Kauno apygardos teismo nutartis

2010-11-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-218-508-2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-11-25
Bylos Nr.
1A-218-508-2010
Teisminio proceso Nr.
64-1-00309-08
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Egidijus Jonas Grigaravicius (pirm.), Svetlana Jurgaitiene, Emilija Akeliene
Nukentėjusysis
B. G.
Nuteistasis
A. U.
Advokatai
Vilija Jurčikonienė, Klemensas Kriščiūnas

Pranešejas: E.J.Grigaravicius Baudžiamoji byla Nr.1A-218-508/10

Teisejas L.Noreika Proceso Nr. 64-1-00309-08Procesiniu sprendimu kategorijos:(S)2.4.6NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. lapkricio 25 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisejo Egidijaus Jono Grigaraviciaus, teiseju Emilijos Akelienes, Svetlanos Jurgaitienes, sekretoriaujant Vaidai Pupšytei, Vaivai Tamkutonienei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei, nukentejusiajai B. G., jos atstovui advokatui Klemensui Krišciunui, nuteistajam A. U., jo gynejai advokatei Vilijai Jurcikonienei, teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo A. U. apeliacini skunda del Marijampoles rajono apylinkes teismo 2010-01-08 nuosprendžio, kuriuo A. U. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal LR BK 281 str. 3 d. laisves atemimu 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) menesiams, vadovaujantis LR BK 75 str., paskirtosios bausmes vykdymas atidetas 1 (vieneriems) metams ir 8 (aštuoniems) menesiams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemone – uždraudima naudotis specialia teise – uždraudžiant 1 (vienerius) metus ir 6 (šešis) menesius vairuoti transporto priemones ir ipareigotas be institucijos, prižiurincios bausmes vykdymo atidejima, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Civilinis ieškinys tenkintas dalinai, priteista iš UAB ,,BTA Draudimas“ B. G. naudai 1035,84 Lt nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti, iš A. U. priteista B. G. naudai 41547,20 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 1500 Lt advokato paslaugoms apmoketi.

Teiseju kolegija, išnagrinejus baudžiamaja byla,

Aprašomoji dalis

nustate:

A. U. pagal LR BK 281 str. 3 d. nuteistas už tai, kad 2008-03-29 apie 20.06 val., Marijampoleje, R. J. gatveje, prie namo Nr. 68, budamas neblaivus, vairuodamas automobili BMW 520 valst. Nr. (duomenys neskelbtini), artedamas prie nereguliuojamos pesciuju perejos, nesustojo prieš kelio ženkla ,,Pesciuju pereja“, kad praleistu i priešpriešinio eismo juosta perejoje iejusia pesciaja B. G., tuo pažeide Keliu eismo taisykliu 75 punkto reikalavima, B. G. nepraleido, del ko ivyko eismo ivykis, kurio metu pesciajai B. G. del dešinio žastikaulio kaklelio ir dešines blauzdos kaulu skeveldrinio lužimo buvo sunkiai sutrikdyta sveikata.

Šalies argumentai

Nuteistasis A. U. apeliaciniu skundu praše atnaujinti irodymu tyrima, paskirti teismo autotechnine-medicinine ekspertize, ji išteisinti. Skunde nurodo, kad pradiniame pranešime apie ivyki spaudoje buvo pranešta, kad del autoavarijos kalta B. G.. Jo kalte paneige VGTU Automobiliu transporto katedros ekspertes - specialistes profesores Oos Lukoševicienes pateikta 2009-04-20 specialisto išvada, kurioje be kitu argumentu nurodoma, kad „sprendžiant iš atlikto tyrimo, ivertinus kelio ir oro salygas, ir ta aplinkybe, jog pescioji ivykio metu judejo istrižai R. J. gatve ir už pesciuju perejos, nutoldama nuo jos apie (5;8) m atstuma, - pagrindine šio eismo ivykio priežastis techniniu požiuriu yra pesciosios B. G. veiksmai - kirto gatve ne pesciuju pereja esant ribotam kelio apžvelgiamumui ir matomumui“(4 punktas). Profesore nurodo „taciau tikslia ir kategoriška išvada pesciosios sužalojimo klausimu galima duoti tik atlikus teismo medicinine ekspertize (kur butu nustatyta skeveldriniu kaulu lužiu atstumai nuo pado, smugio pridejimo kryptis ir pan.). Pastarasis argumentas nurodo i nepakankama ikiteismini tyrima ir i autotechnines medicinines ekspertizes butinybe byloje, kurioje abejones del eismo dalyvio kaltes gali išsklaidyti tik dvieju sriciu specialistu bendrai priimtos išvados. Teismas apkaltino ji Lietuvos teismo ekspertizes centro specialisto V. V. 2008-10-28 išvados pagrindu, nors specialistas V. V. paaiškino, kad B. G. kuno sužalojimai nebuvo vertinti pateikiant išvada, medžiaga apie matomuma ivykio vietoje ir ivykio laiku jam nebuvo pateikta, transporto priemone taip pat nebuvo pateikta, V. V. nurode, kad abu specialistai naudojo ta pacia metodika, taciau eksperte - specialiste O. L.ukoševiciene disponavo didesniu kiekiu informacijos. Prokuroras, gynejas, kiti proceso dalyviai praše paskirti kompleksine autotechnine medicinine ekspertize, taciau teismas prašymo netenkino, tai suponuoja šališka teismo pozicija, kai tuo tarpu LR BPK 6 str. itvirtinta teise i teisinga teisma. Vadovaujantis LR BPK 7 str. kaltinimo ir gynybos šalys bylos nagrinejimo metu turi lygias teises rungtis procese, šioje byloje abi šalys turejo skirtingus, taciau oficialius irodymus, todel teismas neturedamas specialiu autotechniniu - medicininiu žiniu, turejo nurodyti specialistu komisijai priimti vieninga išvada del jo kaltes. Teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis nepaskyrus tokios ekspertizes yra nepagristas ir neteisetas, priimtas nepilnai ir nevisapusiškai ištyrus bylos aplinkybes, tuo pažeidžiant principus itvirtintus LR BPK 271 str. 286 str. 1 d. Eksperimento metu jis negalejo tinkamai atlikti eksperimento, kadangi jau žinojo, kad i kelia turi ižengti nukentejusioji, jo fiziologine-psichine busena eksperimento metu negalejo buti tokia, kokia buvo autoivykio metu ir del savaime suprantamos priežasties - ivykio metu jis buvo atsipalaidaves, nes nesitikejo pesciojo kelio ruože skirtame automobiliams judeti, o eksperimento metu del subjektyviu priežasciu, galejo buti ir neabejotinai buvo susikaupes. Darytina išvada, jog nera surinkta objektyviu faktiniu duomenu, kuriais remiantis butu galima daryti negincijama išvada, kad jis kaltas del autoivykio. Viena iš nekaltumo prezumpcijos sudedamuju daliu yra „dubio pro reo“ principas, reiškiantis kad visos abejones del itariamojo nusikalstamos veikos padarymo vertinamos jo naudai.

Teiseju kolegija, atlikus irodymu tyrima, išklausius teisejo pranešima, nuteistaji ir jo gyneja, prašiusius apeliacini skunda tenkinti, nukentejusiaja ir jos atstova, prašiusius nuteistojo apeliacini skunda atmesti, prokurore, prašiusia nuteistojo apeliacini skunda atmesti, sprendžia, kad nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinejes baudžiamaja byla, tinkamai ivertino byloje surinktus irodymus, teisingai kvalifikavo A. U. padaryta nusikalstama veika pagal BK 281str.3d., teisingai paskyre bausme, laikantis bausmiu skyrimo pagrindu, taip pat tinkamai išsprende civilinio ieškinio ir kitus klausimus.

Apeliacineje instancijoje nagrinejant baudžiamaja byla, buvo paskirta ir atliktos kompleksine eismo ivykio autotechnine ir teismo medicinine ekspertizes.

Lietuvos teismo ekspertizes centro 2010-06-17 ekspertizes akto Nr.11-943(10) išvadose nurodoma, kad - 1. Pesciajai B. G. esant vertikalioje arba tam artimoje padetyje, gatves važiuojamosios dalies dešineje puseje, dešiniu šonu link atvažiuojancios transporto priemones, automobilis BMW 520, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinio bamperio kaire dalimi (ties priekiniu kaires puses žibintu) turejo pirmini salyti su pesciosios dešines kojos blauzda. 2. Tiketina tokia pesciosios B. G. kuno sužalojimu padarymo eiga (žr. R. J. g. kryptimi nuo Kauno g. link Mokolu g., t. y. kryptimi kuria prieš ši eismo ivyki važiavo automobilis BMW 520, valst. Nr. EBO 999). Pesciajai B. G. esant vertikalioje arba tam artimoje padetyje, gatves važiuojamosios dalies dešineje puseje dešiniu šonu link atvažiuojancios transporto priemones, automobilis BMW 520, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinio bamperio kaire dalimi (ties priekiniu kaires puses žibintu) turejo pirmini salyti su pesciosios dešines kojos blauzda (del to pesciajai skeveldriškai lužo dešines blauzdos kaulai). Del tokio salycio su automobiliu pescioji pateko ant variklio dangcio ir kuno dešine puse (dešiniu peciu) trenkesi i priekinio lango stikla (ties priekiniu kaires puses valytuvu) del to pesciajai lužo dešinio žastikaulio kaklelis. Po to pescioji buvo nublokšta ant kelio dangos ir kuno viršutine dalimi (galva) turejo salyti su kieta kelio danga (del to buvo padaryta muštine žaizda kaktoje). Dešinio gaktikaulio abi šakos galejo lužti tiek patenkant ant variklio dangcio, tiek nukritus ant kietos kelio dangos. 3. Šio eismo ivykio metu pescioji B. G. judejo kryptimi iš kaires i dešine, žiurint R. J. g. kryptimi nuo Kauno g. link Mokolu g., t. y. kryptimi kuria prieš ši eismo ivyki važiavo automobilis BMW 520, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatyti, ar partrenkimo metu pescioji judejo statmenai gatves važiuojamosios dalies, ar ižambiai jos ir kokiu kampu, negalima. Nustatyti, kurioje vietoje kelio ilgio atžvilgiu, t. y. pesciuju perejoje ar už jos ribu, ivyko pesciosios B. G. partrenkimas, negalima (b.l.283-285).

Lietuvos teismo ekspertizes centro 2010-06-18 ekspertizes akto Nr.11-1750(10) išvadose nurodoma, kad – 1. Apskaiciuoti, koks buvo automobilio BMW 520, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavimo greitis prieš eismo ivyki ir pesciosios partrenkimo metu, negalima. 2. Nustatyti, kurioje vietoje kelio ilgio atžvilgiu, t. y. pesciuju perejoje ar už jos ribu, ivyko pesciosios B. G. partrenkimas, negalima. 3. Jeigu pescioji buvo partrenkta pesciuju perejoje, tai tiketina, kad buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio BMW 520, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas A. U., važiuodamas paties nurodytu 50 km/h greiciu ir laiku stabdydamas vairuojama transporto priemone, turejo technine galimybe išvengti pesciosios B. G., judejusios pesciuju pereja, partrenkimo. Jeigu pescioji buvo partrenkta už pesciuju perejos, tai tiketina, kad buvusioje kelio eismo situacijoje, esant nustatytam kliuties matomumui, automobilio BMW 520, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas A. U., važiuodamas paties nurodytu 50 km/h greiciu ir laiku stabdydamas vairuojama transporto priemone, neturejo technines galimybes išvengti pesciosios B. G., judejusios už pesciuju perejos, partrenkimo. 4. Jeigu pescioji B. G. buvo partrenkta pesciuju perejoje, tai tiketina, kad šioje kelio eismo situacijoje automobilio BMW 520, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo A. U. veiksmai, – važiuodamas R. J. g. ir artedamas prie pesciuju perejos, laiku nemažino vairuojamo automobilio greicio, del to partrenke pesciuju pereja iš kaires i dešine automobilio važiavimo judejusia pesciaja,- techniniu požiuriu buvo pagrindine salyga šiam eismo ivykiui kilti. Pesciosios B. G. veiksmai,- judedama pesciuju pereja, nesustojo ties kelio menama ašine linija, o judejo toliau, tinkamai neisitikinus, kad eiti i kita gatves važiuojamosios dalies puse yra saugu, t. y. sukele gresme eismo saugumui ir sudare kliuti jai iš dešines artejusiam automobiliui BMW 520, valst. Nr. (duomenys neskelbtini),- techniniu požiuriu turejo priežastini ryši su šio eismo ivykio kilimu. Jeigu pescioji B. G. buvo partrenkta už pesciuju perejos, tai tiketina, kad šioje kelio eismo situacijoje eismo ivykio kilima salygojo pesciosios B. G. veiksmai,- judedama ne pesciuju pereja, nesustojo ties kelio menama ašine linija, o judejo toliau, tinkamai neisitikinus, kad eiti i kita gatves važiuojamosios dalies puse yra saugu, t. y. sukele gresme eismo saugumui ir sudare kliuti jai iš dešines artejusiam automobiliui BMW 520, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tiketina, kad automobilio BMW 520, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo A. U. veiksmai neturejo priežastinio ryšio su šio eismo ivykio kilimu, nes tiketina, kad jis (vairuotojas A. U.) buvusioje kelio eismo situacijoje neturejo technines galimybes išvengti pesciosios B. G. partrenkimo. Šio eismo ivykio eiga buvo tokia (žr. R. J. g. kryptimi nuo Kauno g. link Mokolu g t y kryptimi kuria prieš ši eismo ivyki važiavo automobilis BMW 520, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). R. J. gatve kryptimi nuo Kauno gatves link Mokolu gatves važiuojamosios dalies dešine puse automobilis BMW 520, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas A. U.. Tuo metu i kita kelio važiuojamosios dalies puse, kryptimi iš kaires i dešine iženge pescioji B. G.. Pesciajai esant vertikalioje arba tam artimoje padetyje, gatves važiuojamosios dalies dešineje puseje, dešiniu šonu link atvažiuojancios transporto priemones, automobilis BMW 520, 999 priekinio bamperio kaire dalimi (ties priekiniu kaires puses žibintu) turejo pirmini salyti su pesciosios dešines kojos blauzda. Del tokio salycio su automobiliu pescioji pateko ant variklio dangcio ir kuno dešine puse (dešiniu peciu) trenkesi i priekinio lango stikla (ties priekiniu kaires puses valytuvu). Po to pescioji buvo nublokšta ant kelio dangos ir kuno viršutine dalimi (galva) turejo salyti su kieta kelio danga. Po susidurimo, automobilis ir toliau judejo ta pacia kryptimi kaip ir prieš susidurima ir vairuotojo buvo sustabdytas kelio važiuojamosios dalies dešineje puseje padetyje, užfiksuotoje 2008 m. kovo 29 d. eismo ivykio vietos plane. 5. Buvusioje kelio eismo situacijoje pescioji B. G. prieš ižengdamas i gatves važiuojamaja dali privalejo ivertinti atstuma iki artejancios transporto priemones ir jos greiti ir isitikinti, kad tai saugu, o i kita kelio važiuojamosios dalies puse privalejo eiti tik pesciuju pereja, eismo situacijoje automobilio BMW 520, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas Aivaras iškilus gresmei eismo saugumui (pesciajai B. G. ižengiant i gatves važiuojamaja dali) privalejo laiku stabdyti vairuojama transporto priemone (b.l. 286-291).

Apklaustas nuteistasis apeliantas A. U. parode, jog turejes teise vairuoti transporto priemones ivykio dienai vienerius metus, buvo keliskart baustas už KET pažeidimus, baustas ir veliau po šio autoivykio. Jis gyvena toje pacioje gatveje, gerai žino šia gatve, dažnai ja važinejantis, gatves atkarpoje, kur buvo autoivykis, nera kelio ženklu, pažyminciu ikalne ar nuokalne bei gatves vingius. Jis parode, kad važiavo leistinu 50 km/h greiciu, neturejo galimybes laiku sustoti, buvo isitikines, kad nukentejusioji ejo už perejos. Neprisipažista kaltu ir prašo ji išteisinti.

Apklausta nukentejusioji B. G. parode, jog gyvena toje gatveje, ties pereja nera akivaizdžiu kelio ikalnes ar nuokalnes bei vingio. Turinti vairuotojo pažymejima, anksciau vairavo automobili, nebuvo bausta už KET pažeidimus, pastaraisiais metais ja vežioja automobiliu sutuoktinis, jis irgi nebaustas už KET pažeidimus. Ivykio vakara ejo iš drauges, gyvenancios kitoje gatves puseje už sankryžos, link savo namu, ejo per pereja. Beeidama pereja mate kitoje puseje iš dešines atvažiuojanti automobili, ji galvojo, kad automobilis sustos prieš pereja, bet bunant ties gatves viduriu ir jau perejus, automobilis neletino greicio, todel ji bande begti pereja ir stengesi išvengti pavojaus, taciau automobilis ja partrenke. Ji patyre šoka, krito ir galbut ridenosi, labai skaudejo kuna. Vairuotojas ja nutempe i šaligatvi, gatve važiavo tik keli automobiliai tuo metu, nepastebejo kitu žmoniu. Iš draudimo bendroves gavo 3616,34 išmoka Lt.

Atliekant kompleksine ekspertize buvo naudotasi visa baudž.bylos medžiaga, taciau atlikus išsamius tyrimus, pateiktos išvados, jog negalima nustatyti, kurioje vietoje kelio ilgio atžvilgiu, t.y. pesciuju perejoje ar už jos ribu, ivyko pesciosios B. G. partrenkimas, taip pat negalima nustatyti, ar partrenkimo metu pescioji judejo statmenai gatves važiuojamosios dalies, ar ižambiai jos ir kokiu kampu. Atitinkamai negalima apskaiciuoti, koks buvo automobilio BMW 520, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavimo greitis prieš eismo ivyki ir pesciosios partrenkimo metu. Šie atsakymai yra svarbus konstatuojant, kuris iš eismo dalyviu ar pažeide kuriuos KET reikalavimus, priežastini ryši eismo dalyviu veikimo su pasekmemis.

Atitinkamomis aplinkybemis nurodytos likusios tiketinos ekspertizes aktu išvados nera tikslios ir konkrecios, tik išvestines iš atitinkamu prielaidu, tyrimais negalint objektyviai nustatyti aplinkybiu, vertintini visi esantys irodymai.

2009-03-03 – 2009-03-20 ekspertes-specialistes išvada yra informatyvesne nei 2008-10-24 - 2008-10-28 Lietuvos teismo ekspertizes centro specialisto išvada Nr. 11-1575 (08), taciau tik kelio ypatumu, apšvietimo bei matomumo atžvilgiu, nes nurodomas kelio posukis 20⁰ kampu ir ikalne, už sankryžos nežymi nuokalne, galimai nepakankamas apšvietimas ir tamsus paros laikas, pesciosios neturejimas atšvaitu, taciau tyrimas atliktas bei paskaiciuota ir pagal užsakovo pateiktus skaitmeninius duomenis, bei nurodoma i negalutines išvadas, o tik tariamas bei pagal išvestines iš prielaidu, nukreipiant i kategoriška išvada tik po kompleksines ekspertizes.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, specialistu išvadu ir ekspertizes aktu, pirmosios instancijos teisme apklaustu liudytoju parodymu, keliu policijos patrulis eismo ivykio plana sudare minimaliai informatyviai, pesciosios judejimo krypti ir partrenkimo vieta pažymejo pagal vairuotojo žodžius, paskui tai atitinkamai fiksuota paskesnese eismo ivykiu suvestinese bei informacijos priemonese, kas nelaikytina objektyviomis žiniomis.

Autoivykio planas ir schema sudarineta ne tik pagal buvusi objektu išsidestyma, bet ir pagal vairuotojo A. U. žodžius, tai užfiksuota paciame protokole. Atkreiptinas demesys, kad visi specialistai ir ekspertai pažymejo minimalu ivykio vietos apžiuros informatyvuma, taciau ivertintina tai, kad tuo laiku eismo intensyvumas buvo mažas, o partrenktaja pesciaja iš ivykio vietos pašalino butent pats vairuotojas, tokiu budu apsunkindamas objektyviai nustatyti ivykio aplinkybes, objektyviai nežinomas ir kryptingumas pesciosios patraukimo iš gatves i šaligatvi, taip pat pažymetinas vairuotojo skubotumas realizuoti automobili.

Mažamecio liudytojo, kuris nera suinteresuotas asmuo, pastabumas bei išsakytos autoivykio aplinkybes savo mamai, kuri buvo apklausta pirmosios instancijos teisminio nagrinejimo metu, patvirtina nukentejusiosios B. G. parodymus bei nustatytas faktines aplinkybes, liudytoja K. M. parode, kad sunus mate ir jai papasakojo, jog tuo laiku Jukneviciaus gatveje pesciuju perejoje automobilio buvo partrenka moteris.

Liudytoja E. C. parode, kad ivykio momento nemate, bet mate besiritancia gatve moteri, tai patvirtina, kad automobiliu jo judejimo kryptimi buvo postumis partrenktajai pesciajai ir atstumas iš kontakto vietos buvo pakites tolyn nuo pesciuju perejos.

Atkreiptinas demesys, kad objektyviai nenustatyta, koki tiksliai atstuma automobiliu ant kapoto buvo pavežta tolyn nuo perejos pescioji, nes ji savo galva spejo kontaktuoti net su automobilio priekiniu stiklu, o automobilio greitis pagal vairuotojo žodžius buvo apie 50 km/h ir pesciaja išvydes tik prieš pat automobili.

Nelaikytina reikšminga saugiam eismui aplinkybe, tariamai galejusi itakoti eismo ivyki ikalne-nuokalne ar kelio vingis, kadangi toje gatves atkarpoje nera tai informuojanciu ir žyminciu kelio ženklu - mažo spindulio arba riboto matomumo kelio vingis i atitinkama puse arba stati ikalni, nuokalne, taip pat ir vairuotojas A. U. gyvenantis toje gatveje, dažnai gatve važinejantis bei žinojes jo tariamus gatves ypatumus bei pesciuju perejas, tai negalejo buti netiketa staigmena, netgi priešingai, kadangi iš anksto suponuotu didesni demesinguma, atsarguma prieš kitus eismo dalyvius.

Taip pat pažymetinos reikšmingos aplinkybes, ar asmuo laikosi saugaus eismo norminiu aktu reikalavimu, kad iki 2008-11-19 A. U. už Keliu eismo taisykliu pažeidimus buvo baustas net 6 kartus, keturis kartus iki autoivykio ir dukart neilgai trukus po autoivykio. Atitinkamai 2007-11-17 d. 18:25val. viršijo leistina greiti net 47 km/h, 2008-01-21 d. 19:45val. ejo per gatve neleistinoje vietoje, 2008-09-30 pasišalino iš autoivykio (b.l. 95-97).

Nera bereikšmes aplinkybes, jog pirmosios instancijos teisme, apeliaciniame skunde bei tardamas paskutini žodi apeliacines instancijos teisme nuteistasis parode, kad „per metra pamate beganti žmogu ir partrenke“, „matomumas buvo apie 200 metru“, „pesciaja pamate per 7 metrus nuo perejos“, „prieš pereja greicio neletino, nes apsidaires ir nieko nebuvo“, „ivykio metu buvo atsipalaidaves, nes nesitikejo pesciojo kelio ruože skirtame automobiliams judeti“, „buvo isitikines, kad nukentejusioji ejo už perejos“, kadangi šie parodymai patvirtina butent tai, kad vairuodamas automobili A. U. elgesi nusikalstamai nerupestingai, jis galejo ir turejo numatyti aplinkybes ir padarinius, valdydamas padidinto pavojaus šaltini jis buvo neatidus, vairavo neatsargiai rizikingai ignoruodamas saugaus eismo reikalavimus, todel ir partrenke pesciaja, nukentejusioji garbaus amžiaus moteris nebuvo sprintere, jog butu sugebejusi atsirasti iš niekur prieš pat automobili, nes ji judejo nuo šaligatvio iš priešingos gatves puses. Nera tokiu duomenu, kad nukentejusioji sieke sužalojimo, todel pati tycia užbegusi ant važiuojancio automobilio. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme kaltinamasis išsake netiesa, kad nebuvo baustas administracine tvarka, bei baustas tik viena karta už perejima gatves neleistinoje vietoje.

Ivertinus visus irodymus ir aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas prieme pagrista ir teiseta apkaltinamaji nuosprendi, svarbiausia ir esmine autoivykio priežastis bei pasekoje pesciosios sužalojimai buvo lengvojo automobilio vairuotojo A. U. padarytas Keliu eismo taisykliu 75p. pažeidimas – artedamas prie nereguliuojamos pesciuju perejos, vairuotojas privalo suletinti greiti arba sustoti prieš kelio ženkla ,,Pesciuju pereja“, kad praleistu i bet kuria jo važiavimo krypties eismo juosta, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – i bet kuria eismo juosta perejoje iejusi pestiji. Faktines aplinkybes, kad A. U., vairuodamas lengvaji automobili ir artedamas prie nereguliuojamos pesciuju perejos, nesuletino greicio ir nesustojo prieš kelio ženkla ,,Pesciuju pereja“, kad praleistu pesciuju pereja ejusia pesciaja B. G., ja partrenke ir taip padare kuno sužalojimus, sunkus sveikatos sutrikdymas padarytas del dešinio žastikaulio kaklelio ir dešines blauzdos kaulu skeveldrinio lužimu.

Atkreiptinas demesys, jog Jukneviciaus gatveje yra tik po viena tos pacios krypties eismo juosta.

Motyvuojamoji dalis

Teiseju kolegija pažymi, kad yra ir kiti itin svarbus saugaus eismo reikalavimai, jog (duomenys neskelbtini). ipareigoja - vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greicio. Pasirinkdamas važiavimo greiti, vairuotojas turi atsižvelgti i važiavimo salygas, ypac vietoves reljefa, kelio ir transporto priemones bukle ir krovini, meteorologines salygas, taip pat eismo intensyvuma, kad galetu sustabdyti transporto priemone iki bet kurios iš anksto numatomos kliuties. Jis turi suletinti greiti ir prireikus sustoti, jeigu to reikia del susidariusiu aplinkybiu, ypac kai blogas matomumas.

Keliu eismo taisykles nustato eismo dalyviu pareigas, atitinkamai 87p. - i kita važiuojamosios dalies puse pestieji privalo eiti tik pesciuju (taip pat požeminemis ir esanciomis virš kelio) perejomis, o kur ju nera – sankryžose pagal šaligatviu arba kelkrašciu linija. Pestieji neturi peržengti perejos ribu. Kai matomumo zonoje perejos ar sankryžos nera, leidžiama eiti per kelia staciu kampu i abi puses gerai apžvelgiamose vietose, taciau tik isitikinus, kad eiti saugu ir nebus trukdoma transporto priemonems. Taip pat 89p. - ižengti i važiuojamaja dali pestiesiems leidžiama tik po to, kai jie ivertina atstuma iki artejanciu transporto priemoniu ir ju greiti bei isitikina, kad tai yra saugu.

Butent motorine transporto priemone yra padidinto pavojaus šaltinis, ja valdantis asmuo privalo buti itin demesingas, vairuoti ivertinant visas eismo salygas ir ypatumus, ypac artedamas link pesciuju perejos. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybes klausima, pagristai nustatyta, kad transporto priemones vairuotojo A. U. padarytas Keliu eismo taisykliu pažeidimas buvo pagrindine autoivykio priežastis, susijusi su kilusiais padariniais, pesciosios sunkiu sveikatos sutrikdymu. Pescioji B. G. iženge i važiuojamaja gatves dali ne toje krypties puseje kur važiavo A. U. vairuojamas automobilis, bet ejo per pereja nuo šaligatvio iš priešingos gatves puses, ir tik vengdama partrenkimo greitai artejancios link jos transporto priemones ji bande begti, taciau nespejo.

Apeliacinio skundo teiginys, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, nes nepaskyre kompleksines ekspertizes, nepašalino specialistu išvadu prieštaravimu, nera pagristas ir atmestinas, kadangi teisme buvo išsamiai apklausti visi liudytojai ir specialistai, nuosprendyje teismas motyvuotai aptare visus irodymus. Nenustatyta LR BPK 6str., 57str. šališkumo pagrindu. Siekiant išsamiai išnagrineti apeliacini skunda buvo atliktos kompleksine eismo ivykio autotechnine ir teismo medicinine ekspertizes.

Apkaltinamuoju nuosprendžiu bausme paskirta motyvuotai, vadovaujantis bendraisiais bausmes skyrimo pagrindais, reglamentuotais LR BK VIII skyriuje, todel nera abejoniu del paskirtos bausmes teisetumo, tinkamai pritaikytas LR BK 75str. Specialiosios teises atemimas atitinka bausmes paskirti.

Civiliniai ieškiniai išspresti tinkamai. Ligoniu kasos reiškiamas ieškinys irodytas del B. G. stacionaraus gydymo, operaciju, reabilitacijos nuo 2008-03-29 iki 2008-09-30, su pertrauka 2008-06-27 – 2008-09-28, viso Valstybinei ligoniu kasai gydymo išlaidos kainavo 13298,60 Lt. Nukentejusiajai buvo nustatytas asmens darbingumas 30%.

Tinkamai priteistas nukentejusiosios pareikštas civilinis ieškinys del neturtines žalos atlyginimo. Pažymetina, kad neturtines žalos visiškas atlyginimas objektyviai negali buti taikomas visa apimtimi, nes neturtines žalos – sveikatos sutrikdymo tiksliai ivertinti pinigais neimanoma bei nera patvirtintu diskretišku apskaiciavimo normu, aplinkybes kiekvienu atveju skirtingos. Istatymas numato pinigine satisfakcija, kuria siekiama, kiek imanoma teisingiau kompensuoti nukentejusiojo patirtus ir galimus ateityje dvasinius išgyvenimus.

2008-07-03 Lietuvos Aukšciausiojo teismo baudžiamuju bylu skyriaus teiseju pasitarime buvo pritarta išvadoms teises normu, reguliuojanciu nusikalstama veika padarytos žalos atlyginima, taikymo baudžiamosiose bylose, atitinkamai 10.1p. išaiškinta, kad tiek fizinio, tiek dvasinio pobudžio pasekmes vertinamos ne tik ivykusio fakto, bet ir ateities požiuriu, kokia itaka tures nukentejusiojo asmenybei, visuomeninei, profesinei, kurybinei veiklai, šeimyniniams santykiams ir pan. Asmens sužalojimo atveju vertinamas ne tik sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobudis, trukme, sveikatos gražinimo metodu taikymas, pasveikimo galimybe, liekamieji reiškiniai ir kt., taip pat 10.3p. išaiškinta, jog atlygintinos neturtines žalos itakos turi žala padariusio asmens turtine padetis, padetis tiek nusikalstamos veikos metu, tiek ir galimas pasikeitimas ateityje. Nepritartina praktikai, kad žala padariusio asmens turtine padetis laikoma lemiamu kriterijumi, nustatant neturtines žalos dydi sveikatos sužalojimo atveju.

Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nukentejusiajai padaryta ir prašoma atlyginti neturtines žalos dydi pakankamai ivertino pagal visas aplinkybes, optimaliai motyvavo.

Rezoliucinė dalis

Teiseju kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutare:

nuteistojo A. U. apeliacini skunda atmesti.

Kolegijos pirmininkas Egidijus Jonas GrigaraviciusTeisejai Emilija AkelieneSvetlana Jurgaitiene