Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, atsakovei A. A. už akių, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ ieškinį atsakovei A. A. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

teisme 2020 m. gegužės 4 d. priimtas ieškovės ieškinys, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės 567,58 Eur skolą, 812,70 Eur palūkanas, 109,82 Eur delspinigius, 150,75 Eur palūkanų delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 21 procento sutartines palūkanas nuo pagrindinės skolos sumos (567,58 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 37 Eur žyminį mokestį. Ieškovė teismui paduotame ieškinyje prašo priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovė nepateiks atsiliepimo į pareikštą ieškinį.

2012 m. gruodžio 6 d. Pradinis kreditorius ir ieškovė sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią Pradinis kreditorius perleido ieškovei visus reikalavimus atsakovės atžvilgiu pagal minėtą sutartį. Ieškovė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.109 straipsnio nustatyta tvarka pranešė atsakovei apie reikalavimo perleidimą ir tuo pačiu pareikalavo įvykdyti įsipareigojimus pagal minėtą sutartį, tačiau atsakovė įsipareigojimų nėra įvykdęs ir ieškinio parengimo dienai. Ieškovė nurodė, kad atsakovė buvo raginama atsiskaityti, tačiau visi ieškovės bandymai susigrąžinti skolą ikiteismine tvarka buvo nesėkmingi.

Atsakovei adresuotas ieškinys su priedais ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, įteikti 2020 m. birželio 8 d. asmeniškai (e. b. 1 t., b. l. 20, 25), todėl laikytina, kad nuo nurodyto laiko atsakovė buvo tinkamai informuotas apie jai inicijuotą civilinę bylą, procesines teises ir pareigas bei jų neįvykdymo pasekmes, tai yra galimybę priimti sprendimą už akių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 1 dalis). Per nustatytą 14 dienų atsiliepimų pateikimo terminą, teismo nuomone, atsakovė turėjo pakankamai laiko jiems pareikšti, taip pat pasinaudoti procesine teise prašyti pratęsti nepasibaigusį procesinį terminą (CPK 77 straipsnio 1 dalis). Pasibaigus atsiliepimo į ieškinį pateikimo terminui, atsakovės atsiliepimo į ieškinį teismas negavo, todėl esant ieškovės prašymui priimtinas sprendimas už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Teismas, atlikęs formalų įrodymų vertinimą pagal pateiktą ieškinį ir prie ieškinio pridėtus dokumentus – leistinus rašytinius įrodymus, ir įsitikinęs, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas ieškinį tenkinti, nustato: 2010 m. lapkričio 24 d. Pradinis kreditorius ir atsakovė sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal sutartį Pradinis kreditorius atsakovei suteikė kreditą, atsakovė įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka kreditą grąžinti bei mokėti palūkanas, delspinigius ir kitas sutartyje numatytas sumas Pradinio kreditoriaus naudai (e. b. 1 t., b. l. 8–11). Bylos duomenimis atsakovė tinkamai sutarties sąlygų nesilaikė, tai yra nevykdė savo įsipareigojimo grąžinti kreditą, mokėti palūkanas ir kitus mokėjimus, todėl Pradinis kreditorius siuntė atsakovei raginimus padengti įsiskolinimą (e. b. 1 t., b. l. 13).

2012 m. gruodžio 6 d. Pradinis kreditorius ir ieškovė sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią Pradinis kreditorius perleido ieškovei visus reikalavimus atsakovės atžvilgiu pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. į 1959,75 Lt (atitikmuo eurais – 567,58 Eur) skolą (e. b. 1 t., b. l. 5). Ieškovė CK 6.109 straipsnyje nustatyta tvarka pranešė atsakovei apie reikalavimo perleidimą ir tuo pačiu pareikalavo įvykdyti įsipareigojimus pagal minėtą sutartį, tačiau atsakovė pastarųjų nėra įvykdęs ir ieškinio parengimo dienai.

Pagal CK 6.63 straipsnį atsakovė pažeidusiu prievolę laikomas tuomet, kai nevykdo sutartyje numatytų sąlygų. Šiuo atveju atsakovė nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų, tai yra grąžinti gautą kreditą. Skolininko kaltė preziumuojama, todėl atsakovės pareiga įrodinėti, kad prievolė nebuvo vykdoma ne dėl jos kaltės (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Tokių įrodymų byloje nėra. Kadangi atsakovė numatytų įsipareigojimų neįvykdė, todėl turi būti laikoma savo prievolę pažeidusia sutarties šalimi. Dėl šių faktinių aplinkybių ji privalo ne tik natūra įvykdyti sutartinę prievolę, bet ir atlyginti ieškovei visus jos patirtus nuostolius (tiek tiesioginius, tiek ir netiesioginius) dėl prievolės neįvykdymo (CK 6.1-6.4, 6.38 straipsniai, 6.63 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 6.71 straipsnis), todėl ieškovės reikalavimas dalyje dėl 567,58 Eur skolos tenkintinas visiškai.

CK 6.872 straipsnio 1 dalis nustato, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Pagal atsakovės su banku sudarytą sutartį atsakovė įsipareigojo mokėti 21 procento dydžio metines palūkanas. Iš teismui pateikto Palūkanų paskaičiavimo akto nustatyta, kad ieškovas už laikotarpį nuo 2014 m. vasario 26 d. iki 2020 m. balandžio 15 d. atsakovei paskaičiavo 731,48 Eur palūkanas, dar 81,22 Eur palūkanų suma buvo nurodyta reikalavimo perleidimo sutartyje (e. b. 1 t., b. l. 7). Kaip minėta, ieškovė iš Pradinio kreditoriaus įgijo reikalavimo teisę į atsakovą, todėl ieškovės reikalavimas dalyje dėl 812,70 Eur palūkanų priteisimo tenkintinas.

Pagal sutartį atsakovė įsipareigojo mokėti 21 procento dydžio metines palūkanas iki kredito grąžinimo. Minėtoje sutartyje nurodytos palūkanos atlieka mokėjimo (atlyginimo už naudojimąsi suteiktu kreditu) funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-09-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-751/2003). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovės prašymas priteisti iš atsakovės 21 procento dydžio sutartines palūkanas nuo pagrindinės skolos sumos – 567,58 Eur, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2020 m. gegužės 4 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, yra tenkintinas.

CK 6.101 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad reikalavimo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės. Vartojimo kredito sutartimi atsakovė įsipareigojo mokėti 0,1 procento dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną. Iš teismui pateikto delspinigių paskaičiavimo akto nustatyta, kad ieškovė už laikotarpį nuo 2019 m. spalio 18 d. iki 2020 m. balandžio 15 d. (180 kalendorinių dienų) atsakovei paskaičiavo 102,16 Eur delspinigius, dar 7,76 Eur delspinigių suma buvo nurodyta Reikalavimo perleidimo sutartyje (e. b. 1 t., b. l. 6). Taigi, ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 109,82 Eur delspinigius. Be to, iš byloje esančio palūkanų delspinigių paskaičiavimo akto matyti, kad ieškovė už laikotarpį 2019 m. spalio 18 d. iki 2020 m. balandžio 15 d. atsakovei paskaičiavo 146,29 Eur palūkanų delspinigius, o iš atsakovės prašo priteisti 150,75 Eur palūkanų delspinigius (e. b. 1 t., b. l. 6).

Teismas pažymi, kad netesybos atlieka tik kompensuojamąją funkciją, siekiant atlyginti šaliai nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2006; 2005 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2005 ir kt.). Bendroji taisyklė dėl netesybų mažinimo yra ta, kad šalių susitarimas dėl netesybų yra galiojantis ir vykdytinas, tačiau jeigu netesybos yra akivaizdžiai per didelės, neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus, jos gali būti sumažintos iki protingos sumos. Taigi netesybos negali leisti nukentėjusiajai šaliai (ieškovei) piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies (atsakovės) sąskaita. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformavo praktiką, kad įstatyme sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“ (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) arba „neprotingai didelės netesybos“ nėra sukonkretintos (CK 6.258 straipsnio 3 dalis), todėl kriterijus, kuriuos taikant sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, nustato ir pagal juos vertina netesybas teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386/2010). Nagrinėjamu atveju tiek iš atsakovės sutarties su Pradiniu kreditoriumi, tiek delspinigių paskaičiavimo akto yra matyti, kad atsakovei paskaičiuoti 0,1 procento dydžio delspinigiai nuo laiku nesumokėtos sumos. Byloje nustatyta, kad tarp atsakovės ir Pradinio kreditoriaus buvo sudaryta vartojimo sutartis. Kadangi reikalavimas kildinamas iš vartojimo sutarties, teismas savo iniciatryva (lot. ex officio) imasi vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio šalies, interesų pažeidimo apsaugos. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, jog pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Pažymėtina, jog, nors Pradinis kreditorius su atsakovu vartojimo kredito sutartį sudarė dar prieš minėto įstatymo įsigaliojimą, tačiau Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje numatytas maksimalus delspinigių už pradelstus mokėjimus dydis – 0,05 procento už kiekvieną pradelstą dieną, vertintinas kaip orientacinis, bylojantis apie įstatymų leidėjo valią riboti kompensuojamųjų palūkanų ir delspinigių dydį sandorių sudarytų su vartotojais atvejais (Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-351-302/2014). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės ieškinyje nurodytus 109,82 Eur delspinigius ir 150,75 Eur palūkanų delspinigius yra pažeidžiantis atsakovės kaip vartotojo teises, todėl delspinigiai mažintini iki 51,03 Eur (paskaičiuota taikant proporcijų formulę 567,58 Eur x 0,05 proc. x 180), o palūkanų delspinigiai mažinami iki 73,14 Eur (paskaičiuota taikant proporcijų formulę 812,70 Eur x 0,05 proc. x 180).

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2020 m. gegužės 4 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Ieškinį patenkinus iš dalies, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai ieškovei iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos. Ieškinys pareikštas 1 640,85 Eur sumai, tačiau teismas ieškovės reikalavimus patenkino iš dalies ir priteisė ieškovei iš atsakovės 48,71 Eur, t. y. patenkino 92 procentus pareikštų reikalavimų. Taigi ieškovei iš atsakovės proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistina 34,04 Eur žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnis).

Kadangi teismo patirtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, suma nesiekianti Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatyto dydži (nauja redakcija nuo 2020 m. sausio 23 d.), teismas sprendžia, jog šios išlaidos tarp dalyvių neskirstytinos (CPK 92–93 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285–286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), penkių šimtų šešiasdešimt septynių eurų penkiasdešimt aštuonių centų (567,58 Eur) skolą, aštuonių šimtų dvylikos eurų septyniasdešimt centų (812,70 Eur ) palūkanas, dvidešimt vieno procento (21 proc.) palūkanas nuo pagrindinės skolos sumos (567,58 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. gegužės 4 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, penkiasdešimt vieną eurą tris centus (51,03 Eur) delspinigių, septyniasdešimt trijų eurų keturiolikos centų (73,14 Eur) palūkanų delspinigius, penkių procentų (5 proc.) metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2020 m. gegužės 4 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir trisdešimt keturių eurų keturių centų (34,04 Eur) bylinėjimosi išlaidas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“, juridinio asmens kodas 125164834, buveinės adresas: Vilnius, Juozapavičiaus g. 7, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini), naudai.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Nurodyti atsakovei, kad per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos jis turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo sprendimą priėmusiam teismui.

Sprendimas už akių įsiteisėja po 20 dienų nuo jo priėmimo dienos, jeigu atsakovė nepateiks pareiškimo dėl sprendimo peržiūrėjimo.

Sprendimas už akių atsakovės atžvilgiu neskundžiamas nei apeliaciniu, nei kasaciniu skundais.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per sprendimą priėmusius Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.