- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-02-10
- Bylos Nr.
- 1S-34/2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Linas Žukauskas
- Advokatai
- Aldevinas Švedas
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Žukauskas, sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei,
teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamojo T. M. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. sausio 18 d. nutarties, kuria įtariamajam T. M. buvo pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2011 m. sausio 22 d.
Teisėjas, susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir išnagrinėjęs įtariamojo T. M. skundą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. M. įtariamas tuo, kad veikdamas bendrininkų grupe kaip organizatorius, turėdamas tikslą savo ir R. M. bei O. Ž. naudai neteisėtai įgyti svetimą turtą, parengė nusikalstamos veikos padarymo planą ir vadovavo veikos padarymui: 2010-07-14 apie 22 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, nurodė nusikaltimo vykdytojams R. M. ir O. Ž. iš nukentėjusiojo V. Ž. buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, pagrobti piniginę su banko mokėjimo kortele, suteikė nusikaltimo padarymo priemones, nurodė V. Ž. gyvenamąją vietą, o 2010-07-15 apie 05 val. 30 min., R. M. ir O. Ž. įvykio vietoje panaudojus fizinį smurtą V. Ž. atžvilgiu, bendrais veiksmais su nusikaltimo vykdytojais užvaldė nukentėjusiajam priklausantį turtą ir dokumentus – piniginę, banko mokėjimo kortelę, darbo pažymėjimą, darbo leidimą. Be to, įtariama, kad T. M. 2010-07-15 06 val. 30 min. bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, panaudodamas plėšimo metu iš V. Ž. pagrobtą banko mokėjimo kortelę, apgaule neteisėtai inicijavo finansines operacijas, paimdamas iš V. Ž. banko sąskaitos 3000 litų grynųjų pinigų. T. M. įtariamas tokiu būdu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 24 str. 4 d., 180 str. 1 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 1 d.
2010 m. liepos 22 d. T. M. buvo sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 140 str. nustatyta tvarka. Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 22 d. nutartimi T. M. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Vėliau kardomosios priemonės – suėmimo terminas T. M. buvo tęsiamas. Skundžiama Kauno apygardos teismo 2011 m. sausio 18 d. nutartimi įtariamajam T. M. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2011 m. sausio 22 d.
Sprendimą pratęsti kardomosios priemonės – suėmimo – terminą teismas motyvavo tuo, kad įtariamasis T. M. būdamas laisvėje gali bėgti (slėptis) nuo teismo (LR BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas), be to, būdamas laisvėje gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus LR BPK 122 straipsnio 4 dalyje (LR BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Taip pat teismas konstatavo, kad byla yra didelės apimties ir sudėtinga. Ilgą ikiteisminio tyrimo trukmę sąlygojo užtrukę tyrimai teismo medicinos ir teismo kriminalistikos – trasologijos srityse. Teismas nenustatė ikiteisminio tyrimo vilkinimo faktų, todėl suėmimo terminas įtariamajam T. M. buvo pratęstas ilgesniam negu šešių mėnesių terminui, skaičiuojant nuo suėmimo pradžios.
Šalies argumentai
Įtariamasis T. M. skundu prašo panaikinti jam paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą ir leisti pradėti atlikti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę.
Įtariamasis nurodo, kad Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu jam paskirta devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose. Teigia, jog nėra pagrindo pratęsti kardomosios priemonės – suėmimo terminą, kadangi jam atliekant laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose nebūtų pagrindo manyti, jog jis bėgs (slėpsis) nuo teismo, trukdys procesui ar darys kitus nusikaltimus. Be to, teismo posėdžio metu prokuroras nurodė, jog dėl susidariusių eilių biologinis tyrimas bus atliktas tik gegužės 11 d. Apeliantas teigia, jog laikant jį suimtą ir neleidžiant jam pradėti atlikti ankščiau paskirtos laisvės atėmimo bausmės, pažeidžiamos jo kaip nuteistojo teisės, nes neleidžiama matytis su artimaisiais, draudžiami telefoniniai pokalbiai, daromas spaudimas.
Teismo posėdyje įtariamojo T. M. gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Įtariamojo T. M. skundas atmetamas.
Teismas, pratęsdamas kardomąją priemonę, nepažeidė LR BPK 119 straipsnio, 121 straipsnio, 122 straipsnio, 127 straipsnio reikalavimų.
Suėmimas, kaip ir kitos kardomosios priemonės, gali būti skiriamas (pratęsiamas) tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką (LR BPK 121 straipsnio 2 dalis). Patikrinęs pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr. 23-1-00542-10, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad byloje yra faktinių duomenų, leidžiančių manyti, kad T. M. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 24 str. 4 d., 180 str. 1 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 1 d. Duomenys, leidžiantys manyti, kad T. M. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, užfiksuoti liudytojų parodymuose, daiktų apžiūrų protokoluose, daiktų ir asmenų atpažinimo protokoluose, dokumentuose apie atliktas bankines operacijas ir kitoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje. Atkreipiamas dėmesys, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį.
Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti taikomas ir jo terminas pratęsiamas, kai yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos LR BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš LR BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų.
LR BPK numatyti suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindai yra alternatyvūs, todėl skiriant šią kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą pakanka bent vieno iš jų. Aukštesnysis teismas pritaria Kauno apygardos teismo išvadai, kad šioje byloje yra pagrindas įtariamajam T. M. pratęsti kardomosios priemonės – suėmimo terminą LR BPK 122 str. 1 d. 1 p. ir LR BPK 122 str. 1 d. 3 p. numatytais pagrindais.
Tais atvejais, kai suėmimas skiriamas (pratęsiamas) LR BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu – pagrįstai manant, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų prokuroro ar teismo, privalu atsižvelgti į visas BPK 122 str. 2 d. numatytas aplinkybes, t. y. įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Kauno apygardos teismas atsižvelgė į LR BPK 122 str. 2 d. numatytas aplinkybes ir pagrįstai konstatavo LR BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytą suėmimo skyrimo (pratęsimo) pagrindą. T. M. įtariamas padaręs tris apysunkius ir vieną nesunkų nusikaltimą, jų sankcijose numatyta laisvės atėmimo bausmė yra griežtesnė negu vieneri metai (LR BPK 122 str. 8 d.). Įtariamasis nevedęs, neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, nedirbantis, teistas 6 kartus, prokuroro pateiktais duomenimis turi ryšių užsienyje. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės, esant pakankamai silpniems socialiniams ryšiams Lietuvoje, įtariamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.
Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo įtariamas bent vieno iš Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 10 punktas išaiškina, jog pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys. T. M. įtariamas keturių tyčinių nusikaltimų padarymu, nusikaltimas, numatytas LR BK 180 str. 1 d. yra įtrauktas į LR BPK 122 str. 4 d. nurodytų nusikalstamų veikų sąrašą, įtariamasis ankščiau teistas 6 kartus, taip pat už nusikaltimų nuosavybei padarymą, jis niekur nedirba, t. y. neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, įtariamasis sistemingai daro nusikalstamas veikas, tokiu būdu gaunamos lėšos pragyvenimui. Nusikaltimų darymo sistemingumas, jų kartotinumas ir pobūdis leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad būdamas laisvėje įtariamasis T. M. gali daryti naujus LR BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus.
Kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo (pratęsimo) pagrindų nešalina įtariamojo skunde nurodyta aplinkybė, kad Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu jam paskirta devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, todėl laikant jį suimtą tardymo izoliatoriuje ir neleidžiant jam pradėti atlikti ankščiau paskirtos laisvės atėmimo bausmės, pažeidžiamos jo, kaip nuteistojo teisės, nes neleidžiama matytis su artimaisiais ir draudžiami telefoniniai pokalbiai. Vadovaujantis 2008 m. liepos 1 d. priimto LR Suėmimo vykdymo įstatymo 7 str. 1 d. 2 p., tardymo izoliatoriuje taip pat laikomi asmenys, nuteistieji terminuoto laisvės atėmimo bausme, kurių atžvilgiu įsiteisėjo teismo nuosprendis, todėl teismas turėjo teisę palikti galioti įtariamajam T. M. paskirtą suėmimą, pratęsiant jo terminą.
Pažymima, jog LR BPK 122 straipsnyje yra nurodyti tik bendrieji suėmimo skyrimo pagrindai ir sąlygos, taikomi tęsiant suėmimo terminą iki šešių mėnesių. Pratęsiant suėmimo terminą virš šešių mėnesių be bendrųjų yra būtini ir specialūs suėmimo skyrimo pagrindai – tai ypatingas bylos sudėtingumas ar didelė apimtis (LR BPK 127 straipsnio 2 dalis). Aukštesniojo teismo nuomone, Kauno apygardos teismas, pratęsdamas T. M. suėmimo terminą ilgiau kaip šešiems mėnesiams, skaičiuojant nuo suėmimo pradžios, LR BPK 127 str. 2 d. nuostatų nepažeidė.
Ypatingą bylos sudėtingumą arba didelę apimtį lemia padarytų nusikalstamų veikų, įtariamųjų ar nukentėjusiųjų bei liudytojų didelis skaičius, dalies proceso dalyvių gyvenimas užsienio valstybėse, reikalingų duomenų gavimas iš užsienio valstybių įstaigų ir gautų dokumentų vertimas iš užsienio kalbų, daug laiko reikalaujančių ekspertizių atlikimas ar jų sudėtingumas, proceso veiksmų arba kitų dokumentų gausumas ir panašiai.
Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo medžiagos, byloje buvo nustatyti keturi galimai nusikalstamų veikų padaryme dalyvavę asmenys, su jais atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmai, tyrimui reikšmingų daiktų ir objektų suradimui ir paėmimui, duomenų gavimui atlikta daug ikiteisminio tyrimo veiksmų, apklausta daug liudytojų. Ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos užduotys atlikti objektų teismo medicinos, teismo biologijos, teismo kriminalistikos-trasologijos tyrimus. Nustatęs šias aplinkybes, teismas pagrįstai pratęsė T. M. suėmimo terminą ilgiau kaip šešiems mėnesiams. Atkreipiamas dėmesys, kad aptariamas LR BPK 127 str. 2 d. numatyta galimybė, esant sudėtingai ir didelės apimties bylai, suėmimo terminą pratęsti iki aštuoniolikos mėnesių. Įtariamojo T. M. suėmimo terminas tęsiasi žymiai trumpiau ir maksimalios trukmės nesiekia.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, Kauno apygardos teismo 2011 m. sausio 18 d. nutartis yra iš esmės teisėta bei pagrįsta, todėl paliekama galioti
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Įtariamojo T. M. skundą atmesti.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.