Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2008-10-30 · Administracinė byla Nr. I-602-583/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2008-10-30
Bylos Nr.
I-602-583/2008
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Remigijus Arminas
Pareiškėjas
E. R.
Atsakovas
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Advokatai
Viačeslavas Žarkovas
Kategorijos
  • 16.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-602-583/2008Procesinio sprendimo kategorijos 16.5;74. (S)
Bylos kategorija 1.12KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. spalio 30 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjas Remigijus Arminas, sekretoriaujant Neringai Merkininkaitei, dalyvaujant pareiškėjui E. R., jo atstovui advokatui Viačeslav Žarkov, atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (buvęs pavadinimas Klaipėdos miesto vyriausiasis policijos komisariatas) atstovui R. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. R. prašymą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl darbo užmokesčio dalies priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas E. R. kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (buvusio Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato, toliau - Klaipėdos apskrities VPK) neišmokėto darbo užmokesčio dalį – 3943,40 litus. Nurodo, kad dirbant Klaipėdos m. VPK 2-ojo policijos komisariato(duomenys neskelbtini), pagal iš anksto sudarytus grafikus dirbo operatyvinėje grupėje, kurioje darbo trukmė buvo 24 valandos. Atsakovas iki 2005 m. lapkričio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose žymėdavo 24 valandų darbo trukmę, tame tarpe 8 valandas kaip darbą nakties metu. Nuo 2005 m. lapkričio mėn. atsakovas darbo laiko žiniaraščiuose žymėjo tik 20 valandų trukmę. Kadangi vykdant tiesiogines funkcijas, tekdavo dirbti naktį ir švenčių dienomis, visas 24 valandas privalėjo būti darbo vietoje, o pertraukos pailsėti ir pavalgyti pradžia ir pabaiga bei kitos sąlygos nustatytos vidaus tvarkos taisyklėse ar darbo grafike nebuvo. Darbas operatyvinėse grupėse buvo organizuojamas pagal Klaipėdos miesto VPK rašytinį nurodymą sudarant operatyvinės grupės, grafikus. Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 29 straipsnio 1 dalyje ir Darbo kodekso 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta 40 valandų savaitės darbo laiko norma. Klaipėdos VPK vidaus tvarkos taisyklių 31 punktas numatė darbo laiką: pirmadieniais - ketvirtadieniais nuo 8 val. iki 17 val., penktadieniais nuo 8 val. iki 15.45 val., pietų pertrauka 12 val. – 12.45 val. Budėjimo operatyvinėje grupėje ir faktiškai dirbto laikas sumuojamas ir bendra darbo laiko ir budėjimo trukmė neturi viršyti 8 valandų, o budėjimo laikas operatyvinėje grupėje poilsio ir švenčių dienomis taip pat neturi viršyti 8 val. per parą. 8 valandų laikas gali būti viršytas, tuomet šis laikas pripažįstamas viršvalandiniu. 2005 m. rugsėjo mėn. – 2008 m. balandžio mėn. darbo laiko žiniaraštyje atsakovas neužfiksavo faktiškai dirbtų 148 val. bei nesumokėjo 3537,82 litų. 2003-07-25 Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu Nr. 431 patvirtintų „Priemokų mokėjimo statutiniams valstybės tarnautojams policijos įstaigose taisyklių“ 9.1 punktu nustatyta, kad už darbą švenčių ir poilsio dienomis mokami priedai – ne mažiau kaip 1 pareiginės algos (darbo dienos arba valandinio atlygio). Jeigu darbas švenčių ir poilsio dieną numatytas grafike, pareigūno pageidavimu už šią dieną gali būti kompensuojama suteikiant per mėnesį kitą poilsio dieną arba tą dieną pridedant prie kasmetinių atostogų. Iš šių aplinkybių pareiškėjas kildina reikalavimą, kuriuo nurodoma, kad atsakovas perkeldamas jį į kitą tarnybą privalėjo su juo atsikaityti ir išmokėti 3943,40 litų darbo užmokesčio dalį.

Pareiškėjo atstovas V.Žarkov palaiko prašymą jame išdėstytų motyvų pagrindu ir papildomai nurodė, kad jų prašymo prieduose nurodytos neišmokėtos sumos gali būti ne visiškai tikslios, nes jas skaičiavo patys, o ne finansininkas.

Atsiliepimas

Atsakovas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariatas atsiliepimu į prašymą nurodė, kad su pareiškėjo prašymu nesutinka. Viršvalandinis darbo laikas Klaipėdos apskrities VPK valstybės tarnautojams kompensuojamas suteikiant poilsio laiką tokios pat trukmės kaip viršytas darbo laikas pagal pareigūno pageidavimą. Už darbą naktinėmis valandomis atsakovas E.R. sumokėjo. Nepagrįsti teiginiai, kad darbo laiko žiniaraščiuose buvo mažinamas išdirbtų valandų skaičius ir, kad nebuvo suteiktos sąlygos pavalgyti bei pailsėti budėjimo metu, o palikti darbo vietos nebuvo galima. Atsižvelgiant į policijos operatyvinę veiklą vykdančių pareigūnų darbo pobūdį, iš anksto numatyti, griežtai nustatyti ir apibrėžti tikslų poilsio laiką yra neįmanoma, poilsio ir pavalgymo laiką pareigūnai pasirenką patys. Policijos veiklą reglamentuojantys norminiai aktai įpareigoja policijos užduotis ir funkcijas vykdyti nepertraukiamai, tuo garantuojama ilgesnė atostogų trukmė, galimybė anksčiau gauti pensiją ir kitas socialines garantijas. Pareiškėjui, jo sutikimu buvo suteikiamas poilsio laikas ir tai pažymėta darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose. Pareiškėjui ginčijamu periodu suteikta papildomo poilsio laiko trukmė (831,45 val.) viršija už darbą poilsio dienomis priklausiusį suteikti papildomo poilsio laiko trukmę (762 val.), todėl atsakovas pareiškėjui nėra skolingas. Nurodo, kad E.R. yra skolingas Klaipėdos apskrities VPK už suteiktas atostogas mokymuisi - 2963,63 Lt.

Atsakovo atstovas prašo pareiškėjo prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Prašymas tenkintinas dalinai.

Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas iki jo perkėlimo į kitą tarnybą dirbo Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato 2 policijos komisariato kriminalinės policijos (duomenys neskelbtini) pareigose (b.l. 9). Taigi pareiškėjo, kaip statutinio valstybės tarnautojo, tarnybą, statusą, socialines ir kitas garantijas, vidaus tarnybos valdymo teisinius pagrindus reglamentavo Vidaus tarnybos statutas (toliau - ir Statutas), patvirtintas Lietuvos Respublikos 2003-04-29 įstatymu Nr. IX-1538, vidaus reikalų įstaigų veiklą reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai (Statuto 5 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas – institucija, formuojanti vienodą teisminę praktiką ir teisminius precedentus administracinėse bylose, 2008-06-12 išplėstinės teisėjų kolegijos nutartimi administracinėje byloje Nr. A575-2063/08 konstatavo, kad aiškinant teisės normas būtina atsižvelgti į tai, kad įstatymų leidėjas, visų pirma, siekė pareigūnų teisinį statusą nustatyti specialiu nei Darbo kodeksas įstatymu - Vidaus tarnybos statutu. Taip pat, būtina atsižvelgti į tai, kad Vidaus tarnybos statute pareigūnų darbo laikas yra specialiai reglamentuotas – tam yra skirtas 29 straipsnis („Pareigūnų darbo laikas“) ir nėra nuorodos į Darbo kodekso XIII skyrių („Darbo laikas“). Iš to akivaizdu, kad įstatymų leidėjas siekė pareigūnų darbo laiko normas reglamentuoti Vidaus tarnybos statutu išsamiai. Taip pat, teismas pažymi, kad pareigūnų darbo ir poilsio rėžimas turi itin didelę specifiką lyginant su darbuotojais dirbančiais darbo sutarties pagrindu. Todėl ir Vidaus tarnybos statutas įtvirtina tarnybos ypatumų kompensavimo principą, pagal kurį pareigūnų tarnybos ypatumai (padidėjęs pavojus gyvybei ar sveikatai, sugriežtinta atsakomybė, ilgesnis darbo laikas bei įvairūs su tarnyba susiję apribojimai) yra kompensuojami šiame statute bei kituose teisės aktuose nustatytomis socialinėmis garantijomis (įvairiais priedais ir priemokomis, specialia tvarka skaičiuojamu tarnybos stažu, specialia sveikatos priežiūra, kompensacijomis, specialia pareigūnų valstybine pensija, aprūpinimu maistu, gyvenamosiomis patalpomis ir t.t.). Todėl pareigūnų ir darbuotojų dirbančių pagal darbo sutartis mechaniškas sulyginimas nėra galimas. Šia teismo nutartimi taip pat konstatuota, jog Vidaus tarnybos statuto 29 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra aiškiai nustatytos pareigūnų darbo laiko normos. Kurios gali būti dvejopos - 40 val. per savaitę (7 dienų laikotarpį), arba 48 val. per savaitę (7 dienų laikotarpį). Esant 48 val. per savaitę darbo laiko normai turi būti įstatymu nustatytos sąlygos, t.y. vidaus reikalų įstaigose nustatytos funkcijos turi būti nepertraukiamai vykdomos, dirbama pamainomis, pareigūno pareigybė turi būti įrašyta Vyriausybės patvirtintame sąraše, turi būti įstaigos vadovo sprendimas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-09-09 nutarimu Nr. 1150 patvirtintas pareigybių sąrašas nustatytas funkcijas nepertraukiamai vykdančių vidaus reikalų statutinių įstaigų pareigūnų, dirbančių pamainomis bei nustatytas funkcijas nepertraukiamai vykdančių vidaus reikalų statutinių įstaigų pareigūnų, dirbančių pamainomis, darbo ir poilsio laiko apskaitos ypatumai.

Byloje surinktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjo užimamos pareigos pateko į Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 9 d. nutarimu Nr.1150 patvirtintų nustatytas funkcijas nepertraukiamai vykdančių vidaus reikalų statutinių įstaigų pareigūnų, dirbančių pamainomis pareigybių sąrašą (sąrašo 1.19 punktas). Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato viršininkas 2005-09-16 įsakymu Nr. 30-V-209 „Dėl Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato 2003-10-09 įsakymo Nr.V-205 „Dėl nustatytas funkcijas nepertraukiamai vykdančių statutinių pareigūnų, dirbančių pamainomis, darbo pradžios ir pabaigos nustatymo pakeitimo“ nustatė sąrašą padalinių, vykdančių pamaininį darbą. Iš šio įsakymo 1, 2 punktų darytina išvada, kad tarnyba, kurioje dirbo pareiškėjas, nebuvo įtraukta į atsakovo padalinių sąrašą, kuriems buvo nustatyta darbo pamainomis tvarka. Iš šių aplinkybių darytina išvada, kad nagrinėjama situacija pagal faktines aplinkybes nepatenka į Statuto 29 straipsnio 3 dalimi nustatytą teisinį reglamentavimą, kadangi nėra visų elementų, kurie leistų pripažinti, jog pareiškėjo darbo laiko trukmė galėjo tęstis 48 valandas per savaitę, nes nėra įstaigos vadovo sprendimo dėl tokios darbo savaitės laiko normos nustatymo. Kadangi šių įstatymu nustatytų sąlygų nėra, pareiškėjo darbo laiko trukmė, viršijanti 40 valandų per savaitę trukmę, turėjo būti kompensuojama įstatymu numatytais būdais.

Taigi pareiškėjui per savaitę nustatytą darbo laiko normą viršijanti darbo laiko trukmė vertinama kaip papildomų užduočių, atliekamų viršijant nustatytą darbo laiką, atlikimas. Statuto 38 straipsnio 1 dalis numato kokios yra mokamos priemokos pareigūnams ir 3 punkte nurodyta, kad šios priemokos mokamos už įprastinį darbo krūvį viršijančią veiklą ar papildomų užduočių, atliekamų viršijant nustatytą darbo trukmę, atlikimą. Statuto 38 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad priemokų už viršvalandinį darbą mokėjimo tvarką nustato atitinkamos vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovas. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. V-431 patvirtintos Priemokų mokėjimo statutiniams valstybės tarnautojams policijos įstaigose taisyklės, kurių 2.4 punktas numato kad pareigūnams mokamos priemokos už papildomų užduočių, atliekamų viršijant nustatytą darbo trukmę atlikimą. Šių taisyklių 3 punkte numatyta, kad 2.1, 2.2, ir 2.4 punktuose nurodytos priemokos mokamos pagal darbo grafiką dirbantiems pareigūnams už faktiškai tomis sąlygomis dirbtą laiką, remiantis jų darbo laiko apskaitos žiniaraščiu.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-05-14 nutarimu Nr. 587 patvirtinto darbų, kuriuose gali būti taikoma iki dvidešimt keturių valandų per parą darbo laiko trukmę, sąrašą. Šio sąrašo 6 punkte nustatyta, kad „jeigu darbams, nurodytiems sąraše, įvedama suminė darbo laiko apskaita, darbo laiko trukmė per suminės darbo laiko apskaitos apskaitinį laikotarpį neturi viršyti darbuotojams nustatyto darbo valandų skaičiaus, apskaičiuoto pagal savaitės darbo laiko trukmę 40 darbo valandų (Darbo kodekso 144 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai apskaitiniu laikotarpiu viršijamas darbuotojams nustatytas darbo valandų skaičius, apskaičiuotas pagal savaitės darbo laiko trukmę 40 darbo valandų, viršytas darbo laikas kompensuojamas Darbo kodekso 149 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka: darbuotojams jų pageidavimu sutrumpinama darbo diena arba suteikiama poilsio diena (dienos) darbo, kolektyvinėje sutartyje arba darbo tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka arba papildomai apmokama kaip už viršvalandinį darbą“.

Lietuvos Respublikos Vyriausiasis administracinis teismas taip pat pažymėjo, kad nurodytos nuostatos gali būti taikomos reglamentuojant pareigūnų darbo apmokėjimą, kadangi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-09-09 nutarimu Nr. 1150 patvirtintų Nustatytas funkcijas nepertraukiamai vykdančių vidaus reikalų statutinių įstaigų pareigūnų, darbo ir poilsio laiko apskaitos ypatumų 8 punkte, nurodyta, jog „kitus pareigūnų darbo ir poilsio laiko apskaitos klausimus, kurių nereglamentuoja Vidaus tarnybos statutas ir šie darbo ir poilsio laiko apskaitos ypatumai, reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbo kodeksas ir kiti teisės aktai.“

Iš byloje pateiktų darbo laiko apskaitos žiniaraščių (b.l. 12-80), bei atsakovo pateiktos pažymos Nr. PAZ1-302 matyti, kad nuo 2005 metų rugsėjo mėnesio iki 2008 metų balandžio mėnesio pareiškėjo faktiškai dirbtų valandų skaičius viršijo tų mėnesių darbo laiko normas. Pažymėtina, kad atsakovas suminės darbo laiko apskaitos tvarkos už atliktą darbą pareiškėjui netaikė. Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjo atstovas nurodė, kad jo pateikti paskaičiavimai gali būti netikslūs ir sutinka su atsakovo pažymose Nr.PAZ1-302 bei Nr. PAZ1-303 pateiktais paskaičiavimais, todėl atsakovo pateiktas paskaičiavimas už viršvalandžius ir darbą poilsio dienomis laikytinas tiksliu ir pagrindo juo netikėti teismas neturi (b.l. 88-89).

Vertinant byloje nustatytas aplinkybes konstatuotina, kad E.R. priemoka už papildomų užduočių, atliekamų viršijant nustatytą darbo trukmę, atlikimą (viršvalandžius) nuo 2005 metų rugsėjo mėnesio iki 2008 balandžio mėnesio įskaitytinai, pagal atsakovo atliktą apskaičiavimą yra 1352,09 Lt (mokesčiai neatskaičiuoti), pagal teikiamus atsiskaitymo lapelius (b.l.95-125) pareiškėjui ši darbo užmokesčio dalis nebuvo išmokėta, todėl aukščiau aptarto teisinio reguliavimo pagrindu akivaizdu, kad šioje dalyje pareiškėjo reikalavimai yra pagrįsti ir teisėti, todėl tenkintini.

Pareiškėjas skunde taip pat nurodo, kad darbas operatyvinėse grupėse trukdavo 24 val., tačiau atsakovas darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose žymėdavo tik 20 val., todėl nuo 2005 m. rugsėjo mėn. iki 2008 m. balandžio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nepažymėtos 148 val. dirbto laiko ir už šias valandas nesumokėta 3537,82 Lt darbo užmokesčio.

Vidaus reikalų ministras 2000-09-22 įsakymo Nr. 366 13 ir 15 punktais įpareigojo ministerijai pavaldžias institucijas nuo 2000-09-01 pildyti policijos pareigūnų darbo laiko apskaitos žiniaraščius. Taigi žiniaraštis ir yra tas dokumentas, kuris pripažintinas leistinu bei tinkamu įrodymu įrodinėjant policijos pareigūno faktiškai dirbtą laiką tam tikru laiko tarpu. Žiniaraščiai yra pildomi kiekvieną dieną. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2005 m. lapkričio mėnesio pradėta darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose žymėti 20 val. vietoj faktiškai dirbtų 24 val., tačiau per visą tą laikotarpį iki kreipimosi į teismą pareiškėjas nei karto nereiškė pretenzijų dėl netinkamai pildyto darbo laiko apskaitos žiniaraščio. Rūpestingas, apdairus asmuo tokioje situacijoje turėjo ir galėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Darbo laiko apskaitos žiniaraščiai yra pagrindiniai darbo laiką patvirtinantys dokumentai. Teismui pateikti žiniaraščiai užpildyti laikantis visų teisės aktų nustatytų reikalavimų ir jų turinio tikrumu teismas neturi pagrindo abejoti. Pareiškėjo teiginiai grindžiami prielaidomis, nepagrįsti įrodymais, todėl pareiškėjo tikėtinais teiginiais grindžiamas reikalavimas negali būti pripažįstamas pagrįstu ir tenkintinu.

Atsakovo atstovas teigia, kad už darbą švenčių ir poilsio dienomis E.R. suteiktos papildomos poilsio dienos. Statuto 31 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad už budėjimą, kai viršijama darbo laiko trukmė, per artimiausią mėnesį privalo būti suteiktas poilsio laikas tokios pat trukmės kaip viršytas darbo laikas arba pareigūno pageidavimu šis poilsio laikas gali būti pridedamas prie kasmetinių atostogų, arba apmokama kaip už viršvalandinį darbą. Vadinasi ši teisės norma, tiek kitos Statuto nuostatos, paisant teisėtų lūkesčių ir pagarbos įgytoms teisėms principo, taikytinos sprendžiant šį socialinį konfliktą. Pagal cituojamą taisyklę įstatymų leidėjas, pareigūnui budėjusiam ilgesnį laiko tarpą nei nustatyta, įtvirtino keletą alternatyvių kompensavimo variantų. Kaip jau iš atsakovo pateiktos pažymos Nr.PAZ1-303 „Dėl suteiktų E. R. papildomų poilsio dienų už darbą poilsio dienomis“ neginčytinai nustatyta, kad pareiškėjui E.R. laikotarpiu nuo 2005 m. rugsėjo mėnesio iki 2008 m. balandžio mėnesio už darbą švenčių ir poilsio dienomis yra kompensuota suteikiant papildomos poilsio dienos. Atsakovo atstovas nurodo, kad pareiškėjui suteikta papildomų poilsio dienų netgi daugiau nei tai privalėjo būti padaryta, todėl mano, kad šių per daug suteiktų poilsio dienų sąskaita turi būti sumažinama pareiškėjo reiškiamo reikalavimo dalis. Darbo švenčių ir poilsio dienomis laiką reglamentuojantys teisės aktai, nenumato tokio atvejo, kad papildomai suteiktos poilsio dienos, kaip kompensavimo būdas už darbą švenčių ir poilsio dienomis, pagal Statuto 31 straipsnio 3 dalį būtų perskaičiuojamas kaip priemoka už papildomų užduočių, atliekamų viršijant nustatytą darbo trukmę, atlikimą (viršvalandžius). Todėl atsakovo atstovo teiginys, kad E.R. už papildomų užduočių, viršijančių nustatytą darbo trukmę atlikimą jau yra kompensuota suteikiant papildomas poilsio dienas už darbą švenčių ir poilsio dienomis, atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

pareiškėjo E. R. prašymą patenkinti dalinai.

Pareiškėjui E. R. iš atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato priteisti 1325,09 Lt neišmokėto darbo užmokesčio dalį (mokesčiai neišskaityti) už papildomų užduočių, viršijančių nustatytą darbo laiko trukmę atlikimą (viršvalandinį darbą) laikotarpiu nuo 2005 metų rugsėjo mėnesio iki 2008 m. balandžio mėnesio.

Kitoje dalyje pareiškėjo E. R. prašymo netenkinti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Remigijus Arminas