- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-11-24
- Bylos Nr.
- 1Sk-471
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Jaliniauskas (pirm.), Jurgis Kiškis, Algerdas Urbšys
- Nuteistasis
- A. G.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algirdo Jaliniausko, teisėjų: Jurgio Kiškio ir Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorui Danai Rutkauskaitei, teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo A. G. skundą dėl 2009 m. spalio 14 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nutarties, kuria atmestas Marijampolės pataisos namų teikimas dėl nuteistojo A. G. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. G. gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas 2001-06-21 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos 1961 m. BK 105 str. 1 p., 13 p. laisvės atėmimu 15 metų.
Kauno apygardos teismo 2003-05-28 nutartimi veiką iš Lietuvos Respublikos 1961 m. BK 105 str. 1 p., 13 p. perkvalifikavus į Lietuvos Respublikos 2000 m. BK 129 str. 2 p., 3 p., bausmė palikta nepakeista.
Bausmės pradžia 2001-02-16, bausmės pabaiga 2016-02-16.
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2009-10-14 nutartimi atmetė pataisos namų administracijos teikimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo. Teismas padarė išvadą, jog paleidus A. G. iš pataisos įstaigos jau šuo metu, nebūtų įgyvendinta bausmės paskirtis bei teisingumo principas.
Šalies argumentai
Nuteistasis A. G. skunde prašo panaikinti 2009-10-14 Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartį ir jį lygtinai paleisti iš bausmės atlikimo vietos.
Skunde nurodo, jog nagrinėdamas teikimą teismas nesivadovavo įstatymais, nevisapusiškai įvertino visas aplinkybes-kad jis atliko daugiau nei ½ paskirtos bausmės, bausmę atlieka lengvojoje grupėje, yra skatintas 11 kartų, dirba ir yra vienas iš geriausių darbuotojų, dalyvavo įvairiose programose.Skundo autoriui yra nesuprantama pataisos namų administracijos pozicija dėl jo lygtinio paleidimo, nes tik ji nusprendžia ar tikslinga nuteistąjį skatinti. Nuteistasis pažymi, jog būdamas laisvės atėmimo vietoje, jis sukūrė šeimą, įsivaikino tris žmonos vaikus, kartu su žmona turi vaiką, iki ekonominės krizės teikė materialinę paramą savo šeimai.
Teismo posėdyje prokurorė prašė nuteistojo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. G. skundas atmestinas.
LR BVK 157 str. nustato, kad teismo gali būti lygtinai paleisti iš pataisos namų tik tie asmenys, kuriuos įmanoma toliau taisyti neizoliuotus nuo visuomenės, bet prižiūrimus. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos yra pataisos priemonė nuteistajam, kuri taikoma atsižvelgiant į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, į asmenybę, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą bei pobūdį ir kitas svarbias aplinkybes.
Bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, bet ir nubausti jį už padarytą nusikaltimą, atimti bei apriboti jam galimybę daryti naujus nusikaltimus, paveikti nusikaltimą padariusį asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (LR BK 41 str.).
Kolegijos nuomone, apylinkės teismas teisingai įvertino ne tik nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir visas kitas bylos aplinkybes bei padarė teisingą išvadą, kad nuteistajam A. G. jau šiuo metu nėra pagrindo taikyti BVK 157 str. nuostatas ir jį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Paleidus nuteistąjį iš pataisos namų, nebūtų įgyvendinta bausmės paskirtis, būtų pažeisti bausmės individualizavimo bei teisingumo principai.
Nors nuteistasis A. G. formaliai ir atitinka LR BVK 157 str. numatytas sąlygas, tačiau tai negali būti besąlyginiu pagrindu išvadai, jog jis jau pasitaisė tiek, kad šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas. Nors nuteistasis A. G. yra atlikęs daugiau kaip 1/2 dalis paskirtos laisvės atėmimo bausmės, skatintas vienuolika kartų, dirba, bausmę atlieka lengvoje grupėje, tačiau jis nuteistas už tyčinį, labai sunkų smurtinį nusikaltimą. Būtina atsižvelgti ir į tai, jog bausmės atlikimo metu nuteistasis du kartus pažeidė nuteistųjų elgesio taisykles, už ką jam buvo paskirta drausminė nuobauda. Nors ji ir negaliojanti, A. G. elgesys per visą bausmės atlikimo laiką negali būti laikomas kaip nepriekaištingas. Pataisos namų administracijos charakteristikoje nurodyta, jog nuteistasis yra ūmaus būdo, neadekvačių emocijų, į duodamas administracijos atstovų pastabas reaguoja impulsyviai, greitai įsižeidžia. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog ir pataisos namų administracijos nuomone dar netikslinga nuteistąjį lygtinai paleisti iš pataisos namų. Tai irgi svarbi aplinkybė sprendžiant klausimą dėl BVK 157 str. taikymo.
Atsižvelgusi į nuteistojo asmenybę, jo charakteristiką, į tai, kad bausmę nuteistasis atlieka už labai sunkaus, tyčinio smurtinio nusikaltimo padarymą ir neatlikęs yra dar labai didelę bausmės dalį(daugiau nei šešis metus), o bausmės paskirtis yra ir nubausti kaltą asmenį, kolegija daro išvadą, kad nuteistojo A. G. atžvilgiu šiuo metu dar negalima taikyti LR BVK 157 str. nuostatų. Nuteistąjį paleidus iš laisvės atėmimo vietos, būtų neįgyvendinta bausmės paskirtis, pažeisti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai. Apylinkės teismas atsižvelgė į visas šias aplinkybes ir padarė teisingą bei pagrįstą išvadą, kad šiuo metu dar nėra pakankamo pagrindo nuteistąjį A. G. toliau taisyti neizoliavus nuo visuomenės, bet prižiūrimą.
Rezoliucinė dalis
n utarė:
Nuteistojo A. G. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 14 d. nutartį.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.