- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-13
- Bylos Nr.
- ATP-615-116/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-02908-2014-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vaclovas Iždonas
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Įžanginė dalis
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Iždonas
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal T. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. spalio 2 d. nutarimo, kuriuo T. M. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta 1 000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams.
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. M. nubaustas už tai, kad 2014 m. rugpjūčio 25 d., apie 6.51 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, vairavo automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas, t. y. 0,93 prom. (+/- 0,02 proc.) girtumas.
Apeliaciniu skundu T. M. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. spalio 2 d. nutarimą paskiriant jam švelnesnę administracinę nuobaudą, negu ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyta minimali sankcija.
Skunde apeliantas pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra išreiškęs poziciją, jog teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).
Pažymi ir tai, kad, individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatytoji minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda nei numatytoji sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, turi būti išimtiniai, sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu (Konstitucinio Teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimas). Būtent ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.
Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys, kad kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, jog administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).
Pasak apelianto, Šiaulių apylinkės teismas, skirdamas jam administracinę nuobaudą, nepagrįstai netaikė ATPK 30¹ straipsnio nuostatų. Teismas atsižvelgė į padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumą, sunkinančių aplinkybių nebuvimą ir į tą aplinkybę, kad jis jau buvo baustas už vairavimą būdamas neblaivus, tačiau Šiaulių apylinkės teismas visiškai nevertino tos aplinkybės, kad pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį jis buvo baustas prieš 17 metų, t. y. 1997 m. rugpjūčio 21 d. Per laikotarpį nuo 1997 m. rugpjūčio 21 d. iki 2014 m. rugpjūčio 25 d., t. y. iki ATPK 126 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymo (duomenys neskelbtini), dienos, jis daugiau nė karto nebuvo baustas už vairavimą esant neblaiviam. T. M. įsitikinimu, ši aplinkybė įrodo, kad jis, 1997 m. padaręs minėtą administracinį teisės pažeidimą, suprato savo veiksmų pavojingumą ir padarė atitinkamas išvadas, vairavo atsakingai. 2014 m. rugpjūčio 25 d. pažeidimą padarė netinkamai įvertinęs savo organizmo galimybes pašalinti alkoholį. Teigia, kad apie pusę metų iki 2014 m. rugpjūčio 25 d. jis nevartojo alkoholio, taigi 2014 m. rugpjūčio 25 dienos ryte pasijutęs gerai po alkoholio vartojimo 2014 m. rugpjūčio 24 d. vakare, nusprendė vairuoti transporto priemonę. Apelianto teigimu, į šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuobaudą, neatsižvelgė. Teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad darbovietės UAB „Š. h.“ ir (duomenys neskelbtini) DNSB pirmininkės jis charakterizuojamas teigiamai.
Mano, kad administracinės nuobaudos tikslai jam gali būti pasiekti ir paskyrus švelnesnę nuobaudą nei numatyta įstatyme, t. y. paskyrus jam baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Pažymi, kad jo darbas yra tiesiogiai susijęs su transporto priemonės vairavimu, todėl netekus teisės vairuoti transporto priemonę, jo darbo užmokestis gali ženkliai sumažėti arba jis apskritai gali netekti darbo. Dėl savo amžiaus ir ekonominės situacijos valstybėje integruotis į darbo rinką, netekus darbo UAB „Š. h.“ kuriame jis dirba nuo 2003 m., būtų itin sunku. Be to, jo žmonai I. M. yra diagnozuota lėtinė diskologeninė juosmeninė radikulopatija. Jos sveikatos būklė prastėja, todėl jis vienintelis gali pasirūpinti šeima – žmona ir nepilnamečiu sūnumi.
Atsiliepimu į T. M. apeliacinį skundą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras prašo netenkinti apeliacinio skundo ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo nutarimą. Mano, kad Šiaulių apylinkės teismas, nagrinėdamas T. M. administracinio teisės pažeidimo bylą, pasinaudojo visomis galimomis priemonėmis, kad būtų visapusiškai, pilnai ir objektyviai išnagrinėtos Kelių eismo taisyklių pažeidimo padarymo aplinkybės. Pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, jog administracinė nuobauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N1-1396/2007, N17-103/2007).
Atsiliepime taip pat pažymima, kad T. M., žinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga darbinėms funkcijoms atlikti, privalėjo elgtis ypač atidžiai ir rūpestingai, įvertinti galimas neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes. Be to, pareiškėjas už transporto priemonės vairavimą būnant neblaivios būklės buvo baustas praeityje ir tai ypatingai neigiamai apibūdina T. M. asmenybę, rodo, kad jam taikytos poveikio priemonės nebuvo efektyvios ir jis toliau akivaizdžiai ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio normas.
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro nuomone, T. M. padarytas teisės pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Vairuotojas, prieš sėsdamas už automobilio vairo, turėjo numatyti galimas pasekmes kilsiančias jam, jo artimųjų ratui, šeimos turtinei padėčiai.
T. M. apeliacinis skundas netenkinamas.
Apeliaciniame skunde T. M. neneigia padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, kaltės dėl šio pažeidimo padarymo neginčija, tačiau kelia nuobaudos individualizavimo klausimą, prašo netaikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Kelių eismo taisyklių 14 punkte nustatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, esant neblaiviems ar apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų. Už šio punkto pažeidimą kyla administracinė atsakomybė pagal ATPK 126 straipsnį, kurio 1 dalyje nurodyta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), užtraukia baudą vairuotojams nuo 1 000 iki 1 500 litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių.
Kaip teisingai nurodyta skundžiamame nutarime, taip pat ir apeliaciniame skunde, galimybę skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos neskirti numato ATPK 30¹ straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali būti skiriama mažesnė nuobauda, nei sankcijoje numatyta minimali, arba švelnesnė nuobauda, nei numatyta sankcijoje, arba administracinė nuobauda gali būti visai neskiriama. Teismų praktikoje dėl ATPK 30¹ straipsnio taikymo yra ne kartą pažymėta, kad mažesnės nuobaudos nei sankcijoje numatyta minimali, ar švelnesnės nuobaudos, nei numatyta sankcijoje, skyrimas, arba administracinės nuobaudos neskyrimas yra sietini tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N756-403/2010, N444-633/2011).
Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad T. M. paskirta 1 000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams, t. y. minimali ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta administracinė nuobauda. Akivaizdu, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, vadovavosi bendraisiais nuobaudų skyrimo pagrindais, įvertino padaryto teisės pažeidimo pobūdį, atsižvelgė į pažeidėjo asmenybę, įvertino jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad šioje byloje nėra ypatingų ar išskirtinių aplinkybių, kuriomis remiantis būtų galima T. M. taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Skunde nurodytos aplinkybės, kad apeliantas už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, padarymą buvo baustas prieš 17 metų (10 b. l.), 2014 m. rugpjūčio 25 d. pažeidimą padarė netinkamai įvertinęs savo organizmo galimybes pašalinti alkoholį, dirba (14, 15 b. l.), darbovietės UAB „Š. h.“ taip pat (duomenys neskelbtini) DNSB pirmininkės charakterizuojamas teigiamai (13, 14 b. l.), nėra išskirtinės ir nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Kartu pažymima, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas, siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą ir nesuteikia jokio esminio prioriteto, svarstant administracinės atsakomybės švelninimą (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N1–1378/2007, Nr. N63?940/2010).
Taip pat pažymėtina, kad vairuotojas, dar prieš sėsdamas už automobilio vairo, turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam dėl pažeidimo darymo, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis). Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Tai, kad T. M. pablogino savo ir savo šeimos narių padėtį, yra jo paties netinkamo elgesio, nenoro laikytis visuomenėje nustatytų normų, rezultatas.
Apibendrinus tai, kas išdėstyta, sprendžiama, kad T. M. paskirta nuobauda nėra per griežta, ji atitinka jo padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tenkinti apelianto skundą jame išdėstytais motyvais ir keisti skundžiamą apylinkės teismo nutarimą nėra teisinio pagrindo.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palikti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. spalio 2 d. nutarimą nepakeistą ir T. M. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.