Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Valužio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo A. B. ir išteisintojo A. A. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 17 d. nuosprendžio, kuriuo A. A., gim. (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 2 d. išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

A. B. civilinis ieškinys ir A. A. prašymas priteisti proceso išlaidas atmesti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. A. buvo kaltinamas, bet išteisintas pagal BK 154 str. 2 d. dėl to, kad šmeižė kitą žmogų, kad 2010-05-28 jis kreipėsi į Klaipėdos apskrities VPK Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyrių su pareiškimu apie tai, kad (duomenys neskelbtini) gavo teisę išdalyti vienkartinę kompensaciją (duomenys neskelbtini) savininkams už (duomenys neskelbtini) dujotiekio galimą įtaką žvejybinei veiklai Baltijos jūroje, pareiškime prašė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl (duomenys neskelbtini) vadovo A. B. nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 182, 183 straipsniuose, ir taip apšmeižė A. B..

A. A. buvo kaltinamas, bet išteisintas ir dėl to, kad, paskleisdamas tikrovės neatitinkančią informaciją, jog A. B. iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį turtą, kad 2010-09-28, žinodamas, kad aplinkybės išdėstytos prokuratūrai rašytame pareiškime nepasitvirtino, A. A. per dienraštį (duomenys neskelbtini) išplatino tikrovės neatitinkančią informaciją apie (duomenys neskelbtini) ir jos vadovą A. B., kad jo veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto LR BK 294 straipsnyje, požymių.

Apeliaciniame skunde privatus kaltintojas ir nukentėjusysis A. B. teigia, kad skundžiamas nuosprendis yra neteisingas, nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas. A. B. nurodo, kad jis į Klaipėdos miesto apylinkės teismą kreipėsi todėl, kad 2010-05-28 A. A. kreipėsi į Klaipėdos AVPK ENTS su pareiškimu apie tai, kad (duomenys neskelbtini) gavo teisę išdalyti vienkartinę kompensaciją (duomenys neskelbtini) savininkams už (duomenys neskelbtini) dujotiekio galimą įtaką žvejybinei veiklai Baltijos jūroje. Pareiškime A. A. prašė pradėti ikiteisminį tyrimą, kad būtų išsiaiškinta dėl galimų (duomenys neskelbtini) (toliau – (duomenys neskelbtini) ) nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 182, 183 str. 2010-06-14 A. A. šį pareiškimą patikslino, nurodė, kad akivaizdu, jog (duomenys neskelbtini) , kuriai vadovauja A. B., kuriai (duomenys neskelbtini) kompanija patikėjo išdalyti kompensacijas, jiems pagal sutartį patikėtus (duomenys neskelbtini) pinigus padalijo neviešai, nesąžiningai, pasiūlydami tik po 14286 eurų, kurių akivaizdžiai nepakanka įsigyti įrangai, reikalingai žvejoti dujotiekio rajone, ir galima daryti išvadą, kad dalį kompensacijoms skirtų pinigų pasisavino arba iššvaistė, panaudodamas juos ne pagal paskirtį savo asociacijos reikmėms. A. B. nuomone, šiais teiginiais A. A. akivaizdžiai reiškė kaltinimus ne kam kitam, o jam, jį kaltino iššvaisčius kompensacijoms skirtus pinigus. Šiais savo pareiškimo teiginiais A. A. paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, žeminančią apelianto garbę ir orumą, nes kreipdamasis į policiją, kuriai ir paskleidė klaidingą informaciją apie jį, tikrai žinojo, kad tokia informacija yra šmeižianti ir neatitinkanti tikrovės, nes A. A. pats dalyvavo derybų su (duomenys neskelbtini) pradžioje ir tikrai žinojo apie tokias derybas bei apie (duomenys neskelbtini) skirtą pinigų sumą, kurią (duomenys neskelbtini) padalijo viešai, informavusi visus žvejus ir A. A.. Todėl A. A., paskleisdamas teiginius, kurie neatitinka tikrovės, įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą BK 154 straipsnyje. Nukentėjusiojo A. B. nuomone, šis epizodas yra pakankamai aiškus ir įrodytas, todėl teismas priimti išteisinamąjį nuosprendį neturėjo pagrindo.

Nukentėjusysis A. B. nurodo, kad 2010-09-28, jau žinodamas visas aplinkybes, A. A. per laikraštį (duomenys neskelbtini) išplatino tuos pačius teiginius, pažemindamas jo garbę ir orumą, paskleidė tikrovės neatitinkančius faktus. Į (duomenys neskelbtini) žurnalistą A. A. kreipėsi žodžiais: „įdomu, ką darytumėte, jei vienąsyk pas jus ateitų kaimynas ir praneštų be jūsų žinios pardavęs jums priklausantį butą? Negana to, dar įvardintų ir tikslią pinigų sumą, kurią sutinka duoti už jūsų nuosavybę, ir ji būtų lygi pusei tos sumos, kurios prašoma rinkoje. Sutarties su pirkėju neparodytų, tačiau jei nesutiktumėte su siūlomomis žeminančiomis sąlygomis, būtumėte apšauktas, kad išduodate tautos interesus?“ Vėliau A. A. nurodė, kad „panašiai su (duomenys neskelbtini) elgiasi A. B. vadovaujama (duomenys neskelbtini). Ji Lietuvos žvejams dalija (duomenys neskelbtini) skirtus pinigus, kuriuos gavo pagal slaptas sutartis. Nieko nederinusi su likusiomis, o A. B. (duomenys neskelbtini)“. Laikraštyje paskelbta informacija ir apie tai, kad (duomenys neskelbtini) ir asmeniškai jos vadovo A. B. veikla derantis su dujotiekio šeimininkais buvo nukreipta ne žvejams padėti, o asmeniškai pasipelnyti: „Juk be pinigų, skirtų laivams, asociacijai buvo skirta dar ir 100 tūkst. eurų neva ateities projektams ir praradimams“. Apelianto tvirtinimu, nieko panašaus nebuvo, niekas niekam ir niekada tokių pinigų neskyrė, tai išsigalvojimas, kaip ir pats pasakymas, kad A. B. veikla nukreipta ne žvejams padėti, o asmeniškai pasipelnyti. Nukentėjusiojo A. B. nuomone, tokiuose teiginiuose šmeižimo požymiai aiškiai matomi net ir ne teisininkui. Apeliantas nurodo, kad A. A. tame pačiame laikraštyje, tame pačiame straipsnyje taip pat teigė, kad susitariant vos dėl pusės sumos, kuri laivams reikalinga įrangai įsigyti, buvo iššvaistytos didžiulės vertės visiems Lietuvos žvejams galėjęs priklausyti turtas. Apeliantas nurodo, kad teismas nepastebėjo, jog negalima iššvaistyti to, ko neturi ir niekada neturėjai. Apelianto įsitikinimu, prokurorė Inga Mačiulienė ne be pagrindo pažymėjo, kad UAB (duomenys neskelbtini) direktorius A. A. galbūt siekė nepagrįstai inicijuoti baudžiamąjį procesą.

Nukentėjusiojo A. B. įsitikinimu, A. A. veikoje, paskleidžiant spaudoje tikrovės neatitinkančią informaciją, kaltinant jį nusikaltimų, numatytų BK 182, 183, 184, 294 str., padarymu, siekiant pažeminti ir paniekinti jį bei pakirsti pasitikėjimą juo, yra nusikaltimo, numatyto BK 154 str. 2 d., požymių. Teismas šių veikų neįvardijo nusikalstamomis, nes, kaip nurodė savo nuosprendyje, kad pagal objektyvius požymius šmeižimas yra aktyvūs veiksmai paskleidžiant apie kitą žmogų melagingą informaciją, galinčią padaryti žalos jo garbei ir orumui. Paskleidimas yra tikrovės neatitinkančios informacijos pranešimas žodžiu, raštu, skelbiant internete ar spaudoje. Tikrovės neatitinkanti informacija yra melagingos žinios ir kaltininkas tai suvokia. Apeliantas nurodo, kad teismas teisingai analizavo patį žeminančios garbę ir orumą informacijos paskleidimą, tačiau šioje baudžiamojoje byloje šį supratimą pritaikė netinkamai, todėl pažeidė baudžiamojo įstatymo normas ir, neteisingai vertindamas įrodymus, priėmė nepagrįstą nuosprendį. Apelianto teigimu, A. A. ne tik pažemino jo garbę ir orumą visuomenės akyse, bet sumenkino jį kaip (duomenys neskelbtini), tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimas sukėlė jam didžiules neigiamas pasekmes, sutrikdė sveikatą, miegą, pakilo cukraus kiekis kraujyje, tapo visų apkalbamas, sugadinta jo reputacija ir geras vardas.

Nukentėjusysis ir privatus kaltintojas A. B. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-03-17 nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį – pripažinti A. A. kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 154 str. 2 d., ir patraukti jį baudžiamojon atsakomybėn už tyčinį paskleidimą spaudoje tikrovės neatitinkančios informacijos apie A. B., siekiant jį pažeminti ir paniekinti bei pakirsti pasitikėjimą juo. Iš A. A. priteisti A. B. 100 000 litų neturtinės žalos bei turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Apeliaciniame skunde išteisintasis A. A. mano, kad teismas priėmė teisingą ir pagrįstą išteisinamąjį nuosprendį, tačiau teismas be pagrindo atmetė jo (A. A.) prašymą atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas, tai yra netinkamai išsprendė proceso išlaidų atlyginimo klausimą.

Išteisintasis A. A. nurodo, kad privatus kaltintojas A. B., atstovaujamas advokato, pareiškė jam kaltinimą pagal BK 154 str. 2 d. už tyčinį paskleidimą tikrovės neatitinkančios informacijos spaudoje bei reikalavo priteisti 100000 litų neturtinės žalos. Kadangi kaltinimas bei reikalaujama suma buvo itin didelė, kaltintojui atstovavo advokatas, apeliantas savo nekaltumui įrodyti taip pat samdė advokatą, kurio dėka buvo apgintas nuo visiškai nepagrįstų kaltinimų. Už suteiktas teisines paslaugas advokatui sumokėjo 3000 litų.

Apeliaciniame teismo posėdyje privatus kaltintojas, jo gynėjas prašė privataus kaltintojo apeliacinį skundą patenkinti, išteisintojo apeliacinį skundą atmesti, išteisintasis ir jo gynėjas prašė išteisintojo apeliacinį skundą patenkinti, privataus kaltintojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmestini.

A. A. pagal BK 154 str. 2 d. išteisintas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, pagrįstai.

Šmeižimas (BK 154 str.) yra tyčinis nusikaltimas. Šmeižimas – tai paskleidimas apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo. BK 154 straipsnio 2 dalyje numatyti šmeižimą kvalifikuojantys požymiai – tokios informacijos paskleidimas per visuomenės informavimo priemonę ar spaudinyje arba asmens šmeižimas, neva šis padarė sunkų arba labai sunkų nusikaltimą.

Šmeižimo objektas – žmogaus garbė ir orumas, kurie pažeidžiami, kai paskleidžiama negatyvi, visuomenės akyse asmenį diskredituojanti informacija. Pagal objektyviuosius požymius šmeižimas yra tada, kai apie kitą žmogų paskleidžiama informacija, kuri gali jį paniekinti ar pažeminti arba pakirsti pasitikėjimą juo, ir kai ta informacija neatitinka tikrovės. Šmeižimas yra ir tada, kai paskleidžiama netikra informacija, kad asmuo neva padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą.

Vienas iš šmeižimo turinį sudarančių požymių – tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimas. Bendrąja prasme informacija reiškia žinią, t. y. konstatavimą faktų ir duomenų apie reiškinius, įvykius, asmens veiksmus, savybes. Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Atskleidžiant šmeižimo sąvokos turinį, svarbu atriboti informaciją (faktus ir duomenis) nuo nuomonės. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes, komentarai, pastabos. Nuomonė yra subjektyvi, jai netaikomas tiesos kriterijus, tačiau ji turi remtis faktais.

Išteisintasis A. A. teisiamajame posėdyje parodė, kad kreipėsi į prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo A. B. norėdamas išsiaiškinti tiesą. (duomenys neskelbtini), kuriai vadovavo A. B., vedė derybas su (duomenys neskelbtini) slaptai, žvejai su sutarties turiniu supažindinti nebuvo. Žvejai buvo informuoti tik jau apie suderėtą kompensacijos dydį ir buvo pakviesti atsiimti kompensaciją. A. B. atsisakė parodyti sutartį, nurodydamas, kad tai derybų su (duomenys neskelbtini) paslaptis. A. A. vadovaujama įmonė (duomenys neskelbtini) priklausė (duomenys neskelbtini). Jis įgaliojimo vesti derybas su (duomenys neskelbtini) dėl kompensacijų žvejams nedavė. A. B. su (duomenys neskelbtini) derėjosi ne tik (duomenys neskelbtini) vardu, bet ir žvejų, kurie nepriklausė šiai asociacijai, vardu. A. A. taip pat buvo skirta kompensacija, kurios jis atsisakė, kadangi suderėtos kompensacijos dydžio neužtektų įsigyti lokacinei įrangai, reikalingai žvejoti Baltijos jūros teritorijoje, kurioje yra nutiestas dujotiekis. A. A. parodė, kad Danijos ir Švedijos žvejams buvo išmokėtos dvigubai didesnės kompensacijos, siekiančios 50000 eurų. Sutarties 2.2 punkte nurodyta išmokėtinos kompensacijos suma skaičiais 20000 eurų, o žodžiais parašyta 30000 eurų. Kokiu pagrindu ir kam iš tikrųjų šie pinigai buvo skirti, liko neaišku. Jam (A. A.) kilo klausimas dėl neskaidrių derybų ir pinigų iššvaistymo, todėl, ieškodamas teisybės, turėjo kreiptis į prokuratūrą. A. A. manė, kad A. B. veikė neteisėtai, neturėdamas jokių įgaliojimų, nors sutarties 8.1 ir 8.2 punkte nurodyta, kad reikia turėti įgaliojimus. Pokalbis, kurio metu tik pateikiama informacija, derybomis nelaikytinas (b. l. 108–109).

2010-05-28 pareiškime Klaipėdos apskrities VPK ENTS viršininkui T. B. UAB (duomenys neskelbtini) direktorius A. A. nurodė, kad (duomenys neskelbtini) gavo teisę išdalyti vienkartinę kompensaciją (duomenys neskelbtini) savininkams už (duomenys neskelbtini) dujotiekio galimą įtaką žvejybinei veiklai Baltijos jūroje. UAB (duomenys neskelbtini) priklausantys laivai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sąlygas gauti vienkartinę kompensaciją atitiko. Kompensacija po 14285,71 euro buvo skirta 7 laivams, tačiau (duomenys neskelbtini) nepateikė jokios informacijos apie iš viso kompensacijoms išmokėti gautą sumą, kompensacijų skaičiavimo tvarką ir dydį, administravimo išlaidas, kokioje sutartyje jos numatytos. Pareiškime nurodė, kad kitų Baltijos jūroje žvejojančių šalių laivų savininkai už analogiškai galimą įtaką žvejybinei veiklai Baltijos jūroje gavo žymiai didesnes kompensacijas. Todėl esant pagrindo manyti, kad su Lietuvos žvejais nebandoma atsiskaityti teisingai, skirtą kompensaciją galbūt norima nusikalstamai pasisavinti ar apgaule užvaldyti, prašė pradėti ikiteisminį tyrimą ir išsiaiškinti (duomenys neskelbtini) galimas nusikalstamas veikas, numatytas BK 182, 183 str. (b. l. 5).

2010-06-14 patikslintame pareiškime A. A. nurodė analogiškas aplinkybes, papildomai nurodė, kad (duomenys neskelbtini), kuriai (duomenys neskelbtini) patikėjo išdalyti kompensacijas, pinigus padalijo neviešai, nesąžiningai, pasiūlė „tik po 14286 Eur, kurių akivaizdžiai nepakanka įsigyti įrangai, reikalingai žvejoti dujotiekio rajone, ir galima daryti išvadą, kad dalį kompensacijoms skirtų pinigų pasisavino arba iššvaistė, panaudojo juos ne pagal paskirtį savo asociacijos reikmėms. Dėl to Lietuvos žvejai prarastų dalį jūros žvejybinės teritorijos“ (b. l. 6).

Tiek iš išteisintojo A. A. parodymų, tiek iš pareiškime bei patikslintame pareiškime nurodytų aplinkybių matyti, kad jis kreipėsi į Klaipėdos apskrities VPK ENTS skyriaus viršininką T. B. norėdamas išsiaiškinti, kaip iš esmės buvo skirstoma kompensacija, nurodė faktus, kurių pagrindu manė, kad galbūt Lietuvos žvejai gavo žymiai mažesnę kompensaciją negu turėjo gauti, kadangi 14286 eurų akivaizdžiai nepakanka įsigyti įrangai, reikalingai žvejoti dujotiekio rajone.

(duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sutarties 2.2. punkte nurodyta, kad „(...) išmokėdama vienkartinę 20000 eurų (žodžiais: trisdešimt eurų) sumą (...)“, tai patvirtina A. A. parodymus, kad sutartyje pinigų suma įvardyta netiksliai, todėl A. A. turėjo pagrindo abejoti dėl paskirtos kompensacijos dydžio (b. l. 82).

Nukentėjusysis A. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad (duomenys neskelbtini) turi įstatus, todėl jokio įgaliojimo nereikia. A. A. šios asociacijos nariu nebuvo. 2010-04-08 vyko susirinkimas, kuriame dalyvavo ir ne asociacijos nariai. A. A. viską žinojo, todėl negalėjo šmeižti (b. l. 110–111).

Iš Baltijos jūroje žvejojančių įmonių atstovų susirinkimo protokolo Nr. NS–1 turinio matyti, kad A. A. susirinkime nedalyvavo. Susirinkime buvo svarstyta dėl (duomenys neskelbtini) vienkartinių kompensacijų. (duomenys neskelbtini) atstovaujantis A. B. susirinkimo metu kalbėjo apie jau pasirašytą sutartį dėl vienkartinių kompensacijų išmokėjimo žvejybinių laivų savininkams, paminėjo, kad į (duomenys neskelbtini) sąskaitą yra pervesta 100000 eurų suma. Ši suma paskirstyta po 14285,71 euro tiems žvejybiniams laivams, kurie atitiko sutartyje nurodytas sąlygas. Iš A. B. pasisakymo matyti, kad nurodyto dydžio kompensacija priklausė ir UAB (duomenys neskelbtini) laivams. UAB (duomenys neskelbtini) buvo įteiktas kvietimas dalyvauti šiame susirinkime bei prašymas pateikti duomenis apie sąskaitos ir banko rekvizitus dėl vienkartinės kompensacijos išmokėjimo (b. l. 99–101).

Iš nukentėjusiojo A. B. parodymų matyti, kad jis pasirašė sutartį dėl vienkartinės kompensacijos išmokėjimo žvejams vadovaudamasis (duomenys neskelbtini) įstatais.

(duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sutarties 8.1 punkte konstatuota, jog „(duomenys neskelbtini) pareiškia ir garantuoja, kad ji turi visus reikalingus įgaliojimus ir teisę sudaryti šią sutartį visų (duomenys neskelbtini) vardu.“ Tos pačios sutarties 8.2 punktu patvirtinta, kad „Nei (duomenys neskelbtini), nei (duomenys neskelbtini) neturi teisės paskirti, pavesti ar perduoti visų ar dalies savo šia Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų trečiosioms šalims, jei kita šalis tam nedavė savo išankstinio raštiško sutikimo“ (b. l. 84). Kompensacija, dėl kurios kilo ginčai ir įtarimai, pagal paminėtą sutartį UAB (duomenys neskelbtini) nepriklausė apskritai, UAB (duomenys neskelbtini) santykius su (duomenys neskelbtini), tai buvo pažymėta ir Klaipėdos apygardos teismo 2010-11-15 nutartyje (b. l. 15–20), galėjo ginti civilinėmis teisinėmis priemonėmis atskirai, nepaisydama (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sudarytos sutarties. Sutrukdyti pasinaudoti tokia teise galėjo ir tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) neturėjo visos su kompensacijos išmokėjimu susijusios informacijos, kurią turėjo (duomenys neskelbtini).

Iš bylos duomenų matyti, jog dėl vienkartinės kompensacijos išmokėjimo derybose su (duomenys neskelbtini) dalyvavo tik (duomenys neskelbtini). Nors A. A. (duomenys neskelbtini) nebuvo, tačiau UAB (duomenys neskelbtini) laivams vienkartinė kompensacija taip pat buvo paskirta. A. A. su paskirtos kompensacijos dydžiu nesutiko, manydamas, jog ji turėjo būti žymiai didesnė, tokia, kad būtų galima įsigyti reikalingą lokacinę įrangą. Tokie duomenys duoda pagrindą teigti, kad (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini) vedė derybas ne tik dėl (duomenys neskelbtini), bet ir dėl kitų Lietuvos žvejų, kurių įgaliojimų, kaip teigė išteisintasis A. A., (duomenys neskelbtini) neturėjo.

Iš A. B. 2010-11-22 skundo Klaipėdos miesto apylinkės teismui turinio matyti, kad A. A. buvo informuotas apie derybų baigtį, jam buvo pasiūlyta priimti skirtą išmokų sumą (b. l. 2).

Iš (duomenys neskelbtini) tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos direktoriaus rašto matyti, kad „(duomenys neskelbtini) apie vykstančias (duomenys neskelbtini) derybas su (duomenys neskelbtini) raštu informuotas nebuvo ir jokių įgaliojimų ar raštiškų pozicijų šiuo klausimu nepateikė“ (b. l. 57).

Esant tokiems duomenims, A. A. turėjo pagrindo abejoti (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) derybų skaidrumu. UAB (duomenys neskelbtini) laivams taip pat buvo paskirta atitinkama kompensacija, todėl akivaizdu, kad A. A. vykusių derybų teisingumu bei vienkartinių kompensacijų dydžių paskirstymu buvo suinteresuotas. Kadangi A. A. į derybas su (duomenys neskelbtini) pakviestas nebuvo, todėl su derybomis susiję dokumentai jam parodyti nebuvo. Susiklosčius tokioms aplinkybėms, pagrindas įtarti, kad dėl kompensacijų žvejams suderėta slapta ir neskaidriai, buvo, todėl nėra pagrindo neigti, kad A. A. į teisėsaugos institucijas kreipėsi savo įtarimams patvirtinti ar paneigti, kad būtų nustatyta tiesa.

Bylos duomenimis neginčytinai nenustatyta, jog A. A. į teisėsaugos organus kreipėsi tam, kad A. B. apšmeižtų. 2010-05-28 pareiškime ir 2010-06-14 patikslintame pareiškime Klaipėdos apskrities VPK A. A. jokių aiškiai neteisingų faktų, kurie prieštarautų ištirtiems įrodymams, nepateikė.

BPK 1 str. 1 d. numatyta, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Pagal baudžiamojo proceso normas kiekvienas asmuo turi teisę ginant savo interesus kreiptis į teisėsaugos institucijas, siekiant atskleisti nusikalstamas veikas ir išsiaiškinti tiesą.

Sąžiningas asmens kreipimasis į valstybės institucijas dėl pažeistų teisių ar interesų gynimo, teisės ir pareigos pranešti apie padarytus ar daromus teisės pažeidimus įgyvendinimas asmens garbę ir orumą žeminančių žinių paskleidimu nelaikytinas.

Pagal 2010-06-14 A. A. pareiškimą Klaipėdos apskrities VPK ENTS buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 184 str. 1 d., padarymo. Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokurorė 2010-08-26 nutarimu ikiteisminį tyrimą nutraukė, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 184 str. 1 d. ar 2 d., požymių. Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas 2010-09-27 nutarimu prokurorės 2010-08-26 nutarimą paliko galioti. Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja 2010-10-26 nutartimi 2010-08-26 ir 2010-09-27 prokuratūros nutarimus panaikino, motyvuodama tuo, kad bylos duomenys vienareikšmiškai teigti, jog nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, neleidžia. Klaipėdos apygardos teismas 2010-11-15 nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2010-10-26 nutartį panaikino, prokurorų 2010-08-26 ir 2010-09-27 nutarimus paliko galioti.

Žurnalisto V. U. straipsnis (duomenys neskelbtini) laikraštyje (duomenys neskelbtini) buvo išspausdintas (duomenys neskelbtini), kai prokuroro 2010-09-27 nutarimą dar buvo galima apskųsti ir jis buvo apskųstas ikiteisminio tyrimo teisėjui.

Informacinės priemonės veiklą ir viešą informacijos platinimą reguliuoja Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas. Šio įstatymo 2 straipsnio 62 punkte viešosios informacijos rengėjas apibrėžiamas kaip transliuotojas, leidykla, kino, vaizdo ar garso studija, informacijos, reklamos agentūra, redakcija, informacinės visuomenės informavimo priemonės valdytojas ar kitas asmuo, rengiantis ar pateikiantis skleisti viešąją informaciją. Viešosios informacijos skleidėju to paties įstatymo 2 straipsnio 63 punkte įvardijamas transliuotojas, retransliuotojas, informacinės visuomenės informavimo priemonės valdytojas ar kitas asmuo, parduodantis ar kitais būdais skleidžiantis viešąją informaciją visuomenei ir atsakantis už šios informacijos teisėtumą.

Iš straipsnio (duomenys neskelbtini) turinio matyti, kad A. A. aiškiai tikrovės neatitinkančių faktų nenurodė, rėmėsi tais duomenimis, kurie buvo tiriami ikiteisminio tyrimo metu. A. A. retoriškai klausdamas: „Įdomu, ką darytumėte, jei vienąsyk pas jus ateitų kaimynas ir praneštų be jūsų žinios pardavęs jums priklausantį butą? Negana to, dar įvardintų ir tikslią pinigų sumą, kurią sutinka duoti už jūsų nuosavybę. Ir ji būtų lygi pusei tos sumos, kurios prašoma rinkoje. Sutarties su pirkėju neparodytų, tačiau jei nesutiktumėte su siūlomomis žeminančiomis sąlygomis, būtumėte apšauktas, kad išduodate tautos interesas?“, vėliau nurodydamas, kad „panašiai su Lietuvos žvejais elgiasi A. B. vadovaujama (duomenys neskelbtini). Ji Lietuvos žvejams dalija (duomenys neskelbtini) skirtus pinigus, kuriuos gavo pagal slaptas sutartis. Nieko nederinusi su likusiomis, o A. B. (duomenys neskelbtini)“, A. A. išreiškė savo nuomonę dėl to, jog skirta vienkartinė kompensacija yra per maža. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad (duomenys neskelbtini) ginčijamos sutarties sąlygų ir interesų su UAB (duomenys neskelbtini) žvejais, priklausančiais (duomenys neskelbtini), nederino, pačios sutarties nerodė. A. A. paaiškino, kad „Pinigai skiriami įmonėms, kad jos galėtų laivams nupirkti papildomą įrangą. Ši būtų statoma ant tralo ir leistų saugiai gaudyti žuvis (duomenys neskelbtini) trasos teritorijoje. Laivai, kurie neįsigis papildomos įrangos, negalės dirbti virš tų vandenų, kuriuose bus nutiesti dujotiekio vamzdžiai. Tai reiškia, kad Lietuvos žvejai savo laivuose neturės reikiamos įrangos, visa teritorija virš (duomenys neskelbtini) mūsų šaliai bus prarasta“. Tokiais žodžiais spaudoje buvo išreikšta A. A. nuomonė apie (duomenys neskelbtini) pervestą vienkartinę išmoką, kuri yra per maža, kad būtų galima nupirkti laivams papildomą įrangą. Esant tokioms aplinkybėms, A. A. nuomone, „susitariant vos dėl pusės sumos, kuri laivams reikalinga įrangai įsigyti, buvo iššvaistytos didžiulės vertės visiems Lietuvos žvejams galėjęs priklausyti turtas“. Tokiais teiginiais A. A. išreiškė savo nuomonę ir ją pagrindė. Šiame straipsnyje A. A. vardu nurodytos konkrečios pinigų sumos, kurios buvo pervestos laivams, pareikšti samprotavimai apie tai, jog (duomenys neskelbtini) žvejų įmonių įgaliojimo vesti derybas su (duomenys neskelbtini) neturėjo, veiksmų su žvejais nederino, paskyrus žymiai mažesnę kompensaciją nei reikalinga specialiai laivų įrangai įsigyti ir nesuderėjus, jog būtų nupirkta reikalinga įranga laivams, A. A. nuomone, „A. B. veikla derantis su dujotiekio šeimininkais buvo nukreipta ne mūsų žvejams padėti, o asmeniškai pasipelnyti“.

Iš šio straipsnio skilties (duomenys neskelbtini) vadovas – teisus?“ matyti, kad išvadas apie tai, kad A. A. teisus, o ne jo oponentas, padarė straipsnio žurnalistas, o ne A. A.. Žurnalistas nurodė, kad „iš nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą išdėstytos medžiagos, jį surašiusi prokurorė iš tiesų galėjo operuoti melagingais duomenimis: „Apklaustas kaip liudytojas (duomenys neskelbtini) A. B. parodė, kad 2005 m. lapkričio 11 d. (duomenys neskelbtini) sprendimu (duomenys neskelbtini) buvo įgaliota atstovauti visų asocijuotų ir neasocijuotų Lietuvos žvejų interesams Baltijos jūros patariamojoje taryboje prie ES Komisijos vykdomajame komitete“. Matyti, kad laikraščio (duomenys neskelbtini) žurnalistas bendravo ir su (duomenys neskelbtini) V. G., kuris (duomenys neskelbtini) tvirtino, kad jokių įgaliojimų (duomenys neskelbtini) derėtis su (duomenys neskelbtini) visų Lietuvos žvejų vardu nesuteikė. „(duomenys neskelbtini) turi tam tikrų prioritetų Baltijos jūros regioninėje patariamojoje taryboje, tačiau su šiomis derybomis jie nekaip nesusiję“ (b. l. 14).

Visų šių faktų, o ne prasimanymų pagrindu A. A. išreiškė savo nuomonę apie (duomenys neskelbtini) ir jos vadovą A. B., vertino, kritikavo jo veiksmus. Tendencinga informacija apie (duomenys neskelbtini) ir jos vadovą pateikta, požiūris į faktus bei duomenis paremtas ta informacija, kuria disponavo išteisintasis, tačiau neginčytinai nenustatyta, kad straipsnis laikraštyje buvo nukreiptas į tai, kad sąmoningai būtų paniekintas ar pažemintas A. B., pakirstas pasitikėjimą juo tarp Lietuvos žvejų. A. A. veikoje neginčytinų subjektyviųjų tiesioginės tyčios požymių šmeižti ar pažeminti A. B. nėra.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas A. A. pagal BK 154 str. 2 d. išteisino pagrįstai, nes išteisintasis paskleidė ne aiškiai tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti kitą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo, ir turėdamas tokį tikslą, bet, remdamasis kai kuriais jam žinomais ir tikrovėje egzistavusiais faktais, išsakė savo nuomonę, pateikė jam žinomų faktų vertinimus. Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes išteisinamąjį nuosprendį priėmęs teismas A. A. taikytą šmeižimo sampratą, remdamasis BK 154 straipsnio taikymo nuostatomis, išaiškino teisingai.

Išteisintasis A. A. apeliaciniu skundu prašo iš privataus kaltintojo A. B. priteisti jam 3000 litų bylinėjimosi išlaidų. BPK 105 str. 6 d. numatyta, kad kai kaltinamasis išteisinamas baudžiamojoje byloje, pradėtoje tik pagal nukentėjusiojo pareiškimą, teismas turi teisę nuspręsti, kad visas proceso išlaidas ar jų dalį apmoka asmuo, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas. Bet iš bylos duomenų matyti, jog privatus kaltintojas A. B. į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su pareiškimu kreipėsi dėl A. A. inicijuoto ikiteisminio tyrimo bei laikraštyje (duomenys neskelbtini) paskleistos informacijos. Kiekvienas gynė savo interesus. Iškėlus baudžiamąją bylą, tiek A. B., tiek A. A. turėjo proceso išlaidų, nes jie mokėjo advokatams už teisinės pagalbos suteikimą, atstovavimą jų interesams teisme. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, vadovaudamasi teisingumo principu, kolegija mano, kad išteisintajam A. A. proceso išlaidos iš privataus kaltintojo A. B. nepriteistinos, ir toks sprendimas teisingumo principo nepažeidžia. Tokiu sprendimu siekiama ne tik apsaugoti asmenis nuo nepagrįstų kaltinimų, bet ir paskatinti itin atsakingai reikšti savo nuomonę apie kitus asmenis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutaria:

privataus kaltintojo A. B. ir išteisintojo A. A. apeliacinius skundus atmesti.