nukentėjusioji A. D., pokalbio su bendrojo pagalbos centro darbuotoja metu, nurodė, jog sūnus, esantis probacijos tarnybos įskaitoje, namie, adresu (duomenys neskelbtini), jos atžvilgiu naudoja fizinį smurtą.

Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo, jo priedo – fotolentelės matyti, kad nusikaltimo įvykio vieta – gyvenamo namo, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvė.

Iš gyventojų registro išrašo matyti, kad kaltinamasis M. D. yra nukentėjusiosios A. D. sūnus.

Greitosios medicinos pagalbos kvietimo 2025-03-15 kortelėje nurodyta, kad A. D. preliminariai diagnozuotas kitų riešo ir plaštakos dalių sumušimas.

Iš alkotesterių tikrinimų istorijos matyti, kad 2025-03-15, 00 val., A. D. nustatytas 2,19 promilių vidutinis girtumas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Baudžiamojoje byloje yra pakankamai surinkta įrodymų, kurie leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes ir padaryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamasis M. D. padarė jam inkriminuotą nusikaltimą.

M. D. veika kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes jis tyčiniais smurtiniais veiksmais - mušdamas, t. y. 2025-03-14 rankomis suimdamas savo šeimos narei – mamai A. D. už riešų ir juos spausdamas bei laikydamas apie tris minutes, po to prirėmęs ją prie sienos ir kairės rankos dilbiu prispaudęs jai kaklą, taip laikydamas apie minutę laiko, nukentėjusiajai savo mamai A. D. sukėlė fizinį skausmą.

Bausmės skyrimas, kiti klausimai

M. D. atsakomybę lengvina tai, jog jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Kadangi M. D. nagrinėjamo tyčinio nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo metu, t. y. 2025-03-14, turėjo neišnykusį ir nepanaikintą teistumą už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto tyčinio nusikaltimo – nežymaus sveikatos sutrikdymo šeimos nariui, padarymą, dėl kurio kaltu pripažintas Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2024-10-16 baudžiamuoju įsakymu, kuriuo paskirti viešieji darbai keturiems mėnesiams, todėl atsižvelgus į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį, jo sunkumą, M. D. pripažintinas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis).

M. D. , būdamas teistas ir turėdamas neišnykusį teistumą už tyčinį nusikaltimą žmogaus sveikatai, baustas administracine tvarka, (duomenys neskelbtini), nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, pakartotinai padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai.

Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą, rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, proporcingą atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybių buvimą, nukentėjusiosios poziciją, nereiškiant civilinio ieškinio dėl patirtos žalos atlyginimo ir nereikalaujant griežtai nubausti kaltininko, taip pat prokuroro prašymą, siekiant BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytos bausmės paskirties, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, teismas mano, kad M. D. bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jam laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.

M. D. taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos, nes jis prisipažįsta kaltu ir baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu.

M. D. paskirtos kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios - naikintinos pradėjus vykdyti šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

M. D. pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir paskirti laisvės apribojimą devyniems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, M. D. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti galutinę bausmę – laisvės apribojimą šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1 ir 4 punktais, 6 dalimi, M. D. įpareigoti per visą bausmės laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje, pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nekeisti gyvenamosios vietos be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos žinios.

Vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, M. D. pripažinti recidyvistu.

M. D. paskirtas kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios - panaikinti pradėjus vykdyti šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę.

Kaltinamasis turi teisę, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų, nuo šio įsakymo įteikimo dienos, paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.