Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Borkovski, sekretoriaujant Gražinai Osinskajai,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal protokolą, surašytą

pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. C. 2016-10-24, apie 08.20 val., Vilniuje, Fabijoniškių gt. 7, vairuodamas automobilį Renault Laguna, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) prieš pradėdamas važiuoti neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, važiuodamas atbulas kliudė stovintį automobilį BMW 320 D, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Tokiais veiksmais padarė žalą svetimam turtui, apgadino E. L. priklausantį automobilį. Iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) reikalavimus. Tokiais veiksmais pažeidė KET 9, 101, 222 punktų reikalavimus bei padarė teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str.1 d.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas E. C. padarytus pažeidimus pripažino ir paaiškino teismui, kad 2016-10-24 ryte vežė mažametę dukrą į darželį. Važiuodamas atbulas automobiliu Renault užkabino bei apgadino stovinčio automobilio BMW priekinį bamperį, įbrėžimai liko ir ant jo vairuojamo automobilio. Pripažįsta, kad apžiūrėjo abu automobilius ir matė apgadinimus (įbrėžimus). Minėtą įvykį matė moteris, kuri taip pat jam nurodė, jog jis padarė eismo įvykį. Žinojo, kad jis negali be nukentėjusiojo arba pranešimo policijai išvažiuoti, tačiau šis įvykis sukėlė jam stresinę situaciją, dėl ko neįvertino galimų pasišalinimo pasekmių ir išvažiavo. Dabar gailisi dėl tokių savo veiksmų. Jo valdomas automobilis buvo techniškai tvarkingas, apdraustas. Teisė vairuoti iš jo nebuvo atimta.

Iš suinteresuoto asmens E. L. rašytinio paaiškinimo policijos pareigūnams matyti, kad 2016-10-24 apie 8.00 val. paliko automobilį BMW 320 D Fabijoniškių g.7, Vilniuje. Apie 9.05 val. rado jį apgadintą, taip pat rado už valytuvo liudininkės raštelį su nuoroda, kas galėjo tai padaryti, koks automobilis kontaktavo su jos mašina (b.l. 8).

Iš įvykį mačiusios J. Ž. pranešimo bendrajam pagalbos centrui bei policijai matyti, kad ji matė, kaip automobilis Renault, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kliudė stovintį automobilį BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir išvažiavo iš įvykio vietos. Kad ji bendravo su Renault vairuotoju ir domėjosi, ar jis nepastebėjo kontakto su stovinčiu automobiliu (b.l.5, 9). Prie savo raštų liudininkė pridėjo padarytas automobilių nuotraukas bei įvykio schemą, savo poziciją, iš kurios ji stebėjo situaciją (b.l.10-11).

Įvykio vietos Fabijoniškių g. 7 schemoje užfiksuota, kur įvyko susidūrimas, buvo apžiūrėtas automobilis BMW 320D, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad apgadintas šio automobilio priekinis bamperis (b.l.6-7).

Prie bylos pridėtas E. L. rastas, įvykio liudytojos J. Ž. paliktas jai raštelis, kuriame nurodoma: „Į Jus įvažiavo (duomenys neskelbtini) bet pabėgo. Nufotografavau ir paskambinau į 112 J. (duomenys neskelbtini) (b.l.19).

Automobilių apžiūros ir sugretinimo rezultatais nustatyta, kad apgadinimai galėjo būti padaryti kontaktuojant E. C. automobiliu Renault su E. L. automobiliu BMW 320D (b.l.16-18).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, veiksmų kvalifikavimas

Byloje surinktų įrodymų visuma: paties E. C. paaiškinimu, suinteresuoto asmens E. L. rašytiniais paaiškinimais, policijos pareigūno D. Š. (b.l.4) tarnybiniu pranešimu, eismo įvykio vietos schema, transporto priemonės techninės apžiūros aktu, kita rašytine bylos medžiaga, įrodyta, kad E. C., vairuodamas automobilį buvo neatidus, prieš pradėdamas važiuodamas atbulas, neįsitikino, kad tai daryti saugu, neįvertino atstumo iki stovinčio automobilio BMW 320 D, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atsitrenkė ir apgadino šį automobilį, tokiais veiksmais pažeidė KET 9, 101 punktų reikalavimus, kad eismo dalyviai privalo laikytis būtinų atsargumo priemonių, persirikiuojant turi įsitikinti, kad tai daryti bus saugu. Sukėlė eismo įvykį, padarydamas turtinės žalos kitam asmeniui. Vairuotojo veika kvalifikuojama pagal LR ATPK 127 str. 2 d.

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje inter alia nustatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tiesioginės tyčios forma, būtina įvertinti automobiliams (ar kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011). Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan., atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012; 2AT-8-2013).

KET 222 punktas numato eismo įvykio dalyvio pareigas įvykus eismo įvykiui, kuriuo padaryta tik turtinė žala, o nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra. Su eismo įvykiu susijęs dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma – policijai. Nuvažiavimas iš eismo įvykio vietos neatlikus šių veiksmų traktuotinas kaip pasitraukimas iš eismo įvykio vietos pažeidžiant KET reikalavimus, t.y. LR ATPK 130 str. 1 d. numatytas pažeidimas. E. C. veiksmai atitinka tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius šio pažeidimo požymius. Vairuotojas E. C. suvokė padaręs eismo įvykį ir žalą kito automobilio savininkui, kadangi pats apžiūrėjo automobilius, įsitikino, jog yra apgadinimai, apie tai jam sakė ir įvykio liudininkė, t.y. vairuotojas aiškiai suvokė, kad tapo eismo įvykio dalyviu ir jam atsiranda pareigos, numatytos KET. Apgadinto automobilio savininko ar valdytojo eismo įvykio vietoje nebuvo. Policijai apie įvykį vairuotojas nepranešė ir iš eismo įvykio vietos išvažiavo. Jis aiškina tai stresine situacija, tačiau tai negali atleisti jo nuo atsakomybės už pasišalinimą, nes ir vėliau, sugrįžęs namo, jis nesiėmė priemonių pranešti policijai apie eismo įvykį. Pažymėtina ir tai, kad 2007 metais jis jau buvo baustas už analogišką pažeidimą, taigi žinojo galimas pasišalinimo pasekmes. Po šio eismo įvykio jis buvo surastas policijos paieškos priemonėmis.

Atsižvelgdamas į šias aplinkybes teismas E. C. veiką kvalifikuoja pagal LR ATPK 130 str. 1 d.

Skirdamas nuobaudas teismas atsižvelgia į padarytų pažeidimų pobūdį – padaryti du teisės pažeidimai, vienas iš jų (pasišalinimas iš eismo įvykio vietos) įstatymo leidėjo vertinamas kaip šiurkštus, į pažeidėjo asmenybę. E. C. atsakomybę lengvina tai, kad pripažino padaręs pažeidimus ir gailisi (LR ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių nenustatyta.

Vienas iš nuobaudos tikslų yra teisingumo principo įgyvendinimas. Administracinių teisės pažeidimų kodekso prasme teisingumo principas reikalauja, kad administracinė nuobauda savo griežtumu ir dydžiu atitiktų padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumą. Individualizuodamas pažeidėjui skiriamą nuobaudą teismas turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas.

E. C. dirba, turi mažametį vaiką, galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Jam skirtinos minimalios įstatymo numatytos baudos, atimant pagal LR ATPK 130 str. 1 d. teisę vairuoti transporto priemones minimaliam terminui. Taikytinos Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. nuostatos dėl nuobaudų subendrinimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30 str.,33 str., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 286 str., 287 str., teisėjas

nutarė:

E. C. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir nubausti 28 Eur bauda.

E. C. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. ir nubausti 868 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.

LR ATPK 33 str. pagrindu galutinę nuobaudą E. C. nustatyti 868 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta į „Swedbank“ banko Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, banko kodas 73000 arba Nordea Bank Finland Plc banko Lietuvos skyriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT122140030002680220, banko kodas 21400. Įmokos kodas 1001. Mokant baudą mokėjimo paskirtyje būtina nurodyti ROIK16063135640.

Nutarimas 20 dienų terminu nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.