Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. Z. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo nustatymo, suinteresuoti asmenys J. Z., I. O. R., Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybinės įmonės Turto banko (toliau – VĮ Turto bankas).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų: mirties įrašo, gimimo įrašo, Valstybės įmonės Registrų centro Gyventojų registro išrašo nustatyta, kad B. Z., mirusi (duomenys neskelbtini) yra pareiškėjo motina, suinteresuotas asmuo J. Z. yra mirusiosios sutuoktinis ir pareiškėjo tėvas. Iš byloje esančio Valstybės įmonės Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad J. Z. įregistruota nuosavybės teisė į gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), klėtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Klaipėdos rajono 3-ojo notarų biuro 2020-06-16 pažyma patvirtina, kad po B. Z. mirties nei testamentiniai, nei įstatyminiai įpėdiniai pareiškimų dėl palikimo priėmimo Klaipėdos rajono 3-ajam notarų biurui nepateikė ir paveldėjimo byla nėra užvesta. Iš Valstybinės įmonės Registrų centras gyventojų registro pažymos matyti, jog B. Z. gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini) deklaravo nuo 1976-12-03 iki mirties datos, tai yra (duomenys neskelbtini). Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Veiviržėnų seniūnijos pažyma patvirtina, kad A. Z. po motinos B. Z. mirties rūpinasi ir naudojasi likusiu nekilnojamu turtu: gyvenamuoju namu su priklausiniais, esančiais (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypais.

Remiantis įrodymų visuma nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu, pripažintina, kad nagrinėjamoje byloje yra sąlygos nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą.

Teismas nurodo, kad paveldėjimo santykių atsiradimo pagrindas yra palikėjo mirtis. Po šio juridiškai reikšmingo fakto įvyksta universalus palikėjo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Jeigu įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą ir nesikreipė dėl turto apyrašo sudarymo, tačiau faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kol kitam įpėdiniui nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, gali būti nustatomas palikimo priėmimo faktas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines teises) (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Įstatyme tiesiogiai nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, jeigu jis juo rūpinasi kaip savu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.) (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Kadangi palikimo negalima priimti dalimis, tai įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Tokiu būdu palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu CK 5.50 straipsnio 2 dalies prasme palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamoje būklėje, t.y. faktiniu turto valdymu paprastai laikoma tai, kad įpėdinis naudojasi turtu, jį tvarko ir savo aktyviais veiksmais parodo, kad išreiškė savo valią siekdamas įgyti teises į atsiradusį palikimą ir faktiškai pradėjo jį valdyti ir juo naudotis.

Pareiškėjas, kartu su savo seserimi, kuri į bylą įtraukta kaip suinteresuotas asmuo, yra pirmos eilės įstatyminiai įpėdiniai paveldint palikimą po jų motinos B. Z. mirties. Suinteresuotas asmuo I. O. R. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su pareiškimu sutinka. Suinteresuotas asmuo J. Z. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su pareiškimu sutinka. Klaipėdos rajono 3-ojo notarų biuro liudijimas patvirtina, kad po B. Z. mirties nei testamentiniai, nei įstatyminiai įpėdiniai pareiškimų dėl palikimo priėmimo Klaipėdos rajono 3-ajam notarų biurui nepateikė ir paveldėjimo byla nėra užvesta, tačiau byloje pateikti rašytiniai įrodymai, pareiškėjo rašytiniai paaiškinimai, suinteresuotų asmenų rašytiniai paaiškinimai bei nustatytos aplinkybės patvirtina, jog pareiškėjas po jo motinos mirties savo aktyviais veiksmais išreiškė valią įgyti atsiradusį palikimą, nes jis toliau rūpinosi kilnojamuoju ir nekilnojamuoju turtu, jį prižiūrėjo.

Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjas A. Z. savo veiksmais išreiškė savo valią siekdamas įgyti teises į atsiradusį palikimą ir faktiškai pradėjo valdyti ir naudoti po mamos mirties likusį ir jai priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei laikė save to turto savininku. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pripažintina, kad A. Z. iš karto po mamos mirties faktiškai pradėdamas valdyti mamai B. Z. priklausantį turtą, priėmė savo mamos palikimą (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.50 straipsnio 2 dalis ir 5.51 straipsnis), todėl yra pagrindas nustatyti palikimo priėmimo faktą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Byloje nėra duomenų, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pažeistų suinteresuotų asmenų interesus.

Pareiškėjas įrodė, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turtintis faktas jam sukels teisines pasekmes (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Kadangi pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti šį faktą patvirtinančių reikiamų dokumentų, pareiškėjo prašymas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo kaip pagrįstas tenkintinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas tikslu paveldėti ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443 straipsnio 5 dalimi, 444 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po B. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (mirė (duomenys neskelbtini)), pareiškėjas mirusiosios sūnus A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiškai priėmė palikimą ir jį valdė.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.