Kauno apygardos teismo sprendimas

Ieškovas patikslintame ieškinyje prašė 2006 m. sausio 31 d. darbo sutarties Nr. 17 nutraukimą pripažinti neteisėtu, iš atsakovo ieškovui priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinę pravaikštą nuo 2017 m. kovo 31 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, 2196,20 Eur išeitinę išmoką, 200 Eur neturtinę žalą ( t.1, b.l. 101-105).Ieškovas nurodė, kad 2006 m. sausio 31 d. tarp A. Š. ir atsakovo buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 17. Pagal šią sutartį ieškovas buvo priimtas darbui K. laisvalaikio salės kultūrinių renginių organizatoriaus pareigose, nustatant 40 val. savaitės darbo trukmę. Dirbti pagal šią sutartį ieškovas pradėjo 2006 m. vasario 1 d. Jokių šios sutarties pakeitimų ar papildymų ieškovas nepasirašė. 2017 m. vasario mėnesio pabaigoje ieškovas sužinojo, kad be jo sutikimo gali būti pakeistos 2006 m. sausio 31 d. darbo sutartyje Nr. 17. numatytos darbo sąlygos. Ieškovo atstovas 2017 m. kovo 6 d. raštu Nr. 43-2017 kreipėsi į atsakovą prašydamas pateikti informaciją, ar 2006 m. sausio 31 d. darbo sutarties Nr. 17 sąlygos po jos pasirašymo buvo pakeistos. Atsakovas 2017 m. kovo 14 d. raštu Nr. S-46 atsisakė suteikti prašomą informaciją ir pateikti prašomų dokumentų kopijas ir pradėjo ieškovą persekioti dėl jo tariamai padarytų darbo drausmės pažeidimų. Atsakovas 2017 m. kovo 15 d. raštu pareikalavo, kad ieškovas pateiktų paaiškinimus dėl to, kad „piktybiškai nepasirašo 2006 m. sausio 31 d. darbo sutartyje Nr. 17 pakeitimo ir toliau dirba“. Taip pat, kad pateiktų paaiškinimą, kodėl 2017 m. kovo 10 d. ir 2017 m. kovo 13 d. nebuvo darbe. Esant tokiai situacijai ieškovas informavo atsakovą, kad prašomus paaiškinimus pateiks tada, kai jo atstovas gaus informaciją dėl 2006 m. sausio 31 d. darbo sutarties Nr. 17 sąlygų pakeitimo. Dėl akivaizdžiai neteisėto atsakovo elgesio ieškovas per savo atstovą taip pat kreipėsi į Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Marijampolės teritorinį skyrių (toliau - inspekcija). Inspekcijos pareigūnai atliko neplaninį inspektavimą, kurio metu nustatė, kad „A. Š. 2006 m. sausio 31 d. darbo sutartyje Nr. 17 šalių sulygtos pirminės darbo sutarties sąlygos pakeistos nesant darbuotojo raštiško sutikimo. Pvz.: darbo sutartyje šalių sulygta būtinoji darbo sutarties sąlyga – K. laisvalaikio salės kultūrinių renginių organizatorius; - nustatyta 40 val. trukmės darbo savaitė; - atitinkamai darbo apmokėjimo sąlygos, tačiau nesant darbuotojo raštiško sutikimo darbo sutarties pakeitime nurodoma, kad nuo ,,2016-07-01 tarnybinio atlyginimo koeficientas 6,46 pagal LRV patvirtintą BMA dydį. S. kultūros centro direktorės 2016-08-05 įsakymas Nr. V-10. U. K. laisvalaikio salę nebeliko K. laisvalaikio salės kultūrinių renginių organizatoriaus pareigybės, todėl pervedama į kapelos vadovus, 0,5 etato, 20 val. savaitinė darbo trukmė“. Taigi, ieškovui tapo akivaizdu, kad jo teisės yra pažeidžiamos ir susiklosčiusi situacija turėtų būti vertinama kaip individualus darbo ginčas. Ieškovui nespėjus nustatyta tvarka kreiptis dėl pažeidžiamų teisių gynimo, 2017 m. kovo 23 d. S. kultūros centro direktorės A. B. įsakymu Nr. P-l jam buvo paskirta drausminė nuobauda - papeikimas. Ieškovo atstovas kreipėsi į atsakovą prašydamas pateikti visų dokumentų, susijusių su 2017 m. kovo 23 d. įsakymo Nr. P-l dėl drausminės nuobaudos skyrimo, priėmimu, tinkamai patvirtintas kopijas. Prašomi dokumentai pateikti nebuvo. Iš ieškovo 2017 m. kovo 27 d. raštu Nr. S-50 buvo pareikalauta pateikti paaiškinimus dėl tariamai 2017 m. kovo 24 d. padaryto drausmės pažeidimo (nebuvimo darbe). Darbo sutartis sudaryta tarp ieškovo ir atsakovo 2017 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. P-2 nuo 2006 m. sausio 31 d. buvo nutraukta vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - DK) 136 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktais bei 235 straipsnio 2 dalies 9 punktu. Ieškovas pažymėjo, kad jis nepadarė jokių darbo drausmės pažeidimų, 2006 m. sausio 31 d. darbo sutartis Nr. 17 yra nutraukta neteisėtai, dėl to atsakovui kyla pareiga atsakyti už visus iš neteisėto darbo sutarties nutraukimo kylančius padarinius. I. S. kultūros centre pradėjo dirbti 2006 m. vasario 1 d. todėl jo nepertraukiamas darbo stažas šioje darbovietėje yra 136 mėnesiai. DK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad išeitinė išmoka apskaičiuojama atsižvelgiant į to darbuotojo nepertraukiamąjį stažą toje darbovietėje. Nurodytos dalies 5 punkte įtvirtinta, kad jei darbuotojo nepertraukiamas stažas toje darbovietėje yra nuo šimto dvidešimties iki dviejų šimtų keturiasdešimties mėnesių, jam turi būti išmokėta penkių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Taigi, ieškovui turi būti priteista 5 mėn. x 439,24 Eur = 2 196,20 Eur dydžio išeitinė išmoka. Ieškovas atkreipė dėmesį, kad DK 35 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog darbo santykių subjektai, gyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų. Darbo santykių subjektams draudžiama piktnaudžiauti savo teise. DK 250 straipsnyje, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas iš darbo buvo atleistas kompromituojančiais pagrindais po šiurkštaus ir ilgai trunkančio jo teisių pažeidimo, bet darbas S. kultūros centre nebuvo jo vienintelis pragyvenimo šaltinis ir vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu bei susiformavusia teismų praktika, ieškovas prašo priteisti simbolinį 200 Eur patirtos neturtinės žalos atlyginimą (1 t., b. l. 101–105). Atsakovas su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad 2006 m. sausio 31 d. tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 17, ir ieškovas pradėjo eiti darbo sutartyje numatytas K. laisvalaikio salės kultūrinių renginių organizatoriaus pareigas. Ieškovui bedirbant K. laisvalaikio salės kultūrinių renginių organizatoriumi, 2016 m. balandžio 22 d. Šakių rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-l56 buvo uždaryti S. kultūros centro V. ir K. laisvalaikio salės, padaliniai. Po kultūros centro reorganizavimo keitėsi etatų struktūra ir keleto asmenų pareigybės, nebeliko Veršių ir K. laisvalaikio salių renginių organizatorių. Kultūros centro darbuotojai apie reorganizavimą buvo informuoti trijuose kultūros centro darbuotojų visuotiniuose susirinkimuose, kuriuose dalyvavo visi darbuotojai, įskaitant ir ieškovą. Dėl aukščiau minėtų faktų, tiesiogiai įtakojančių atsakovo veiklą, darbo sutartis su ieškovu buvo pakeista, ieškovas pervestas dirbti į kapelos vadovus, 0,5 etato, 20 val. darbo savaitė, o nuo 2016 m. liepos 1 d. pakeistas ir tarnybinio atlyginimo koeficientas 6,46 pagal LRV patvirtintą BMA dydį. Ieškovas, kaip ir kiti įmonės darbuotojai, susirinkimų metu buvo informuotas apie pareigų, darbo laiko, BMA dydžio ir kitų sąlygų pasikeitimą, ir nuo seno etato panaikinimo ėjo naujas pareigas kapelos vadovo pareigose iki atleidimo dienos, tačiau dėl atsakovui nežinomų ir ieškovo nenurodytų priežasčių nepasirašė darbo sutartyje nurodytų pakeitimų, tačiau savo veiksmais parodė, kad sutinka dirbti naują darbą naujose pareigose ir ilgą laiką jose dirbo iki buvo atleistas, gaudavo atlygį už naują darbą į asmeninę sąskaitą banke, pasirašė (kaip ir visi darbuotojai) darbuotojų darbo laiko ir repeticijų grafike. Taigi, negalima sutikti su ieškovo teiginiu, kad jis tik 2017 m. vasario mėn. gale sužinojo apie jo darbo sutarties pakeitimą, nes tai neatitinka tikrovės. Iš darbuotojų grafiko, repeticijų grafiko su pareigybėmis, darbo krūvių matyti, kad juose pasirašė visi darbuotojai, tame tarpe ir ieškovas. Iš to galima spręsti, kad ieškovas savo konkliudentiniais veiksmais pritarė darbo sutarties pakeitimui ir sutiko su naujais pasikeitimais juos priimdamas ir vykdydamas bei gaudamas už tai atlygį ir tokiu būdu buvo sutarta bei darbo sutartis buvo pakeista, tačiau dėl ieškovo kaltės jos pakeitimas nebuvo įformintas darbo sutartyje. Ieškovas 2016 m. liepos 29 d. prašė išduoti pažymą apie jam priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas, pažyma darbuotojui buvo išduota, užregistruota siunčiamuosiuose raštuose. Tai rodo, kad ieškovas turėjo raštišką informaciją apie jam mokamas sumas už darbą, su ja susipažino, jai neprieštaravo. Ieškovas dažnai neateidavo į darbą, su juo apie tai buvo kalbėta ne kartą, toks jo elgesys nebuvo toleruojamas, tačiau vis dar buvo tikimasi, kad darbuotojo požiūris į darbo svarbą pasikeis. Nuo 2016 m. rugpjūčio mėn. pradžios iki spalio mėn. pabaigos ieškovas retai buvo darbe, su kapela nerepetuodavo, į prašymus paaiškinti, kodėl taip elgiasi, atsakydavo, kad pereina iš kapelinio žanro į romansinį, todėl sunku persiorientuoti. Tačiau 2017 m. kovo 10 d. ir 2017 m. kovo 13 d. ieškovas neatvyko į darbą, nepranešė ir kitaip neinformavo darbdavio ar kito atsakingo asmens savo neatvykimo į darbą priežasčių, nors pagal darbo grafiką tai buvo ieškovo darbo dienos. Ieškovo neatvykimo į darbą faktą patvirtino buhalterė A. G. ir šokių kolektyvo vadovė V. Č., todėl 2017 m. kovo 10 d. ir 2017 m. kovo 13 d. buvo surašyti aktai dėl ieškovo neatvykimo į darbą. Atsakovas kreipėsi į ieškovą dėl pasiaiškinimo pateikimo, kodėl ieškovas nebuvo darbe, tačiau ieškovas pasiaiškinimo darbdaviui nepateikė, pateisinančių duomenų nepateikė. Vadovaujantis DK 237 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 241 straipsnio 1 dalimi, 235 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 2017 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. P-l ieškovui buvo paskirta drausminė nuobauda - papeikimas. Ieškovas su įsakymu supažindintas pasirašytinai. Ieškovas 2017 m. kovo 24 d. vėl neatvyko į darbą, nepranešė ir kitaip neinformavo darbdavio ar kito atsakingo asmens savo neatvykimo į darbą priežasčių, nors pagal darbo grafiką tai buvo ieškovo darbo diena. Ieškovo neatvykimo į darbą faktą patvirtino kolektyvo vadovės V. Č. ir J. N., surašytas aktas dėl ieškovo neatvykimo į darbą. Apie pareigą pasiaiškinti ieškovas buvo informuotas, tačiau atsisakė pasirašyti dėl darbdavio rašto Nr. S-50 gavimo. Ieškovas pasiaiškinimo darbdaviui nepateikė, pateisinančių duomenų nenurodė. Įvertinus, kad už analogišką šiurkštų darbo drausmės pažeidimą per paskutinius 12 mėnesių ieškovui buvo skirta ir galiojo drausminė nuobauda - papeikimas, 2017 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. P-2 ieškovui buvo skirta drausminė nuobauda - atleidimas iš darbo, ir darbo sutartis su ieškovu nutraukta 2017 m. kovo 31 d. vadovaujantis DK 136 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktais, 235 straipsnio 2 dalies 9 punktu. Atsakovas pažymėjo, kad nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d., t. y. per devynis mėnesius ieškovui į rankas buvo išmokėta 1976,61 Eur darbo užmokesčio, todėl ieškovo vidutinis darbo užmokestis yra 219,62 Eur per mėnesį. Ieškovui nebuvo neteisėtai sumažinta darbo valandų skaičius, nes ieškovas faktiškai dirbo nepilną darbo dieną, ir šį faktą patvirtina pačio ieškovo pasirašytas darbo laiko grafikas. Ieškovas nedirbo 40 valandų per savaitę, o dirbo dvigubai mažiau. Jam atlyginimas atitinkamai ir buvo mokamas už jo dirbtą laiką. Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarka yra imperatyviai reglamentuota norminių teisės aktų, ir turi būti skaičiuojama taip, kaip numatyta juose. DK 204 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2003 m. gegužės 27 d. priėmė nutarimą Nr. 650 dėl darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo, kuriuo patvirtino darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašą (toliau - Aprašas). Būtent šis Aprašas numato darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarką, kurios privalu laikytis. Vidutinis užmokestis skaičiuojamas su mokesčiais, kurie sumokami į valstybės biudžetą darbo užmokesčio išmokėjimo momentu. Ieškovo vienos darbo dienos darbo užmokestis buvo 11,89 Eur, mėnesio 249,69 Eur. Todėl atitinkamai išeitinė išmoka už 5 mėn. sudarytų ne 2186,20 Eur, kaip nurodo ieškovas, o 1248,45 Eur (249,69 Eur x 5 mėnesiai). Išmoka paskaičiuota įvertinus Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintus metinius darbo dienų koeficientus, metinius vidutinio mėnesio darbo dienų ir valandų skaičius. Ieškovo ieškinyje nurodytas vidutinis darbo užmokestis ir jo apskaičiavimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, prieštaraujantis Apraše nurodytai imperatyviai vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkai. Ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra išvestinis reikalavimas. Be to, jis turi būti pagrįstas, ko šiuo atveju, mano, kad nėra.