Kauno apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 2-ajame kalėjime nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam V. B. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 2-ajame kalėjime (toliau – Komisija) 2024 m. sausio 26 d. priimtu nutarimu Nr. RV-23-893 nutarė taikyti nuteistajam V. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikus 3 metų 9 mėnesių 2 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas lygtinio paleidimo klausimas, dieną, t. y. 2024 m. sausio 25 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą, kadangi nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išliko žema su žemėjimo tendencijomis. Nuteistasis siekia save realizuoti darbinėje veikloje, labai aktyviai dalyvauja užimtumo priemonėse ir tikslinėse programose, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, per bausmės atlikimo laiką buvo 20 kartų skatintas, dengia turimus finansinius įsipareigojimus bei vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas. Komisija pažymėjo, kad nuteistasis vyksta į trumpalaikes išvykas į namus ir palaiko socialinius ryšius su artimaisiais.

V. B. nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. kovo 13 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 149 straipsnio 1 dalį, 150 straipsnio 1 d. 129 straipsnio 2 dalies 4, 11 punktus, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi – 16 metų laisvės atėmimo bausme.

Bausmės pradžia – 2011 m. spalio 27 d., pabaiga – 2027 m. spalio 27 d.

Anksčiau neteistas.

Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam V. B. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Tuo tarpu nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 4 dalimi iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas.

Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Socialinio tyrimo išvados duomenimis, V. B. laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, galiojančių drausminių nuobaudų neturi, paskutinį kartą drausmine tvarkas baustas 2012 m., o pažeidimą paskutinį kartą padarė 2013 m. Nuteistasis 20 kartų skatintas. Tik atvykęs į įkalinimo įstaigą užsiėmė darbine veikla, nuo 2013 m. lapkričio 12 d. dirbo nuteistųjų valgykloje vyrėjo pareigose. Vėliau pakeitė darbo pobūdį ir nuo 2017 m. sausio 17 d. dirba įstaigos aktų salės darbuotoju. Nuteistasis palaiko socialinius ryšius su artimaisiais ir paleistas lygtinai turės gyvenamą vietą, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo, kūrybinėse veiklose, tikslinėse programose, yra stipriai motyvuotas savarankiškai lavinti savo žinias įvairiose srityse, nuteistasis išleidžiamas trumpalaikėms išvykoms į namus, vykdo savo finansinius įsipareigojimus. Visgi, teismas pažymi, kad V. B. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Vienareikšmės išvados, dėl išskirtinai teigiamo nuteistojo elgesio, teismui neleidžia daryti nuteistojo elgesyje vyraujantys dinaminiai kriminogeniniai veiksniai: turimos skolos, ieškiniai ir / ar piniginės baudos ir menkos jų apmokėjimo galimybės; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholio; būdingas visiškas savęs nuvertinimas; būdingas impulsyvus elgesys; būdingas agresyvus / kontroliuojantis elgesys.

Nors veikų, dėl kurių nuteistasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, aplinkybės jau buvo įvertintos teismui priimant apkaltinamąjį nuosprendį, tačiau jos negali būti neįvertinamos vertinant nuteistojo asmenybės pokytį bausmės atlikimo laikotarpiu. Nuteistasis V. B. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už labai sunkių smurtinių nusikaltimų padarymą, kurias atliko apsvaigęs nuo alkoholio. Šiuo aspektu svarbu pažymėti, kad Socialinio tyrimo išvada patvirtina, kad asmuo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio gali tapti impulsyvesnis, pasireikšti agresija ir savitvardos praradimo atvejai, o būnant laisvėje ir turint mažą motyvaciją atsisakyti svaigiųjų gėrimų, tai gali įtakoti pakartotinį nusikalstamumą, juo labiau nuteistasis pats pripažino praeityje egzistavusią nesaikingo alkoholio vartojimo problemą. Nors nuteistasis dalyvavo „Elgesio keitimo terapijoje“, lankė grupinius užsiėmimus susijusius su emocijų ir pykčio valdymu, pozityvaus užimtumo programose, neatsisakė dalyvauti prevenciniuose užsiėmimuose susijusiuose su nesaikingu alkoholio vartojimu, per nuteistojo bausmės atliko laiką jis nevartojo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, tačiau tai nepaneigia fakto, kad jo elgesyje paskutinio vertinimo metu vis dar stebimi dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, t. y. ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu ir smurtinis elgesys susijęs su alkoholio vartojimu, kurie išlieka reikšmingais siekiant minimalizuoti pakartotinio nusikalstamumo riziką. Šios aptartos aplinkybės neleidžia teismui daryti kategoriškos išvados, kad nuteistasis jau vertas teismo pasitikėjimo ir laisvėje gebės susilaikyti nuo alkoholio vartojimo bei laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Socialinio tyrimo išvados duomenys patvirtina, kad lygtinio paleidimo atveju sunkumų dėl gyvenamosios vietos nuteistasis nepatirs, jis palaiko socialinius ryšius su artimaisiais ir ketina gyventi kartu su tėvu kol išsinuomos savo būstą. Pažymėtina, kad ši aplinkybė nėra laikytina išskirtinai teigiama aplinkybe, kadangi bylos duomenys atskleidžia, jog darydamas nusikalstamas veikas, sunkumų dėl gyvenamosios vietos nuteistasis taip pat neturėjo, tačiau tai nesulaikė jo nuo nusikalstamo elgesio raiškos. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistasis turi gana didelių finansinių įsipareigojimų, civiliniais ieškiniais nukentėjusiesiems priteista 58 061,00 Eur suma, priverstinai išieškota 5 554 Eur, o savanoriškai šių įsipareigojimų nuteistasis nedengia ir negali užtikrinti stabilių galimybių jų dengti išėjus į laisvę, kadangi nuteistasis neturi patvirtintos darbo vietos, planuoja registruotis Užimtumo Tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Nepaisant to, kad nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos iš esmės nebuvo nukreiptos į finansinės naudos siekimą, manytina, kad turimi finansiniai įsipareigojimai asmenims nukentėjusiems nuo jo atliktų nusikalstamų veikų, dabartinėje pataisos stadijoje, įvertinus tai, kad skolos / ieškiniai yra vienas iš nustatytų dinaminių kriminogeninių veiksnių, rodo, kad šiuo metu dar negalima konstatuoti, jog nuteistojo atžvilgiu taikoma probacija garantuos, kad nuteistasis ir nestruktūruotoje aplinkoje sėkmingai integruosis darbo rinkoje ir tikslingai sieks atlyginti nukentėjusiesiems padarytą žalą.

Atsižvelgiant į nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, į asmenų, nukentėjusių nuo nuteistojo nusikalstamo elgesio, interesus bei į bendrus visuomenės lūkesčius dėl teisingumo principo įgyvendinimo, nuteistojo dar gana didelė neatliktos bausmės dalis, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo, negali būti nevertinama. Pažymėtina, kad vien bausmės paskyrimas pats savaime jokių apribojimų nesukelia ir poveikio nuteistojo priešingo teisei elgesio korekcijai, neturi, todėl siekiant įgyvendinti bausmės tikslus, kurių vienas yra kaltininko nubaudimas, teismo kaltu, dėl nusikalstamų veikų padarymo, pripažintas asmuo privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, siekiant taip paveikti asmenį, kad ateityje jis laikytųsi įstatymų ir nebenusikalstų. Teismo vertinimu, V. B. neatliktos bausmės dalis (3 metai 9 mėnesiai 2 dienos), įvertinus ją aukščiau aptartų duomenų kontekste, o būtent nustačius nemažai jo elgesyje egzistuojančių dinaminių kriminogeninių veiksnių, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, konstatuotina, kad nuteistojo pataisos procesas tęstinas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, įtvirtinant teigiamus nuteistojo socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų jam eliminuoti minėtus kriminogeninius veiksnius, bei adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą elgesį. Teismas sprendžia, kad šiuo metu nuteistajam V. B. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Komisijos 2024 m. sausio 26 d. nutarimą Nr. RV-23-893, nes nėra pagrindo išvadai, jog šiuo metu lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, taip pat, kad taikius lygtinį paleidimą bus pasiekti paskirtos bausmės tikslai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 2-ajame kalėjime 2024 m. sausio 26 d. nutarimą Nr. RV-23-893 taikyti nuteistajam V. B. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.