- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-10
- Bylos Nr.
- AN2-242-870/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00247-2019-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Virginija Liudvinavičienė
- Pažeidėjas
- M. D.
- Kategorijos
- 16.9.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Liudvinavičienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto M. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 20 d. nutarimo, kuriuo M. D. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 3 dalį, 426 straipsnio 1 dalį, paskiriant jam subendrintą administracinę nuobaudą – 1 250 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. M. D. nubaustas už tai, kad jis 2018 m. gruodžio 18 d. apie 9.15 val., Vilniuje, Siesikų g. 13, vairavo automobilį Citroen C5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus greičio, nepaliko saugaus tarpo iš šono ir atsitrenkė į stovintį automobilį. Iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisykles (toliau – KET). Vairuotojas girtumą pasitikrinti atsisakė. Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai. Skundžiamu nutarimu pripažinta, kad šiais savo veiksmais M. D. padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 423 straipsnio 3 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje. Pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį M. D. nubaustas 1 250 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. Pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį – 700 Eur bauda. Vadovaujantis BK 38 straipsnio 2 dalimi, M. D. paskirta galutinė nuobauda – 1 250 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.
Šalies argumentai
2. Skundu Vilniaus apygardos teismui M. D. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimą.
3. Nurodo, kad teismo sprendimas remiasi tuo, kad jis turėjo ir privalėjo nurodyti pareigūnams, kas įvykio metu vairavo įmonei priklausantį automobilį Citroen. Tačiau kaltės įrodinėjimas nėra pažeidėjo pareiga, tai turi atlikti teiseną pradėję pareigūnai. Nei jeigu asmuo ir nesuteikia ar atsisako suteikti pastariesiems informaciją dėl automobilio vairuotojo, jis turėtų būti patrauktas atitinkamai dėl atsisakymo suteikti duomenis, bet ne už eismo įvykio sukėlimą ir pasišalinimą iš jo. Asmens kaltė turi būti įrodyta objektyviais duomenimis, kuriuos turi surinkti pareigūnai, tačiau šioje administracinio nusižengimo byloje jų nėra, išskyrus prieštaringus pareigūnų parodymus ir jų tarnybinį pranešimą, kuriais vadovaujantis buvo priimtas sprendimas.
4. Apeliantas pabrėžia, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimai, o ypač eismo įvykiai, reikalauja, kad būtų nustatytas vairavimo faktas, tačiau šiame procese nei forminant eismo įvykį, nei teisminio nagrinėjimo metu nebuvo surinkta jokių duomenų apie jo vairavimo faktą. Pareigūnų parodymai, kad jie nustatė, jog M. D. galėjo vairuoti transporto priemonę, pagal tai, kad buvo pasimetęs (kas yra, apelianto vertinimu, natūralu, nes buvo išgėręs, ir nemažai žmonių sutrinka atėjus pareigūnams) bei kad yra už automobilį atsakingas asmuo, Apelianto nuomone, parodo pareigūnų kompetencijos trūkumą, nes jie turėjo galimybę iškviesti ekspertus prie automobilio, paimti kvapų mėginius, nuoplovas nuo automobilio vairo ir pavarų dėžės, mikrodaleles, tačiau tokie veiksmai nebuvo atlikti. M. D. pažymi ir neatitikimą tarp pareigūnų tarnybinio pranešimo ir medžiagos, t.y. būtent dėl to, kad pareigūnams Apeliantas neva prisipažino ir gailėjosi dėl avarijos, tačiau medžiagoje yra pastarojo paaiškinimas, kur iš karto parašė, kad nevairavo, taigi negalėjo nei gailėtis, nei prisipažinti. Tai patvirtina ir teisminio nagrinėjimo metu duoti pareigūno parodymai, jog negali nurodyti, kaip Apeliantas gailėjosi. Prašymas išreikalauti vaizdo ir garso įrašus liko nenagrinėtas.
5. Dar vieną neatitikimą Apeliantas išskiria tai, kad jis neva atėjo vienas į įvykio vietą, nors pareigūnai atvyko pas jį į namus, kur M. D. ir buvo, niekas neklausė informacijos dėl automobilio vairuotojo, tik nurodė, kad yra liudytojai, kurie matė, kad automobilis Citroen dalyvavo eismo įvykyje ir nurodė, kad turi su pareigūnais važiuoti į Kelių policiją, buvo išvežtas tarnybiniu automobiliu. Jo parodymus galėtų patvirtinti vaizdo ir garso įrašai, daromi policijos automobiliuose, tačiau, kaip minėta, šis prašymas liko nenagrinėtas.
6. Apeliaciniame skunde pažymima ir tai, kad teismas, priimdamas nutarimą, vadovavosi ta aplinkybe, kad automobilio raktai ir dokumentai buvo pas M. D., nors prieš tai buvo nustatyta, kad V. P. atvažiavo pas jį apžiūrėti automobilio, tad natūralu, kad dokumentai ir raktai po apžiūros ir bandomojo važiavimo buvo Apeliantui grąžinti, juos šis padėjo prieškambaryje, iš kur ir padavė pareigūnams. Teismas vertino, kad jo bei minėto liudytojo parodymai skiriasi, tačiau Apeliantas pažymi, kad praėjo nemažas laiko tarpas tarp eismo įvykio ir apklausos. Be to, tą dieną Apeliantas buvo neblaivus. Taigi parodymai gali skirtis dėl cigarečių pakelio, nes tai nebuvo ta svarbi aplinkybė, kurią būtinai reikėjo atsiminti.
Žemesnės instancijos teismas
7. Pirmosios instancijos teismas kaip neatitinkančius tikrovės dėl eismo įvykio kilimo vertino V. P. parodymus, dėl ko nubaudė Apeliantą, nors jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių jo kaltę, nėra. Be to, teismas nepriėmė sprendimo grąžinti medžiagą papildomam tyrimui kaltininkui nustatyti, kaip buvo prašoma, siekiant nustatyti objektyvią tiesą. Taip pat liko nenagrinėta ir neištirta versija, ar bandomojo važiavimo metu V. P. buvo automobilyje vienas, ar negalėjo kam nors perduoti vairuoti tuo metu Apelianto vadovaujamai įmonei priklausantį automobilį.
Atsiliepimas
8. Atsiliepimų negauta.
9. Aukštesnės instancijos teismas, kaip tai numatyta ANK 652 straipsnio 1 dalyje, patikrinęs priimto skundžiamo teismo procesinio sprendimo administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą, sprendžia, kad M. D. pagrįstai pripažintas kaltu pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį, 426 straipsnio 1 dalį. Skundžiamą nutarimą priėmęs teismas išsamiai išanalizavo teismo posėdžio metu apklaustų asmenų parodymus, byloje surinktus rašytinius duomenis, vertindamas tiek kiekvieną jų atskirai, tiek ir bendrame kontekste, nei vienam jų nesuteikdamas prioritetinės reikšmės. Skundžiamo nutarimo išvados dėl Apelianto kaltės, padarius minėtus administracinius nusižengimus, yra išsamiai motyvuotos. Naikinti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimą apeliaciniame skundu nurodomais motyvais nėra teisinio pagrindo.
10. M. D. neigia 2018 m. gruodžio 18 d., apie 9.15 val. vairavęs automobilį Citroen C5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat neigia padaręs eismo įvykį bei pasišalinęs iš įvykio vietos, o pareigos tikrintis girtumą jis neturėjo, kadangi transporto priemonės nevairavo. Apelianto vertinimu, nėra surinkta objektyvių duomenų, patvirtinančių jo vairavimo faktą, o pirmosios instancijos teismo sprendimas grindžiamas tuo, kad jis privalėjo nurodyti pareigūnams, kas vairavo automobilį. Su šiais apeliacinio skundo argumentais aukštesnysis teismas nesutinka.
11. Paties Apelianto dėstoma įvykių versija nėra logiška, ji nesutampa su kitais byloje apklaustų liudytojų parodymais ir skundžiamą nutarimą priėmusio teismo buvo motyvuotai paneigta. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme M. D. aiškino (b.l. 28-31) administracinio nusižengimo protokole nurodytą dieną, nuo pat ryto buvęs išgėręs, todėl kolega M. A. atvyko jo paimti kartu važiuoti į darbą. Vis dėlto, kaip matyti toliau iš nurodomų aplinkybių, nors šio asmens atvykimo tikslas buvo nuvežti M. D. į darbą, jis taip pat išgėrė alkoholio ir negalėjo vairuoti, taigi V. P., kuris, pasak Apelianto atvyko turėdamas tikslą apžiūrėti bei išbandyti neva ketinamą pirkti automobilį, važiavo pirkti M. D. cigarečių. Pastebėtina ir tai, kad pats M. A., apklaustas pirmosios instancijos teisme (b.l. 69) paaiškino, kad 2018 m. gruodžio 18 d. ryte jis M. D. atvarė automobilį jo paties prašymu. M. D. aiškino, kad jam ir bendradarbiui geriant kavą, paskambino pažįstamas (V. P.) ir paprašė leisti apžiūrėti automobilį, Apeliantas jam pasakė atvažiuoti, nurodė, kad jis turi pusvalandį. Taip pat paaiškino, kad pats liudytojas paprašė leisti jam pavažiuoti automobiliu. Tuo tarpu, V. P. teigė visiškai priešingai, t.y. kad labai skubėjo bei būtent M. D. paprašė jo nuvažiuoti nupirkti cigarečių. Nors Apeliantas teigia, esą aplinkybės dėl cigarečių pirkimo nėra esminės (t.y. nupirko cigaretes jam ar ne), kurias būtina prisiminti, be to, jis buvo išgėręs, jo bei minėto liudytojo parodymai yra ne tik prieštaringi tam tikrose detalėse, tačiau abiejų teikiamos versijos yra nelogiškos ir neįtikinančios. Kaip jau buvo minėta, mažai tikėtina, kad M. A., atvykęs į Apelianto namus, kad nuvežtų jį į darbą, išgertų alkoholio ir reikėtų prašyti svetimo, automobilį ketinančio pirkti žmogaus parvežti cigarečių. Net jei tikint tokia versija, tai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, kad V. P. automobilio Citroen visgi nevairavo ir eismo įvykio nesukėlė. V. P. negebėjo apibūdinti paties eismo įvykio, kaip jis įvyko, kuria tiksliai dalimi kontaktavo transporto priemonės, kokie buvo apgadinimai ir pan. Be to, pastarasis teigė po įvykio išlipęs ir nusprendęs, kad apgadinimai nežymūs, iš įvykio vietos pasišalino. Tuo tarpu, eismo įvykį matęs liudytojas A. A., kuris apie tai pranešė policijos pareigūnams, tvirtino, kad automobilis, po smūgio nuvažiavo, vairuotojas iš jo išlipęs nebuvo. Jis, atsitrenkęs į stovinčią transporto priemonę, nuvažiavo toliau (b.l. 76-77). Kad iš tikrųjų V. P. įvykio metu nevairavo M. D. valdomo automobilio, neketino jo pirkti rodo ir tai, kad šis asmuo yra niekur nedirbantis ir negaunantis jokių pajamų, išskyrus vienkartines pašalpas. Be to, liudytojas aiškino, kad automobilis jam tiko, tačiau po jo apžiūros telefonas neva išsikrovė ir kurį laiką juo nesinaudojo, taip su neva transporto priemonę parduodančiu Apeliantu net negalėjo susisiekti, nors abu, pasak liudytojo susitarė susiskambinti. Apie įvykį teisinosi nieko nesakęs todėl, kad M. D. buvo girtas, tačiau matyti, kad tokių aplinkybių pastarajam neatskleidė ir vėliau, šiam išsiblaivius. Reikšminga aplinkybė yra ir tai, kad versija, jog eismo įvykį sukėlė ir iš jo pasišalino būtent minėtas liudytojas, atsirado ne nuo pat proceso pradžios, nors M. D. teigė nuosekliai savo kaltę neigęs. Kad automobilį Citroen Ck, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo būtent V. P., Apeliantas nurodė 2019 m. sausio 8 d., pateikdamas rašytinį prašymą (b.l. 17). Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teisme liudytoju apklaustas policijos pareigūnas I. A. parodė, kad bendraudamas su pareigūnais M. D. apie kitą asmenį, vairavusį transporto priemonę, nekalbėjo, jokių kitų asmenų jis nenurodė (b.l. 67-68). Liudytojas A. R. taip pat parodė, kad M. D. negalėjo paaiškinti, kas vairavo (b.l. 77-78). Taigi tai, kad tik praėjus kuriam laikui po įvykio Apeliantas iškėlė versiją, jog eismo įvykį sukėlė ir iš jo pasisalino V. P., laikytina jo gynybine versija, kuria siekiama išvengti administracinės atsakomybės.
12. Aukštesnysis teismas sutinka su apeliacinio skundo teiginiais, kad policijos pareigūnų tarnybiniame pranešime užfiksuota informacija, susijusi su M. D. prisipažinimu padarius administracinius nusižengimus, nėra tiksli, tačiau šie byloje esantys prieštaravimai pirmosios instancijos teisme buvo pašalinti. Apklaustas pirmosios instancijos teisme policijos pareigūnas I. A. parodė, kad M. D. prisipažinimo ir gailėjimąsi jis suprato iš asmens elgesio (buvo pasimetęs, klausė, kaip jam elgtis). Taigi tokia išvada buvo padaryta pareigūnui subjektyviai įvertinus susiklosčiusią situaciją. Vis dėlto, be šio tarnybinio pranešimo yra surinkta pakankamai objektyvių duomenų, kurie patvirtina, kad būtent M. D. administracinio nusižengimo protokole nurodytu laiku ir aplinkybėmis vairavo automobilį, sukėlė eismo įvykį ir iš jo pasišalino, turėdamas pareigą pasitikrinti neblaivumą, jis to nepadarė (liudytojų A. A. parodymai, rašytiniai paaiškinimai, I. A., A. R. parodymai). Tuo tarpu, paties Apelianto pateikta versija motyvuotai atmesta. Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytus motyvus, sutinka ir su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl liudytojo V. P. parodymų teisingumo ir objektyvumo.
13. Kaip byloje esantį neatitikimą M. D. įvardija ir tai, kad buvo nurodyta, jog jis atvyko į įvykio vietą, nors pareigūnai atvyko pas jį į namus, kuriuose buvo. Kaip matyti iš paties Apelianto pirmosios instancijos teisme duotų parodymų, jis, grįžus V. P., buvo namuose, pro langą pamatė atvažiavusį policijos ekipažą ir išėjo paklausti, kas nutiko. Liudytoju apklaustas policijos pareigūnas I. A. paaiškino, kad po to, kai atvyko į įvykio vietą krano operatorius nurodė vietą, kur yra iš eismo įvykio vietos pasišalinęs automobilis, nuvyko į tą vietą, po skambučio telefonu išėjo M. D., aiškinosi aplinkybes. Kad Apeliantas atėjo prie automobilio, patvirtino ir liudytojas A. R.. Taigi matyti, jog neatitikimų šioje dalyje nėra – policijos pareigūnai atvyko prie Apelianto namų ir jis pats išėjo į lauką.
Šalies argumentai
14. Apeliantas skunde teigė, jog policijos pareigūnai turėjo galimybę iškviesti ekspertus prie automobilio, paimti kvapų mėginius, nuoplovas nuo automobilio vairo ir pavarų dėžės, mikrodaleles, siekiant išsiaiškinti, koks asmuo vairavo transporto priemonę. Aukštesniojo teismo vertinimu, toks veiksmas, nagrinėjamu atveju, nekilus abejonių dėl to, kuris asmuo vairavo transporto priemonę bei sukėlė eismo įvykį, būtų perteklinis.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
M. D. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 20 d. palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.