Tauragės apylinkės teismo nutarimas

sekretoriaujant Irenai Valužienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui I. K., jo atstovui advokatui Valdui Andrijauskui,

I. K., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, nedirbančio, gyvenančio (duomenys neskelbtini)bausto administracine tvarka, neteisto, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2013 m. rugpjūčio 22 d., apie 01.30 val., I. K., Klaipėdos m., Naujojo Uosto ir Naujojo Sodo gatvių sankryžoje, vairuodamas automobilį Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus važiavimo greičio, dėl ko nesuvaldė transporto priemonės, užvažiavo ant skiriamosios salelės, atsitrenkė į kelio ženklą bei jį apgadino. Po autoįvykio I. K. pasišalino iš įvykio vietos ir kaltinamas, kad sulaikytas, vengė pasitikrinti nuo galimo apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo.

Tokiais veiksmais I. K. kaltinamas padaręs pažeidė kelių eismo taisyklių 9,18,133,234 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 126 str. 5 d. ir 130 str. 1 d.

I. K. teismo posėdyje dalyvavo, savo kaltę pripažino iš dalies ir paaiškino, kad įvykio dieną buvo Klaipėdoje, išgėręs jam gydytojo skirtų psichotropinių vaistų, buvo užmigęs, kai draugai pažadino ir paprašė, kad jis pavežtų, nes jis nebuvo išgėręs, prieš einant miegoti buvo gėręs tik porą gurkšnių alaus. Jis nesijautė apsvaigęs, tik šiek tiek apsnūdęs, todėl sutiko. Bevažiuojant Klaipėdoje, įvyko autoįvykis, jis nebėgo iš įvykio vietos, tik šiek tiek nuvažiavo ir sustojo. Policijos pareigūnai pasirodė ne už ilgo prie jo automobilio. Jis pūtė alkotesterį ir rodmenys buvo 00. Vėliau jį nuvežė į ligoninę apsvaigimo patikrinimui. Jis patikrinimo nevengė, tiesiog jam nėjo nusišlapinti.

Liudytojas E. A. parodė, kad yra I. K. draugas ir kartu važiavo autoįvykio metu, vairavo K.. Po to jis atsitrenkė į kelio ženklą, dar nuvažiavo apie 200 metrų ir sustojo. K. susijaudino dėl įvykio ir sakė, kad reikia iškviesti policiją, bet policija atvyko per kelias akimirkas, o gal po 5-10 minučių.

Liudytojas O. D. parodė, kad dirba kelių policijoje, per pamainas būna daug įvykių, visų nepamena. Pamena, kad I. K. vežė į ligoninę apsvaigimui nuo narkotinių medžiagų patikrinti. I. K. buvo pasiūlyta pateikti šlapimą tyrimui, bet jis nepateikė. Pamena, kad įvykio vietoje automobilio nebuvo, jis tik schemoje pažymėjimo automobilio judėjimo kryptį. Tiksliai įvykio aplinkybių nepamena.

Liudytojas K. S., policijos pareigūnas nurodė, kad dėl didelio įvykių skaičiaus, neviską tiksliai pamena. Pamena, kad pažeidėjo automobilį sustabdė, važiuodami iš galo, įjungę šviesos švyturėlius, automobiliui išsukus iš Daukanto g. į Puodžių g., neužilgo po to, kai gavo pranešimą apie autoįvykį ir pasišalinusį iš įvykio vairuotoją. Vairuotojo kalba buvo nerišli, veiksmai neadekvatūs. Autoįvykio vietoje nebuvo.

Liudytojas D. P., policijos pareigūnas parodė, kad laiko nepamena, jam dirbant savo darbą, buvo gautas pranešimas, kad automobilis pasišalino iš autoįvykio vietos ir neužilgo buvo sulaikytas. Šis asmuo- vairuotojas buvo perduotas jų ekipažui, matėsi, kad jo automobilis buvo apgadintas, nebuvo numerių. Įvykio vieta nuo automobilio sulaikymo vietos yra apie 300-400 metrų, gal daugiau. Esant prie automobilio sulaikymo vietos, autoįvykio vieta nesimato, nes pravažiuojamos dar dvi tokios saugumo salelės bei reikia pasukti į kitą gatvę. Vairuotojas atrodė apsvaigęs, kalba nerišli, akių vyzdžiai išsiplėtę, todėl dėl apsvaigimo nuo narkotinių medžiagų nustatymo, buvo perduotas kitam ekipažui.

Liudytojas G. T., policijos pareigūnas parodė, kad dirbant policijoje, teko K. vežti į ligoninę apsvaigimo nustatymui. Asmuo pagal alkotesterio parodymus buvo blaivus, tačiau elgėsi panašiai kaip girtas, o nuvežus į ligoninę vengė nusistatyti apsvaigimą neduodamas šlapimo mėginio. Taip mano todėl, kad beveik valandą ligoninėje prabuvus, šio mėginio jis nepateikė, o be to vietoj šlapimo buvo įpylęs vandens ir pateikęs kaip mėginį.

I. K. neginčija padaręs autoįvykį ir neginčija dėl to savo kaltės, o ištirti įrodymai - įvykio vietos schema, policijos pareigūnų rašytiniai tarnybiniai pranešimai, liudytojų parodymai, patvirtina, kad I. K. nepasirinko saugaus važiavimo greičio, dėl ko nesuvaldė transporto priemonės, užvažiavo ant skiriamosios salelės, atsitrenkė į kelio ženklą bei jį apgadino. Tokie I. K. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ATPK 127 str. 2d. kaip kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kito asmens turto sugadinimą.

I. K. ginčija, kad pasitraukė iš eismo įvykio. Jo teigimu, jis tik šiek tiek pasitraukė ir sustojo, ruošdamasis pranešti apie įvykį policijai. Tokią I. K. poziciją paneigia bylos nagrinėjimo metu apklausti policijos pareigūnai, kurių parodymais teismas neturi pagrindo netikėti. Pirma, nustatyta, kad tarp sulaikyto I. K. automobilio ir įvykio vietos yra nemažiau kaip 400 metrų ir tarp šių taškų yra sankryža, dėl ko viena vieta iš kitos nesimato. Antra, vieno iš pareigūnų nurodytomis aplinkybėmis tarnybiniame pranešime (b.l. 5), I. K. automobilis sulaikymo metu važiavo, o ne stovėjo ir pagal jo judėjimo kryptį – nuo Daukanto –Puodžių g. link Puodžių g. 9,( kur buvo automobilis sustabdytas), jis nuo įvykio vietos galėjo pravažiuoti daugiau nei 400 metrų.

Be to, jei ir tikėti liudytoju E. A., tai policijos pareigūnai prie jų privažiavo praėjus 5-10 minučių, kai tuo metu jo teigimu I. K. svarstė dėl galimybės pranešti policijai. Pagal nustatytas aplinkybes - I. K. parodymus, liudytojas E. A. buvo išgėręs, tačiau koks neblaivumo lygis nustatyta nebuvo, todėl jo parodymais teismas pasitikėti negali. Bet kuriuo atveju, I. K. po eismo įvykio iš vietos pasišalino, tiek, kad ji nebesimatė; per laiką nuo įvykio iki laiko, kuomet jis buvo sulaikytas, norėdamas pranešti policijai apie įvykį, turėjo tokią galimybę, tačiau to nepadarė, todėl atsako pagal ATPK 130 str.1d.

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintas Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisykles - Apsvaigimas – asmens psichikos būsena ar elgesio sutrikdymas, kuriuos sukelia pavartotos psichiką veikiančios medžiagos (narkotinės priemonės, psichotropinės ir kitos svaigiosios medžiagos). Medicininė apžiūra neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti (toliau vadinama – medicininė apžiūra) – specialių žinių ir reikiamą kvalifikaciją turinčių visų rūšių asmens sveikatos priežiūros įstaigų asmens sveikatos priežiūros specialistų, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka suteikta teisė atlikti medicininę apžiūrą (toliau vadinama – medicinos specialistai), pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintą metodiką, suderintą su vidaus reikalų ministru, atliekami veiksmai, kuriais nustatoma, ar asmuo yra neblaivus (girtas) arba apsvaigęs.

Nors duomenų, apie tai, kad galimai I. K. vengė patikrinimo yra (G. T. parodymai), tačiau pagal minėtas taisykles apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti, galima ir medicininė apžiūra. Duomenų apie tai, kad ši apžiūra buvo bandoma ar siūloma atlikti I. K. ir jis būtų atsisakė atlikti, nėra.

Vadovaujantis ATPK 257 straipsniu organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Ištyrus ir įvertinus byloje esančius įrodymus darytina išvada, kad byloje nėra pakankamai patikimų įrodymų, patvirtinančių tai, kad I. I. K. padarė jam inkriminuojamą teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str.5d., todėl nesant kitų įrodymų ir esant tokioms įvykio aplinkybėms, visi neaiškumai traktuotini pažeidėjo naudai ir administracinio teisės pažeidimo bylos teisena šioje dalyje nutrauktina, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250str. 1p.).

Už pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2d. ir 130 str. 1d. nuobaudos skirtinos atsižvelgiant į padarytų pažeidimų pobūdį, jų pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę.

Bausmės už kiekvieną pažeidimą skirtinos atskirai, jas subendrinant Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. numatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 21str., 22 str., 30² str., 31 str., 287 str. 1d.1p. teismas

nutaria:

I. K. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. skirti vieno šimto litų (100 Lt) baudą;

už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. skirti trijų tūkstančių trijų šimtų litų (3300 Lt) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems (3) metams.

Remiantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. I. K. skirti galutinę subendrintą nuobaudą – trijų tūkstančių trijų šimtų litų (3300 Lt) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems (3) metams.

Baudą patrauktas administracinėn atsakomybėn asmuo turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos.

Nustatytu laiku nesumokėjus baudos, bauda bus išieškoma priverstinai ATPK 314 straipsnyje nustatyta tvarka.

Administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, kurioje I. K. kaltinamas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 5d., nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas gali būti apskųstas ATPK 302²-302¹⁵str. nustatyta tvarka per 20 dienų nuo priėmimo dienos Klaipėdos apygardos teismui per Šilutės rajono apylinkės teismą.