- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-01-11
- Bylos Nr.
- e2S-124-560/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-17416-2023-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dainius Rinkevičius
- Pareiškėjas
- G. J., I. S.-J.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų G. J. ir I. S.-J. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai G. J. ir I. S.-J. kreipėsi į teismą su prašymu dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, kuriuo prašė: 1) santuoką tarp I. S. – J. ir G. J., sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 256), nutraukti abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Po santuokos nutraukimo I. S. – J. palikti pavardę „S. – J.“ ir G. J. palikti pavardę „J.“; 2) patvirtinti sutartį tarp sutuoktinių dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 28 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu kaip nenagrinėtiną teisme ypatingos teisenos tvarka ir grąžino jį padavusiems asmenims bei išaiškino, kad dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu pareiškėjai turėtų kreiptis į pasirinktą notarą.
3. Teismas atkreipė dėmesį į pareiškėjų nurodomas aplinkybes, kad pastarieji yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau nei vieneri metai, taip pat abu sutuoktiniai yra veiksnūs. Pareiškėjai taip pat pažymėjo, jog neturi bendrų nepilnamečių vaikų, negyvena santuokinio gyvenimo ir neveda bendro ūkio. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjų nurodomos aplinkybės atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.51 straipsnio 3 dalyje nurodytas santuokos nutraukimo sąlygas, t. y. sąlygas kuomet pareiškėjų santuoka sutuoktinių bendru sutikimu yra nutraukiama notarine tvarka.
4. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į aplinkybę, jog pareiškėjai netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo, neturi bendrų nepilnamečių vaikų ir nenurodo jokių aplinkybių dėl kurių jų santuoka sutuoktinių bendru sutikimu negali būti nutraukiama notarine tvarka, pareiškėjų prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu atsisakytina priimti kaip nenagrinėtiną teisme, kartu pareiškėjams išaiškinant, jog dėl santuokos nutraukimo jie turėtų kreiptis į pasirinktą notarą.
III. Atskirojo skundo argumentai
5. Pareiškėjas G. J. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 28 d. nutartį bei perduoti prašymo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu priėmimo klausimą spręsti pirmosios instancijos teismui.
6. Nurodo, kad nebuvo pagrindo atsisakyti priimti jų prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Pažymėjo, kad į teismą pareiškėjai kreipėsi dėl to, jog nors ir abu sutinka dėl santuokos nutraukimo, tačiau skyrium gyvena tik keletą mėnesių (teismui pareiškėjai nenurodė, kiek laiko gyvena skyrium), be to, (duomenys neskelbtini), G. J. įsigyjant turtą, įgijėjais buvo nurodyti abu sutuoktiniai, nors faktiškai turtas įgytas iš asmeninių pareiškėjo G. J. lėšų. Apelianto nuomone, CK 3.51 straipsnio 3 dalis, nustatanti atvejus, kuomet santuoka nutraukiama notarine tvarka, nėra laikoma imperatyvia norma, draudžiančia santuoką nutraukti, kreipiantis į teismą. Dėl nurodyto pareiškėjai, būdami visiškai veiksnūs, (duomenys neskelbtini) sudarę santuoką (nuo sudarymo yra praėję dveji metai), sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, taip pat kartu negyvendami ir nevesdami bendro ūkio nuo 2023 m. spalio mėn., nepageidauja, kad jų santuoka būtų nutraukta notarine tvarka, o siekia, kad santuoka būtų nutraukta būtent teismo, t. y. šalys siekia, kad būtent teismas patvirtintų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, atitinkamai teismo sprendimo pagrindu, esant poreikiui, pareiškėjams būtų išduodamas vykdomasis raštas ir kita.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkinamas.
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
8. Apeliantas G. J. atskiruoju skundu skundžia pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjų G. J. ir I. S.-J. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, konstatavęs, kad pareiškėjų išdėstytos aplinkybės atitinka CK 3.51 straipsnio 3 dalyje nurodytas santuokos nutraukimo sąlygas, kuomet santuoka nutrauktina notarine tvarka. Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad CK 3.51 straipsnio 3 dalis nėra laikoma imperatyvia norma, draudžiančia santuoką nutraukti kreipiantis į teismą, tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokia apelianto pozicija nesutinka.
9. CK IV skyriaus nuostatos reglamentuoja santuokos nutraukimo pagrindus. Vienas iš jų yra santuokos nutraukimas abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. CK 3.51 straipsnis numato, kad santuoka sutuoktinių bendru sutikimu supaprastinto proceso tvarka, vadovaujantis CPK XXXV skyriuje įtvirtintais bylų nagrinėjimo ypatumais, gali būti nutraukiama tik esant numatytų sąlygų visumai, tai yra, nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau nei vieneri metai; abu sutuoktiniai yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių; abu sutuoktiniai yra visiškai veiksnūs šioje srityje. Vadovaujantis CK 3.51 straipsnio 3 dalies redakcija, įsigaliojusia nuo 2023 m. sausio 1 d. (2022 m. birželio 30 d. įstatymu Nr. XIV-1346, TAR, 2022, Nr. 2022-15441), kai yra CK 3.51 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos, taip pat kai sutuoktiniai daugiau negu metus netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo ir neturi bendrų nepilnamečių vaikų, santuoka sutuoktinių bendru sutikimu nutraukiama notarine tvarka. CPK 539 straipsnyje įtvirtinti reikalavimai, kuriuos turi atitikti teismui teikiamas prašymas dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu, tarp kurių, be kitų duomenų, turi egzistuoti visos CK 3.51 straipsnyje nustatytos sąlygos.
10. Šiuo metu galiojančioje CK 3.51 straipsnio redakcijoje nustatytas teisinis reglamentavimas, kai esant sąlygų šių visumai: 1) nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau negu vieneri metai; 2) abu sutuoktiniai yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (turto padalijimo, vaikų išlaikymo ir pan.); 3) abu sutuoktiniai yra visiškai veiksnūs šioje srityje; 4) kai sutuoktiniai daugiau negu metus netvarko bendro ūkio; 5) negyvena santuokinio gyvenimo ir 6) neturi bendrų nepilnamečių vaikų, santuoka nutraukiama notarine tvarka.
11. Pažymėtina, kad priešingai nei teigia apeliantas, įstatyme nėra suteikta teisė pareiškėjams, siekiant nutraukti santuoką bendru sutarimu pasirinkti, kokiu būdu pageidauja nutraukti santuoką, esant išvardint sąlygų visumai – notarine ar teismine. Nesant įstatyme įtvertinų išimčių pareiškėjai, esant įvardintai sąlygų visumai, santuoką turi teisę nutraukti notarine tvarka. Akcentuotina, kad CK 3.51 straipsnio 3 dalis savo esme yra imperatyvi įstatymo nuostata. Tokio galiojančio normatyvinio reglamentavimo aiškinimo laikomasi ir teismų praktikoje (žr. pvz. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-668-430/2023, 22 punktas).
12. Kita vertus, pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad sutuoktiniai skyrium gyvena tik keletą mėnesių (nuo 2023 m. spalio mėn.). Tuo tarpu pirmosios instancijos teismui pateiktame pareiškime dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu pareiškėjai nedetalizavo tos faktinės aplinkybės, kiek laiko (ne)gyvena skyrium. Kaip jau minėta, viena iš santuokos nutraukimo notarine tvarka sąlygų yra, jog sutuoktiniai daugiau negu metus netvarko bendro ūkio. Sutuoktiniai, kreipdamiesi į notarą dėl santuokos nutraukimo bendru jų sutikimu, turi pateikti notarui rašytinį patvirtinimą, kad daugiau negu metus netvarko bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo (CK 3.54¹ straipsnio 1 dalis).
13. Pažymėtina, kad ieškinio (pareiškimo, prašymo) priėmimo stadijoje teismas turi nustatyti tik procesinio teisinio pobūdžio faktus, t. y. patikrinti, ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismą (gali būti dalyvaujančiu byloje asmeniu, turi atitinkamus įgalinimus, jeigu kreipiasi į teismą kito asmens vardu) ir ar šią teisę įgyvendina tinkamai (CPK 137 straipsnis), kad perspektyvoje vienas iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis), būtų įgyvendintas nepaneigiant asmens pažeistų teisių gynybos, teisingumo, koncentracijos ir ekonomiškumo bei kitų civilinio proceso principų. Kai asmuo, pateikdamas teismui ieškinį, netinkamai įgyvendina savo procesines teises, teismas atsisako priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalyje nurodytais pagrindais.
14. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai pateikė prašymą, aiškiai suformulavo prašymo dalyką bei jo pagrindą, išreiškė suinteresuotumą pareikštais prašymo reikalavimais, kurie nėra abstraktūs ar nekonkretūs ir yra pagrįsti konkrečių materialių teisinių padarinių atsiradimu pareiškėjų ginamoms teisėms ir teisėtiems interesams, t. y. nagrinėjamu atveju galima aiškiai identifikuoti pareiškėjų suinteresuotumą ir siekiamą materialinį teisinį rezultatą.
15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju iš pateikto pareiškėjų prašymo turinio nėra pagrindo spręsti, kad pareiškėjai daugiau negu metus netvarko bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo, todėl neaišku, kodėl pirmosios instancijos teismas padarė tokią išvadą ir konstatavo, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos CK 3.51 straipsnyje numatytos sąlygos. Minėta, kad apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad pareiškėjai šeimyninius santykius nutraukė ir bendro ūkio nebeveda nuo 2023 m. spalio mėn., todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad yra tenkinamos visos CK 3.51 straipsnio 3 dalyje numatytos sąlygos bei atsisakyti priimti prašymą kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka. Pažymėtina, kad teismui sprendžiant prašymo dėl santuokos nutraukimo sutuoktinių bendru sutikimu priėmimo klausimą, kilus abejonėms dėl jo priskirtinumo nagrinėti teismo kompetencijai, iš prašymo turinio ir kartu su juo pateiktų įrodymų negalint nustatyti, ar sutuoktiniai netvarko bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo ilgiau nei metus laiko, teismas turėtų ne atsisakyti priimti prašymą kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, bet nustatyti terminą prašymo trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis).
16. Vadovaudamasis išdėstytomis aplinkybėmis apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias prašymo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu priėmimo klausimą, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, kuri naikintina, bei prašymo priėmimo klausimas grąžintinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Pareiškėjo G. J. atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 28 d. nutartį panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui pareiškėjų G. J. ir I. S.-J. prašymo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.