Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei O. N., ieškovės atstovei advokatei Alinai Mockevičienei, liudytojui S. N. (S. N.), institucijos teikiančios išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Agnei Babravičiūtei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. N. ieškinį atsakovui A. S. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, institucija teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) teismui pateikė 2019 m. rugsėjo 5 d. išvadą Nr. 1SD-6168 „Dėl nepilnamečio D. T. S.“, kurioje nurodė, jog Tarnybos vyriausioji specialistė lankėsi ieškovės gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) bei nustatė, kad 2 kambarių namo dalyje, kuri priklauso ieškovei, gyvena ieškovė, jos nepilnametis sūnus D. T. S., ir ieškovės sutuoktinis S. N.. Namuose yra lauko tualetas, vonios kambario nėra, namas šildomas krosnimi. Pasak ieškovės, yra butas Naujojoje Vilnioje, į kurį važiuoja nusiprausti, kartais gyvena žiemos metu. Berniukas turi savo atskirą kambarį. Kambarys sutvarkytas, jame yra spinta, dviaukštės lovos komplektas su rašomuoju stalu apačioje. Pastebėta žaislų. Apsilankymo metu buvo tvarkinga ir švaru. Būste yra visi reikiami baldai. Ieškovės namuose sudarytos tinkamos sąlygos berniukui augti, ugdytis ir ilsėtis. Ieškovė nurodė, jog dirba VšĮ „Sveiko stuburo mokykla“, administratore, jos gaunamos pajamos sudaro 300 Eur/mėn., išmoka vaikui 50 Eur/mėn. ir vaiko išlaikymo išmoka 68 Eur/mėn. Vaiko motina nurodė, jog atsakovas vaiko išlaikymui duodavo nuo 20 iki 100 Eur per metus. Anot ieškovės, atsakovas piktnaudžiavo alkoholio vaitojimu, dėl to yra gulėjęs gydymo įstaigoje. Pasak ieškovės, per paskutinius metus vaiko tėvas nėra sūnaus pasveikinęs nei su gimtadieniu, nei su kokia kita švente. Vaikui tėvas yra dabartinis jos sutuoktinis S. N., kuris padeda išlaikyti berniuką, vežioja į darželį, perka maistą, žaislus. Tarnybos vyriausioji specialistė lankėsi atsakovo gyvenamojoje vietoje, namuose nieko nebuvo, atsakovui paliktas kvietimas susisiekti su vyriausiąja specialiste. Išvadoje nurodyta, kad D. T. S. lanko Vilniaus M. lopšelį-darželį, papildomai lanko anglų kalbos, keramikos ir dailės užsiėmimus, ketina stoti į Nacionalinę Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklos, dailės skyrių. Motinos teigimu, berniukas sveikas. Apsilankymo metu buvo bendrauta su nepilnamečiu. Pasak vaiko, jis gyvena su mama ir tėčiu S. (S. N.). Berniukas teigė, kad S. jį paima iš darželio, nes mama ilgai dirba, gamina valgyti, kalbasi, žaidžia. Nepilnametis nurodė, jog S. kartais pasibara. Paklausus berniuko, ar jis pažįsta A. S., berniukas nurodė, jog tai buvo kažkada jo tėtis. Vaikas nurodė, jog kai gimė, jis gyveno pas A., o paskui išvyko. Pasak nepilnamečio, jam labiau patinka bendrauti su A. nei su S. Vaikas teigė, kad nepamena kada matė A., tačiau norėtų pasimatyti. Pasak berniuko, jis turi du tėčius: S. ir A. Tarnybos vertinimu, atsižvelgiant į nepilnamečio interesus, šioje proceso stadijoje nėra pakankamai duomenų dėl neterminuoto tėvo valdžios ribojimo, todėl galutinę išvadą teiks teismo posėdyje po įrodymų ištyrimo.

Ieškovės ieškinys atsakovui įteiktas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Prevencinės ir administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio pareigūnų 2019 m. gruodžio 30 d. Atsakovas atsiliepimo nepateikė.

Posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad atsakovas nuo 2016 m. nedalyvauja vaiko gyvenime. Santykius su atsakovu ieškovė 2014 m. nutraukė dėl to, kad atsakovas pradėjo ypač piktnaudžiauti alkoholiu, finansiškai nerėmė šeimos. 2014-2016 m. atsakovas dar atvažiuodavo aiškintis santykių, prašyti pinigų, grasindavo nusižudysiąs. Yra nepilnamečio vaiko akivaizdoje grasinęs, jog persipjaus venas. Po to santykiai galutinai nutrūko, dabar apie atsakovą ieškovė žinių neturi. Išlaikymo vaikui atsakovas neteikia. Dėl Tarnybos išvadoje nurodytos aplinkybės, kad vaikas sakė, jog jam labiau patinka bendrauti su A., paaiškino, kad vaikas neprisimena A., įsivaizduoja, kad yra kažkoks A., kuris yra ieškovės tėvas. Ieškovės tikras tėvas yra miręs. Gyvena šeimoje su sutuoktiniu S. N. ir berniuku, sutuoktinis daug rūpinasi vaiku. Berniukas yra gabus, nuo rudens planuoja lankyti M.K. Čiurlionio menų mokyklos pirmą klasę. Ieškovės atstovė pažymėjo, kad, vadovaujantis kasacinio teismo praktika, neterminuotam tėvo valdžios apribojimui pakanka nesirūpinimo vaiku fakto, visų įstatyme nurodytų aplinkybių buvimas nėra būtinas. Liudytojas S. N. nurodė, kad su ieškove kartu gyvena, veda bendrą ūkį nuo 2017 m. Dažnai paima vaiką iš darželio, nes anksčiau nei ieškovė baigia darbą. Jei teismas neterminuotai apribos biologinio tėvo valdžią vaiko atžvilgiu, svarstytų įsivaikinti berniuką. Nepilnametis D. S. vadina liudytoją tėvu. Neturi jokių žinių, kad biologinis tėvas rūpintųsi vaiku, ieškotų su juo ryšio. Tarnybos atstovė nurodė, kad šeima Tarnybai dėl vaiko teisių pažeidimų nėra žinoma. Darė išvadą, kad ieškinio tenkinimas atitiktų nepilnamečio vaiko interesus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

Tėvų valdžios esmė – teisė ir pareiga auklėti savo vaikus ir juos iki pilnametystės išlaikyti (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d., Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 str., Vaiko teisių apsaugos įstatymo 21 str.). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos ir tokiems tėvams tai pakankamas pagrindas taikyti tėvų valdžios ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005).

Tėvų valdžios ribojimo pagrindai įtvirtinti CK 3.180 straipsnio 1 dalyje. Jų sąrašas baigtinis. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Teismui sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo, tenka pareiga nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje esančiais vaikais užtikrinimo. Bylose, kuriose yra sprendžiamas klausimas dėl tėvų valdžios apribojimo, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje 3K-7-114/2013; kt.). Be to, tėvų valdžios apribojimą lemia ne tik nepilnamečio vaiko tėvų netinkamas elgesys su vaiku, bet ir neteisėtas neveikimas. Taigi, nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų ir tėvo, kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.

Nustatyta, kad ieškovė O. N. ir atsakovas A. S. 2013 m. gegužės 15 d. susilaukė sūnaus D. T. S. (I t., b. l. 12). (duomenys neskelbtini) ieškovė sudarė santuoką su S. N. (I t., b. l. 17). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4287-897/2018 nustatyta nepilnamečio vaiko D. T. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta kartu su motina O. K., jos gyvenamojoje vietoje; priteistas iš atsakovo A. S. išlaikymas nepilnamečiui vaikui D. T. S. po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teisme dienos, t. y. nuo 2017 m. rugsėjo 21 d., iki vaiko pilnametystės, bei 450 Eur išlaikymo įsiskolinimas. Iš antstolio Rimanto Vižainiškio 2018 m. spalio 4 d. pažymos apie priteistų lėšų vaikui išlaikyti mokėjimą, nustatyta, jog vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 14 d. išduotą vykdomąjį dokumentą dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis išieškojimo iš A. S. išieškotojai O. N., 2018 m. rugsėjo mėnesį išieškotoja gavo 00 Eur (I t., b. l. 5). Antstolio Rimanto Vižainiškio 2019 m. liepos 24 d. pažymoje apie priteistų lėšų vaikui išlaikyti mokėjimą nurodoma, kad išieškotoja O. N. iš A. S. gavo: 2018 m. spalio mėn. – 147,59 Eur; 2018 m. lapkričio mėn. – 0,00 Eur; 2018 m. gruodžio mėn. – 147,59 Eur; 2019 m. sausio mėn. – 57,88 Eur; 2019 m. vasario mėn. – 0,00 Eur; 2019 m. kovo mėn. – 0,00 Eur; 2019 m. balandžio mėn. – 0,00 Eur; 2019 m. gegužės mėn. – 0,00 Eur; 2019 m. birželio mėn. – 0,00 Eur (I t., b. l. 6). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus 2018 m. spalio mėn. Sprendimu nuspręsta nuo 2018 m. spalio 1 d. skirti vaiko D. T. S. išlaikymui teismo nustatytą 150 Eur dydžio išmoką per mėnesį ir mokėti pareiškėjui paskirtos išmokos iš skolininko A. S., mokamos išlaikymo lėšų dalies skirtumą, ne didesnį negu 1.80 bazinės socialinės išmokos dydžio per mėnesį, už kurį mokama išmoka (I t., b. l. 7). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pažymoje apie asmeniui išmokėtas išmokas nurodoma, jog vaiko išlaikymui mokama 68,40 Eur/ mėn. išmoka (I t., b. l. 13).

Iš bylos medžiagos nustatyta, jog nepilnametis D. T. S. gyvena kartu su motina ir jos sutuoktiniu S. N., ieškovei priklausančio namo dalyje, 2 kambariuose. Vaiko nuomonės išklausymo 2019 m. rugsėjo 2 d. akte Nr. 1TSD-2250 nurodoma, kad D. T. S. pasakojo, jog gyvena su mama ir tėčiu Serioža (S. N.). Berniukas teigė, jog Serioža jį paima iš darželio, nes mama ilgai dirba, gamina valgyti, kalbasi, žaidžia. Teigė, jog Serioža kariais pasibara. Paklausius berniuko, ar jis pažįsta A. S., berniukas atsakė, jog tai buvo kažkada jo tėtis. Berniukas nurodė, jog nepamena kada matė A., tačiau norėtų pasimatyti. (DOK-200830). Iš ieškovės ir liudytojo paaiškinimų posėdžio metu nustatyta, kad vaikas galimai žino vardą A. ir mano, kad tai yra ieškovės tėvas, vaiko senelis.

Iš bylos medžiagos ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas A. S. gyvena (duomenys neskelbtini). Teismų informacinės sistemos Liteko išrašo apie asmens darbovietę ir mokamas išmokas, gautas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, atsakovas nuo 2018 m. rugpjūčio 17 d. iki 2018 m. gruodžio 7 d. dirbo UAB „Hersta“, gaudavo 112–340 Eur vidutinį darbo užmokestį. Remiantis Antstolių informacinės sistemos 2019 m. spalio 9 d. duomenimis, atsakovo, kaip skolininko, atžvilgiu Lietuvos Respublikoje vykdomas išieškojimas 93-iose vykdomosiose bylose, išieškotojai – valstybės institucijos, savivaldybės įmonė, privatūs juridiniai asmenys.

Pažymėtina, jog atsakovas neteikė atsiliepimo į ieškovės pateiktą ieškinį bei nereiškė savo nuomonės dėl ieškovės keliamų reikalavimų, nesidomėjo bylos eiga, tokiu būdu išreiškė abejingumą bylos baigtimi. Siekiant tinkamai įteikti procesinius dokumentus atsakovui, dokumentai atsakovui buvo teikiami per ieškovės pasirinktą antstolį, taip pat byloje 2019 m. gruodžio 13 d. nutartimi buvo paskelbta atsakovo paieška, pavedant paiešką atlikti Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui. Atlikus paiešką nustatyta atsakovo gyvenamoji vieta. Atsakovui procesiniai dokumentai ir šaukimas į teismo posėdį įteikti tinkamai (el. bylos priedas, l. 8, 10, 18, 19; CPK 123 straipsnio 1 dalis, 124 straipsnio 1 dalis).

Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytus teisinius kriterijus ir į faktines bylos aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju atsakovo A. S. elgesys atitinka keletą tėvų valdžiai apriboti būtinų sąlygų, t. y. vengimą atlikti savo pareigas (CK 3.180 str. 1 d. 1 p.) ir nesirūpinimą vaiku (CK 3.180 str. 1 d. 5 p.), o atsakovo kaltė pasireiškia neveikimu, t. y. pagal bylos duomenis atsakovas geranoriškai išlaikymo nemokėjo, jis buvo epizodiškai išieškotas priverstine tvarka, sūnų lankė seniai (berniuko teigimu tėvą A. nepamena kada metė), kas patvirtina, jog atsakovas sūnumi nesirūpina, neužtikrina jo sveikatos priežiūros, saugių gyvenimo ir vystymosi sąlygų, neprižiūri ir neaugina, neteikia reguliaraus išlaikymo, nevykdo prisiimtų įsipareigojimų, todėl nesudaro vaikui tinkamų jo sveikai fizinei ir psichinei raidai gyvenimo sąlygų. Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad atsakovas neketina ateityje dalyvauti sūnaus gyvenime ir juo rūpintis, užtikrinti tinkamų vaiko auginimo ir priežiūros sąlygų. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad atsakovui yra pagrindas taikyti neterminuotą jo, kaip tėvo, valdžios nepilnamečiam vaikui D. T. S. apribojimą (CK 3.180 str. 2 d.). Teismas pažymi, kad tėvo valdžios apribojimas neužkerta kelio atsakovui kreiptis į teismą dėl tėvo valdžios apribojimo panaikinimo ir pateikti teismui įrodymus apie savo elgesio su vaiku pasikeitimą ir galimybes dalyvauti vaiko auklėjimo bei ugdymo procese, išskyrus atvejį, kai vaikas yra įvaikintas (CK 3.181 str. 6 d.).

Pagal CPK 93 straipsnio nuostatas, baigus bylos nagrinėjimą iš esmės, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė į bylą pateikė įrodymą, kad patyrė 100,01 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų teikimu atsakovui per pasirinktą antstolį (2019 m. lapkričio 6 d. PVM sąskaita faktūra RV128 Nr. 1900451; el. bylos priedas, b. l. 15). Šios išlaidos priskirtinos bylinėjimosi išlaidoms (CPK 88 str. 1 d. 9 p.). Ieškinį tenkinus pilnai ieškovės patirtos išlaidos jai priteistinos iš atsakovo.

Bylose dėl tėvų valdžios apribojimo šalys yra atleistos nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 14 p.). Už ieškininį reikalavimą mokėtina 75 Eur žyminio mokesčio suma priteistina iš atsakovo.

Nagrinėjant civilinę bylą, teismas patyrė 11,76 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Atsižvelgiant į tai, kad ši suma viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur), iš atsakovo valstybės naudai priteistina aukščiau nurodyta suma (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Iš viso iš atsakovo priteistina valstybės naudai 75 + 11,76 = 86,76 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 ir 406 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Neterminuotai apriboti atsakovo A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią sūnaus D. T. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio 2013 m. gegužės 15 d., atžvilgiu.

Priteisti iš atsakovo A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei O. N., a. k. (duomenys neskelbtini) 100,01 Eur (vieną šimtą eurų 1 ct) patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 86,76 Eur (aštuoniasdešimt šešis eurus 76 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu ir žyminio mokesčio. Išaiškinti, kad į valstybės pajamas priteistas sumas įsiteisėjus sprendimui nedelsiant privaloma sumokėti pavedimu į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5660, ir mokėjimo kvitą pateikti teismui (raštinei).

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.