Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Jatužio, Jolantos Raščiuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Danutės Švitinienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų R. B. ir A. U. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. balandžio 5 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. U. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas prieš nukentėjusiąją A. Š.) laisvės atėmimu 2 metams, BK 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas prieš nukentėjusiąją S. P.) laisvės atėmimu 2 metams 3 mėnesiams, BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams, pagal BK 178 straipsnio 4 dalį areštu 30 parų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, šios bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir A. U. skirta laisvės atėmimo bausmė 3 metams. Į bausmės laiką įskaitytas suėmime ir laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2021 m. rugpjūčio 5 d. iki 2021 m. rugsėjo 3 d. ir nuo 2021 m. kovo 18 d. iki 2021 m. kovo 19 d. Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo A. U. sulaikymo, vykdant šį nuosprendį dienos.

R. B. nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus apylinkės teismo 2022 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir R. B. skirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo 16 metų bausmė. Į bausmės laiką įskaitytas bausmės, atliktos pagal Vilniaus apylinkės teismo 2022 m. balandžio 20 d. nuosprendį, laikas. Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

R. B. išteisintas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas prieš A. Š.), BK 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas prieš S. P.), neįrodžius jo dalyvavimo šių nusikaltimų padaryme (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Iš A. U. S. P. priteista 850 Eur, A. Š. priteista 1700 Eur, UAB (duomenys neskelbtini) priteista 99,99 Eur turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1.1. veikdamas bendrininkų grupėje su nenustatytu asmeniu, atliekančiu laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose, Ulonų g. 8 A, Alytuje, turėdami tikslą apgaule užvaldyti svetimą turtą, nenustatytam asmeniui nurodžius nuvykti nurodytu adresu ir paimti apgaule išviliotus pinigus, už tai žadant iš apgaule paimtų pinigų mokėti dalį atlygio, o likusią dalį perduoti jo nurodytiems asmenims, A. U. su tokiu veiksmų planu sutikus, nenustatytas asmuo 2021 m. liepos 28 dieną, apie 13.15 val., paskambino mobiliojo ryšio telefonu, SIM kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), į fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) ir juo atsiliepusiai nukentėjusiajai A. Š. melagingai prisistatė socialinės globos darbuotoju bei nurodė, kad reikia paimti jos turimus pinigus apsaugai nuo sukčių; A. U., vykdydamas jam nenustatyto asmens telefonu perduodamus nurodymus, 2021 m. liepos 28 d., apie 14.08 val., nuėjo į A. Š. priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), jai melagingai prisistatė socialinės globos darbuotoju G. B. ir paėmė iš jos 1700 eurų, taip apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgydami šiuos pinigus;

1.2. veikdamas bendrininkų grupėje su nenustatytu asmeniu, atliekančiu laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), turėdami tikslą apgaule užvaldyti svetimą turtą, nenustatytam asmeniui nurodžius nuvykti nurodytu adresu ir paimti apgaule išviliotus pinigus, už tai žadant iš apgaule paimtų pinigų mokėti dalį atlygio, o likusią dalį perduoti jo nurodytiems asmenims, A. U. su tokiu veiksmų planu sutikus, nenustatytas asmuo 2021 m. liepos 31 dieną, apie 15.50 val., paskambino mobiliojo ryšio telefonu, SIM kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), į fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) ir juo atsiliepusiai nukentėjusiajai S. P. melagingai pranešė, kad pinigai, kuriais jai išmokėta pensija yra netikri, todėl tuos pinigus reikia patikrinti; A. U. vykdydamas jam nenustatyto asmens telefonu perduodamus nurodymus, 2021 m. liepos 31 d., apie 16.30 val., nuėjo į S. P. priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), apsimesdamas pinigų tikrintoju, paėmė iš nukentėjusiosios 850 eurų, taip apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgydami šiuos pinigus;

1.3. 2022 m. kovo 18 d., apie 17.40 val., būdamas parduotuvėje (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pagrobė UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą bendros 209,97 eurų vertės: ausines HAMA SPIRIT CHOP 39,99 eurų vertės, išmanųjį laikrodį HAMA FIT WATCH 4900 69,99 eurų vertės, skaitmeninį radiją HAMA DR200 BT 99,99 eurų vertės.

2. A. U. ir R. B. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupėje, kurioje R. B. atliko organizatoriaus ir vykdytojo vaidmenį, R. B. atliekant laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), turėdami tikslą apgaule užvaldyti svetimą turtą, R. B. nurodžius nuvykti nurodytu adresu ir paimti apgaule išviliotus pinigus, A. U. su tokiu veiksmų planu sutikus, R. B. 2021 m. rugpjūčio 5 dieną, apie 13.50 val., paskambino mobiliojo ryšio telefonu, SIM kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), į fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) ir juo atsiliepusiai R. T. melagingai prisistatė policijos pareigūnu bei nurodė, kad reikia paimti ir patikrinti jos turimus pinigus; A. U., vykdydamas jam R. B. telefonu perduodamus nurodymus, 2021 m. rugpjūčio 5 dieną, apie 14.35 val., nuėjo į R. T. priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), melagingai prisistatė policijos pareigūnu S. B., paėmė iš nukentėjusiosios 2150 eurų, taip apgaule savo ir kitų asmenų naudai pasikėsino įgyti R. T. priklausančius 2150 eurų, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes A. U. buvo sulaikytas policijos pareigūnų namo laiptinėje iš karto po to, kai išėjo iš R. T. buto.

II. Apeliacinių skundų argumentai

Motyvuojamoji dalis

7. Nuteistojo A. U. apeliacinis skundas atmetamas, nuteistojo R. B. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

8. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Nuteistasis A. U. nesutinka su jam skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausme (jos dydžiu) bei prašo ją sušvelninti, o nuteistasis R. B. apeliaciniu skundu nesutinka su skundžiamo nuosprendžio dalimi, kuria jis buvo nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, nurodydamas, jog šioje dalyje turėtų būti priimtas išteisinamasis nuosprendis. Todėl teisėjų kolegija, laikydamasi bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribų, patikrina skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį šiose apeliacinių skundų ribose.

Dėl nuteistojo A. U. apeliacinio skundo

9. Nuteistasis A. U. neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių bylos aplinkybių bei neneigia savo kaltės padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje (2 nusikalstamos veikos – sukčiavimas prieš nukentėjusiąją A. Š., sukčiavimas prieš nukentėjusiąją S. P.), BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, BK 178 straipsnio 4 dalyje.

10. Nuteistojo A. U. apeliaciniame skunde nurodyta, jog jis nei atliekant ikiteisminį tyrimą, nei nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, baudžiamajam procesui netrukdė, laikėsi jam paskirtų kardomųjų priemonių sąlygų, nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarė būdamas vykdytoju, tačiau veikdamas per tarpininką, t. y. netiesiogiai, jis šiuo metu augina ir išlaiko du mažamečius vaikus, todėl jam skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė turėtų būti sumažinta. Teisėjų kolegija vertina, ar pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmes, jas bendrindamas, tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, nepažeidė jo nuostatų ir principų. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su šiais nuteistojo A. U. apeliacinio skundo argumentais, baudžiamosios bylos medžiaga bei skundžiamu nuosprendžiu sprendžia, jog nuteistajam A. U. paskirta galutinė subendrinta bausmė paskirta nepažeidžiant bausmių skyrimą reglamentuojančių baudžiamojo įstatymo nuostatų ir teisingumo principo.

11. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą, taip pat vadovaujasi teisingumo principu (BK 54 straipsnio 1-3 dalys). Nagrinėjamu atveju, apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl nuteistajam A. U. skirtinos bausmės rūšies bei dydžio, įvertino tai, kad jis padarė 4 turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas (3 nesunkius nusikaltimus ir vieną baudžiamąjį nusižengimą), šių padarytų nusikalstamų veikų stadijas, paties kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis (teistas, naujas nusikalstamas veikas padarė praėjus labai trumpam laiko tarpui nuo paskutinės laisvės atėmimo bausmės atlikimo, registruotas Užimtumo tarnyboje (5 t., b. l. 10, 12, 21–36)), nuteistojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Pažymėtina ir tai, jog pirmosios instancijos teismui buvo žinomos aplinkybės dėl nuteistojo A. U. šeimyninės padėties, kadangi skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu nuteistasis jau augino vieną mažametį vaiką ir laukė gimstant antrojo. Parinkdamas nuteistajam bausmės rūšį ir jos dydį, pirmosios instancijos teismas įvertino nuteistojo nurodytas aplinkybes dėl tėvystės. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamo nuosprendžio išvadomis, jog nuteistojo šeimyninė padėtis bei pareiga rūpintis šeima nesustabdė nuteistojo nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, todėl ši aplinkybė ir šiuo metu nesudaro pagrindo teigti, jog nuteistajam paskirta bausmė yra per griežta. Pirmosios instancijos teismas nuteistajam A. U. paskyrė bausmę įvertinęs ir jo vaidmenį atliekant nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, o būtent tai, kad nuteistasis vykdė šias nusikalstamas veikas prieš senyvo amžiaus asmenis, pasinaudodamas jų patiklumu ir ribotomis galimybėmis apsisaugoti nuo nuteistojo naudojamos apgaulės. Aplinkybė, jog nuteistasis padarė dvi analogiškas nusikalstamas veikas ir pasikėsino padaryti trečią tokią pat nusikalstamą veiką, kurios baigti nepavyko ne dėl jo priklausančių aplinkybių (buvo sulaikytas policijos pareigūnų) patvirtina, jog nuteistojo vaidmuo vykdant šias nusikalstamas veikas nebuvo antraeilis. Vien nuteistojo A. U. nurodytos aplinkybės, jog jis šias nusikalstamas veikas įvykdė per tarpininką, tai, jog jis nepažeidinėjo jam baudžiamojo proceso metu skirtų kardomųjų priemonių sąlygų ir baudžiamajam procesui netrukdė, jo padarytų nusikalstamų veikų nedaro mažiau pavojingų, kuomet paties nuteistojo A. U. vaidmuo darant nusikalstamas veikas numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje buvo būtinas šių nusikalstamų veikų padarymui. Pastebėtina ir tai, jog skundžiamu nuosprendžiu į nuteistajam A. U. paskirtos galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės laiką buvo įskaitytas ir jo suėmime išbūtas laikas nuo 2021 m. rugpjūčio 5 d. iki 2021 m. rugsėjo 3 d. bei laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2021 m. kovo 18 d. iki 2021 m. kovo 19 d., o jam taikytos švelnesnės kardomosios priemonės panaikintos, kaip to reikalauja BK 66 straipsnio nuostatos.

12. Vadovaujantis išdėstytu spręstina, kad skundžiamame nuosprendyje išdėstyti pagrįsti bausmės individualizavimo argumentai, su kuriais apeliacinės instancijos teismas nesutikti neturi pagrindo. Skirdamas nuteistajam A. U. bausmes, už nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje (2 nusikalstamos veikos – sukčiavimas prieš nukentėjusiąją A. Š., sukčiavimas prieš nukentėjusiąją S. P.), BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, BK 178 straipsnio 4 dalyje padarymą ir nustatydamas jų dydį, pasirinkdamas bausmių bendrinimo būdą pirmosios instancijos teismas bausmių skyrimą reglamentuojančių baudžiamojo įstatymo nuostatų ir teisingumo principo nepažeidė. Todėl tenkinti nuteistojo A. U. apeliacinį skundą ir sušvelninti jam skundžiamu nuosprendžiu skirtą galutinę subendrintą bausmę, apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, nėra pagrindo.

Dėl nuteistojo A. U. papildomo prašymo

13. Panevėžio apygardos teisme 2023 m. birželio 14 d. gautas nuteistojo A. U. prašymas, įsigaliojus naujiems BK pakeitimams, peržiūrėti baudžiamąją bylą ir sušvelninti jam paskirtą bausmę. 2023 m. balandžio 27 d. priimtas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189¹, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199¹, 199², 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224¹, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267¹, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 253², 256², 260¹, 266¹, 267², 267³, 276⁴, 282¹ straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymas Nr. XIV-1925 (toliau – Įstatymas), kuris įsigaliojo 2023 m. birželio 1 d.

14. Skundžiamu nuosprendžiu, nuteistasis A. U. buvo nuteistas ne pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, kaip tai nurodyta nuteistojo prašyme dėl paskirtos bausmės sušvelninimo, tačiau pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (2 nusikalstamos veikos), BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, BK 178 straipsnio 4 dalį. BK 182 straipsnio 1 dalis, nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojus naujiems BK pakeitimams, nekito ir numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Todėl nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigalioję BK 182 straipsnio pakeitimai nuteistojo A. U. teisinei padėčiai reikšmės neturi. Be to, nors įsigaliojus naujiems BK pakeitimams kito BK 190 straipsnio 1 dalyje numatyti turto vertės dydžiai, turintys reikšmės, be kita ko, asmenų, padariusių turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimui, tačiau šiuo nagrinėjamu atveju BK 190 straipsnio 1 dalies pakeitimai nuteistojo A. U. teisinei padėčiai reikšmės neturi. Baudžiamojoje byloje nustatyta, jog A. U., nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas prieš nukentėjusiąją A. Š.) apgaule įgijęs svetimą 1700 Eur vertės turtą (pinigus), pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas prieš nukentėjusiąją S. P.) apgaule įgijęs svetimą 850 Eur vertės turtą (pinigus) ir pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį apgaule pasikėsinęs įgyti 2150 Eur vertės turtą (pinigus). Pagal nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusią naują BK 190 straipsnio 1 dalies redakciją, šiomis nusikalstamomis veikomis apgaule įgytos pinigų sumos, o taip pat ir pasikėsinta įgyti pinigų suma nesiekia aptariame BK straipsnyje numatytos ribos, jog turėtų būti pripažintos kaip nedidelės vertės (kai turto vertė viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos) ar didelės vertės (kai turto vertė viršija 400 MGL dydžio sumą, bet neviršija 900 MGL dydžio sumos). Todėl pasikeitus BK 182, 190 straipsnių redakcijoms nuteistojo A. U. teisinė padėtis nekito.

15. Nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojus naujiems BK pakeitimams, baudžiamoji atsakomybė už nedidelės vertės svetimo turto pagrobimą, padarius baudžiamąjį nusižengimą yra numatyta BK 178 straipsnio 5 dalyje, tačiau skundžiamu nuosprendžiu A. U., padaręs šią nusikalstamą veiką, buvo nuteistas pagal seną BK 178 straipsnio 4 dalies redakciją, galiojusią nusikalstamos veikos padarymo metu. Nepaisant to, naujai įsigaliojusi BK 178 straipsnio 5 dalies redakcija nekito. Joje yra numatyta ta pati nusikalstamos veikos dispozicija bei sankcija (viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas), kuri buvo numatyta BK 178 straipsnio 4 dalies redakcijoje, galiojusioje iki 2023 m. birželio 1 d. A. U. padarytos nusikalstamos veikos metu, kuri skundžiamu nuosprendžiu buvo kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, pagrobė svetimą 209,97 Eur vertės turtą. Pagal naują BK 190 straipsnio 1 dalies redakciją, ši pagrobto turto vertė priskiriama nedidelei vertei (kai turto vertė viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos), todėl tai pat nuteistojo teisinės padėties nešvelnina. Aplinkybė, jog nuteistojo nusikaltamą veiką kvalifikuojančio straipsnio dalis (BK 178 straipsnio 4 dalis) naujai įsigaliojusiame BK yra nurodyta kitoje to paties straipsnio dalyje (BK 178 straipsnio 5 dalyje), nešvelnina nuteistojo teisinės padėties.

16. Darytina išvada, kad įsigaliojus naujiems BK 178, 182, 190 straipsnių pakeitimams, nuteistojo A. U. teisinė padėtis nekito. Todėl, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 362¹ straipsniu, naujai įsigalioję BK pakeitimai nesudaro pagrindo sušvelninti nuteistajam A. U. skundžiamu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

Dėl nuteistojo R. B. apeliacinio skundo argumentų

17. Nuteistasis R. B. nesutinka su skundžiamo nuosprendžio dalimi, kuria jis buvo nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 182 straipsnio 1 dalį nurodydamas, jog apylinkės teismas nepagrįstai vadovavosi nuteistojo A. U. duotais parodymais, kurie pasak nuteistojo R. B., buvo neišsamūs ir melagingi. Nuteistasis R. B. kategoriškai neigia, jog būtent jis telefoninio pokalbio metu bendravo su nukentėjusiąja R. T., turėdamas nusikalstamą sumanymą panaudojant apgaulę įgyti svetimą R. T. priklausantį turtą (pinigus). Matyti, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį šioje dalyje vertino ir nuteistojo A. U. duotus parodymus. Nuteistasis R. B. ginčija nuteistojo A. U. duotų parodymų patikimumą, nurodydamas jog A. U. parodymus teismo posėdžio metu davė būdamas neblaivus ar net apsvaigęs nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Nors iš 2023 m. sausio 20 d. teisiamojo posėdžio protokolo matyti, jog nuteistasis A. U. į teisiamąjį posėdį atvyko būdamas neblaivus (jam alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 1,72 promilės neblaivumas), tačiau dėl šios priežasties teisiamasis posėdis buvo atidėtas, jo metu nuteistasis A. U. parodymų nedavė (7 t., b. l. 173–174). Be to, byloje nėra duomenų, jog kitų teisiamojo posėdžio metu nuteistasis A. U. ar kuris nors kitas proceso dalyvis būtų buvęs neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų (7 t., b. l. 96–97; 117–118, 130–133, 140, 147–148, 8 t., b. l. 5–11). Vien ta aplinkybė, jog nuteistasis A. U. vieną kartą buvo atvykęs į teisiamąjį posėdį būdamas neblaivus, neleidžia vien formaliai atmesti visų jo duotų parodymų, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamųjų posėdžių apylinkės teisme metu, kaip nepatikimų.

18. Be to, pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, priešingai nei nurodyta nuteistojo R. B. apeliaciniame skunde, išsamiai įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei patikrinęs jų patikimumą teisiamojo posėdžio metu, pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį dėl R. B. kaltės pasikėsinti padaryti nusikalstamą veiką – sukčiavimą prieš nukentėjusiąją R. T.. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad nuteistojo R. B. kaltė, padarius aptariamą nusikalstamą veiką, įrodyta byloje surinktų įrodymų visuma, be kita ko, ir nuteistojo A. U. duotais parodymais. Pastebėtina, jog apylinkės teismas įvertino tai, jog nuteistasis A. U., duodamas parodymus negalėjo tiksliai nurodyti ar telefoninių pokalbių metu, kuomet gaudavo nurodymus dėl nusikalstamų veikų, kalbėdavo su nuteistuoju R. B. ar kitu asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, todėl pripažino, jog A. U. duoti parodymai šioje dalyje buvo nenuoseklūs. Todėl svarbu ir tai, jog apkaltinamasis nuosprendis šioje dalyje buvo priimtas, vadovaujantis ir kitais byloje surinktais įrodymais. Matyti, kad nuteistojo R. B. kaltę dėl pasikėsinimo padaryti aptariamą nusikalstamą veiką pagrindžiančiu įrodymu, be kita ko, buvo pripažinta Lietuvos teismo ekspertizės centro 2022 m. balandžio 8 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 138–147). Iš specialisto išvados matyti, jog siekiant nustatyti su nukentėjusiąja R. T. telefonu bendravusį asmenį, kuris taip pat davė nurodymus nuteistajam A. U., buvo atliktas fonoskopinis tyrimas. Nustatyta, kad fonoskopiniam tyrimui atlikti pateiktame garso įraše Nr. 01044_0.wav, kuriame užfiksuotas telefoninis pokalbis su nukentėjusiąja R. T., kurio metu jai pateikiama melaginga informacija turint nusikalstamą sumanymą apgaule įgyti jos turtą (pinigus), o taip pat ir garso įraše Nr. 01055_0.wav, kuriame užfiksuotas telefoninis pokalbis su nuteistuoju A. U., kurio metu nuteistajam A. U. yra perduodama informacija apie nukentėjusiąją, kalbėjo nuteistasis R. B.. Nors nuteistasis R. B. ginčija atlikto fonoskopinio tyrimo patikimumą, nurodydamas, jog jis atliktas nenaudojant tokiems tyrimams būtinos specialios įrangos, tačiau su šiais apeliacinio skundo argumentais sutikti negalima. Kaip matyti, aptariama specialisto išvada buvo priimta ir fonoskopinis tyrimas atliktas Panevėžio apskrities VPK Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus pavedimu. Fonoskopinį tyrimą atliko fonoskopinių ekspertizių skyriaus vyriausioji specialistė E. Š. bei vyriausioji ekspertė Ž. P., kurios yra įrašytos į Lietuvos Respublikos ekspertų sąrašą. Taip pat, fonoskopiniam tyrimui atlikti buvo naudojama tam pritaikyta automatizuota fonoskopinio objektų tyrimo darbo vieta ir kompiuterinė programinė įranga, o pats tyrimas atliktas vadovaujantis standartinio tyrimo procedūrų aprašymu (STPA) „Asmens identifikavimas pagal balsą ir kalbą“, atlikta audityvinė analizė ir akustinis – parametrinis tyrimas (2 t., b. l. 138–147). Taip pat, priešingai nei nurodyta apeliaciniame skunde, aptariamos specialisto išvados dėl garso įrašuose Nr. 01044_0.wav ir Nr. 01055_0.wav užfiksuoto nuteistojo R. B. balso yra kategoriškos, o ne tikėtinos. Būtent šiomis aptariamo fonoskopinio tyrimo išvadomis, įvertinęs ir fonoskopinį tyrimą atlikusios ekspertės E. Š. teismo posėdžio metu duotus parodymus (8 t., b. l. 5), vadovavosi ir pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl nuteistojo R. B. kaltės. Nors garso įrašo Nr. 01044_0.wav turinys patvirtina nukentėjusiosios R. T. duotus parodymus dėl prieš ją panaudotos apgaulės, tačiau matyti, jog fonoskopinei garso ekspertizei duotų garso įrašų turinys reikšmės padarytoms išvadoms neturi. Specialisto išvadą Lietuvos ekspertizės centro Fonoskopinių ekspertizių skyriui buvo pavesta atlikti tikslu nustatyti su nukentėjusiąja ir nuteistuoju A. U. telefonu bendravusio asmens tapatybę, o ne nustatyti nusikalstamos veikos padarymo požymius. Todėl apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, jog iš pateiktų garso įrašų negalima daryti išvados, jog juose buvo kalbama apie nusikalstamų veikų darymą, niekaip nešalina R. B. kaltės.

19. Nepagrįsti ir nuteistojo R. B. apeliacinio skundo argumentai dėl neva Alytaus pataisos namų pareigūnų neteisėtų veiksmų, kuomet jie neatliko nuteistojo R. B. izoliatoriaus kameroje kratos bei nesurado ir nepaėmė mobiliojo ryšio telefonų, galimai naudojamų nusikalstamoms veikoms daryti. Byloje surinktų įrodymų visuma yra pakankama nuteistojo R. B. neteisėtiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. Argumentai, jog nusikalstamos veikos buvo padarytos ne dėl nuteistojo R. B. kaltės, tačiau dėl pareigūnų neveikimo, kurie nėra susiję su padaryta nusikalstama veika, yra nepagrįsti ir nuteistojo R. B. kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo (pasikėsinimo padaryti nusikalstamą veiką) nešalina.

20. Taigi, matyti, kad pirmosios instancijos teismas, laikydamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalyje numatytų įrodymų vertinimo taisyklių, pagrįstai vadovavosi byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu patikrintų įrodymu visuma. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada dėl nuteistojo R. B. kaltės, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką (pasikėsinimą panaudojus apgaule įgyti nukentėjusiajai R. T. priklausantį turtą (pinigus)). Apeliacinio skundo argumentai, jog apylinkės teismas neturėjo vadovautis nuteistojo A. U. duotais parodymais, kuomet šie buvo įvertinti visų byloje surinktų įrodymu visumoje ir nebuvo vertinti atsietai nuo kitų byloje surinktų įrodymų, neleidžia teigti, jog skundžiamas nuosprendis dalyje dėl nuteistojo R. B. kaltės pasikėsinus padaryti nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, neteisėtas ar nepagrįstas.

21. Nesutiktina ir su nuteistojo R. B. apeliacinio skundo argumentais, jog jam skundžiamu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės laikas turėjo būti pradėtas skaičiuoti nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. Skundžiamu nuosprendžiu R. B. paskirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis buvo subendrinta su Vilniaus apylinkės teismo 2022 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo 14 metų bausme. Į nuteistajam paskirtos galutinės subendrintos bausmės – laisvės atėmimo 16 metų bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal Vilniaus apylinkės teismo 2022 m. balandžio 20 d. nuosprendį, kaip to reikalauja BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatos. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė nuteistajam skirtos galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžią nuo skundžiamo nuosprendžio paskelbimo, t. y. nuo 2023 m. balandžio 5 d.

22. Apeliaciniame skunde nuteistasis R. B. taip pat nurodė, jog bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu buvo atimta jo teisė į tinkamą gynybą, kadangi jam nebuvo suteikta pakankamai laiko susipažinti su bylos medžiaga, o taip pat jis negalėjo susipažinti su byloje esančiais fonoskopiniais balso įrašais. Šie nuteistojo R. B. apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apylinkės teisme, nuteistąjį R. B. gynė advokatė Kristina Vezbergaitė (7 t., b. l. 78, 80), kuri bylos nagrinėjimo metu palaikė nuteistojo gynybinę poziciją. Be to, paties nuteistojo R. B. prašymu, kurį jis pateikė apylinkės teismui 2022 m. rugpjūčio 24 d. teisiamojo posėdžio metu (7 t., b. l. 96–97), nuteistajam buvo suteikta galimybė susipažinti su visa bylos medžiaga. Iš baudžiamojoje byloje esančio 2022 m. liepos 25 d. tarnybinio pranešimo dėl R. B. matyti, kad 2022 m. liepos 11 d. nuteistasis R. B. turėjo galimybę susipažinti su visa bylos medžiaga, tačiau tai padaryti atsisakė (7 t., b. l. 112). Nepaisant to, sutinkamai su teisiamojo posėdžio metu nuteistojo išreikštu prašymu, jis su baudžiamosios bylos 1–3 tomais susipažino 2022 m. rugpjūčio 24 d., o su visa likusia baudžiamosios bylos medžiaga (baudžiamosios bylos 4–7 tomais) susipažino 2022 m. rugsėjo 30 d. (7 t., b. l. 116). Pastebėtina, jog pats nuteistasis R. B. raštu patvirtino, jog susipažino su visa baudžiamosios bylos medžiaga, o taip pat ir jos 2 tomu, kuriame yra Lietuvos teismo ekspertizės centro 2022 m. balandžio 8 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 138–147) su priedais. Taip pat, byloje esantys garso įrašai buvo ištirti ir teisiamojo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu (7 t., b. l. 147–148), o baudžiamosios bylos proceso dalyviams buvo suteikta galimybė pateikti klausimus ekspertei E. Š., kuri kartu su eksperte Ž. P. atliko fonoskopinį tyrimą, tačiau klausimų ekspertei pateikta nebuvo (8 t., b. l. 5–11). Matyti, jog bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nuteistojo R. B. procesinės teisės pažeistos nebuvo. Jį byloje gynė advokatė, jam buvo suteikta galimybė susipažinti su visa baudžiamosios bylos medžiaga, kuria nuteistasis pasinaudojo, jam buvo suteikta galimybė užduoti klausimus ekspertei dėl fonoskopinio tyrimo ir surašytos specialisto išvados. Todėl sutikti su aptariamais skundo argumentais dėl neva pažeistų nuteistojo teisių į tinkamą gynybą nėra jokio pagrindo.

Dėl nuteistajam R. B. inkriminuoto BK 24 straipsnio 4 dalyje numatyto organizatoriaus požymio

23. Nuteistasis R. B. apeliaciniu skundu nesutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, jog jis buvo nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, organizatoriumi. Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, jog nusikalstamą veiką prieš nukentėjusiąją R. T. buvo pasikėsinta padaryti veikiant bendrininkų grupėje. Šios aplinkybės neneigė ir nuteistasis A. U., o byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina abiejų nuteistųjų kaltę. Tiek nuteistajam A. U., tiek ir nuteistajam R. B. kaip jų atsakomybę sunkinanti aplinkybė buvo pripažinta tai, jog jie nusikalstamą veiką padarė veikdami bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, jog nuteistųjų A. U. ir R. B. bendri atlikti veiksmai, šių veiksmų suderinamumas ir įgyvendinimas nebuvo tokio sudėtingumo, jog būtų pripažinti kaip padaryti veikiant organizuotoje grupėje. Dėl to, apylinkės teismas iš nuteistiesiems A. U. ir R. B. pareikšto kaltinimo dėl nusikalstamos veikos prieš nukentėjusiąją R. T. padarymo pašalino aplinkybę, jog ši veika buvo padaryta veikiant organizuotoje grupėje. Byloje surinkti duomenys patvirtina, jog abiejų nuteistųjų veiksmai buvo būtini nusikalstamam sumanymui įgyvendinti, t. y. sukčiavimui prieš nukentėjusiąją R. T. padaryti. Abu nuteistieji atliko konkrečius veiksmus, siekdami įgyvendinti nusikalstamą sumanymą, todėl jie pagrįstai pripažinti kaip šios nusikalstamos veikos vykdytojai veikę bendrininkų grupėje. Nepaisant to, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apylinkės teismo nuteistajam R. B. inkriminuota BK 24 straipsnio 4 dalimi, jog nuteistasis R. B. buvo aptariamos nusikalstamos veikos organizatorius.

24. Pagal BK 24 straipsnio 4 dalį organizatorius yra asmuo, subūręs organizuotą grupę ar nusikalstamą susivienijimą, jiems vadovavęs ar koordinavęs jų narių veiklą arba parengęs nusikalstamą veiką ar jai vadovavęs. Esminis šio bendrininko požymis yra tas, kad jis suvienija ir nukreipia kitų bendrininkų pastangas, nustato tarpusavio ryšius, kuria nusikalstamos veikos planus, numato jos įvykdymo būdus ir priemones. Organizatorius paprastai yra organizuotos grupės, nusikalstamo susivienijimo daromuose nusikaltimuose, tačiau gali būti ir bendrininkų grupės vykdomuose nusikaltimuose, jei jo veiksmai yra sudėtingi, daugiaplaniai ir įvairialypiai, susiję su nusikalstamos veikos parengimu ir vadovavimu jai. Organizatoriaus vaidmuo bendrininkų grupėje pripažįstamas tais atvejais, jei tai yra sudėtingi organizuojamieji veiksmai, reikalaujantys intelektinio indėlio į nusikaltimo padarymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-391/2011, 2K-160-303/2018). Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, jog nuteistasis R. B. buvo šios nusikalstamos veikos organizatoriumi (vadovu), kadangi sudarė nusikaltimo planą, vadovavo A. U. ir pats dalyvavo nusikalstamos veikos padaryme. Nors pagal formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką asmuo gali būti pripažintas bendrininkų grupės organizatoriumi, tačiau nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nuteistojo R. B. atlikti veiksmai ir vaidmuo bendrininkų grupėje su nuteistuoju A. U. nebuvo itin sudėtingi ar pavojingi, jog būtų pripažinti kaip nusikalstamos veikos organizatoriaus. Baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, jog nuteistojo R. B. veiksmai apsiribojo apgaulės panaudojimu prieš nukentėjusiąją R. T., siekiant įgyti jai priklausantį turtą (pinigus) bei pranešimu nuteistajam A. U. nuvykti pas nukentėjusiąją, prisistatyti jai policijos pareigūnu ir paimti nukentėjusiosios turėtus pinigus. Matyti, jog nuteistojo R. B. veiksmai nebuvo išskirtiniai ar itin sudėtingi, jo duoti nurodymai nuteistajam A. U. apsiribojo tik informacijos suteikimu apie nukentėjusiąją, pranešimu pradėti vykdyti nusikalstamus veiksmus, taigi, yra būdingi tokio pobūdžio nusikalstamų veikų vykdymo schemai.

25. Vadovaujantis išdėstytu, skundžiamas nuosprendis šioje dalyje keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas), pašalinant nuteistajam R. B. inkriminuotą aplinkybę, jog jis buvo nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, organizatorius. Pastebėtina, jog sprendžiant klausimą dėl nuteistajam R. B. skirtinos bausmės rūšies bei dydžio, apylinkės teismas įvertino aplinkybę, jog jis buvo nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, organizatoriumi. Keičiant skundžiamą nuosprendį šioje dalyje bei pašalinant nuteistajam R. B. inkriminuotą aplinkybę dėl nusikalstamos veikos padarymo būnant jos organizatoriumi, lėmusią griežtesnės bausmės nuteistajam R. B. skyrimą, švelnintina ir jam paskirta bausmė.

Dėl proceso išlaidų

26. Apeliacinės instancijos teisme buvo gautos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, iš kurių matyti, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos už gynėjo advokato A. Leonavičiaus teiktą teisinę pagalbą nuteistajam A. U. sudaro 233,33 Eur, o valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos už gynėjo advokato A. Aleknos teiktą teisinę pagalbą nuteistajam R. B. sudaro 143,33 Eur. Šias išlaidas prašoma išieškoti valstybei.

27. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Vertinant šių nuostatų taikymo galimybes, atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliacinės instancijos teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą gynėjo dalyvavimas buvo būtinas pagal BPK 322 straipsnio 1 dalį.

28. Nuteistasis A. U., prieš būdamas pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmės, buvo registruotas Užimtumo tarnyboje, su sugyventine augina du mažamečius vaikus. Tikslesnių duomenų tiek apie nuteistojo A. U., tiek apie nuteistojo R. B. finansinę padėtį byloje nėra. Įvertintina ir tai, kad iš nuteistojo A. U. Panevėžio apylinkės Panevėžio rūmų teismo 2023 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu yra priteistas civilinis ieškinys, o nuteistojo R. B. apeliacinis skundas yra tenkintinas iš dalies. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis išdėstytu, sprendžia, kad prašymai išieškoti valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, yra netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Nuteistojo R. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. balandžio 5 d. nuosprendį pakeisti:

Pašalinti R. B. inkriminuotą BK 24 straipsnio 4 dalį, jog jis nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, padarė atlikdamas organizatoriaus vaidmenį.

Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje padarymą R. B. skirtą laisvės atėmimo bausmę 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams sušvelninti iki laisvės atėmimo 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus apylinkės teismo 2022 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu R. B. skirta laisvės atėmimo bausme 14 (keturiolikai) metų ir skirti R. B. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 15 (penkiolikai) metų 9 (devyniems) mėnesiams.

Į R. B. paskirtos bausmės laiką įskaityti pagal Vilniaus apylinkės teismo 2022 m. balandžio 20 d. nuosprendį atliktą bausmę.

Bausmės pradžią R. B. skaičiuoti nuo Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. balandžio 5 d. nuosprendžio paskelbimo.

Kitą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. balandžio 5 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuteistojo A. U. apeliacinį skundą atmesti.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus prašymo priteisti valstybei 233,33 Eur už gynėjo advokato Audriaus Leonavičiaus teiktą teisinę pagalbą nuteistajam A. U..

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus prašymo priteisti valstybei 143,33 Eur už gynėjo advokato Arvydo Aleknos teiktą teisinę pagalbą nuteistajam R. B..