Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-04-24 · Administracinė byla Nr. I-2613-621/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-04-24
Bylos Nr.
I-2613-621/2019
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-03357-2018-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Žanas Kubeckas
Pareiškėjas
S. U.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-2613-621/2019Teisminio proceso Nr. 3-64-3-03357-2018-5Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2.; 20.5.1.; 55.1.3. (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 24 d.Šiauliai

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjas Žanas Kubeckas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. U. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas S. U. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (2-3 b. l.), prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Atsakovas, Telšių aps. VPK) 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas skunde nurodė, kad laikotarpiais nuo 2018-09-29 iki 2018-10-06, nuo 2018-10-18 iki 2018-10-21, nuo 2018-11-23 iki 2018-11-25 ir nuo 2018-12-11 iki 2018-12-13 buvo laikomas Telšių aps. VPK Kelmės rajono policijos komisariato areštinėje sąlygomis, kurios neatitiko teisės aktų reikalavimų. Kameroje, kurioje buvo laikomas plotas neatitiko standartų, buvo per mažai vietos, kameroje buvo laikomi du asmenys, todėl neturėjo galimybės pasimankštinti ar pavaikščioti. Sanitariniame mazge nebuvo klozeto, o buvo duobė, todėl gamtinius reikalus turėjo atlikinėti atsitūpęs, dėl to jautėsi pažemintas. Nebuvo duodami tušinukai. Kameroje neatsidarė langas, todėl trūko gryno oro, neveikė ventiliacija, todėl iš sanitarinio mazgo sklido nemalonus kvapas. Atvykęs į Areštinę iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus nebuvo nuvedamas į dušą ir negavo muilo. Buvo išduotas nešvarus, kitų asmenų panaudotas muilas. Gyvenamojoje kameroje buvo vaizdo stebėjimo sistema, jį stebėdavo moteris, matydavo kaip pareiškėjas atlieka gamtinius reikalus, neturėjo galimybės persirengti, nusiprausti. Taip buvo pažemintas jo orumas, neturėjo privatumo. Patalynė buvo išduodama suplyšusi, kartais ir nešvari. Nebuvo išduodami balti popieriaus lapai, todėl negalėjo rašyti prašymų ir kreiptis raštu į areštinės vadovą.

Atsiliepimas

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Telšių aps. VPK atsiliepime į pareiškėjo skundą (8-12 b. l.) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas buvo laikomas Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus areštinėje (toliau - Areštinė) laikotarpiais: nuo 2018-08-29 10.29 val. iki 2018-08-30 12.08 val. vienas areštinės 1-oje dvivietėje kameroje, nuo 2018-08-30 12.08 val. iki 2018-09-04 11.30 val. dvivietėje 4-oje kameroje su dar vienu areštantu. 2018-09-04 11.30 val. konvojuotas į Šiaulių tardymo izoliatorių. Areštinėje buvo laikomas 6 paras. Nuo 2018-09-18 13.18 val. iki 2018-09-21 14.11 val. areštinės dvivietėje 4-oje kameroje kartu su dar vienu suimtuoju. Areštinėje laikytas 3 paras. Nuo 2018-10-23 14.26 val. iki 2018-10-25 12.50 val. areštinės dvivietėje 4 kameroje. 2018-10-25 12.50 val. planiniu konvojumi išvyko į Šiaulių tardymo izoliatorių. Areštinėje laikytas 2 paras. Nuo 2018-12-11 15.27 val. iki 2018-12-13 12.39 val. areštinės dvivietėje 4-oje kameroje kartu su dar vienu suimtuoju. 2018-12-13 12.39 val. planiniu konvojumi išvyko į Šiaulių tardymo izoliatorių. Areštinėje buvo laikomas 2 paras.

Teritorinės policijos įstaigų areštinės savo darbe vadovaujasi Policijos areštinių apsaugos ir priežiūros instrukcija, patvirtinta Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. 5-V-139 „Dėl Policijos areštinių apsaugos ir priežiūros instrukcijos patvirtinimo“ (toliau - instrukcija), ir Teritorinių policijos įstaigų areštinių vidaus tvarkos taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2017 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. 1V-247 „Dėl Teritorinių policijos įstaigų areštinių vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ (toliau - taisyklės). Pagrindinės instrukcijos sąvokos nustato, kad policijos areštinė - vieta, skirta suimtiems ir kitiems asmenims laikyti, vadovaujantis įstatymuose, kituose teisės aktuose bei šioje instrukcijoje nustatyta tvarka ir terminais. Nuotolinio asmenų stebėjimo sistema - vaizdo stebėjimo bei ryšio tarp areštinės kamerose laikomų asmenų ir policijos areštinės budėtojo funkcijas atliekančio pareigūno sistema, kai areštinės kamerose įrengiamos vaizdo stebėjimo kameros (su filmavimo galimybe) ir susisiekti su policijos areštinės budėtojo funkcijas atliekančiu pareigūnu, stebinčiu areštinės kameras vaizdo monitoriuje, skirtos telefonspynės.

Šalies argumentai

Pareiškėjas teigia, kad areštinėje jam nebuvo užtikrintos minimalios kamerų gyvenamojo ploto normos. Taisyklių XII skyriaus 58 punkte nustatyta, kad vienam areštantui gyvenamojo ploto dydis negali būti mažesnis kaip 5 kvadratiniai metrai (sanitarinio mazgo plotas į bendrą gyvenamąjį plotą neįskaičiuojamas). Remiantis policijos areštinių ir sulaikymo patalpų modulio duomenimis, pareiškėjas buvo laikomas kamerose, kuriose vienam asmeniui tenkantis minimalaus gyvenamojo ploto dydis atitiko teisės aktais nustatytą patalpų plotą. Be to, pareiškėjas dažniausiai buvo laikomas vienas dviejų vietų kamerose.

Areštinės dvivietės 1-os kameros gyvenamasis plotas yra 16,01 kv. m, dvivietės kameros 4-os kameros gyvenamasis plotas yra 13,31 kv. m. Vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas (išskaičiavus sanitarinio mazgo plotą) 4-oje kameroje yra - 5,6 kv. m, o 1-oje kameroje - 7,02 kv. m, todėl nesutinkame su pareiškėjo teiginiu apie gyvenamojo ploto trūkumą. Dvivietėse kamerose yra po vieną stalą, du suolus, dvi spinteles, dvi lovas, veidrodį, higienos reikmenų lentynėlę ir sanitarinį mazgą.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodo, kad sanitarinis mazgas neatitiko higienos reikalavimų, nes nebuvo klozeto, o tiesiog duobė žemėje. Sanitarinis mazgas įrengtas su ne žemesne kaip 160-180 cm aukščio atskiriamąja pertvara ir varstomomis 120 cm durimis, tarp grindų ir sanitarinio mazgo durų apačios paliekamas 10-20 cm tarpas, slenkstis nedaromas, sanitariniame mazge įrengiamas antivandalinis praustuvas ir klozetas, sienos ir grindys išklijuojamos glazūruotomis plytelėmis, sanitarinis mazgas turi atskirą oro ventiliacijos / kondicionavimo sistemą. Pasikeitus sanitarinio mazgo reikalavimams, išleistas Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. sausio 12 d. įsakymas Nr. 5-V-31 „Dėl Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. liepos 10 d. įsakymo Nr. 380 „Dėl Teritorinių policijos įstaigų areštinių saugos ir eksploatavimo reikalavimų patvirtinimo“ pakeitimo“, sanitarinis mazgas įrengtas pagal minėtus reikalavimus, kad nesukeltų neigiamų išgyvenimų, nepažeistų privatumo ir nesutrikdytų sveikatos areštinėje laikomiems areštantams. Dėl šios priežasties pareiškėjo argumentai yra visiškai nepagrįsti.

Pareiškėjas teigia, kad nebuvo duodama tušinukų. Su šiuo teiginiu nesutinka. Pareiškėjo kreipimasis žodžiu su prašymu dėl rašymo priemonių išdavimo buvo išspręstas tuoj pat nefiksuojant rašytiniuose dokumentuose. Pažymi, kad pareiškėjo buvimo metu areštinės administracija negavo jokių skundų dėl netinkamų laikymo, gyvenimo sąlygų.

Pareiškėjas teigė, kad kameroje, kurioje gyveno, neatsidarė langai ir jis negalėjo kvėpuoti grynu oru, jautė blogą kvapą. Areštinėje yra įrengta veikianti rekuperacinė vėdinimo sistema. Tai patvirtina ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento Kelmės skyriaus 2017-05-08 ir 2017-08-31 patikrinimai ir surašyti patikrinimo aktai. Minėtuose patikrinimo aktuose užfiksuotas HN 134:2015 14 punkto pažeidimas, kuris nesusijęs su pareiškėjo skunde nurodytomis aplinkybėmis. Patikrinimo aktuose matyti, kad areštinės langai neatsidaro, nes areštinė įrengta rūsyje, tačiau gryno oro patekimą ir nemalonaus kvapo ištraukimą reguliuoja rekuperacinė vėdinimo sistema.

2018-08-29 14.45 val., 2018-10-23 14.40 val. sveikatos priežiūros ir medicinos pagalbos suteikimo žurnale, įrašas Nr. 363, Nr. 431, pareiškėjas atsisakė medikų apžiūros. Dėl to daro išvadą, kad pareiškėjas nepatyrė jokių sveikatos sutrikimų dėl sanitarinio mazgo įrengimo. Pažymi, kad skunde nurodytu laikotarpiu pareiškėjas nepateikė nusiskundimų dėl blogų gyvenimo sąlygų būdamas areštinėje.

Taisyklių XII skyriaus 59 punkte numatyta galimybė ne rečiau kaip kartą per savaitę pasinaudoti dušu. Asmens higienos procedūras ne rečiau kaip kartą per savaitę atlieka duše, o kasdienines asmens higienos procedūras gali atlikti praustuvėje, kurios įrengtos kiekvienoje kameroje. Pareiškėjas areštinėje buvo laikomas nuo 2018-08-29 iki 2018-09-04 (iš viso 6 paros), 2018-09-18 iki 2018-09-21 (iš viso 3 paros), 2018-10-23 iki 2018-10-25 (2 paros), 2018-12-11 iki 2018-12-13 (2 paros), tačiau dušu naudotis nepareiškė noro (dėl atsisakymo naudotis dušu įrodančių dokumentų neturi, bet areštinėje dirbantys pareigūnai patvirtina, kad žodžiu buvo siūlyta ne vieną kartą pareiškėjui nusiprausti, bet šis atsisakė, teigdamas, kad nenori). Pažymi, kad pareiškėjas areštinėje nebuvo laikomas ilgiau nei savaitę. Su skunde nurodytu teiginiu nesutinka.

Taisyklių 60 punkte nustatyta, kad areštantai jų prašymu turi būti aprūpinami būtiniausiomis asmens higienos priemonėmis ir viena iš jų yra muilas. Pareiškėjo teiginys, kad, atvykus į Kelmės rajono policijos komisariate esančią areštinę, buvo išduotas kitų naudotas muilas, yra visiškai nepagrįstas. Darbe vadovaujamasi teisės aktais, užtikrinančiais teritorinių policijos įstaigų areštinių vidaus tvarką, apsaugą, areštantų priežiūrą. Todėl vadovautis vien pareiškėjo išsakytu teiginiu, kad buvo išduotas kitų naudojamas muilas, negalima, nes pareiškėjas neįrodė konkrečių atsakovo neteisėtų veiksmų ar neveikimo, pažeidusių jo teises bei nepateikė įrodymų dėl patirtos neturtinės žalos.

Teritorinėse policijos įstaigose areštinių patalpos įrengiamos vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. liepos 10 d. įsakymo Nr. 380 „Dėl Teritorinių policijos įstaigų areštinių saugos ir eksploatavimo reikalavimų patvirtinimo“ ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. rugsėjo 10 d. įsakymo Nr. 484 „Dėl Teritorinių policijos įstaigų areštinių apsauginės signalizacijos bei vaizdo stebėjimo sistemos įrengimo bei priežiūros reikalavimų patvirtinimo“ nuostatomis. Policijos areštinių apsaugos ir priežiūros instrukcijos, patvirtintos Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. 5-V-139 „Dėl Policijos areštinių apsaugos ir priežiūros instrukcijos patvirtinimo“, II skyriaus 3.3 papunktyje įtvirtinta sąvoka, kad nuotolinio asmenų stebėjimo sistema - vaizdo stebėjimo bei ryšio tarp areštinės kamerose laikomų asmenų ir policijos areštinės budėtojo funkcijas atliekančio pareigūno sistema, kai areštinės kamerose įrengiamos vaizdo stebėjimo kameros (su filmavimo galimybe) ir susisiekti su policijos areštinės budėtojo funkcijas atliekančiu pareigūnu, stebinčiu areštinės kameras vaizdo monitoriuje, skirtos telefonspynės. Apie filmavimą asmenys įspėjami nustatytos formos įspėjamuoju lipduku, kuris užklijuotas prie įėjimo į areštinės patalpas, ant kameros durų.

Pažymi, kad su pareiškėjo nurodytu teiginiu nesutinka, kadangi vaizdo stebėjimas monitoriaus ekrane nefilmuoja sanitarinio mazgo vietos. Dėl to pareiškėjo argumentai, kad jį stebi kitos lyties pareigūnas, yra visiškai nepagrįsti (prideda vaizdo stebėjimo monitoriuje 1-os ir 4-os kamerų nuotraukas).

Telšių apskr. VPK yra sudaręs sutartį su UAB Šiaulių skalbykla (2017-05-30, Nr. CPO99139), kurioje yra numatyta skalbinių skalbimo tvarka, todėl iš važtaraščių matyti, kada skalbiniai priimami ir grąžinami, koks nešvarių skalbinių svoris, kokiomis priemonėmis skalbiami ir kokia tvarka numatyta, jeigu grąžina suplyšusią ar dėmėtą patalynę. Pareiškėjo teiginys, kad išduodama nešvari ir suplyšusi patalynė, yra visiškai nepagrįstas, nes važtaraščiai patvirtina skalbinių skalbimą, o tai paneigia pareiškėjo išsakytą argumentą, kad patalynė išduodama nešvari.

Areštinės pamainoms keičiantis, kiekvieną rytą dalyvauja areštinės viršininkas arba Telšių apskr. VPK viršininko įsakymu įgaliotas pareigūnas. Jis išklauso areštantų pretenzijas, prašymus, pasiūlymus surenka jų laiškus ir prašymus raštu. Kiekvienas areštinėje laikomas asmuo gali išsakyti nusiskundimus žodžiu arba raštu, tačiau pareiškėjas nė vieną kartą neišsakė jokių nusiskundimų dėl laikymo sąlygų ar netinkamo darbuotojų elgesio su juo, nors tokią galimybę turėjo. Pareiškėjo argumentai, jog buvo pažemintas jo orumas, juto tam tikrus nepatogumus, buvo atimtas privatumas ir tvėrė kančias, yra visiškai nepagrįsti.

Aktualiu laikotarpiu areštinėje Visuomenės sveikatos centras planinių ar operatyviųjų (pagal skundus) patikrinimų neatliko, todėl negalima pateikti patikrinimo aktų kopijų.

Areštinės administracija pareiškėjo buvimo laikotarpiu areštinėje nebuvo gavusi pareiškėjo skundų, pasiūlymų dėl laikymo sąlygų.

Atsakovo atstovas pažymi, kad pareiškėjas neįrodė konkrečių atsakovo neteisėtų veiksmų ar neveikimo, pažeidusių jo teises, nepateikė įrodymų dėl patirtos neturtinės žalos. Kaip konstatuota teismų praktikos, reikalavimas atlyginti žalą turi būti pagrįstas ir pačios žalos padarymu. Vien pareiškėjo teiginio, kad areštinėje jam buvo apribojama jo laisvė, patyrė pažeminimą, psichologinį spaudimą (dėl aukščiau išdėstytų objektyvių priežasčių), žalai atlyginti nepakanka. Būtina įrodyti, kad tokie pareigūnų veiksmai tiesiogiai darė įtaką besiskundžiančiam asmeniui, tokia įtaka sukėlė jam neigiamas pasekmes ir neteisėtai suvaržė asmens teises ir laisves (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. balandžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-180-246/07).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas S. U. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti jam 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo už laikotarpį nuo 2018-09-29 iki 2018-10-06, nuo 2018-10-18 iki 2018-10-21, nuo 2018-11-23 iki 2018-11-25 ir nuo 2018-12-11 iki 2018-12-13. Neturtinę žalą pareiškėjas kildina dėl netinkamų laikymo sąlygų Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus areštinėje.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad neturtinę žalą patyrė laikomas areštinėje laikotarpiais nuo 2018-09-29 iki 2018-10-06, nuo 2018-10-18 iki 2018-10-21, nuo 2018-11-23 iki 2018-11-25 ir nuo 2018-12-11 iki 2018-12-13. Iš Telšių aps. VPK atsiliepimo ir rašto (83 b. l.) matyti, kad pareiškėjas areštinėje buvo laikomas nuo 2018-08-29 iki 2018-09-04, nuo 2018-09-18 iki 2018-09-21, nuo 2018-10-23 iki 2018-10-25, nuo 2018-12-11 iki 2018-12-13. Kadangi pareiškėjas laikotarpiais nuo 2018-09-29 iki 2018-10-06, nuo 2018-10-18 iki 2018-10-21 ir nuo 2018-11-23 iki 2018-11-25 areštinėje nebuvo, todėl konstatuotina, jog Telšių aps. VPK neatliko jokių neteisėtų veiksmų prieš pareiškėją ir pareiškėjo teisių į tinkamas kalinimo sąlygas areštinėje laikotarpiais nuo 2018-09-29 iki 2018-10-06, nuo 2018-10-18 iki 2018-10-21 ir nuo 2018-11-23 iki 2018-11-25, nepažeidė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir nesant vienos iš būtinų sąlygų civilinei atsakomybei kilti – valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo), pareiškėjo prašymas priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės atstovaujamos Telšių aps. VPK už laikotarpį nuo 2018-09-29 iki 2018-10-06, nuo 2018-10-18 iki 2018-10-21 ir nuo 2018-11-23 iki 2018-11-25, atmestinas kaip nepagrįstas.

Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – SVĮ) 3 straipsnyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarką ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos Sąjungos teisės aktais. SVĮ 2 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmenys, kuriems paskirtas suėmimas, iki jų pasiuntimo į tardymo izoliatorių gali būti laikomi teritorinės policijos įstaigos areštinėje ne ilgiau kaip penkiolika parų, kol bus atliekami procesiniai veiksmai, kurių negalima atlikti šiems asmenims esant tardymo izoliatoriuje. Suimtieji ikiteisminio tyrimo metu prokuroro motyvuotu nutarimu, o bylos nagrinėjimo teisme metu teisėjo ar teismo motyvuota nutartimi iš tardymo izoliatoriaus gali būti perkelti (uždaryti) į teritorinės policijos įstaigos areštinę ne ilgiau kaip penkioms paroms, kad būtų galima atlikti procesinius veiksmus, jeigu procesinių veiksmų atlikimo negalima užtikrinti suimtiesiems esant tardymo izoliatoriuje arba dėl suimtųjų dalyvavimo bylų nagrinėjime teisme. Toks laikymas teritorinės policijos įstaigos areštinėje turi būti nedelsiant nutrauktas, kai tai tampa nebereikalinga. Šiems asmenims taikomos šio įstatymo, išskyrus 23, 25, 26, 28, 40, 41, 42, 43 straipsnius, nuostatos. Teritorinių policijos įstaigų areštinių vidaus tvarkos taisykles tvirtina vidaus reikalų ministras.

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2017 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. 1V-247 „Dėl Teritorinių policijos įstaigų areštinių vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ (TAR, 2017-04-03, Nr. 2017-05461) patvirtintos Teritorinių policijos įstaigų areštinių vidaus tvarkos taisyklės (toliau – Taisyklės). Pagal Taisyklių 58 punktą policijos areštinės kameroje vienam areštantui gyvenamojo ploto dydis negali būti mažesnis kaip 5 kvadratiniai metrai (sanitarinio mazgo plotas į bendrą gyvenamąjį plotą neįskaičiuojamas).

Atsakovo atstovas atsiliepime ir rašte (83 b. l.) nurodo, kad pareiškėjas buvo laikomas areštinės 4-oje (dvivietėje) kameroje kartu su dar vienu asmeniu nuo 2018-12-11 15.27 val. iki 2018-12-13 12.39 val., o po to planiniu konvojumi išvyko į Šiaulių tardymo izoliatorių. Iš atsakovo atsiliepimo bei areštinės plano (47 b. l.) matyti, kad kameros Nr. 4 plotas yra 13,31 kv. m., o išskaičiavus sanitarinio mazgo plotą iš bendro kameros ploto vienam asmeniui tenkantis plotas yra 5,6 kv. m.

Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) didžioji kolegija, harmonizuodama praktikos išsiskyrimus, 2016 m. spalio 20 d. sprendime byloje Muršic prieš Kroatiją pažymėjo, jog pagal Konvencijos 3 straipsnį nėra įmanoma nustatyti galutinai ir visiems laikams konkretų kvadratinių metrų skaičių, kuris turėtų būti skiriamas kalinamam asmeniui tam, kad būtų laikomasi Konvencijos. Būtent šiame sprendime EŽTT nurodė, kad nėra jokių pagrindų nesilaikyti svarbiausiose bylose suformuoto aiškinimo, jog 3 kv. m daugiavietėse kamerose yra minimalus standartas, taikomas vertinant Konvencijos 3 straipsnio galimą pažeidimą. EŽTT šiame sprendime taip pat nurodė, kad kai vertinamas kalinimas kameroje, kurioje kiekvienam kalinamam asmeniui tenka nuo 3 iki 4 kv. m, erdvės veiksnys išlieka svarbus sprendžiant dėl kalinimo sąlygų adekvatumo; tokiais atvejais Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas bus konstatuotas, jeigu ploto veiksnys nustatomas kartu su kitomis netinkamo kalinimo sąlygomis. Be to, EŽTT paaiškino minimalaus ploto, skirto vienam asmeniui daugiavietėje kameroje, apskaičiavimo metodologiją, nurodydamas, jog kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturėtų būti įskaičiuojami į bendrą kameros plotą, tačiau nėra nurodyta, kad į turimo ploto kameroje apskaičiavimą neturėtų būti įtrauktas plotas, užstatytas baldais. EŽTT vertinimu, šiuo aspektu svarbu, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje. Tai reiškia, kad baldų užimamas plotas svarbus vertinant, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje.

Teismas konstatuoja, kad atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus bei EŽTT praktiką, pareiškėjo argumentai dėl per mažo jam tekusio kameros ploto, atmestini, kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas nurodo, kad sanitariniai mazgai areštinės kamerose neužtikrina privatumo, iš sanitarinio mazgo kyla nemalonus kvapas, o kameros nėra tinkamai ventiliuojamos.

Sanitarinių mazgų įrengimą policijos areštinių kamerose reglamentuoja Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. liepos 10 d įsakymu Nr. 380 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių saugos ir eksploatavimo reikalavimų 29 punktas, kuris buvo pakeistas Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. sausio 12 įsakymu Nr. 5-V-31, šiame punkte nurodyta, kad kameroje turi būti įrengtas sanitarinis mazgas su ne žemesne kaip 160-180 cm aukščio atskiriamąja pertvara ir varstomomis 120 cm durimis, tarp grindų ir sanitarinio mazgo durų apačios paliekamas 10-20 cm tarpas, slenkstis nedaromas. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad sanitarinis mazgas kameroje yra atitvertas nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 160-180 cm aukščio atskiriamąja pertvara ir varstomomis 120 cm durimis.

Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimas gali būti vertinamas kaip viena iš aplinkybių, lemianti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (EŽTT 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje S. prieš Lietuvą, kt.). Pažymėtina, kad byloje A. M. prieš Rusiją priimtame 2009 m. kovo 12 d. sprendime (pareiškimo Nr. 15210/07) EŽTT konstatavo, kad nors sanitarinis mazgas buvo sumontuotas už pertvaros, tačiau ji neužtikrino suimtojo privatumo, kadangi jis vis tiek galėjo būti matomas kitų kameroje kalinamų asmenų ir sargybinių. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) analogiškose administracinėse bylose ne kartą yra konstatavęs, kad toks sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas kalinamų asmenų privatumo užtikrinimas (žr., pvz., 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2111-415/2017). Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą pateikiamuose standartuose (ištrauka iš Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf(92) 3], 49 punktas) nurodoma, kad kamerose turi būti atskira patalpa su sanitariniais įrengimais. Tinkamas atskiro tualeto neįrengimas (jo neatskyrimas iki lubų nuo likusios kameros ir neįrengus durų) turi būti vertinamas kaip žmogaus garbę ir orumą pažeidžiantis elgesys.

Sanitarinio mazgo atitvėrimas nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 160-180 cm aukščio atskiriamąja pertvara užtikrino pareiškėjo privatumą nuo kitų kameroje buvusių asmenų, tačiau kaip matyti iš pateiktų fotonuotraukų, kameroje įrengta vaizdo kamera nukreipta į sanitarinį mazgą. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002-07-10 įsakymu Nr. 380 patvirtintų teritorinių policijos įstaigų areštinių saugos ir eksploatavimo reikalavimų 80 punkte (2015-01-12 įsakymo Nr. 5-V-31 redakcija) nustatyta, kad „<...> Areštinės kamerose esančios vaizdo stebėjimo kameros turi būti įrengiamos taip, kad vykdant stebėjimą (filmavimą) nebūtų stebima (filmuojama) sanitarinio mazgo zonos vidinė dalis. <...>“ (38 – 39 b. l.). Iš fotonuotraukos, kurioje užfiksuotas vaizdo kameromis matomas vaizdas (13 b. l.) matyti, kad vaizdo kamera nukreipta į sanitarinio mazgo duris, kurios nors ir uždarytos, tačiau už jų matosi prie sienos esantys du horizontalūs vamzdžiai. Iš fotonuotraukų, kuriose užfiksuotas kameros Nr. 4 vaizdas (85 b. l.), matyti kad sanitariniame mazge prie sienos, esančios priešais duris yra trys vamzdžiai, iš kurių antras nuo viršaus yra maždaug dviejų sienos plytelių aukštyje ir žemiau, nei sanitariniame mazge esantis praustuvas. Palyginus minėtas fotonuotraukas, darytina išvada, kad asmuo besinaudojantis sanitariniu mazgu yra matomas pro vaizdo kamerą. Atsakovas nepateikė duomenų kokiame aukštyje sanitariniame mazge nuo grindų nėra fiksuojamas vaizdas vaizdo kamera, tuo pačiu ir nepaneigė pareiškėjo argumentų, kad jis yra stebimas vaizdo kameromis besinaudojantis sanitariniu mazgu, todėl konstatuotina, kad atsakovas pažeidė pareiškėjo privatumą naudojantis sanitariniu mazgu.

Pareiškėjas nurodė, kad sanitariniame mazge nebuvo klozeto, o duobė, kameroje neatsidarė langas, todėl trūko gryno oro, neveikė ventiliacija, todėl iš sanitarinio mazgo sklido nemalonus kvapas.

Laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiūros organizavimą nustato Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta 2015-08-03 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-908 (toliau – HN 134:2015).

Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento Kelmės skyriaus patikrinimo akto Nr. PA.6.23-27(17.2.338 6.23) (44-46 b. l.) matyti, kad patikrinimo metu 2017-05-03 Areštinėje nustatytas higienos normos HN 134:2015 14 punkto pažeidimas (per maža dirbtinė apšvieta). Kitų pažeidimų nenustatyta. Sanitariniame mazge yra unitazas, veikia rekuperacinė vėdinimo sistema. Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento Kelmės skyriaus patikrinimo akto Nr. PA.6.23-55(17.2.338 6.23) (41-42 b. l.) matyti, kad patikrinimo metu 2017-08-29 Areštinėje pažeidimas pašalintas, kitų higienos normos pažeidimų nenustatyta. Pareiškėjas dėl skunde nurodytų netinkamų kalinimo sąlygų, bylai aktualiu laikotarpiu, į Telšių apskrities VPK vadovus ar Areštinės pareigūnus su skundais nesikreipė. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas su skundais būtų kreipęsis į kitas kompetentingas institucijas (pavyzdžiui Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą ar kt.) dėl netinkamų kalinimo sąlygų. Teisės aktai neįpareigoja Areštinės administraciją nuolat fiksuoti patalpų, kuriose laikomi sulaikyti asmenys, būklės. Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, jog aplinkybė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl nurodytų pažeidimų nesikreipė į įkalinimo įstaigos administraciją ar kitas kompetentingas įstaigas, leidžia teigti, jog pažeidimai, jeigu jie iš tikrųjų buvo, nebuvo tokio pobūdžio, kad pareiškėjas patyrė tokio laipsnio neigiamą poveikį, kuris sukėlė vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas, arba sudarė kliūtis, kurios buvo sudėtingos ar sunkiai įveikiamos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-02-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A-964-520/2017). Teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes, atsakovo atstovo atsiliepime nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad neįrodyta, jog Areštinės patalpos, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, neatitiko higienos normų reikalavimų.

Pareiškėjas nurodė, kad nebuvo vedamas į dušą. Iš atsakovo atsiliepimo matyti, kad pareiškėjas neprašė pasinaudoti dušu, praustis turėjo galimybę kameroje. Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento Kelmės skyriaus patikrinimo akto Nr. PA.6.23-27(17.2.338 6.23) (44-46 b. l.) matyti, kad areštinės duše praustis galimybė sudaryta, muilas yra. Pareiškėjas skundų areštinės administracijai neteikė, pareiškėjo teiginiai yra deklaratyvūs. Įvertinus paminėtas aplinkybes pareiškėjo argumentai dėl muilo neišdavimo ir nenuvedimo į dušą atmestini, kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas nurodė, kad jam išduodama patalynė buvo suplyšusi, kartais ir nešvari. Pareiškėjo teiginiai yra abstraktaus pobūdžio, pareiškėjas nenurodo konkrečių aplinkybių dėl netinkamos patalynės išdavimo. Iš atsakovo pateiktos sutarties (22-28 b. l.), užsakymo blankų (48-52 b. l.) matyti, kad patalynė buvo skalbiama. Įvertinus paminėtas aplinkybes, pareiškėjo argumentai dėl suplyšusios ir nešvarios patalynės atmestini, kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas nurodė, kad jam nebuvo išduodami tušinukai ir balto popieriaus lapai. Šie pareiškėjo teiginiai abstraktūs, deklaratyvūs, pareiškėjas nenurodo jokių konkrečių aplinkybių. Iš atsakovo atsiliepimo, vidaus tvarkos aprašo (29-34 b. l.) matyti, kad rašymo priemonių ir popieriaus lapų išdavimo tvarka yra numatyta. Pareiškėjas neteikė skundų areštinės administracijai dėl neišduodamų lapų ir rašymo priemonių. Be to, pareiškėjas areštinėje buvo laikomas tris dienas, po to buvo išvežtas į Šiaulių tardymo izoliatorių, tačiau nenurodo kuo pasireiškė jam neturtinė žala dėl minėtomis dienomis negautų rašymo priemonių ir popieriaus lapų. Įvertinus paminėtas aplinkybes, pareiškėjo argumentai dėl neišduotų rašymo priemonių ir popieriaus lapų, atmestini, kaip nepagrįsti.

Teismas pažymi, kad pagal EŽTT jurisprudenciją, teismo pareiga motyvuoti priimtą spendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle prieš Suomiją ir kt.). Tokiai praktikai pritaria ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (pvz., LVAT 2014-10-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1352/2014 ir kt.).

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt., teismo įvertinti pinigais.

Teismas atsižvelgia į tai, kad pareiškėjas Areštinėje, buvo kalinamas sąlygomis, kurios neatitiko teisės aktų reikalavimų, į pareiškėjo patirtus nepatogumus, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingus nepatogumus ir kurie žemina žmogiškąjį orumą, todėl teismas konstatuoja, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Tačiau nagrinėjamu atveju pažeidimas nebuvo intensyvus, pareiškėjas buvo laikomas mažiau, nei tris dienas, todėl nustatytas pažeidimas galėjo sukelti tik nežymių trumpalaikių nepatogumų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, bet ne tokio laipsnio neigiamą poveikį, kuris pasireikštų giliais išgyvenimais, emocine depresija, pažeminimu ar negrįžtamais sveikatos pakitimais. Byloje nenustatyta, jog atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Kartu pabrėžtina, kad pareiškėjo sveikatos sutrikimai, įvertinus byloje esančią jo asmens sveikatos istoriją, dėl kalinimo sąlygų Šiaulių TI, nenustatyti.

Vertinant higienos normų pažeidimų įtaką (reikšmę) neturtinės žalos atlyginimo būdui ir dydžiui, pažymėtina, jog nustačius tik higienos normų pažeidimus, tačiau kitų pažeidimų nenustačius, teismų praktikoje pažeidimo pripažinimas laikomas pakankama bei teisinga (proporcinga) satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais paprastai nepriteisiamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1078-442/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1027-442/2017). Tačiau šiuo atveju, nustačius, kad buvo pažeistas pareiškėjo privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais, todėl vien pažeidimo pripažinimas nebus pakankama satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą. Atsižvelgiant į paminėtą, pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimas priteistinas, patirtą neturtinę žalą įvertinus pinigais.

Apskaičiuodamas neturtinės žalos dydį, t. y. įvertinęs pareiškėjo patirtus neigiamus dvasinius išgyvenimus pinigais, kalinimo Areštinėje laikotarpį, įvertindamas turimų įrodymų visumą, remdamasis teismų praktikoje taikytinais neturtinės žalos vertinimo kriterijais (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019-03-13 nutartis administracinėje byloje Nr. A-973-1062/2019, 2017-01-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2-858/2017 ir kt.), taip pat įvertindamas pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo mastą ir trukmę, atsižvelgęs į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas (minimalią mėnesinę algą, vidutinį darbo užmokestį), bei vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad šiuo atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti pareiškėjo nurodyta suma, o dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma yra 50 Eur. Dėl šių priežasčių pareiškėjo reikalavimas priteisti jam 3000 Eur neturtinės žalos yra tenkinamas iš dalies.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86, 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas,

nusprendžia:

Pareiškėjo S. U. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui S. U. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 50 Eur (penkiasdešimt Eur) neturtinei žalai atlyginti.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.

Teisėjas Žanas Kubeckas