Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka atsakovui už akių išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Doseva“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Bankroto vizija“, ieškinį atsakovui G. G. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Doseva“, atstovaujama bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Bankroto vizija“ prašė teismo priteisti iš atsakovo G. G. 21 754,53 Eur žalos atlyginimą ir 5 proc. procesinių metinių palūkanų

Atsakovui Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123, 124 ir 142 straipsniuose nustatyta tvarka buvo įteikta ieškinio kopija ir pranešimas apie atsiliepimo pateikimo tvarką, atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Byloje yra ieškovės prašymas, esant Lietuvos Respublikos CPK 285 straipsnyje nustatytoms sąlygoms, priimti sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovo pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (Lietuvos Respublikos CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovas Gintaras Grakauskas atliko BUAB „Doseva“ direktoriaus pareigas nuo 2016 m. balandžio 19 d. iki Vilniaus apygardos teismas 2017 m. spalio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-5374-565/2017 iškėlė bankroto bylą ieškovei. Nutartis įsiteisėjo 2017 m. lapkričio 13 d. Minėta nutartimi Vilniaus apygardos teismas nustatė, kad bendrovė yra nemoki, nes VĮ Registrų centrui pateiktame 2015 m. gruodžio 31 d. bendrovės balanse nurodyta, kad įmonės turto vertė – 6 465 Eur, turtą sudaro tik trumpalaikis turtas, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 1 980 Eur. VSDFV 2017 m. rugsėjo 26 d. duomenimis bendrovė VSDFV biudžetui skolinga buvo 2 421,35 Eur. Ieškovė kartu su ieškiniu pateikė teismui 2016 m. gruodžio 31 d. bendrovės balansą, pagal kurį matyti, kad BUAB „Doseva“ turtą sudarė tik trumpalaikis turtas, kurio vertė siekė 19 451,00 Eur, per vienerius metus gautinų sumų buvo 0,00 Eur, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 17 317,00 Eur. Pagal 2017 m. rugsėjo 30 d. bendrovės balansą, matyti, kad trumpalaikis bendrovės turtas ženkliais sumažėjo ir sudarė 1 422,94 Eur, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 30 984,66 Eur. Ieškovė pateikė teismui duomenis, patvirtinančius, jog laikotarpiu, kai atsakovas buvo bendrovės direktorius, atsirado 21 754,53 Eur įsiskolinimas. Tokio dydžio kreditorinius reikalavimus, t. y. turimų skolų pagrįstumą patvirtino ir Vilniaus apygardos teismas 2018 m. vasario 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-729-565/2018.

Vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 2 straipsnio 8 dalimi, įmonės nemokumas tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Įvertinus 2016 m. balansą matyti, kad atsakovas, būdamas bendrovės direktoriumi, nuo 2016 m. balandžio 19 d. turėjo ir galėjo suprasti iš 2016 m. bendrovės balanso, kuris buvo pateiktas 2016 m. gruodžio 31 d., jog bendrovės įsiskolinimai ženkliai viršija turimo turto vertę, t. y. bendrovė buvo nemoki. Minėtą aplinkybę patvirtino ir įsiteisėjusi Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartis, kuria bendrovei buvo iškelta bankroto byla.

Pagal ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalį, Jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Kompetentingas valdymo organas apie tai, kad įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais), nedelsdamas privalo informuoti įmonės dalyvius arba per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus ir nustatyta tvarka sušaukti dalyvių susirinkimą. Atsižvelgus į byloje pateiktus duomenis, matyti, kad įmonės vadovas 2016 m. gruodžio 31 d. sužinojo apie tai, kad bendrovė yra nemoki, t. y. dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, jis turėjo kreiptis iki 2017 m. sausio 6 d., tačiau minėtos įstatymo pareigos neįvykdė, tokiu būdu toliau vykdydamas veiklą, didindamas bendrovės įsiskolinimus bei mažindamas jos materialųjį turtą, t. y. darė didesnę žalą bendrovei bei jos kreditoriams.

Siekiant konstatuoti bendrovės vadovo civilinę atsakomybę, turi būti nustatytos šios civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), žala (CK 6.249 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis) bei kalte (CK 6.248 straipsnis), kuri šiuo atveju yra preziumuojama. Nagrinėjamu atveju, atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad jis tinkamai nevykdė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.82, 2.87 straipsniuose nustatytų bendrovės vadovo pareigų bei kitų teisės aktuose nustatytų įpareigojimų, tarp jų ir minėtos ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos laiku kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei. Tuo pagrindu atsakovas, bendrovei būnant nemokiai toliau sudarinėjo sutartis, kurios didino bendrovės nemokumą bei nemokėjo privalomų mokesčių valstybės biudžetui. Minėtas aplinkybes patvirtina Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2018 m. lapkričio 21 d. raštas Nr. (20.21-06)RMA-22607, VSDFV Vilniaus skyriaus 2018 m. gruodžio 3 d. raštas Nr. (7.2)3-64700, AB „Citadelė“ bankas 2018 m. sausio 17 d. pranešimas Nr. R2.2-9/402 ir sudarytos kreditavimo sutartys bei Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. B2-729-565/2018, kuria patvirtini tuo metu, kai atsakovas buvo bendrovės direktorius, susidarę kreditoriniai reikalavimai. Įvertinus minėtas aplinkybes, darytina išvada, kad yra ne tik atsakovo neteisėti veiksmai bet ir padaryta žala bendrovei. Atsižvelgus į tai, kad kaltė bei priežastinis ryšys šiuo atveju yra preziumuojami, konstatuotina, kad ieškovė pagrįstai prašo priteisti iš atsakovo 21 754,53 Eur žalos atlyginimą.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.37 straipsnio 2 dalį, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Lietuvos Respublikos CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kito. Tuo vadovaujantis iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio procesinės metinės palūkanos už priteistą sumą (21 754,53 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. sausio 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Lietuvos Respublikos CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 3,00 eurų dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011‑11‑07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, Lietuvos Respublikos CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsniu, 285 – 288 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo G. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 21 754,53 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą (21 754,53 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. sausio 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės BUAB „Doseva“, į. k. 302897975, naudai.

Atsakovas, dėl kurio priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškime turi būti nurodyta: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas, šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas, aplinkybės, liudijančios neatvykimo į parengiamąjį ar teismo posėdį ir nepranešimo teismui iki posėdžio priežasčių svarbumą arba atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento nepateikimo per nustatytą terminą priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, pagrindžiantys šias aplinkybes, aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su šia byla, pareiškimą paduodančios šalies prašymas, prie pareiškimo pridedamos medžiagos sąrašas, pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data. Teismui pateikiama tiek pareiškimo ir jo priedų kopijų, kiek yra kitų šalių ir trečiųjų asmenų.

Ieškovė turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apskųsti sprendimą už akių Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.