Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Henriko Sadausko, Jūros Marijos Strumskienės ir Halinos Zaikauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Eglei Kurtinaitytei, dalyvaujant pareiškėjos atstovei D. M., atsakovės atstovei Inai Kolelienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos “Small Planet Airlines UAB” skundą dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės Vilniaus oro uosto užkardos 2011 07 07 priimto sprendimo įstatymo pažeidimo byloje Nr. 167-66 panaikinimo atsakovei Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės Vilniaus oro uosto užkardai,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės Vilniaus oro uosto užkarda 2011 07 07 nutarimu įstatymo pažeidimo byloje Nr. 167-66 už tai, kad 2011 06 22 12.45 val. į Vilniaus oro uosto PKP reisu (duomenys neskelbtini) iš Antalijos buvo atskraidintas Rusijos Federacijos pilietis Y. S., gimęs (duomenys neskelbtini), paso Nr. (duomenys neskelbtini), be galiojančios įvažiavimo vizos, kai ji yra būtina, pažeidė Transporto veiklos pagrindų įstatymo 20 straipsnio 1 dalį, nutarė skirti pareiškėjai 11 000 Lt dydžio baudą (toliau – ir VSAT nutarimas).

Pareiškėja UAB “Small Planet Airlines”, pagal Juridinių asmenų registro Registravimo pažymėjimą pavadinimas: Small Planet Airlines UAB, kodas (duomenys neskelbtini) (b. l. 24), (toliau – ir pareiškėja) padavė teismui skundą, kuriame prašo panaikinti VSAT nutarimą ir bylą nutraukti, o tuo atveju, jeigu teismas nustatytų esant įstatymo pažeidimą, paskirtą baudą prašo sumažinti.

Paaiškina, kad savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktais. Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 2 straipsnio 10 dalis nustato, kas yra kelionės dokumentas. Šio įstatymo 2 straipsnio 33 punktas išaiškina vizos sąvoką. Šis įstatymas atskirai apibrėžia kelionės dokumentą ir vizą, mano, kad tai yra du atskiri dokumentai.

Mano, kad atsakovė nepagrįstai išplečia kelionės dokumento sąvoką. Remiasi Aviacijos įstatymo 4 straipsniu ir mano, kad Konvencijos 9 priedas, kuriuo remiasi atsakovė, yra tik rekomendacinio pobūdžio dokumentas, todėl nutarimo motyvai, kad pareiškėja pažeidė Tarptautinės civilinės aviacijos konvencijos 9 priedo reikalavimus, yra nepagrįsti. Paaiškina, kad tikrinti užsieniečių vizas ir kitus dokumentus, suteikiančius teisę užsieniečiui kirsti valstybės sieną, yra išimtinė Valstybės sienos apsaugos tarnybos funkcija. Remiasi Valstybės sienos apsaugos įstatymo 5 straipsniu ir Šengeno sienų kodeksu, kuris numato sienos apsaugos pareigūnams specialias teises, kuriomis naudodamiesi pareigūnai gali tinkamai įgyvendinti sienos apsaugos ir asmenų judėjimo per sienas kontrolės funkcijas. Pareigūnai turi galimybę naudotis Lietuvos nacionaline vizų informacine sistema. Pareiškėjai tenkanti pareiga, kuri numatyta įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje, turėtų būti vertinama tik kaip papildoma priemonė šalia Valstybės sienos apsaugos tarnybos funkcijų.

Dėl baudos dydžio paaiškina, kad VSAT nutarime nenurodyta, kokius nuostolius dėl pažeidimo patyrė Lietuvos Respublika. Bauda daugybę kartų viršija vidutinę keleivio mokamą sumą už pareiškėjo vežimo paslaugas ir yra neproporcingai didelė lyginant su pažeidimo sunkumu ir jo padarymo aplinkybėmis. Mano, kad įstatymo sankcija yra diskriminacinio pobūdžio, kadangi pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 206 straipsnį pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 250 iki 1000 Lt (atsakomybė taikoma užsieniečiams). Paaiškina, kad neturėjo tiesioginio kontakto su keleiviu, nedalyvavo kelionės dokumentų patikros procese. Šiam tikslui yra sudaryta sutartis su antžemines paslaugas teikiančia Turkijos bendrove Havas-Havaalanlari yet hizmetleri A.S. Ši bendrovė pagal sutartį tikrina, kad visi keleiviai turėtų reikiamus kelionės dokumentus. Mano, kad bendrovė tinkamai vykdė savo pareigą. Paaiškina, kad yra nusistovėjusi verslo praktika, jog esant netinkamam kelionės dokumentų patikrinimui antžeminių paslaugų teikimo srityje, pareiškėja regreso tvarka negali išreikalauti iš verslo partnerio baudų. Mano, kad tokiu atveju patiria tiesioginę žalą ir nuostolius be kaltės.

Be to, paaiškina, kad keleivis nesiekė emigruoti į Lietuvos Respubliką, prieš kurį laiką jis jau buvo įleistas į Lietuvos Respubliką ir iš jos išskrido į Turkiją. Mano, kad atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, bauda yra neproporcingai didelė našta pareiškėjai.

Teismo posėdyje atstovė palaikė skundą ir prašė tenkinti skundo reikalavimus.

Paaiškina, kad 2011 06 22 į Tarptautinį Vilniaus oro uostą atvyko užsienietis, Rusijos Federacijos pilietis Y. S. su galiojančiu pasu Nr. (duomenys neskelbtini) ir negaliojančia Šengeno viza Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta galiojimo laikas nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), atvykimų skaičius „01“. Vizos galiojimas baigiasi, kai bendras vizos turėtojo išvykimų skaičius yra lygus leidžiamų atvykimų skaičiui, net jei vizos turėtojas neišnaudojo viso vizoje leidžiamo dienų skaičiaus (atvykimų skaičius gali būti vienas, du ar daugiau, šis skaičius rašomas dešinėje pusėje iš anksto išspausdintoje dalyje, pažyminti „01“, „02“ arba „MULTI“). Tokie išaiškinimai pateikiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamente, nustatančiame Bendrijos vizų kodeksą (Vizų kodeksas). Rusijos pilietis su viza buvo atvykęs (duomenys neskelbtini) ir išvyko 2011 06 10, todėl viza kitam atvykimui tapo negaliojanti, nes buvo išnaudotas galimų atvykimų skaičius.

Paaiškina, kad pareiškėja neteisingai interpretuoja Transporto veiklos pagrindų įstatymo 20 straipsnio 1 dalies nuostatas. Vežėjai, veždami užsieniečius į Lietuvos Respublikos teritoriją per valstybės sieną, privalo užtikrinti, kad šie turėtų kelionės dokumentus, kurie reikalingi įvažiuoti į Lietuvos Respubliką. Tiek Tarybos direktyvoje 2001/51/EB 2001 06 28 „Dėl Konvencijos įgyvendinančios 1985 m. birželio 14 d. Šengeno susitarimą“ (26 straipsnis), tiek Transporto veiklos pagrindų įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad vežėjai, kurie verčiasi keleivių vežimu oro ar jūros keliais arba kurie tarptautinio susisiekimo maršrutais autobusais sausuma veža keleivių grupes specialiais bei užsakomaisiais reisais, įveždami užsieniečius į Lietuvos Respublikos teritoriją per valstybės sieną, privalo užtikrinti, kad šie turėtų kelionės dokumentus, kurie reikalingi įvažiuoti į Lietuvos Respubliką. Vežėjai turi teisę tikrinti keleivių kelionės dokumentus, įsitikinti, ar keleivis turi kelionės dokumentus, būtinus įvažiuoti į Lietuvos Respubliką.

Kelionės dokumento sąvoka pateikiama Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 2 straipsnio 10 punkte. Aiškinant šią Įstatymo normą būtina atsižvelgti į šio Įstatymo 6 straipsnį, kuriame įtvirtinta nuostata, kad atvykimui į Lietuvos Respubliką ir buvimui jos teritorijoje užsienietis privalo turėti galiojantį kelionės dokumentą, jeigu tarptautinės sutartys, Europos Sąjungos teisės aktai ar Lietuvos Respublikos Vyriausybė nenustato kitaip.

Remiasi 2006 03 15 Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 562/2006, nustatančio taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas Bendrijos kodeksą (Šengeno sienų kodeksas). Paaiškina, kad Šengeno sienų kodekso 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos trečiųjų šalių piliečiams taikomos atvykimo sąlygos, kur be kitų įleidimo sąlygų numatyta, kad trečiųjų valstybių piliečiams leidžiama atvykti, jei jie turi galiojantį kelionės dokumentą ar dokumentus, leidžiančius jam kirsti sieną, jie turi turėti galiojančią vizą (5 straipsnio 1 dalies b punktas), jei to reikalaujama pagal 2001 03 15 Tarybos Reglamentą (EB) Nr. 539/2001. Įstatyme konstatuota, kad kelionės dokumentas yra vientisas dokumentas su jame esančiais įrašais, spaudais, įklijomis, nuotrauka ir visais sunumeruotais dokumento lapais. Viza yra fiksuojama piliečio pase ir laikoma paso turinio dalimi. Užsienio piliečiui, kuriam pagal pilietybę atvykstant į Europos Sąjungą (Lietuvą) yra reikalinga viza, ji yra reikšminga kelionės dokumento dalis, apsprendžianti asmens teisę vykti prie valstybės sienos.

Vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama teismų praktika analogiškose bylose (bylų numeriai: A-10-779-2007, A-11-223-2007, A-3-876-2007), kuriose konstatuota, kad tuo atveju, kai užsienietis neturi galiojančios vizos, tai Transporto veiklos pagrindų įstatymo 20 straipsnio taikymo prasme užsienietis neturi dokumentų, kurie reikalingi įvažiuoti į Lietuvos Respubliką.

Nesutinka su pareiškėjos nuomone, kad Tarptautinės civilinė aviacijos konvencija (ICAO) yra tarptautinė sutartis, ratifikuota Lietuvoje, kuri pareiškėjos nuomone yra privaloma susitariančiom valstybėm, o ne privatiems asmenims. Valstybė, pasirašydama tarptautinę sutartį, prisiima prievolę vadovautis Konvencijoje nurodytomis taisyklėmis ir praktika, tuo pačiu valstybė imasi priemonių šiai tvarkai užtikrinti. Nesutinka, kad ICAO 9 priedas yra tik rekomendacinio pobūdžio ir neprivalomas vežėjui. ICAO konvencijos 9 priedo straipsniai, kuriais vadovavosi atsakovas, yra ne rekomendacinio pobūdžio, tai tarptautiniai standartai, taikytini visose ICAO narėse.

Dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos funkcijų paaiškina, kad tarnybos pareigūnai vykdo Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos įstatyme numatytas funkcijas, kurios neturi nieko bendro su vežėjo atliekamomis funkcijomis. Transporto veiklos pagrindų įstatymo 20 straipsnio reikalavimai keliami vežėjams, kurie privalo užtikrinti, kad keleiviai turėtų kelionės dokumentus, kurie reikalingi įvažiuoti į Lietuvos Respubliką, t. y. dar prieš kertant valstybės sieną, turi įsitikinti reikalavimų tinkamu vykdymu. Tokią pareigą vežėjams nustato Tarybos direktyva 2001/51/EB ir Transporto veiklos pagrindų įstatymo 20 straipsnio 1 dalis.

Dėl baudos dydžio paaiškina, kad skiriant baudą pagal Transporto veiklos pagrindų įstatymo 20 straipsnio 2 dalies nuostatas, buvo paskirta minimali bauda. Šio įstatymo 20 straipsnio 3 dalis nustato atvejus, kai bauda neskiriama. Byloje nėra nustatytas nei vienas iš šių trijų atvejų. Atsakovė atsižvelgė į atsakomybę lengvinančią aplinkybę – pareiškėja padėjo išaiškinti pažeidimą.

Dėl pareiškėjos motyvų, kad pareiškėja neturėjo kontakto su tikrinamu užsieniečiu, remiasi ICAO 9 priedo „Formalumų mažinimas“ 3.33 punktu. Paaiškina, kad skundžiamame nutarime nėra nurodyta, kokius nuostolius patyrė Lietuvos valstybė, kadangi tai neturi reikšmės bylos nagrinėjimui ir skiriamos baudos dydžiui. Nesutinka, kad sankcija yra diskriminacinio pobūdžio, kadangi pareiškėja lygina fiziniam asmeniui taikomas nuobaudas, kurios skiriamos už kitokio pobūdžio pažeidimus. Šiuo atveju užsienio pilietis nebuvo įleistas į Lietuvos Respublikos teritoriją, todėl nieko nepažeidė ir jam negalėjo būti taikoma administracinė atsakomybė.

Skundas netenkinamas.

Nagrinėjamas ginčas tarp šalių kilo dėl Transporto veiklos pagrindų įstatymo 20 straipsnio ir su juo susijusių teisės normų aiškinimo.

Nustatyta, kad Vilniaus rinktinės Sargybų būrio vyresnysis specialistas 2011 06 22 Tarnybiniu pranešimu užkardos vadui pranešė, kad 2011 06 22 apie 12:45 val. į Vilniaus oro uosto užkardą Vilniaus oro uosto PKP reisu (duomenys neskelbtini) iš Antalijos atvyko Rusijos pilietis Y. S., gim. (duomenys neskelbtini), paso Nr. (duomenys neskelbtini), be galiojančios Šengeno vizos. Užsieniečiui surašytas atsisakymas leisti atvykti kertant sieną Nr. (duomenys neskelbtini), priežastis – neturi galiojančios vizos ar leidimo gyventi, pilietis išskraidintas į Maskvą reisu (duomenys neskelbtini), 06:00 val. (b. l. 40). Nurodoma, kad vadovaujantis Transporto veiklos pagrindų įstatymo 20 straipsnio 1 dalies reikalavimais surašytas įstatymo pažeidimo protokolas Nr. 167-66 aviakompanijai „Small Planet Airlines“ (b. l. 40). Byloje yra Atsisakymas leisti atvykti kertant sieną Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 41), kuriame nurodyti duomenys apie užsienietį ir tai, kad jis neturi galiojančios vizos ar leidimo gyventi, užsienietis gyvena Kaliningrado srityje. Užsienietis S. Y. 2011 06 22 paaiškinime paaiškino, kad jis vyko į poilsinę kelionę į Turkiją, skrido iš Vilniaus, Lietuvos konsulate gavo vienkartinę Šengeno vizą, nežinojo, kad jam reikalinga dvikartinė viza (b. l. 42). Užsieniečio pase esanti viza (b. l. 44) patvirtina, kad toje vietoje, kur įrašomas atvykimų skaičius įrašyta „01“. Viza yra „C“ tipo. Nors vizos tekstinė dalis neįskaitoma, tačiau susipažinus su viešame autentiškų dokumentų registre esančiais pavyzdžiais (http://prado.consilium.europa.eu/lt/searchByIssuingCountry.html), matyti, kad vizoje pirmiausia nurodomas galiojimo laikas „nuo“ ir „iki“, po juo rašomas vizos tipas, šiuo atveju „C“, atvykimų skaičius (šiuo atveju „01“), buvimo laikas, dienos, apačioje rašoma data, paso numeris, dar žemiau pavardė vardas ir žemiausioje eilutėje pastabos. Šiuo atveju vizoje matyti grafoje „nuo“ įrašyta 09 06 11, „iki“ įrašyta 23 06 11 (datos rašytos ne lietuvių kalboje nustatyta tvarka), o eilutėje po šiomis datomis, ten, kur rašomas atvykimų skaičius, matyti įrašas „01“. Todėl nėra pagrindo abejoti, kad užsieniečiui nurodytu laiku leista atvykti į Lietuvą tik 1 kartą. Iš pase esančio spaudo matyti, kad 09 06 11 ((duomenys neskelbtini)) šis užsienietis jau buvo atvykęs į Lietuvą (per Panemunės postą), 10 06 11 (2011 06 10) išvyko iš Vilniaus (ten pat). Taigi vizos suteikta teisė buvo išnaudota. Dėl šių faktinių aplinkybių pareiškėjai surašytas 2011 06 22 įstatymo pažeidimo protokolas Nr. 167-66 (b. l. 46-47), kuriame konstatuota, kad aviakompanija „Small Planet Airlines“ pažeidė Transporto veiklos pagrindų įstatymo 20 straipsnio 1 dalį. Pareiškėjos atstovė supažindinta, nurodė, kad su pažeidimu nesutinka. Pažeidimas formuluojamas taip: pareiškėja iš Antalijos atskraidino Rusijos pilietį be galiojančios Šengeno vizos, kai ji būtina, neužtikrino, kad keleivis turėtų visus atvykimui į Lietuvos Respubliką reikiamus dokumentus. Pareiškėja 2011 07 05 pateikė paaiškinimus dėl bylos Nr. 167-66 (b. l. 49-50). Paaiškinime nurodo, kad užsienietis turėjo galiojantį pasą ir galiojančią vizą (vizos galiojimas nustatytas iki (duomenys neskelbtini)). Taip pat paaiškino, kad mano, jog neturi pareigos tikrinti kelionės dokumentus, nes pagal sutartį juos tikrina Turkijos bendrovė, kad kontroliuoti asmenis, kertančius valstybės sieną, privalo Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Nurodoma, kad aviakompanija ėmėsi visų reikalingų priemonių, kad keleiviai turėtų tinkamus kelionės dokumentus (yra dėl to sudaryta sutartis ir su kelionių organizatoriumi). Prašė neskirti nuobaudos. Apie bylos nagrinėjimą pareiškėjai buvo pranešta 2011 06 28 (b. l. 52). 2011 07 07 nutarimu įstatymo pažeidimo byloje Nr. 167-66 bendrovės (matyt, „bendrovei“) „Small Planet Airlines UAB“ (vežėjo) skirta 11 000 Lt bauda. Vilniaus oro uosto užkarda vadovavosi Transporto veiklos pagrindų įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 20 straipsnio 2 dalimi. Juridinių asmenų registro išduotame Registravimo pažymėjime pavadinimas taip ir nurodytas: Small Planet Airlines UAB (b. l. 59). Nutarime paaiškinamos faktinės aplinkybės dėl užsieniečio atvykimo, remiamasi Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 2 straipsnio 10 punktu (turi būti 10 dalis), 6 straipsniu, 8 straipsniu, Šengeno sienų kodekso 5 straipsniu, Reglamentu (EB) Nr. 539/2001, su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 2414/2001, 453/2003, 1932/2006, pagal kurį Rusijos pilietis privalėjo turėti galiojantį dokumentą. Taip pat remiamasi Tarptautinės civilinės aviacijos konvencijos (ICAO) 9 priedo „Formalumų mažinimas“ 3.33 punktu. Nurodyta, kad atsižvelgiant į Transporto veiklos pagrindų įstatymo 20 straipsnio 1 dalies reikalavimus, vežėjas privalo užtikrinti, kad užsienietis vykdamas per valstybės sieną turėtų reikalingus kelionės dokumentus. Vežėjo atstovai turi galimybę patikrinti kelionės dokumentus užsienio oro uoste, keleivių registracijos metu, iki pasienio ir kitų kontrolės procedūrų.

Pareiškėjas neginčija užsieniečio atvykimo 2011 06 22 į Vilniaus oro uostą aplinkybių, tačiau neigia savo atsakomybę už keleivio gabenimą su negaliojančia viza.

Motyvuojamoji dalis

Transporto veiklos pagrindų įstatymo 20 straipsnyje nustatyta, kad vežėjai, kurie verčiasi keleivių vežimu oro ar jūros keliais arba kurie tarptautinio susisiekimo maršrutais autobusais sausuma veža keleivių grupes specialiais bei užsakomaisiais reisais, įveždami užsieniečius į Lietuvos Respublikos teritoriją per valstybės sieną, privalo užtikrinti, kad šie turėtų kelionės dokumentus, kurie reikalingi įvažiuoti į Lietuvos Respubliką. Vežėjai turi teisę tikrinti keleivių kelionės dokumentus, kad įsitikintų, ar keleivis turi kelionės dokumentus, reikalingus įvažiuoti į Lietuvos Respubliką (1 d.); jeigu Valstybės sienos apsaugos tarnyba nustato, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodyto vežėjo vežamas užsienietis neturi kelionės dokumentų, kurie reikalingi įvažiuoti į Lietuvos Respubliką, vežėjui skiriama bauda nuo vienuolikos tūkstančių litų iki aštuoniolikos tūkstančių litų už kiekvieną be reikalingų dokumentų vežamą užsienietį (2 d.). Transporto veiklos pagrindų įstatymo 20 straipsnis perkelia 2001 m. birželio 28 d. Tarybos direktyvos 2001/51/EB, papildančios Konvencijos dėl 1985 m. birželio 14 d. Šengeno susitarimo įgyvendinimo 26 straipsnio nuostatas, normas ir atitinka Konvencijos dėl 1985 m. birželio 14 d. Šengeno susitarimo įgyvendinimo 26 straipsnio nuostatas.

Įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, įpareigojanti vežėjus, įvežančius į Lietuvos Respublikos teritoriją per valstybės sieną užsieniečius, užtikrinti, kad šie turėtų kelionės dokumentus, reikalingus įvažiuoti į Lietuvos Respubliką. Šios pareigos užtikrinimui įstatymų leidėjas vežėjams suteikė teisę tikrinti keleivių dokumentus, kad būtų įsitikinta, ar keleivis turi kelionės dokumentus, reikalingus įvažiuoti į Lietuvos Respubliką.

Pareiškėjos teigimu, VSAT Vilniaus rinktinės Vilniaus oro uosto užkardos pareigūnas nepagrįstai plečiamai aiškino kelionės dokumento sąvoką. Be to, nurodė, kad Šengeno sienų kodekso 5 straipsnio 1 ir 2 dalys, Įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties numato pareigą tikrinti užsieniečių dokumentus tik Valstybės sienos apsaugos tarnybai. Nurodytuose teisės aktuose nėra įtvirtintos jokios prievolės privatiems subjektams, vežėjams, įpareigojimai yra tik valstybėms. Tačiau, pareiškėjai bauda skirta pagal Transporto veiklos pagrindų įstatymo 20 straipsnio nuostatas, kurios taikomos vežėjams. Valstybės sienos apsaugos tarnyba jai priskirtas funkcijas ir pareigas šiuo atveju įvykdė tinkamai, nes neleido užsieniečiui, neturinčiam galiojančios vizos, atvykti į Lietuvos Respublikos teritoriją.

Pagal Transporto veiklos pagrindų įstatymo 20 straipsnio 1 ir 2 dalis, vežėjas tikrina kelionės dokumentus, kurie yra reikalingi įvažiuoti į Lietuvos Respublikos teritoriją per valstybės sieną, tai yra, apibūdinant kelionės dokumentą Transporto veiklos pagrindų įstatymo taikymo prasme, yra išskiriamas tokio dokumento tinkamumo ir pakankamumo panaudoti turint tikslą įvažiuoti į Lietuvos Respublikos teritoriją per valstybės sieną aspektas. Tai reiškia, kad tai yra dokumentai, kurių turėjimas ar neturėjimas yra pagrindas Valstybės sienos apsaugos tarnybai (šios tarnybos pareigūnams) praleisti arba nepraleisti keleivio per (šiuo atveju oro uosto) dokumentų kontrolės punktą. Toks aiškinimas atitinka kelionės dokumento ir vizos sąvokas, pateiktas Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 2 straipsnio 10 ir 33 dalyse, pagal kurias viza yra (gali būti) sudedamoji (įklijuota) kelionės dokumento (užsienio valstybės piliečio paso ar jį atitinkančio dokumento) dalis, kuri (kartu su pasu) suteikia teisę jos turėtojui kirsti valstybės sieną. Todėl pareiškėjos nuoroda į Šengeno sienų kodekso 5 straipsnio 1 ir 2 d. nuostatas nieko nekeičia, t. y. nepanaikina pareigos, aiškiai nustatytos vežėjui kitame teisės akte, t. y. minėtame Transporto veiklos pagrindų įstatyme. Tas pats pasakytina apie Tarptautinės aviacijos konvencijos taikymą. Pareiškėja nebuvo baudžiama už šios konvencijos 9 priedo „Formalumų mažinimas“ 3.33 punkto reikalavimų pažeidimą. Šis teisės aktas skundžiamame nutarime nurodytas tik kaip papildoma argumentacija dėl vežėjo pareigų ir tuo pačiu Transporto veiklos pagrindų įstatymo 20 straipsnio išaiškinimo.

Nors šiuo atveju Rusijos Federacijos pilietis vyko iš Antalijos tranzitu per Vilnių, tačiau ši aplinkybė neatleidžia vežėjo nuo pareigos vykdyti Transporto veiklos pagrindų įstatymo 20 straipsnio 1 dalies reikalavimus, nes iš esmės ir formaliai pareiškėja vyko ne tranzitu, o atvyko į Lietuvos Respubliką (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 04 28 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-709/2008, 2008 10 22 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1750/2008). Tokia išvada daroma dėl to, kad užsienietis turėjo ne oro uosto tranzitinę vizą, kurios tipas yra „A“, ir netgi ne tranzitinę vizą, kurios tipas „B“, o turėjo trumpalaikę vizą, kurios tipas yra „C“ (b. l. 44, pagal Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 12² straipsnio 3 punktą). Iš įrašų užsieniečio pase matyti, kad jis vyko tranzitu iš Rusijos Federacijos, bet ne tranzitu per Vilniaus oro uostą (atvyko per Panemunės postą), iš užsieniečio paaiškinimo matyti, kad jis yra Kaliningrado srities gyventojas, Rusijos Federacijos pilietis (b. l. 42, 44), o VSAT buvo išskraidintas į Maskvą. Šios aplinkybės reiškia, kad užsienietis antrą kartą norėjo patekti į Lietuvos teritoriją, vykti per ją, t. y. būti joje, nors turėjo vizą, leidžiančią atvykti tik vieną kartą, ir šią vizą jau buvo išnaudojęs, nes dvi dienas išbuvo Lietuvoje iki pažeidimo nustatymo. Tai, kad užsienietis vizos suteikiamą galimybę išnaudojo, galima nustatyti iš atvykimo ir išvykimo į Lietuvą antspaudų su datomis, kurie sudėti vienas tame pačiame lape kaip ir viza, o kitas gretimame lape, kuris irgi atverčiamas tikrinant vizą (b. l. 44). Pagal Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 15 straipsnį, užsienietis, turintis trumpalaikę vizą (C), gali atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti joje ne ilgiau kaip 3 mėnesius per pusę metų, skaičiuojant nuo pirmosios atvykimo į Lietuvos Respubliką ar kitą Šengeno valstybę dienos. Be to, viza išduota (užpildyta) vadovaujantis 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 810/2009, nustatančiu Bendrijos vizų kodeksą (Vizų kodeksas) (OL 2009 L 243, p. 1, Žin., 2010, Nr. 51-2482). Vizų kodekso VII priedas nustato, kaip pildoma vizos įklija. 2 skirsnyje nustatyta, kad „nuo...iki“ nurodomas laikotarpis vizos turėtojui, kuriuo leidžiama būti teritorijoje, 3 skirsnyje „Atvykimų skaičius“ nurodyta, kad skaičiumi nurodoma, kiek kartų vizos turėtojas gali atvykti į teritoriją, kurioje galioja viza, per vizos galiojimo laikotarpį. Atvykimų skaičius įrašomas dešinėje pusėje iš anksto išspausdintoje dalyje, pažymint „01“, „02“ arba santrumpą „MULT“, kai viza leidžiama atvykti daugiau nei du kartus. Nurodyta, kad vizos galiojimas baigiasi, kai bendras vizos turėtojo išvykimų skaičius yra lygus leidžiamų atvykimų skaičiui, net jei vizos turėtojas neišnaudojo viso viza leidžiamų dienų skaičiaus.

Todėl atsakovė pagrįstai nustatė, kad užsienietis atvyko į Lietuvą, neturėdamas galiojančios vizos. Tai, kad Rusijos Federacijos pilietis, atvykdamas į Lietuvą, privalėjo turėti galiojančią vizą, nustato Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 539/2001, 2001 03 15, nustatantis trečiųjų šalių, kurių piliečiai kirsdami išorines sienas privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, sąrašus, 1 straipsnio 1 dalis ir 2 straipsnis bei 1 priedo sąrašas.

Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Todėl teismas, aiškindamas vežėjo pareigą tikrinti kelionės dokumentus, kelionės dokumento sąvoką, atsižvelgia į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką analogiškose bylose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) 2008 10 22 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1750/2008, 2008 01 10 nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-79/2007, 2009 03 02 nutartis administracinėje byloje Nr. A-261-281/2009, 2009 03 19 nutartis administracinėje byloje Nr. A822-424/2009, 2009 03 12 nutartis administracinėje byloje Nr. A822-338/2009).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės Vilniaus oro uosto užkardos 2011 07 07 nutarimas įstatymo pažeidimo byloje Nr. 167-66 yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti pagrindo nėra.

Dėl baudos dydžio. Transporto veiklos pagrindų įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu Valstybės sienos apsaugos tarnyba nustato, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodyto vežėjo vežamas užsienietis neturi kelionės dokumentų, kurie reikalingi įvažiuoti į Lietuvos Respubliką, vežėjui skiriama bauda nuo vienuolikos tūkstančių litų iki aštuoniolikos tūkstančių litų už kiekvieną be reikalingų dokumentų vežamą užsienietį. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vežėjui bauda neskiriama, jeigu: 1) vežamas užsienietis siekia prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl užsieniečių teisinės padėties“; 2) vežėjas įrodo, kad priimdamas užsienietį į transporto priemonę įsitikino, kad šis turi kelionės dokumentus, kurie reikalingi įvažiuoti į Lietuvos Respubliką; 3) Valstybės sienos apsaugos tarnyba nustato, kad užsieniečio kelionės dokumentas, kuris reikalingas įvažiuoti į Lietuvos Respubliką, yra suklastotas. Pareiškėjas neteigė, kad yra kuri nors iš įstatyme išvardintų aplinkybių, panaikinančių vežėjo atsakomybę. Pagal nurodytą reglamentavimą pareiškėjui skirta minimali bauda.

Transporto veiklos pagrindų įstatymo 26 straipsnis reglamentuoja sankcijų vežėjams už šio Įstatymo pažeidimus taikymą. Nustatyta, kad: (1 dalis) konkretus skiriamos baudos dydis nustatomas atsižvelgiant į šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Baudos dydžio mažinimas ar didinimas motyvuojamas šio Įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje nurodytame nutarime; (2 dalis) atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma: 1) padariusių pažeidimą fizinių ar juridinių asmenų pagalba Valstybės sienos apsaugos tarnybai išaiškinant pažeidimą; 2) pažeidimas padarytas dėl psichinės ar fizinės prievartos; (3 dalis) atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma: 1) pažeidimą padariusių fizinių ar juridinių asmenų kliudymas atlikti tyrimą; 2) pažeidimas padarytas pasinaudojant stichine nelaime.

Šiuo atveju skundžiamame nutarime atsižvelgta į lengvinančią aplinkybę. Kitų galimų lengvinančių aplinkybių pareiškėja nenurodė. Pareiškėja taip pat nenurodė jokių išskirtinių, ypatingų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas spręsti, kad pareiškėjai taikoma bauda yra neproporcinga, nepagrįstai didelė ar sudaranti ypatingus finansinius sunkumus. Tai, kad pareiškėja ėmėsi priemonių pažeidimams išvengti, nereiškia, kad dėl to jos atsakomybė mažėja, nes kaip paaiškėjo tos priemonės nedavė reikiamo rezultato. Pareiškėja aiškina, kad pagal nusistovėjusią verslo praktiką antžeminių paslaugų teikimo srityje, esant netinkamam kelionės dokumentų patikrinimui, pareiškėja regreso tvarka negali išreikalauti iš antžemines paslaugas teikiančių įmonių sumokėtų baudų. Tačiau, pareiškėja yra nurodžiusi (2011 07 05 paaiškinime VSAT, b. l. 49-50), kad sudarė sutartį ir su kelionių organizatoriumi, pagal kurią kelionių organizatorius įpareigotas tinkamai informuoti keleivius apie visus reikalingus kelionės dokumentus ir užtikrinti, kad registracijos ir patikrinimo metu keleiviai juos turėtų. Šiuo atveju, jeigu pareiškėja teisingai nurodo sutarties turinį, yra pagrindas manyti, kad kelionių organizatorius neužtikrino savo įsipareigojimų pagal sutartį vykdymo (užsienietis aiškino, kad vizą jam parūpino kelionių organizatorius), todėl pareiškėja gali imtis atitinkamų priemonių.

Dėl baudos neproporcingumo lyginant su senosiomis Europos valstybėmis, teismas pastebi, kad VSAT, neatsižvelgdama į tai, kad yra tik viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir kad tokiu atveju bauda galėjo būti tik pamažinta lyginant su vidurkiu, skyrė minimalią baudą. Tai leidžia daryti išvadą, kad VSAT atsižvelgė į šios aviakompanijos dydį, teikiamų paslaugų apimtį ir pobūdį.

Dėl nuostolių. Nagrinėjamas įstatymo pažeidimas pagal savo sudėtį yra teisės doktrinoje vadinamas formalios sudėties pažeidimu, t. y. jam konstatuoti pakanka nustatyti imperatyvių įstatymo nuostatų pažeidimą (šiuo atveju Transporto veiklos pagrindų įstatymo 20 straipsnio 1 dalies pažeidimą, įpareigojantį vežėją įvežant užsieniečius į Lietuvos Respublikos teritoriją per valstybės sieną užtikrinti, kad šie turėtų kelionės dokumentus, kurie reikalingi įvažiuoti į Lietuvos Respubliką). Tokiais atvejais teisės teorijoje laikoma, kad pažeidimo konstatavimui nereikia nustatinėti, kokios pažeidimo pasekmės. Todėl šiuo atveju nesvarbu, ar Lietuvos Respublikai buvo padaryti nuostoliai ir kokio dydžio šie nuostoliai. Dėl tų pačių aplinkybių, nėra svarbu, ar užsienietis siekė pasilikti Lietuvoje.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad nėra pagrindo mažinti paskirtą baudą.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsniu, kolegija

nusprendė:

pareiškėjos Small Planet Airlines UAB (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.