Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nataljos Cikoto,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės R. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2011 m. spalio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-13396-864/11 pagal ieškovės I. Š. ieškinį atsakovei R. G. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2011 m. spalio 10 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – priteisė iš atsakovės ieškovei naudai 1611,71 Lt turtinės žalos ir 1500 Lt neturtinės žalos atlyginimą (iš viso 3111,71 Lt), 5 proc. dydžio metines palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2011-06-27 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 561 Lt bylinėjimosi išlaidų. Iš bylos medžiagos teismas nustatė, kad atsakovei priklausantis vokiečių aviganių veislės šuo 2011-02-26 užpuolė ir sužalojo ieškovei priklausantį šunį, dėl ko pastarąjį teko eutanazuoti. Atsakovės neteisėti veiksmai nustatyti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-05-26 nutartimi administracinėje byloje Nr. II-72-296-2011, kuria konstatuota, kad atsakovė įvykdė ATPK 110 straipsnio 5 dalyje numatytą teisės pažeidimą – netinkamą gyvūnų priežiūrą, kuri lėmė žalos ieškovei atsiradimą (b.l.22-25).

Nustatydamas turtinės žalos dydi, teismas vadovavosi ieškovės pateikta pirkimo pardavimo sutartimi, iš kurios matyti, kad ieškovė įsigijo iš R. Š. šunį, mini Jorkšyro terjerą, gim. 2007-02-24, už 1500 Lt sumą, todėl patyrė 1500 Lt jo kainos, taip pat UAB „Jakovo veterinarijos centras“ 2011-05-13 išrašu, patvirtinančiu aplinkybę, kad ieškovė sumokėjo 97,71 Lt už šuniuko eutanaziją, taip pat ieškovės pateiktu kvitu, iš kuriuo matyti, kad ieškovė sumokėjo 14 Lt už Lexotanil vaistus, gydytojo paskirtus ieškovei ryšium su nervų sistemos sutrikimu.

Priteisdamas 1500 Lt neturtinės žalos, teismas nurodė, kad ieškovės pateiktame išraše iš medicininių dokumentų nurodyta, kad ieškovei 2011-03-18 kreipusis į gydytoją, konstatuotas nervų sistemos sutrikimas bei paskirta vartoti Lexotanil vaistus, todėl padarė išvadą, kad ieškovės sveikatos būklės pablogėjimui turėjo įtakos jos augintinio netektis. Kadangi ieškovės šuns netektį lėmė atsakovės neteisėtas neveikimas, pripažintina, kad būtent atsakovės šuns nepriežiūra yra ieškovės patirtų išgyvenimų rezultatas.

Nurodytų aplinkybių pagrindu teismas konstatavo, kad tarp atsakovės neteisėto neveikimo (pareigos prižiūrėti šunį nevykdymo) ir ieškovės patirtos turtinės ir neturtinės žalos yra priežastinis ryšys (LR CK 6.247 str.). Teismui nustačius, kad atsakovė, pažeisdama šunų laikymo taisykles, elgėsi neteisėtai, dėl ko jos šuo sužalojo ieškovės šunį, o ieškovė dėl nurodytos priežasties patyrė žalą, yra pagrindas konstatuoti atsakovės, kaip šuns savininkės (LR CK 6.267 str. 1 d.), prievolę ją atlyginti (LR CK 6.245 str.).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos medžiaga neginčitinai nustatyta, kad 2011-02-26 atsakovei priklausantis vokiečių aviganių veislės šuo užpuolė ir sužalojo ieškovei priklausantį Jorkšyro terjerų veislės šunį, dėl ko pastarąjį teko eutanazuoti. Atsakovės neteisėti veiksmai nustatyti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo administracinėje byloje Nr. II-72-296-2011, kur 2011-05-26 nutartimi teismo konstatuota, kad atsakovė įvykdė ATPK 110 straipsnio 5 dalyje numatytą teisės pažeidimą – netinkamą gyvūnų priežiūrą, kuri lėmė žalos ieškovei atsiradimą (b.l.22-25). Atsakovės atsakomybė už naminių gyvūnų padarytą žalą numatyta Lietuvos Respublikos CK 6. 267 str. Šioje byloje nenustatyta CK 6. 270 str. 1 d. numatytų aplinkybių (nenugalima jėga, nukentėjusiojo tyčia ar didelis neatsargumas) dėl kurių atsakovė galėtų būti atleista nuo atsakomybės, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai it teisėtai nagrinėjo turtinės žalos atlyginimo klausimą ir nustatė, kad dėl šuns praradimo ieškovė turėjo 1611,71 Lt turtinės žalos - 1500 Lt šuns kainą, 97,71 Lt už šuniuko eutanaziją ir 14 Lt už vaistus Lexotanil (gydytojo paskirtus ieškovei ryšium su nervų sistemos sutrikimu.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismo nustatytas žalos dydis patvirtintas byloje esančiais rašytiniais įrodymais, kurių nevertinti ir nepriimti už pagrindą teismas neturėjo pagrindo, todėl teisiškai teisingai įvertino įrodymus ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą šioj dalyje. Esant byloje pirkimo pardavimo sutarčiau (kurios atsakovė įstatymo nustatyta nenuginčijo, todėl teismas privalėjo sutartimi vadovautis) iš kurios matyti, kad ieškovė 3-jų mėnesių šuniuką įgijo 2007-05-15 už 1500 Lt ir esant nustatytoms aplinkybėms, kad ieškovė augino jį beveik 4 metus (iki 2011-02-26), o tai reiškia, kad ieškovė turėjo papildomų išlaidų maistui ir priežiūrai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad žalos padarymo diena ieškovė neteko turto mažiausiai 1500 Lt vertės ir pagal prievolių esmę atsakovė turi atlyginti tokią sumą CK 6. 249 str. 5 d. pagrindu. Dėl to neturi teisinės reikšmės atsakovės teiginiai dėl tokios veislės šuns dabartinės rinkos kainos 600 Lt. Visiškai nepagrįstas ir atsakovės teiginys, kad teismas taip pat neteisingai vertino ieškovės pateiktą UAB „Jakovo veterinarijos centras“ išrašą ir pripažino, kad ieškovė sumokėjo 97,71 Lt už šuns eutanaziją, dėl to, kad mokėjimo faktas nepatvirtintas buhalterinės apskaitos dokumentu, patvirtinančiu pinigų gavimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad šio konkrečiu atveju UAB „Jakovo veterinarijos centras“ raštas (išrašas), kuriame nurodyta, kad ieškovė sumokėjo 97,71 Lt už šuns eutanaziją, yra leistinas įrodymas, nes atsakovė nei šuns eutanazijos fakto, nei pinigų mokėjimo už minėtą paslaugą nepaneigė. Kad UAB „Jakovo veterinarijos centras“ išraše nurodyta informacija yra melaginga, byloje įrodymų nėra. Pinigų mokėjimo faktas turi būti patvirtintas buhalterinės apskaitos dokumentu, patvirtinančiu pinigų gavimą tais atvejais, kai vyksta ginčas tarp pinigų mokėtojo ir jų gavėjo. Todėl šio konkrečiu atveju nebuvo pagrindo taikyti CPK 177 str. 3 d. nustatytą įrodymų vertinimo taisyklę. Be to, pati ieškovė savo atsiliepime patvirtino, kad sutinka sumokėti už UAB „Jakovo veterinarijos centras“ paslaugą 97, 71 Lt (b.l. 35). Kad ieškovė turėjo 14 Lt išlaidų vaistams, patvirtino pinigų mokėjimo kasos kvitas. Kadangi medicininių dokumentų išraše nurodyta, kad 2011-03-18 ieškovė skundėsi miego sutrikimu dėl augintinio žūties, tai tarp ieškovės turėtų išlaidų vaistams ir atsakovės neteisėtų veiksmų yra netiesioginis priežastinis ryšys. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad civilinėje atsakomybėje pripažįstamas atsakomybės pagrindu ir netiesioginis priežastinis ryšys, kai žala atsiranda ne betarpiškai iš neteisėtų veiksmų, bet yra pakankamai susijusi su žalingomis pasekmėmis. Priežastinis ryšys yra civilinės atsakomybės sąlyga, jei nustatyta, kad žala yra neteisėtų veiksmų rezultatas. Tai reikštų, kad neteisėti veiksmai nelėmė, bet pakankamu laipsniu turėjo įtakos žalai atsirasti.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.245 str. nustato, kad atsakingam asmeniui kyla prievolė atlyginti žalą, kai nustatomi jo (1) neteisėtų veiksmų ar neveikimo, (2) žalos, (3) priežastinio ryšio tarp žalos ir neteisėtų veiksmų bei (4) kaltės faktai. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nustatytos visos sąlygos atsakovės prievolei atlyginti ieškovei turtinę žalą, todėl keisti sprendimo dalį dėl turtinės žalos priteisimo nėra teisinio pagrindo.

Tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. CK 6.263 straipsnio 2 dalis nustato, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Kaip teisingai nurodė apeliantė, CK 6. 250 str. 2d. nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymu nustatytais atvejais, o visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymu nustatytais atvejais. Atsakomybė už naminių gyvūnų padarytą žalą numatyta CK 6. 267 str., šis straipsnis nenumato neturtinės žalos atlyginimo. Atsakovės neteisėtais veiksmais (pažeisdama šunų laikymo taisykles, atsakovė elgėsi neteisėtai) ieškovės sveikatai žala padaryta nebuvo. Natūralu, kad ieškovė, matydama, kaip atsakovės šuo užpuolė jos šunį, galėjo patirti stresą, taip pat netekusi savo šuns, prarado malonumą džiaugtis savo augintiniu, tačiau tai yra pasekmės, susijusios ne su ieškovės sveikatos sužalojimu, o su šuns (savo turto) praradimu. Kaip jau buvo minėta, tokių dvasinių praradimų atlyginimą įstatymas nenumato. Dėl to sprendimas dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo naikinamas, o ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo atmetamas.

Teisėjų kolegija taip pat pabrėžė, kad nepriėmė ir nevertino šalių naujai pateiktų įrodymų, nes nėra jų pateikimo būtinybės (CPK 314 str.), byloje buvo pateikta pakankamai įrodymų, kurių pagrindu priimtas procesinis sprendimas.

CPK 93 str. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, o antrajai šaliai – proporcingai atmestų reikalavimų daliai. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies (šalių) atstovavimo išlaidas, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Atsakovė už apeliacinį skundą sumokėjo 75, 35 Lt žyminio mokesčio (b.l. 105). Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad atsakovė už apeliacinio skundo surašymo turėjo 1000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir prašė jas priteisti iš ieškovės. Byloje pateiktas atsakovės išlaidas patvirtinantis įrodymas – 2011 m. lapkričio 2 d. pinigų priėmimo kvitas Nr. 591778 (b.l. 107). Ieškovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, už kurio surašymą turėjo 700 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir prašė jas priteisti iš atsakovės. Byloje pateiktas ieškovės šlaidas patvirtinantis įrodymas – 2011 m. lapkričio 16 d. pinigų priėmimo kvitas Nr. 481058 (b.l. 121).

Tenkinant atsakovės apeliacinį skundą iš dalies, atsakovei iš dalies turi būti priteistos bylinėjimosi išlaidos – 45 Lt žyminio mokesčio (skaičiuojant 3 proc. nuo 1500 Lt neturtinės žalos) ir pusę t.y. 500 Lt atstovavimo išlaidų. Kadangi apeliacinis skundas dėl kitos sprendimo dalies atmestas, tai atitinkamai ieškovei priteistina pusę t.y. 350 Lt jos turėtų atstovavimo išlaidų. Teisėjų kolegija pažymi, kad šalių atstovavimo išlaidų dydis atitinka CPK 98 str. 2 d. ir Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio) nuostatas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1dalies 2-3 punktais, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija

nutarė:

Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2011 m. spalio 10 d. sprendimą pakeisti.

Panaikinti sprendimo dalį dėl 1 500 Lt neturtinės žalos ieškovei priteisimo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą- ieškovės reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Ieškovei iš atsakovės priteistą žalos sumą sumažinti iki 1611, 71 Lt.

Kitą sprendimo dalį paliki nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės atsakovei 45 Lt žyminio mokesčio sumokėto už apeliacinio skundo pateikimą ir 500 Lt atstovavimo išlaidų.

Priteisti iš atsakovės ieškovei 350 Lt atstovavimo išlaidų.

Atsisakyti priimti šalių pateiktus apeliacinės instancijos teismui naujus įrodymus ir atsiliepimus.