- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-02-27
- Bylos Nr.
- 1A-162-397-2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Gytis Večerskas (pirm.), Kęstutis Dargužis, Romas Aikevičius
- Nuteistasis
- J. R.
- Advokatai
- Regina Atkočaitienė
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Gyčio Večersko, teisėjų: Romo Aikevičiaus, Kęstučio Dargužio, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant gynėjai advokatei Reginai Atkočaitienei, prokurorei Birutei Šečkuvienei, nuteistajam J. R., teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo J. R. skundą dėl 2006 m. gruodžio 13 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo J. R. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 str. 2 d., ir skirt bausmė - laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Tuo pačiu nuosprendžiu skirta J. R. baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 72 str. 2 d. 3 p., ir konfiskuoti iš J. R. iš nusikalstamos veikos gauti pinigai 50 (penkiasdešimt) litų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Teismas J. R. pagal BK 178 str. 2 d. nuteisė už tai, kad jis, veikdamas kartu su negalinčiu suprasti savo veikos pavojingumo ir valdyti veiksmų P. R., 2006-05-24 apie 14.47 val., per langą įsibrovė į R. L. priklausantį namą, esantį (neskelbtini duomenys), iš kur pagrobė svetimą, R. L. priklausantį, turtą: elektrinį grąžtą 160 lt vertės, akumuliatorinį grąžtą su pakrovėju ir dviem akumuliatoriais bendros 285 lt vertės ir lygio matuoklį 200 lt vertės, padarydamas R. L. 645 Lt turtinę žalą.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde J. R. nurodo, kad labai gailisi įvykdęs šį nusikaltimą. Teigia, kad nuo trijų metų augęs vaikų namose, nuo mažens neturėjo motiniškos meilės, trūko geresnio maisto ar rūbų. Gyveno pas sugyventinę kartu su jos dviem mažametėm mergaitėm, kuriomis rūpinosi kaip tėvas bei padėjo jas išlaikyti. Teigia, kad sugyventinė laukiasi jo vaiko. Nori turėti savo šeimą, savo vaiką, tačiau paskirtas laisvės atėmimas tam trukdo, todėl prašo peržiūrėti bylą ir skirti bausmę be laisvės atėmimo.
Atsikirtimuose į J. R. apeliacinį skundą P. R. teigia, kad J. R. ne taip nurodo įvykio aplinkybes ir išdėsto savo įvykio versiją. Taip pat nurodo, jog yra psichinę negalią turintis žmogus, 2-os grupės invalidas. Mano, kad J. R. nori išvengti baudžiamosios atsakomybės, jį įtraukdamas į nusikaltimą.
Apeliacinės bylos nagrinėjimo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė skundą patenkinti, prokurorė prašė šį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
J. R. skundas atmestinas.
Pirmos instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str. išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes ir pagrįstai pripažino J. R. kaltu BK 178 str. 1 d., 178 str. 2 d. numatytų nusikaltimų padarymu. Nuteistasis savo kaltės taipogi neginčija.
Pirmos instancijos teismas, skirdamas ir individualizuodamas nuteistajam bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, nustatytų BK 54 straipsnyje, atsižvelgė į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nusikaltimų motyvus, kaltinamojo asmenybę. Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas bausmės rūšį, atsižvelgė į tai, kad J. R. padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą, anksčiau 8 kartus teistas, nusikalto neišnykus teistumams. Recidyvisto statusas parodo nuteistojo asmenybės pavojingumą ir būtent laisvės atėmimo bausmės paskyrimas recidyvistui leidžia įgyvendinti bausmės paskirtį (tikslus). Teistumai rodo, kad J. R. turi polinkį daryti nusikaltimus, realiai neįvertina jam teismų suteikto pasitikėjimo bei padarytų nusikalstamų veikų sukeliamų pasėkmių. Taigi, pirmos instancijos teismas, skirdamas bausmę, jos skyrimą motyvavo, nurodė, kodėl būtent skiriama laisvės atėmimo bausmė, taip pat atsižvelgė į anksčiau padarytų nusikaltimų, dėl kurių teistumas neišnykęs, skaičių, pobūdį, pavojingumo laispsnį, nuteistojo asmenybės bruožus bei priežastis, dėl kurių anksčiau taikytos priemonės jam nepadarė pozityvaus poveikio.
Nuteistojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismo nurodyti argumentai pasiriant 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, abejonių nekelia, todėl nuteistojo motyvai ir prašymai skirti ne laisvės atėmimo bausmę yra atmestini. Paskirtoji bausmė savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai neteisinga ar per griežta.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Nuteistojo J. R. skundą atmesti.