Telšių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. A, asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), administracine tvarka nebaustas, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. A. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui, o būtent: laikotarpyje nuo 2023 m. vasario 15 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko, iki 2023 m. vasario 16 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko, (duomenys neskelbtini), esančio buto kambaryje, kilus žodiniam konfliktui su sugyventine G. K., tyčia delnu sudavė G. K. ne mažiau kaip keturis smūgius į veidą, sugriebęs už jos kaklo jį spaudė ir stumdamas G. K. į sieną sutrenkė jos galvą, taip padarydamas nukentėjusiajai G. K. kairiojo nosikaulio lūžį, kas jai sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. A. pateikus kaltinimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte padarymo, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad tą dieną, kaip nurodyta kaltinime, šiais metais iš vasario 15 d. į vasario 16 d., (duomenys neskelbtini), kilusio žodinio konflikto metu smurtavo prieš savo sugyventinę G. K., su kuria kartu gyveno jo nuomojamame bute apie 1 metus ir 8-9 mėnesius. Sudavė savo sugyventinei G. K. iš delno į veidą ne mažiau kaip keturis kartus, taip pat suėmęs ją stūmė ir ji galėjo susitrenkti galvą į sieną. Nuo suduotų smūgių G. K. ant nosies matė paraudimą. Pripažįsta, jog galėjo sugyventinei būti nuo jo veiksmų ir lūžis. Tuo metu sugyventinė buvo išgėrusi. Jis tik iš vakaro buvo išgėręs alaus. Nuoširdžiai gailisi bei pripažįsta civilinį ieškinį ir įsipareigoja jį atlyginti.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis bei prokurorė. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, todėl, vadovaujantis (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalimi, teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo R. A. visiško prisipažinimo jo kaltė yra įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais, o būtent:

- 2023 m. vasario 16 d. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame užfiksuota, kad G. K. paaiškino, kad 2023 m. vasario 15 d. apie 20 val., vartojo alkoholinius gėrimus su sugyventiniu R. A. adresu (duomenys neskelbtini). Tada kilo žodinis konfliktas, nes R. A. vartojo necenzūrinius žodžius jos atžvilgiu ir ranka trenkė apie 15-16 kartų jai į galvos sritį, kitas kūno vietas ir taip sukėlė fizinį skausmą. R. A. neišleido jos iš buto, įvairiais būdais trukdė ir neleido kreiptis į policiją. Kai G. K. grįžo į namus (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholinius gėrimus, nustatytas 2,19 promilių neblaivumas, kai apie 18.15 val., atėjo R. A. ir pradėjo daužyti buto duris, ji paskambino bendruoju pagalbos numeriu, jos veide matėsi sumušimai-mėlynės, moteris teigė patyrusi fizinį skausmą, balų nurodyti negalėjo dėl girtumo (b. l. 23-25);

- 2023 m. vasario 16 d. asmens apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad G. K. asmens apžiūra vykdoma adresu (duomenys neskelbtini) bute. Apžiūrint G. K., ant jos veido, dešinėje pusėje po akimi, pastebima kraujosruva - patinimas. Taip pat ant G. K. smakro pastebima kraujosruva - patinimas. Daugiau asmens apžiūros metu tyrimui reikšmingų ar nusikalstamos veikos pėdsakų neaptikta. Pridėtos foto lentelės (b. l. 43-44, 45-47);

- Prietaiso „Drager“ patikrinimo Nr. 17194 rezultatu, kuriame užfiksuota, kad 2023 m. vasario 16 d. 18.30 val., nukentėjusiajai G. K. nustatytas 2.19 promilių neblaivumas (b. l. 26);

- 2023 m. vasario 16 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), patekti į butą nėra galimybės. Pridėtos foto lentelės (b. l. 15-16, 18-21);

- specialisto išvada Nr. G 306/2023(04), kurioje nurodyta, kad G. K. nustatytas kairiojo nosikaulio lūžis padarytas kontaktuojant su kietu buku daiktu. G. K. nustatytas kūno sužalojimas padarytas 1 trauminio poveikio metu, remiantis turimų medicininių dokumentų duomenimis, pasisakyti kokiu konkrečiai kietu buku daiktu kontaktuojant padarytas G. K. nustatytas kūno sužalojimas, nėra galimybės. G. K. nustatytas kūno sužalojimas padarytas prieš kreipiantis medicinos pagalbos į VšĮ Regioninę Mažeikių ligoninę 2023 m. vasario 16 d., galimai užduotyje nurodytu laiku. Sužalojimo, nustatymo G. K., padarymas gali būti paaiškintas ir užduotyje nurodytomis įvykio aplinkybėmis. G. K. nustatytas kūno sužalojimas kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi dėl pastarojo sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (b. l. 54-55);

- 2023 m. vasario 23 d. apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad atidarius pirmą garso įrašą iš BPC 2023 m. vasario 16 d. 18:15:12, kol girdisi skambinimo signalas, kalba moteris ir sako: „ką man daryt, aš ir pasakysiu“. Operatorei paklausus, kas atsitiko, moteris nurodo, kad turi problemą (duomenys neskelbtini), sako: „nu tai yra buvo, buvęs sugyventinis, va, stovi prie durų ir sumušęs mane subuvęs, bet aš dėl to nesikreipiu, bet jis atėjo prie durų, aš durų negaliu uždaryti, jis stovi pas mane prie durų, ką man daryt su tokiu žmogum“, nurodo, kad negali uždaryti buto, yra visa sumušta, norėtų kreiptis dar ir dėl sumušimo. Operatorės paklausta, kada sumušė, atsako: „vakar vakare, šiąnakt sumušė“, „viskas šviežia, viskas yra šviežiai“. Paklausus kelintą valandą, atsako, kad apie dvyliktą, į klausimą, ar mušė rankom, ar kojom, atsako, kad „rankom ir kojom, va ir dabar nori mušt mane, įsiverš pas mane į butą....įsiveržė pas mane į butą net, ką jis daro...., atvažiuokit greičiau“. Paklausus apie durų kodą, jį nurodo, ir pokalbis nutrūksta (b. l. 59-60);

- ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiosios G. K. parodymais, kur ji apklausta liudytoja parodė, kad ji gyvena trijų kambarių bute (duomenys neskelbtini), kartu su dviem pilnametėmis dukromis, kartais ateina gyventi į savo kambarį buvęs vyras. Prieš tris metus, nors tiksliai negali pasakyti, ji internetu susipažino su R. A., kuris gyveno (duomenys neskelbtini) mieste. Pradėjo rašinėtis, kalbėti, draugauti, yra buvusi pas jį svečiuose, adreso tikslaus nežino. 2021 m. gegužės mėnesį R. A. atsikraustė į Mažeikių miestą, išsinuomojo vieno kambario butą (duomenys neskelbtini). Ji pas jį nueidavo, gamindavo maistą, pasilikdavo po kelias dienas, turi ten pasilikusi savo daiktų, gyveno bendrai, vedė bendrą ūkį, kartu pirkosi maisto produktus, gamindavo. Kartais ji grįždavo į savo namus, pabūdavo kelias dienas ir vėl ateidavo bei gyvendavo pas jį. Su R. A. sutarė gerai, kartais žodžiu sukonfliktuodavo, nekalbėdavo, vėl susitaikydavo ir toliau buvo kartu. Yra anksčiau prieš ją smurtavęs, bet nežymiai, todėl į policiją nesikreipdavo. R. A. tai dirbdavo, tai nedirbdavo, kai nedirbdavo, ji jį išlaikydavo, padėdavo jam. R. A. nuolat gėrė alų, ji tik retsykiais. 2023 m. vasario 15 d. dienos metu jis gėrė alų, ji alkoholio negėrė, bendravo, nesipyko. Jau vakare, buvo sutemę, tikslaus laiko nurodyti negali, nes nežiūrėjo į laikrodį, jiems bendraujant R. A. pradėjo jai priekaištauti, kad ji bendrauja su kitais vyrais internetu, juokiasi. Ji jam pradėjo priekaištauti dėl jo ankstesnių santykių. Žodis po žodžio jiems bendraujant ir pykstantis, būnant kambaryje R. delnu jai sudavė į veidą ne mažiau keturis smūgius, tada abiem rankomis sugriebė už kaklo, jį spaudė ir stūmė ją į sieną, ji galva atsitrenkė į sieną, liko gumbas galvoje. Ji ėjo į virtuvę, jie toliau pykosi, ji norėjo išbėgti iš buto, tačiau jis užrakino buto duris, paslėpė raktą, paėmė jos mobilaus ryšio telefoną, kuris buvo padėtas virtuvėje krauti. Paėmė, kad negalėtų kam nors paskambinti. Tada ji pastebėjo veidrodyje, kad yra veide po akimis kraujosruvos, kurios vis ryškėjo, mano, kad jis pataikė delnu jai į veidą, kliuvo į nosį, todėl liko kraujosruvos. Kadangi viskas vyko staiga, ji buvo išsigandusi, pasimetusi, todėl tiksliau įvykio aplinkybių nupasakoti negali, nes tikrai buvo labai išsigandusi. Ji jo prašė, kad jis grąžintų jai telefoną ir išleistų iš buto eiti namo, tačiau jis liepė jai eiti gulti. Ji jau buvo susirinkusi konflikto metu savo daiktus ir juos pasidėjusi prieškambaryje. Kai jos neišleido, ji nuėjo ir atsigulė į lovą, R. atsigulė į kitą lovos galą. Abu užmigo. 2023 m. vasario 16 d. ryte, apie 5 val., atsikėlė, nuėjo pasidaryti kavos, atsikėlė ir jis, atėjo į virtuvę, ji prašė grąžinti telefoną ir kad atrakintų buto duris, nes nori eiti namo. Jis pasakė, kad ji pažadėtų, jog nesikreips į policiją, tada grąžins telefoną ir atrakins duris bei galės eiti namo. Ji pažadėjo, kad nesikreips, jis prašė, kad ji dar pabūtų pakalbėtų, tačiau ji nesutiko, sakė, kad nebeturi apie ką kalbėti, nes prieš ją smurtavo, ir apie 9 val. pasiėmusi savo daiktus, telefoną, atrakino duris ir išėjo į savo namus (duomenys neskelbtini). R. pasiliko savo bute. Ji grįžo namo, susidėjo parsineštus daiktus, iš nevilties ir streso pradėjo verkti, atsidarė šampano, pasileido muzikos ir bandė nusiraminti, nes pamatė, jog veide yra likusios kraujosruvos, buvo įsižeidusi, kad jis taip su ja pasielgė. Tuo momentu, kai jai smūgiavo R. į įvairias kūno vietas, jai kaip ir neskaudėjo, nes buvo šoko būsenoje, o po kelių minučių pradėjo skaudėti visas tas vietas, kur smūgiavo, ir dabar dar skauda, 10 balų skalėje vertina mažiausiai 6 balais. Vakare, apie 18 val., išgirdo skambutį į savo buto duris, priėjo ir pamatė, kad atėjo R. A. Ji duris atidarė, nes jis nenuėjo nuo durų, triukšmavo. Tada į buto vidų įėjo R. A. Ji pasakė, kad tuoj iškvies policiją, jis prašė pinigų, sakė: „kviesk“. R. buvo suėmęs ją už rūbų ties pečiais ir purtydamas prašė pinigų, matėsi, kad jis girtas. Smūgių jai tada nesudavė, nes iš kambario išėjo jos buvęs vyras A. K., kuris priėjo prie R. ir išstūmė per duris lauk bei uždarė buto duris. Tada ji iškart iškvietė policijos pareigūnus. Atvykus pareigūnams ji pasakė, kur gyvena R., pasakė, jog, jei nebūtų atėjęs į jos namus, nebūtų net kvietusi policijos. Pareigūnai pamatė, kad ji sumušta, iškvietė medikus, kurie ją greitosios medicinos pagalbos automobiliu išvežė į ligoninę ir paguldė stebėjimui iki šiandien ryto 2023 m. vasario 17 d. Apžiūrėjęs gydytojas nustatė, kad yra lūžusi nosis. Ji civilinio ieškinio byloje nereikš. Į medikus daugiau nesikreipė ir nesikreips, pas med. ekspertus nesikreips, nes jau buvo apžiūrėta medikų. Jai R. A. skambino ir sakė, kad planuoja išvykti gyventi pas savo motiną į (duomenys neskelbtini) artimiausiu metu. Ji dabar gyvens savo bute, daugiau pas R. nesilankys (b. l. 29-31).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį. Sveikatos sutrikdymo objektas yra kito žmogaus somatinė ar psichinė sveikata nuo jo gyvybės pradžios iki mirties momento. Objektyviai sveikatos sutrikdymą sudaro tik neteisėtas kito žmogaus sveikatos sutrikdymas. Būtini objektyvieji šio nusikaltimo požymiai yra: 1) pavojinga kito žmogaus sveikatai veika (veikimas arba neveikimas); 2) žalingi padariniai – nesunkus žmogaus sveikatos sutrikdymas; 3) priežastinis ryšys tarp pavojingos veikos ir kilusių žalingų padarinių. Kaltininko veikimas gali būti mechaninis, fizinis, cheminis, biologinis, taip pat psichinis poveikis nukentėjusiajam. Nesunkus sveikatos sutrikdymas gali būti padaromas ir neveikimu, jeigu kaltininkas, turėdamas pareigą ir galimybę atitinkamai veikti, to nepadaro ir dėl to buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Šis nusikaltimas gali būti padaromas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia. Baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį kyla, jeigu nustatoma, kad dėl neteisėtų kaltininko veiksmų (sužalojimo ar susargdinimo) nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo (ilgesnį nei dešimties dienų laikotarpį), bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2022 m. lapkričio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-196-303/2022).

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintose Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėse (toliau – ir Taisyklės) 7 punkte nurodyta, kad nesunkus sveikatos sutrikdymas nustatomas, kai dėl sužalojimo ar susargdinimo nebūna šių taisyklių III skyriuje „Sunkus sveikatos sutrikdymas (BK 135 str.)“ numatytų padarinių, bet: 7.1. Sužalojimas ar susargdinimas sutrikdo sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, arba 7.2. Nukentėjusysis praranda nedidelę dalį – daugiau nei 5 procentus, bet mažiau nei 30 procentų – profesinio ar bendro darbingumo.

Teisiamojo posėdžio metu duotais paties kaltinamojo R. A. parodymais, nukentėjusiosios G. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu ir foto lentelėmis, asmens apžiūros protokolu ir esančiomis foto nuotraukomis, daiktų ir kitų objektų apžiūros protokolu bei Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. G. 306/2023(04) byloje neginčijamai nustatyta, jog kaltinamasis R. A. tyčia nesunkiai sužalojo savo šeimos narį, t. y. sugyventinę G. K.. Jis suduodamas delnu nukentėjusiajai ne mažiau kaip keturis smūgius į veidą, sugriebęs už jos kaklo jį spausdamas ir stumdamas nukentėjusiąją į sieną sutrenkė jos galvą, dėl ko jai buvo padarytas kūno sužalojimas - kairiojo nosikaulio lūžis, tokiais savo tyčiniais veiksmais R. A. nesunkiai sutrikdė savo sugyventinės G. K. sveikatą, nes dėl jai nustatyto kairiojo nosikaulio lūžio sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

Visapusiškai išanalizavus bei įvertinus anksčiau paminėtus byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, teismui nekyla jokių abejonių dėl R. A. kaltės padarius BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą nusikalstamą veiką.

Dėl bausmės skyrimo

BK 61 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Be to, skirdamas bausmę, teismas privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).

BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkto sankcijoje nurodoma, kad už šio nusikaltimo padarymą yra baudžiama laisvės atėmimu iki 5 metų.

R. A. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas kaltinamajam R. A. bausmę, siekdamas tinkamai pritaikyti įstatymą konkrečiam atvejui, kad paskirtoji bausmė būtų teisinga ir kad būtų pasiekti įstatyme numatyti bausmės tikslai, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir nusikalstamos veikos stadiją: padarytas vienas baigtas apysunkis nusikaltimas (BK 11 straipsnio 4 dalis), į kaltės formą ir rūšį - nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, įstatymo ginamas vertybes, į kėsinimosi dalyko vertingumą, padarytos žalos dydį ir mastą, nusikaltimo tikslus ir motyvus, nusikaltimo padarymo būdą, laiką ir vietą, žalingų pasekmių turinį ir sunkumą - nusikaltimo tikslas buvo panaudoti fizinį smurtą prieš kitą asmenį, kilus žodiniam konfliktui, nusikaltimo motyvas buvo siekis išsiaiškinti tarpusavio santykius smurto pagalba, taipogi kaltinamojo asmenybę: nedirbantis (b. l. 81-84), Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neregistruotas (b. l. 80), administracine tvarka nebaustas (b. l. 79), anksčiau teismo teistas, tačiau teistumas išnykęs (b. l. 74-76), UAB Mažeikių psichinės sveikatos centre nesilankė (b. l. 70).

Bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį ar atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes bei atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, o taip pat vadovaudamasis teisingumo bei protingumo principais, turi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti R. A. paskyrus už nusikaltimą, numatytą, BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, sankcijoje numatytą vienintelę bausmės rūšį laisvės atėmimą, paskiriant 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

BK 64¹ straipsniu, kurio 1 dalyje įstatymo leidėjas numatė, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu, o 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis R. A. kaltu prisipažino visiškai ir buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, taikytinas BK 64¹ straipsnis ir kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau iškilus pagrįstai abejonei šis institutas neturi būti taikomas. BK 75 straipsnio taikymas galimas tik byloje esant tam tikrai įstatymo numatytai sąlygų visumai, be to, net ir esant šių sąlygų visumai bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, nes tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pagal formuojamą teismų praktiką nepritartina tokiems atvejams, kai nustačius BK 75 straipsnio taikymo sąlygas bausmės vykdymo atidėjimas taikomas formaliai, neatsižvelgiant į tai, kad asmuo jau daug kartų teistas arba veikos padarymo metu turi neišnykusį teistumą.

Kita vertus, baudžiamasis įstatymas nenumato aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nagrinėjamoje byloje teismas spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą vertina visos bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su kaltinamojo asmenybe. Teismas jau nurodė dėl nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio, laipsnio, atkreiptinas dėmesys į kaltinamojo asmenybę, jog jis anksčiau teismo teistas, tačiau teistumas išnykęs, administracine tvarka nebaustas, padaryta veika laikytina atsitiktine.

Teismų praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai. R. A. anksčiau teismo teistas, tačiau teistumas išnykęs, administracine tvarka nebaustas, visiškai pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, jo veika laikytina spontaniška, yra nedirbantis, jo norą ir siekį keisti savo gyvenimo būdą, lemiantį jo nusikalstamą elgesį, linkęs jį koreguoti, stengiasi pasitaisyti. R. A. parodė, jog jo elgesys gali pozityviai keistis, buvo įsidarbinęs, ketina ieškotis darbo, kas suponuoja išvadą, kad kaltinamojo antivisuomeniškos nuostatos pasikeitė. Šie duomenys ir kaltinamojo požiūris į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, teismui sudaro tvirtas prielaidas daryti išvadą, kad nusikalstamą veiką padariusio R. A. resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą minėti bausmės tikslai, tarp jų ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir sulaikyti jį nuo naujų nusikaltimų darymo, bus pasiekti, pakanka jam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius jo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį (BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 6 ir 8 punktai).

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 straipsnio 3 dalis).

R. A. įpareigotinas per tris darbo dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atvykti į probacijos tarnybą (Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 14 straipsnio 1 punktas).

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajam paliktina galioti ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. vasario 22 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 109-111).

Dėl civilinio ieškinio

Pagal BPK kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 straipsniai). Civilinio ieškinio pagrįstumas ir dydis kartu su kitomis bylos aplinkybėmis įrodinėjamas pagal BPK taisykles, o tais atvejais, kai dėl civilinio ieškinio iškyla klausimų, kurių sprendimo baudžiamojo proceso įstatymas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnio 1 ir 2 dalys). Teismai, nustatydami žalą ir priimdami sprendimą dėl jos atlyginimo, vadovaujasi atitinkamomis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatomis, t. y. civilinės atsakomybės bendrosiomis nuostatomis (CK 6.245–254 straipsniai), deliktinės atsakomybės taisyklėmis (CK 6.263–291 straipsniai) ir kt. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

2023 m. balandžio 25 d. Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį 201,73 Eur sumai (b. l. 138-139). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis ieškinį pripažino visiškai ir pažadėjo žalą atlyginti. Iš byloje nustatytų aplinkybių akivaizdu, jog turtinė žala civiliniam ieškovui Šiaulių teritorinei ligonių kasai atsirado dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų nukentėjusiosios G. K. atžvilgiu. Dėl G. K. padarytų sužalojimų VšĮ Regioninei Mažeikių ligoninei civilinis ieškovas sumokėjo už suteiktas nukentėjusiajai medicinines paslaugas, kurios atsirado dėl neteisėtų kaltinamųjų veiksmų. Civilinio ieškovo Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys pagrįstas įrodymais (b. l. 10), todėl pareikštas 201,73 Eur dydžio civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir priteistinas iš kaltinamojo, nes žala padaryta jo neteisėtas tyčiniais veiksmais (CK 6.263, 6.290 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–303, 304–305, 307–308 straipsniais,

nusprendžia:

R. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. A. paskirti sumažintą 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 5, 6 ir 8 punktais, R. A. paskirtos 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant:

1) per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti;

2) 9 (devynis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti elgesio pataisos programoje;

3) bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

R. A. bausmės vykdymo atidėjimo terminą pradėti skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti R. A. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Išaiškinti R. A., jog jis privalo atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo arba probuotojo šaukimo gavimo dienos.

Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš R. A. 201,73 Eur (du šimtus vieną eurą 73 centus) Šiaulių teritorinei ligonių kasai, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, įmonės kodas 191351679, sąskaitą Nr. LT21 7300 0100 0248 4333, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.