Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valdo Petro Meidaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. J. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 29 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 str. 1 d. ir nubaustas 45 parų areštu.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

A. J. nuteistas už tai, kad apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, t. y. 2011 m. rugpjūčio 9 d. apie 11.00 val., būdamas namuose (duomenys neskelbtini), internetinėje parduotuvėje adresu www.ciapigiau.lt užsisakė 5100 litų vertės televizorių „Philips 46PFL9715“, pervedė 200 litų avansą ir žadėjo likusius pinigus – 4900 litų – grąžinti per mėnesį laiko, o 2012 m. rugpjūčio 16 d. pasiėmęs minėtą televizorių už jį neatsiskaitė ir televizoriaus negrąžino, tuo padarė UAB (duomenys neskelbtini) 4900 litų turtinę žalą.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą patenkinti. Prokuroras prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Pagal BPK 320 str. 3 d., apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. A. J. nesutinka su jam paskirta bausme, todėl teismas skundžiamo nuosprendžio teisingumo ir pagrįstumo kitoje dalyje netikrina.

BK 54 str. 2 d. įtvirtinta, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei ją sunkinančias aplinkybes ir kitas teisingos bausmės paskyrimui svarbias aplinkybes. BK 55 str. nurodyta, kad pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą asmeniui teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. BK 61 str. 4 d. nustatyta, kad skiriama ne didesnė negu straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmė arba su laisvės atėmimo bausme nesusijusi bausmė tais atvejais, kai kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Šioje baudžiamojoje byloje skirdamas A. J. arešto bausmę apylinkės teismas atsižvelgė į nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį (padarytas vienas nesunkus, tyčinis, baigtas nusikaltimas), į vieną apelianto atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažinimą padarius nusikaltimą ir nuoširdų gailestį dėl to), tinkamai įvertino iš esmės teigiamą A. J. asmenybę (jis nusikalto ir teisiamas pirmąkart, administracine tvarka nebaustas, pas psichiatrą ir priklausomybės ligų specialistą nesilankė, charakterizuojamas teigiamai, nedirba ir neturi pragyvenimo šaltinio), o taip pat atsižvelgė ir į kitas bausmės individualizavimui svarbias aplinkybes (nuteistasis dėl jo finansinės padėties baudos sumokėti neturės galimybių bei kt.).

Be to, ką nustatė ir nuosprendyje nurodė apylinkės teismas, iš bylos matyti, jog A. J. nusikaltimu padarė pakankamai didelę turtinę žalą ir jos jis nė kiek neatlygino ir nebandė to padaryti. Be to, apeliantas 2009 m. spalio 22 d. iš (duomenys neskelbtini) filialo paėmė kreditą, kurio negrąžino, todėl Panevėžio miesto apylinkės teismas 2011-01-18 įsakymu nutarė išieškoti iš jo skolą, kurios likutis 2012 m. sausio mėnesį buvo 26027,70 Lt ir 5% palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško atsiskaitymo (78 b.l.). Taigi, aptariamą nusikaltimą nuteistasis padarė jį suplanavęs iš anksto ir tam pasiruošęs, nes tuo metu nedirbo, turėjo įsiskolinimų ir puikiai suvokė, jog įsipareigojimų nukentėjusiai bendrovei dėl televizoriaus įvykdyti jis nepajėgs, tačiau televizorių, o kartu ir su juo susijusius įsipareigojimus, vis tiek priėmė. Paėmęs televizorių jis savo įsipareigojimų nevykdė, o nenorėdamas būti surastu vengė bendrauti su šia bendrove, pakeitė savo telefono numerį, o minėtą televizorių netrukus pardavė. Ikiteisminio tyrimo metu A. J. paaiškino, jog šį nusikaltimą padarė todėl, kad taip susiklostė gyvenimas (60 b.l). Pagaliau, A. J. butas, kuriame jis gyveno anksčiau, 2011 m. vasario 3 d. buvo parduotas iš varžytinių už skolas (60, 75 b.l.). Visos šios aplinkybės pagrįstai leidžia tvirtinti, kad kreditų ar prekių paėmimas vėliau vengiant vykdyti su tuo prisiimtus įsipareigojimus ir tokiu būdu naudos gavimas yra nuteistojo gyvenimo būdas.

Atsižvelgdama į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismo paskirta bausmė visiškai atitinka nuteistojo asmenybės, jo padaryto nusikaltimo pavojingumą visuomenei ir pasirinktą gyvenimo būdą, nes BK 182 str. 1 d. sankcijoje numatytomis švelnesnėmis bausmėmis (viešaisiais darbais, bauda arba laisvės apribojimu) nebus pasiekti bausmės tikslai ir įgyvendinta jos paskirtis, numatyta BK 41 str. Apylinkės teismas pagrįstai nubaudė A. J. arešto bausme, kuri savo trukme atitinka BK 49 str. 3 d. numatytą šios bausmės vidurkį. Taigi, šiuo atveju apylinkės teismas iš esmės atsižvelgė į visas nustatytas faktines bylos aplinkybės, tinkamai jas įvertino ir teisingai taikė bausmės paskyrimo pagrindus bei taisykles reglamentuojančias BK nuostatas, todėl pirmosios instancijos teismo A. J. paskirta bausmė, kolegijos manymu, nėra aiškiai per griežta ir dėl to neteisinga.

Pažymėtina, kad teismas gali vertinti tik objektyviai egzistuojančias aplinkybes, o procesinis sprendimas negali būti paremtas nesančiais, tačiau ateityje galbūt dar įvyksiančiais faktais, todėl šiuo metu atsižvelgti į A. J. pažadus ateityje nebenusikalsti, įsidarbinti ir atlyginti nusikaltimu padarytą žalą nėra jokio pagrindo. Kita vertus, nuteistasis jau turėjo pakankamai laiko susirasti darbą ir atlyginti bent dalį jo padarytos žalos, tačiau to nepadarė – tai rodo, kad jo siekis įsidarbinti tėra deklaratyvus, realaus pagrindo neturintis teiginys.

Atsižvelgdama į paminėtas aplinkybes teisėjų kolegija pripažįsta, kad skundžiamu nuosprendžiu apylinkės teismas tinkamai išsprendė bausmės individualizavimo klausimus, todėl keisti nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytomis aplinkybėmis pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teismas

NUTARĖ:

Nuteistojo A. J. apeliacinį skundą atmesti.