Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens N. Š. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Asmuo, kurio atžvilgiu priimtas nutarimas, N. Š. prašo teismo panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2008-10-23 nutarimą, kuriuo jam paskirta 40 Lt bauda.

Minėtu nutarimu N. Š. nubaustas pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124¹ straipsnio 4 dalį 40 Lt bauda už tai, kad 2008-10-13 Vilniuje, Viršilių g. 13, apie 9 val. 50 min., paliko stovėti automobilį „Mitsubishi Galant“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vietoje, kurioje automobilis trukdė kitų transporto priemonių eismui.

Institucijos, kurios nutarimas skundžiamas, bei protokolą surašiusios institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, prašymų negauta. Teismo pranešimai išsiųsti dvi savaitės iki posėdžio atsakomybėn traukiamo asmens nurodytais adresais.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Nagrinėjant bylą buvo nustatyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės patrulis 2008-10-16 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą (b. 1. 3) N. Š. už tai, kad jis 2008-10-13 Vilniuje, Viršilių g. 13, apie 9 val. 50 min., paliko stovėti automobilį „Mitsubishi Galant“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vietoje, kurioje automobilis trukdė kito transporto eismui. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės būrio vado 2008-10-23 nutarimu (b. 1. 3a) N. Š. paskirta 40 Lt bauda.

ATPK 124¹ straipsnio 4 dalis numato, kad vairuotojų apsisukimas pėsčiųjų perėjose, tuneliuose, ant tiltų, estakadų, viadukų ir po jais, stovėjimas tuneliuose, ant tiltų, viadukų ir po jais, pėsčiųjų perėjose ir arčiau kaip 5 metrai prieš jas, kitose vietose, kur tai trukdo transporto ar pėsčiųjų eismui, tolimųjų šviesų neperjungimas į artimąsias tamsoje, likus iki atvažiuojančios priešpriešiais transporto priemonės mažiau kaip 150 metrų, važiavimo automagistralėse, taip pat žmonių vežimo taisyklių pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo keturiasdešimties iki aštuoniasdešimties litų. Administracinėn atsakomybėn patraukto N. Š. veiksmai pagal ATPK 124¹ straipsnio 4 dalį kvalifikuoti dėl to, kad jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 155.10. punktą, draudžiantį sustoti ir stovėti ten, kur sustojusi transporto priemonė užstotų kitiems vairuotojams šviesoforo signalus ar kelio ženklus arba kliudytų kitų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui.

Pagal ATPK 9 straipsnio 1 dalį, Administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę.

Byloje esantys įrodymai patvirtina faktą, jog administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui N. Š. priklausantis automobilis „Mitsubishi Galant“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pastatytas prie elektros transformatorinės durų tokiu būdu, kad kliudė atidaryti pastato duris. Šią aplinkybę patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 3), schema (b. l. 11), Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės patrulio I. P. tarnybinis pranešimas (b. l. 9), AB „Rytų skirstomieji tinklai“ Vilniaus miesto šiaurinio skyriaus 1-os grupės elektriko A. D. (b. l. 10) pranešimas. Schemoje (b.l. 11) pažymėta, jog atstumas tarp automobilio ir pastotės durų buvo tik 20 cm. Nors N. Š. teigė, jog atstumas turėjo būti didesnis, tačiau schemą nubraižęs policijos pareigūnas P. S. apklausos teisme metu patvirtino, jog automobilis buvo pastatytas labai mažu atstumu t. y. 15 – 20 cm nuo elektros transformatorinės durų ir tai kliudė AB „Rytų skirstomieji tinklai“ darbuotojams įeiti į pastatą. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų N. Š. paaiškinimus, tuo tarpu schemoje esantys duomenys patvirtinti liudytojo parodymais. Įvykio vietoje buvo atvykęs RST Vilniaus miesto šiaurinio skyriaus elektrikas A. D., kuris parašė pareiškimą policijai (b.l. 10), jog dėl netinkamai pastatyto automobilio negalėjo atlikti operatyvinių darbų. Be to, įvykio vietą patikrino du policijos pareigūnai – P. S. ir I. P.. Nei vieno šių asmenų suinteresuotumo, jog N. Š. būtų taikoma administracinė atsakomybė, nenustatyta. Remiantis byloje esančiais įrodymais konstatuojamas faktas, jog objektyviais duomenimis įrodyta, kad N. S. automobilis trukdė kitiems eismo dalyviams.

Bet kuris elgesys gali būti baudžiamas tokiu atveju, kai tai aiškiai numatyta teisės normose. Byloje nėra užfiksuota duomenų, jog prie elektros pastotės buvo stovėjimą draudžiantis Kelių eismo ženklas. Draudimas stovėti ne visada turi būti įtvirtintas kelių eismo ženklu, numatytu KET 1 priede. KET 155 punktas išvardija konkrečius atvejus ir vietas, kai sustoti ir stovėti draudžiama bei nustato taisyklę, kad draudžiama sustoti ir stovėti ten, kur sustojusi transporto priemonė užstotų kitiems vairuotojams šviesoforo signalus ar kelio ženklus arba kliudytų kitų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui. Remiantis KET nuostatomis darytina išvada, kad vietos, kuriose sustoti ir stovėti draudžiama, ne visada gali būti pažymėtos atitinkamais draudžiamaisiais kelio ženklais. Taigi, transporto priemonės vairuotojas, elgdamasis protingai, rūpestingai ir apdairiai, privalo pats įsitikinti, ar pastatydamas transporto priemonę, nekliudys kitų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui. Taip elgtis įpareigoja ir KET 4 punktas, numatantis bendrą principą, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu.

Kiekvieno administracinis teisės pažeidimo konstatavimo būtina sąlyga – pažeidėjo kaltės dėl padaryto pažeidimo įrodymas. Kaltė dėl pažeidimo gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu. Pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti (ATPK 10 straipsnis). Administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu dėl neatsargumo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad jo veikimas arba neveikimas gali sukelti žalingas pasekmes, bet lengvabūdiškai tikėjosi, kad jų bus išvengta, arba nenumatė, kad gali kilti tokios pasekmės, nors turėjo ir galėjo jas numatyti (ATPK 11 straipsnis). Sprendžiant kaltės buvimo klausimą – ar N. Š. turėjo galimybę numatyti, kad jo automobilis trukdys kitų asmenų eismui, ypatingas dėmesys kreiptinas į tai, kad automobilis buvo pastatytas ypatingai arti pastotės durų. Elektros pastotė yra veikiantis įrenginys, todėl kiekvienam yra akivaizdu, jog automobilio pastatymas taip, kad nebūtų galima atidaryti pastotės durų trukdys esant reikalui aptarnavimo tikslais patekti į pastotės vidų.

Taigi, administracinėn atsakomybėn patrauktas N. Š. turėjo pareigą numatyti, kad jo automobilis, pastatytas prie pat elektros transformatorinės durų, kliudys patekti į pastato vidų.

Teismas daro išvadą, kad byloje buvo nustatyti visi administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124¹ straipsnio 4 dalyje, sudėties požymiai, todėl skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Teismas taip pat pažymi, kad N. Š. veika buvo kvalifikuota teisingai, skiriant baudą, atsižvelgta į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nustatytą ATPK 31 straipsnio 1 dalyje. Institucija priėmė nutarimą nepažeisdama nuobaudų skyrimo taisyklių, todėl naikinti nutarimą nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutarė:

N. Š. skundo netenkinti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2008-10-23 nutarimą, kuriuo paskirta 40 Lt bauda, palikti nepakeistą.

Nutartis per dešimt dienų gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.