Panevėžio apylinkės teismo nutartis

2019-04-02 · Baudžiamoji byla Nr. T-312-229/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-04-02
Bylos Nr.
T-312-229/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-50545-2016-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rita Bilevičienė
Nuteistasis
R. K.
Kategorijos
Teikimas Nr. T-312-229/2019
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-50545-2016-1Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.14.; (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. balandžio 2 d.Panevėžys

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Rita Bilevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Panevėžio pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau–Komisija) 2019 m. kovo 4 d. nutarimo Nr. 01/7-890 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajai R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nuteistajoji R. K. anksčiau teista 6 kartus, o šiuo metu Panevėžio pataisos namuose bausmę atlieka pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2017 m. sausio 20 d. nuosprendį, kuriuo ji nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 178 straipsnio 4 dalį galutine bausme – 30 parų areštu, kuri subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. spalio 6 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 3 mėnesiams. Bausmės pradžia: 2017 m. sausio 20 d., bausmės pabaiga: 2020 m. balandžio 20 d., 2019 m. rugsėjo 4 d. atliko 1/2 teismo paskirtos bausmės laiko, o 2019 m. vasario 27 d. faktiškai atliko 2 metus 1 mėnesį 7 dienas teismo paskirtos bausmės laiko.

Komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 3 dalies 2 punktu, teikimu siūlo nuteistąją R. K. lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Savo sprendimą Komisija motyvavo tuo, kad nuteistoji įvykdė visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei Komisijos rekomendacijas, taip pat įvertino nuteistosios elgesį bausmės atlikimo metu (nuolat dirba, įgijo virėjo specialybę, mokosi Suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centro skyriaus 8 klasėje, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, nebausta, 3 kartus paskatinta), apsauginius, riziką mažinančius veiksnius (pozityvus požiūris į išsilavinimą; pozityvus požiūris į darbą, motyvuota laisvėje įsidarbinti; palaikantys ryšiai su artimaisiais) ir kitas reikšmingas aplinkybes (priskirta lengvajai nuteistųjų grupei, atliko didelę dalį bausmės laiko, nuteistajai buvo suteikta trumpalaikė 3 parų išvyka į namus), tame tarpe ir socialinio tyrimo išvadą, kas, anot Komisijos, sudaro pagrindą manyti, kad nuteistoji laikysis įstatymų ir nenusikals, remdamasi socialinio tyrimo išvada. Todėl Komisija prašo jos 2019 m. kovo 4 d. nutarimą Nr. 01/7-890 patvirtinti.

Atsiliepimas

Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio miesto apylinkės prokuratūrai, Panevėžio pataisos namams ir nuteistajai buvo pranešta apie teikimo nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka laiką ir vietą bei apie teisę pateikti atsiliepimą, pareiškimą dėl nušalinimo ir kitus prašymus, tačiau jokių atsiliepimų, pareiškimų dėl nušalinimo ir kitų prašymų nebuvo gauta.

Komisijos nutarimas netvirtinamas.

BVK 157 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga, mažinant nusikalstamo elgesio riziką, sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Tačiau atkreipiamas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą, ją mažinant. Pažanga, mažinant nusikalstamo elgesio riziką, nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159, 15.2 punktas).

Motyvuojamoji dalis

Iš teismui pateikto Komisijos nutarimo ir nuteistosios asmens bylos Nr. 6312 medžiagos matyti, jog nuteistoji R. K. įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau nustatyta, kad pagal rizikos vertinimo programą OASys nuteistosios pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė (54 balai) ir byloje nėra duomenų, kad būtų nustatyta kokia tai pažanga, mažinant šį rodiklį, kas privalomai turi būti nustatyta, siekiant taikyti minėtas BVK nuostatas, todėl nuteistosios prašymas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos neatitinka įstatymo numatytų formalių sąlygų.

Taip pat nagrinėjamu atveju vertinant nuteistosios R. K. asmens bylos Nr. 6312 medžiagą, matyti, jog jos elgesys įkalinimo įstaigoje apibrėžiama teigiamai, t. y. nuteistoji Panevėžio pataisos namuose išklausė adaptacijos programą, dalyvavo įvairiuose pataisos programose ir įvykdė visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, baigė 7 klasę, įgijo virėjo specialybę, aktyviai lanko priklausomų asmenų savitarpio paramos grupę, dirbo VĮ „Mūsų amatai“ Pravieniškių filialo Panevėžio padalinyje darbininke-vienetininke, o nuo 2018-09-03 įdarbinta (duomenys neskelbtini) sodininkystės ūkyje, vidaus tvarko taisyklių reikalavimų nepažeidė, nebausta, skatinta tris kartus, priskirta lengvajai nuteistųjų grupei, nuteistąjai suteikta trijų parų išvyka į namus, socialinius ryšius su seserimi, broliu, tėčiu ir vaikais. Tačiau visų šių aplinkybių visuma tik parodo, kad nuteistoji elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo ir savo elgesį siekia koreguoti teigiama linkme. Todėl būtina atkreipti dėmesį ir į kitas reikšmingas aplinkybes, t. y. gerokai daugiau nusikalstamo elgesio rizikos kriminogeninių veiksnių nei apsauginių, riziką mažinančių veiksnių: ankstesni nusikalstami veiksmai, bausmės vykdymo atidėjimo įpareigojimų nesilaikymas, priklausomybė nuo narkotikų, netinkamas gyvenimo būdo pasirinkimas, išsilavinimo ir darbinės patirties stoka, kurių pobūdis rodo, kad būtent nuteistosios buvimas įkalinimo įstaigoje sudaro objektyvias galimybes mažinti bent jau dydžiąją dalį šių neigiamų veiksnių įtaką. Todėl vien tik pozityvus požiūris į išsilavinimą ir darbą, nuteistosios motyvacija laisvėje įsidarbinti ir palaikantys ryšiai su artimaisiais yra nepankamas pagrindas manyti, kad nuteistoji laikysis įstatymų ir nenusikals, įvertinus prieš tai įvardintų kriminogeninių veiksnių pobūdį, juolab atsižvelgus į jos turimą nedidelį darbo stažą iki suėmimo, pakankamo išsilavinimo neturėjimą, priklausomybę nuo narkotikų, priteistą atlyginti nemažą piniginę sumą, socialinių ryšių palaikymą su vyru, kuris atlieka laisvės atėmimo bausmę. Taip pat vertinti ir kiti Komisijos nutarime nurodyti duomenys, socialinio tyrimo išvada, kuri apibrėžia nuteistąją teigiamai, tačiau tai tik dar kartą patvirtina, kad nuteistoji savo elgesį koreguoja tinkama linkme, nors ir pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimo, remiantis OASys metodika, rezultate neatsispindi jokia pažanga šiuo klausimu per visą atliktos bausmės laiką.

Be šių aplinkybių būtina įvertinti ir kitus reikšmingus kriterijus, atspindinčius nuteistosios asmenybę, t. y. jos padarytų nusikaltimų pobūdis, jų pavojingumo laipsnis ir kitos aplinkybės. Nagrinėjamu atveju reiškmingi ankstesni sistemingi nuteistosios R. K. teistumai, susiję šešiomis įvairiomis vagystėmis, taip pat su narkotinių medžiagų diponavimu, kas leidžia kalbėti apie nuteistajai būdingą nusikaltimų modelį, sudariusį pagrindą gyventi ir tenkinti žalingus poreikius (pirkti narkotikus) iš nusikalstama veika gauto turto, jai taip pat buvo skirtos griežčiausios laisvės atėmimo bausmės, tačiau atitinkamų išvadų dėl savo elgesio nuteistoji nepadarė. Todėl šiuo aspektu būtina atsižvelgti ir į visuomenės interesą, kad pavojingas nusikalstamas veikas padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, jog jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, nedarytų analogiškų nusikaltimų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje. Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, nuteistosios padarytų nusikaltimų pobūdis ir sunkumas rodo nuteistosios pavojingumą visuomenei, tačiau atlikta bausmės dalis, palyginus su paskirtąja bausme, neduoda pagrindo manyti, kad nuteistoji per šį laiką suvokė savo pavojingo visuomenei nusikalstamo elgesio pobūdį bei pasekmes, padarė iš to teisingas išvadas ir, būdama laisvėje, nekels pavojaus visuomenei. Todėl pažymėtina, kad bausmės paskirtis yra ne tik nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas, jo sulaikymas nuo nusikalstamų veikų darymo, paveikimas, jog jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bet ir teisingumo principo įgyvendinimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, apibendrindamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų bylas, yra nurodęs, kad kuo sunkesnis nusikaltimas, už kurį asmuo yra nuteistas, tuo didesnė bausmės dalis turi būti atlikta. Remiantis tuo, nors nuteistosios elgesys keičiasi teigiama linkme, tačiau šiuo metu jos lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos būtų neadekvatus ir neproporcingas, vertinant ir nuteistosios asmenybę, ir jos padarytų nusikalstamų veikų sunkumą ir pavojingumą, jis neatitiktų visuomenės intereso, jog nuteistoji būtų nubausta adekvačia bausme, kuri paveiktų ją taip, jog ji laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, o svarbiausia, tokiu atveju nebūtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Atsižvelgus į aptartas aplinkybes, siekiant apsaugoti visuomenę nuo akivaizdžiai pavojingo nuteistosios elgesio, darytina išvada, kad nėra pakankamai požymių, kad būdama laisvėje nuteistoji laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl Komisijos 2019 m. kovo 4 d. nutarimas Nr. 01/7-890 netvirtinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalimi, 364 straipsniu, BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 4 dalimi,

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti Panevėžio pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. kovo 4 d. nutarimą Nr. 01/7-890 taikyti nuteistajai R. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.

Teisėja Rita Bilevičienė