- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-02
- Bylos Nr.
- ATP-267-491/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-02433-2011-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Valdas Petras Meidus
- Pažeidėjas
- A. K.
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Petras Meidus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – A. K. (toliau – Pažeidėjas), apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 16 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Skundžiamu nutarimu Panevėžio miesto apylinkės teismas nubaudė Pažeidėją pagal: Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 1 d. 500 litų bauda; pagal ATPK 127 str. 2 d. 100 litų bauda; pagal ATPK 130 str. 1 d. 3000 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. Vadovaujantis ATPK 33 str., Pažeidėjui buvo paskirta galutinė nuobauda – 3000 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.
Apylinkės teismas Pažeidėją nubaudė už tai, kad jis 2011 m. gegužės 10 d. 13.56 val. (duomenys neskelbtini) sankryžoje, vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sukdamas į kairę nepraleido priešpriešiais tiesiai važiavusio motociklo, su juo susidūrė ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilis ir motociklas, nežymiai sutrikdyta motociklo vairuotojo sveikata. Teismas konstatavo, jog Pažeidėjo kaltė dėl pažeidimų įrodyta jo prisipažinimu, administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, M. K. paaiškinimu, apklausų, parodymų patikrinimo vietoje ir asmens parodymų atpažinti protokolais, nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje bei kita byloje esančia medžiaga. Pažeidėjo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažino tai, kad jis nuoširdžiai gailisi dėl pažeidimų, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė.
Apeliaciniu skundu Pažeidėjas prisipažįsta padaręs ATPK 127 str. 1 d. ir 2 d. numatytus pažeidimus, tačiau neigia padaręs jam inkriminuotą ATPK 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą, todėl prašo panaikinti jam skirtą administracinę nuobaudą – 3000 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. Pažeidėjas pateikia savąjį byloje esančių įrodymų vertinimą ir teigia, kad jis serga arterine hipertenzija, po eismo įvykio jam staiga sukilo kraujo spaudimas, todėl jis iš eismo įvykio sąmoningai nebuvo pasišalinęs. Apie pasitraukimą iš eismo įvykio vietos Kelių policijos biuro pareigūnai jo neapklausė, todėl apie šį jam inkriminuotą pažeidimą jis nežinojo, apie jį negalėjo nieko paaiškinti ir jo ginčyti. Jo pasitraukimui iš eismo įvykio vietos užfiksuoti nebuvo panaudotos jokios techninės priemonės. Be to, iš jam surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo seka, kad jis tepažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 161 punktą, kuris reglamentuoja pareigą prieš sukant į kairę praleisti priešpriešiais tiesiai arba iš dešinės atvažiuojančias transporto priemones. Be to, apylinkės teismas rėmėsi administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau jo administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini), todėl mano, kad dėl šios priežasties jis buvo nubaustas už įsivaizduojamą pasitraukimą iš eismo įvykio vietos. Įvertinęs visas šias aplinkybes, Pažeidėjas mano, kad byloje esantys duomenys įrodo, jog iš eismo įvykio vietos jis nebuvo pasišalinęs, todėl pagal ATPK 130 str. 1 d. jis buvo nubaustas nepagrįstai.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija – Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas – su apeliaciniu skundu nesutinka ir teigia, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas atsižvelgus ir įvertinus visas reikšmingas byloje aplinkybes, administracinė nuobauda individualizuota tinkamai, todėl keisti ar naikinti nutarimą nėra teisinio pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Pažeidėjas apeliaciniame skunde iš esmės kelia apylinkės teismo nutarimo pagrįstumo klausimą tik toje dalyje, kurioje jis buvo pripažintas kaltu ir nubaustas pagal ATPK 130 str. 1 d., nes, pasak jo, iš eismo įvykio vietos jis nepasišalino. Todėl apeliacinės instancijos teismas dėl kitos skundžiamo nutarimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo nepasisako.
ATPK 130 str. 1 d. numato atsakomybę asmeniui, kuris pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET. KET 231.4. punkte nustatyta, kad jeigu eismo įvykio metu <...> buvo sužeistas žmogus, kiekvienas su eismo įvykiu susijęs vairuotojas privalo <...> pasilikti eismo įvykio vietoje, <...> išskyrus tuos atvejus, kai <...> turi būti suteikta pirmoji pagalba <...> jam pačiam. ATPK 256 str. 1 d. nustatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. To paties straipsnio 2 d. nurodytas įrodymų administracinio teisės pažeidimo byloje sąrašas, kuris nėra baigtinis. ATPK 257 str. įtvirtinta, kad organas (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konkrečiai šiuo atveju nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų vertinimas yra teismo teisė ir pareiga, todėl klausimo, kuriuos faktinius bylos duomenis laikyti įrodymais, o kuriuos atmesti, sprendimas yra tik teismo (teisėjo) kompetencija. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės. Iš ATPK 257 str. nuostatų taip pat matyti, kad įrodymų vertinimas grindžiamas ir subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas ir įvertinus byloje esančių įrodymų visumą.
Atsižvelgęs į paminėtas teisės normas ir patikrinęs byloje esančius duomenis įrodymų vertinimo aspektu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apylinkės teismo išvados dėl Pažeidėjo kaltės padarius ATPK 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą yra pagrįstos ir motyvuotos, jos priimtos teismui išsamiai, nešališkai ir teisingai įvertinus tiek Pažeidėją kaltinančius, tiek ir jį teisinančius įrodymus. Nors Pažeidėjas neigia pasišalinęs iš eismo įvykio vietos, tokią jo poziciją paneigia byloje esantis administracinio teisės pažeidimo protokolas, pasirašytas paties Pažeidėjo, o taip pat ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esančių Pažeidėjo ir liudytojų apklausų, parodymų patikrinimo vietoje, asmens parodymo atpažinti protokolų, policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų kopijos ir kita bylos medžiaga. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, visi aukščiau nurodyti įrodymai iš esmės yra nuoseklūs, išsamūs, logiški ir objektyvūs, jie neprieštaravo nei tarpusavyje, nei nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms ir vieni kitus papildė. O pagal juos seka, kad iškart po eismo įvykio Pažeidėjas paskambino savo sūnui M. K., kuriam atvykus į eismo įvykio vietą perdavė savo automobilio raktelius ir iš eismo įvykio vietos – (duomenys neskelbtini) sankryžos – nuėjo į (duomenys neskelbtini) aikštėje esantį parkelį. Jis matė į eismo įvykio vietą atvykusius policijos pareigūnus, tačiau jiems nepasirodė. Su eismo įvykio vietoje buvusiais policijos pareigūnais bendravo tik jo sūnus. Į eismo įvykio vietą jis negrįžo, o gavęs iš sūnaus SMS žinutę išėjo į namus. Vėliau, paskambinus sūnui, nuvyko į policijos įstaigą. Visos šios aplinkybės tik patvirtina, kad Pažeidėjas, po dėl jo kaltės įvykusio eismo įvykio turėdamas pareigą likti jo vietoje, iš jos sąmoningai pasišalino. Tiesa, KET 231.4. p. numato išimtį ir leidžia su eismo įvykiu susijusiam asmeniui pasišalinti iš eismo įvykio vietos tuo atveju, kai jam turi būti suteikta pirmoji pagalba. Pažeidėjas teigia, kad jis iš eismo įvykio vietos pasišalino dėl savo ligos – arterinės hipertenzijos – priepuolio. Kartu su apeliaciniu skundu pateiktas išrašas iš medicininių dokumentų patvirtina, kad Pažeidėjas iš tiesų serga šia liga. Tačiau nagrinėjamu atveju vien tik sirgimas minėta liga besąlygiškai neeliminuoja Pažeidėjo atsakomybės. Būtina, kad dėl šios ligos iškart po eismo įvykio jam būtų buvusi būtina suteikti pirmąją pagalbą ne eismo įvykio vietoje ir tik tokiu atveju jo pasišalinimas iš eismo įvykio vietos būtų nepažeidęs KET reikalavimų. Tačiau tokių duomenų byloje nėra. Iš faktinių bylos aplinkybių matyti, kad Pažeidėjas dėl savo būsenos po eismo įvykio į medicinos darbuotojus nesikreipė. Vietoje to jis išėjo į namus, o vėliau pats atvyko ir į policijos įstaigą. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad iškarto po eismo įvykio Pažeidėjui buvo suteikta kokia nors medicininė pagalba ir būtent dėl šios priežasties jis pasišalino iš eismo įvykio vietos. Tokių duomenų apeliacinės instancijos teismui Pažeidėjas taip pat nepateikė. Atsižvelgęs į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas visiškai pagrįstai nesuabejojo aukščiau nurodytų įrodymų patikimumu ir vadovaudamasis šiais įrodymais priėmė skundžiamą nutarimą, kuriuo, be kita ko, nubaudė Pažeidėją ir pagal ATPK 130 str. 1 d. už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos pažeidžiant KET reikalavimus.
Pažeidėjas visiškai teisus iš esmės teigdamas, kad jam surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole nenurodyta, jog jis pažeidė KET 231.4. punkto reikalavimus. Tačiau ATPK 260 str. 1 d. reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo protokole, be kita ko, būtų nurodyta ATPK straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už pažeidimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo. Taigi, administracinio teisės pažeidimo protokole turi būti nurodytas arba konkretus ATPK straipsnis ir jo dalis, kurią pažeidė atsakomybėn traukiamas asmuo, arba kitas atsakomybę už pažeidimą nustatantis teisės aktas (šiuo atveju atitinkami KET punktai). Pažeidėjui surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole yra nurodyti visi ATPK straipsniai ir jų dalys, kurias pažeidė Pažeidėjas ir už kurių pažeidimą jis buvo nubaustas skundžiamu nutarimu. Tokiu būdu minėtas protokolas atitinka jam keliamus reikalavimus, o Pažeidėjo abejonės dėl to yra visiškai nepagrįstos.
Nepagrįstas Pažeidėjo teiginys, kad Kelių policijos biuro pareigūnai neapklausė jo apie pasitraukimą iš eismo įvykio vietos, todėl apie šį jam inkriminuotą pažeidimą jis nežinojo, apie jį negalėjo nieko paaiškinti ir jo ginčyti. Iš byloje esančių procesinių dokumentų kopijų matyti, kad Pažeidėjas pats, būdamas įspėtas apie atsakomybę už melagingų parodymų davimą, ikiteisminį tyrimą atlikusiai Kelių policijos biuro pareigūnei nuosekliai parodė apie visas jo pasišalinimo iš eismo įvykio vietos aplinkybes (22–23, 30–31 b.l.). Tokius savo parodymus jis patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu (24–25 b.l.). Vėliau ta pati ikiteisminį tyrimą atlikusi Kelių policijos biuro pareigūnė surašė Pažeidėjui administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad jis, be kita ko, yra kaltinamas pasišalinęs iš eismo įvykio vietos ir įrašė atsakomybę už tai numatančią teisės normą – ATPK 130 str. 1 d. (4–5 b.l.). Visa tai rodo, kad Pažeidėjui buvo žinoma apie jam inkriminuotą aptariamą pažeidimą, todėl jo teisė tiek duoti paaiškinimus apie šį pažeidimą, tiek ir ginčyti jį nebuvo pažeista.
Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra esminiai, kai kurie iš jų akivaizdžiai nepagrįsti ir prieštaraujantys byloje nustatytiems faktiniams duomenims (pvz. teiginys apie administracinio teisės pažeidimo protokolo numerį), jie jokios įtakos teisingam faktinių bylos aplinkybių nustatymui, veikos kvalifikavimui ar teisingos nuobaudos pagal ATPK 130 str. 1 d. paskyrimui neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Atsižvelgęs į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jį ar jo dalį Pažeidėjo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p., teismas
NUTARĖ:
Palikti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 16 d. nutarimą nepakeistą ir A. K. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis neskundžiama.