Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, e2-626-989/2019

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2019-04-04
Bylos Nr.: e2-626-989/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-61-3-00924-2018-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Aistė Račkauskaitė-Burneikienė
Ieškovas: UAB „Edgira“
Atsakovas: Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
Trečiasis asmuo: UAB „Stop Servis“, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui
Advokatai: Kristina Sabaliauskienė, Albertas Štopas, Kristina Sabaliauskienėsu

Kategorijos

2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
3.1.7.6pavadinimo nepavyko patikrinti
3.2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
3.2.6Pirmosios instancijos teismo nutartys ir rezoliucijos
3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2-626-989/2019Teisminio proceso Nr. 2-61-3-00924-2018-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4; 3.1.7.6; 3.2.3.1; 3.2.6; 3.2.6.1 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 4 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aistė Račkauskaitė-Burneikienė,sekretoriaujant Rasai Gargasienei,dalyvaujant ieškovo UAB „Edgira“ direktoriui G. A., advokatui Albertui Štopui,

atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei A. R., kartu atstovaujančiai ir trečiąjį asmenį Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrių,

trečiojo asmens UAB „Stop Servis“ atstovei advokatei Kristina Sabaliauskienei

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Edgira“ ieškinį atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam asmeniui UAB „Stop Servis“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos 2018 m. vasario 21 d. rašto Nr. 1SS-336-(7.5) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2017 m. gruodžio 13 d. įsakymo Nr. 49VĮ-2214(14.49.2) panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas: 1. Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2017 m. gruodžio 13 d. įsakymą Nr. 49VĮ-2214(14.49.2) „Dėl Žemės sklypo dalių, reikalingų valstybinės žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), esantiems pastatams ir statiniams eksploatuoti, nustatymo“. 2. Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. vasario 21 d. raštą Nr. 1SS-336-(7.5) „Dėl skundo nagrinėjimo“. 3. Įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėją priimti sprendimą, kuriuo UAB „Stop Servis“ 2017 m. birželio 29 d. prašymas dėl Žemės sklypo dalių, reikalingų valstybinės žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), esantiems pastatams ir statiniams eksploatuoti nustatymo pagal matininko M. K. 2015 m. spalio 29 d. parengtą Žemės sklypo planą būtų atmestas. 4. Priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas teigė, kad atsakovas, prieš priimdamas ginčijamą 2017 m. gruodžio 13 d. įsakymą Nr. 49VĮ-2214(14.49.2) keisti nuomojamos valstybinės žemės sklypo dalis, privalėjo visapusiškai įvertinti objektyvias ir realiai egzistuojančias faktines aplinkybes, dėl kurių esama situacija neatitiko reikalavimo nuomoti valstybinės žemės sklypą tik savarankiškai funkcionuojančių statinių eksploatavimui pagal jų tiesioginę paskirtį, įrašytą Nekilnojamojo turto registre. Ieškovo teigimu, atsakovas privalėjo išsiaiškinti ir konstatuoti, kad ieškovo trečiajam asmeniui UAB „Stop Servis“ nuomojama valstybinės žemės sklypo dalis yra nepakankama ir nesudaro sąlygų trečiajam asmeniui naudotis jo nuosavybės teisėmis valdomais statiniais. Taip pat ieškovas teigė, kad ginčijamu įsakymu priskiriant eksploatacijai reikalingą žemės sklypo dalį, atsakovas privalėjo vertinti, kad aikštelė negali būti laikoma savarankiškai funkcionuojančiu statiniu. Ieškovas nurodė, kad pagal šiuo metu galiojančias valstybinės žemės nuomos sutartis Žemės sklypo dalys nuomojamas ieškovo ir trečiojo asmens yra nustatytos 2002 m. spalio 1 d. Žemės sklypo planu, kuris yra neatskiriama ieškovo ir atsakovo 2007 m. kovo 16 d. Valstybinės žemės nuomos sutarties dalis ir kurio pagrįstumą parašu patvirtino atsakingos institucijos, trečiasis asmuo ir ankstesnis Parduotuvės dalies patalpų savininkas UAB „Norta“. Ieškovo teigimu, ginčijamu įsakymu savitiksliai perskaičiuotas priskirtinos žemės sklypo dalys yra nepagrįstas Žemės įstatymo nuostatomis, nes valstybinė žemės ne aukciono būdu gali būti nuomojama tik statiniams eksploatuoti. Ieškovo teigimu, nebuvo pagrindo nustatyti atskirą žemės sklypo dalį aikštelei eksploatuoti. Aikštelė faktiškai buvo pastatyta 1994 m. Tais pačiais metais buvo užbaigta ir Parduotuvės statyba. Faktiškai nuo tada aikštelė buvo pradėta eksploatuoti. 1996 m. aikštelė buvo aptverta tvora. 2002 m. spalio 1 d. plane, kuris yra neatskiriama vėliau su ieškovu sudarytos 2007 m. kovo 16 d. valstybinės žemės nuomos sutarties dalimi, akivaizdžiai atsispindi (užfiksuota) ir aikštelė. Trečiasis asmuo, pasirašydamas 2002 m. spalio 1 d. žemės sklypo planą, laisva valia sutiko su jai tenkančiomis žemės sklypo dalimis, taip pat sutiko su tuo, kad trečiajam asmeniui priskirta tik aikštelės dalis. Vienintelė pasikeitusi aplinkybė yra ta, kad trečiasis asmuo įregistravo nuosavybės teise į aikštelę VĮ „Registrų centras“, tačiau teisės aktuose nenustatyta galimybė be aukciono išsinuomoti valstybinę žemę būsimam statiniui eksploatuoti ar ateityje planuojamai veiklai vykdyti. Ieškovas pažymėjo, kad 1993 m. spalio 28 d. potvarkis Nr. 1991 V nenumatė, kad toje papildomoje žemės sklypo dalyje kaip atskiras statinys ar atskiras nekilnojamasis daiktas, be to, pagrindinis daiktas, galėtų atsirasti aikštelė. Taigi Vilniaus miesto valdybos 1993 m. spalio 28 d. potvarkiu Nr. 1991 V papildoma žemės sklypo dalis nebuvo suteikta aikštelei kaip pagrindiniam daiktui sukurti ir savarankiškai funkcionuojančiam statiniui pastatyti. Nei su trečiuoju asmeniu, nei su ieškovu 2007 m. sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis nenumatė galimybės valstybinės žemės sklypo naudoti aikštelei, kaip pagrindiniam daiktui ir savarankiškai funkcionuojančiam daiktui. Atsižvelgdamas į tai, ieškovas darė išvadą, kad aikštelės, kaip savarankiško daikto įregistravimas NTR pats savaime nesudaro pagrindo nuomoti trečiajam asmeniui papildomą valstybinės žemės sklypo dalį be aukciono aikštelei eksploatuoti. Aikštelės NTR nurodyta kaip „kiti statiniai (inžineriniai – automobilių stovėjimo aikštelė)“. Atsakovas privalėjo vertinti ne tik aikštelės registraciją, bet ir jos naudojimo paskirtį, tačiau to nepagrįstai nepadarė. Ieškovas teigė, kad aikštelė negali būti savarankišką ir apibrėžtą paskirtį turinčiu statiniu. Ginčijamu įsakymu be pagrindo siekiama aikštelei priskirti eksploatuoti 1 202 kv. m. Ieškovas teigė, kad aikštelei nepagrįstai yra suteikiamas daugiau kaip 2 kartus didesnis plotas, palyginus su tvora aptvertos aikštelės faktiniu dydžiu. Ieškovas teigė, kad aikštelės eksploatavimo laikas jau yra suėjęs. Taip pat ieškovas nurodė, kad pagal NTR įregistruotą Žemės sklypo pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, žemės sklype negali būti kaip pagrindinių daiktų tokių kaip automobilių saugyklą ir/ar kiemo aikštelė, kuri apskritai visais atvejais teisėtai negali būti pagrindiniu daiktu. Ieškovas darė išvadą, kad žemės sklypas pagal NTR įregistruotą jo naudojimo paskirtį ir būdą, kuriame nenumatyta, jog tai būtų susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos, nei visa apimtimi, nei tam tikra dalimi teisėtai negali būti naudojamas aikštelės eksploatavimui. Taip pat ieškovas teigė, kad nebuvo pagrindo sumažinti jo nuomojamo valstybinės žemės sklypo dalį. Ieškovas nurodė, kad ginčo žemės sklype ieškovas nuosavybės teisėmis valdo 967,05 kv. m ploto parduotuvę, kurios naudojimo paskirtis – prekybos. Parduotuvė yra ne maisto produktų prekybos paskirties pastatas, tokios paskirties pastatui priklausančio žemės sklypo ribose yra privalomos automobilių stovėjimo aikštelės, kurių minimalus skaičius priklauso nuo pastato paskirties bei prekybos salės ploto. Ieškovo valdomai parduotuvei minimalus automobilių vietų skaičius turėtų būti +/-32 automobilių stovėjimo vietos. Ieškovas teigė, kad neaišku, kodėl skundžiamame įsakymo 2.2 punkte yra nurodyta 45962/96705 patalpų dalis, nors jis valdo 967,05 kv. m bendro ploto 2 aukštų parduotuvę. Taip pat ieškovas akcentavo, kad nėra įvažiavimo į jo priklausančius statinius. Taip pat ieškovas teigė, kad atsakovo raštas, kuriuo buvo išnagrinėtas ieškovo skundas išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka, buvo priimtas neįgalioto viešojo administravimo subjekto. Ieškovo teigimu, skundžiami aktai neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 3, 8 straipsnio reikalavimų, nes iš jų turinio nėra aišku, kodėl sprendimai yra tokie, o ne kitokie. Ieškovo teigimu, skundžiamas NŽT raštas buvo priimtas nesilaikant nustatytų terminų: turėjo būti priimtas 2018 m. vasario 12 d., o buvo parengtas 2018 m. vasario 21 d. Taip pat, ieškovo teigimu, skundžiamame NŽT rašte buvo nurodyta jo apskundimo tvarka, numatant Lietuvos administracinių ginčų komisiją, nors NŽT priimtas sprendimas skųstinas per 1 mėn. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka teismui. Ieškovo teigimu, tokiu būdu tikėtina, kad buvo tikslingai siekiama suklaidinti ieškovą dėl rašto apskundimo tvarkos.

Atsiliepimas

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujama Vilniaus miesto skyriaus, pateiktu atsiliepimu nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti. Atsakovas nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija 2004 m. spalio 11 d. Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartimi Nr. N0-2004-1360 UAB „Stop Servis“ išnuomojo 4897 kv. m dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Taip pat 2007 m. kovo 16 d. Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartimi Nr. N01-2007-425 likusi 3346 kv. m žemės sklypo dalis buvo išnuomota UAB „Edgira“. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro 2018 m. balandžio 20 d. duomenimis, šiuo metu UAB „Stop Servis“ nuosavybės teise žemės sklype valdo pastatą-gamybinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė naudojimo paskirtis – sandėliavimo; pastatą-sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daikto pagrindinė naudojimo paskirtis – gamybos, pramonės; 3. Kitą inžinerinį statinį - automobilių stovėjimo aikštelę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daikto pagrindinė naudojimo paskirtis – kiti inžineriniai statiniai (kiemo įrenginiai); gamybinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) priklausinį inžinerinį tinklą – dumblo aikštelę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daikto pagrindinė naudojimo paskirtis – nuotekų šalinimo tinklų; gamybinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) priklausinį inžinerinį tinklą – lietaus valymo įrengimai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daikto pagrindinė naudojimo paskirtis – nuotėkų šalinimo tinklų; gamybinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) priklausinį inžinerinį tinklą – valymo įrengimai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daikto pagrindinė naudojimo paskirtis – nuotėkų šalinimo tinklų; gamybinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausinį inžinerinį statinį automobilių stovėjimo aikštelę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daikto pagrindinė naudojimo paskirtis – kiti inžineriniai statiniai. Atsakovo Vilniaus miesto skyrius 2017 m. rugpjūčio 18 d. raštu Nr. 49SJN-1946-(14.49.105.) „Dėl valstybinės žemės sklypo nuomos“ atsisakė tenkinti 2017 m. birželio 29 d. UAB „Stop Servis“ prašymą dėl žemės sklypo 7049 kv. m dalies išnuomavimo UAB „Stop Servis“ pagal 2015 m. spalio 29 d. matininko M. K. parengtą žemės sklypo planą, pakeičiant 2004 m. spalio 11 d. Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. N01-2004-1360, nes pirmiau minėtame plane turi būti išskirtos dalys tik savarankiškai funkcionuojantiems statiniais, o UAB „Stop Servis“ priklausanti automobilių stovėjimo aikštelė nėra savarankiškai funkcionuojantis statinys, neturintis aiškios funkcinės priklausomybės. Nacionalinės žemės tarnybos direktorius, vadovaudamasis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 12 d. sprendimu (civilinėje byla Nr. e2-5994-465/2016) ir Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartimi (civilinė bylą Nr. e2A-793-614/2017), kuriomis automobilių stovėjimo aikštelė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pripažinta savarankiškai funkcionuojančiu daiktu, o ne priklausiniu, 2017 m. spalio 27 d. pavedimu Nr. 1PAV-421-(1.8 E) pavedė Vilniaus miesto skyriaus vedėjui pakartotinai išnagrinėti 2017 m. birželio 29 d. UAB „Stop Servis“ prašymą dėl žemės sklypo 7049 kv. m dalies išnuomavimo UAB „Stop Servis“ pagal 2015 m. spalio 29 d. matininko M. K. parengtą žemės sklypo planą ir spręsti klausimą dėl 2004 m. spalio 11 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. N01-2004-1360 pakeitimo. Vilniaus miesto skyriaus vedėjas 2017 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 49VĮ-2214-(14.49.2.) nustatė žemės sklype esantiems savarankiškai funkcionuojantiems pastatams eksploatuoti reikalingas dalis. Nacionalinė žemės tarnyba išnagrinėjusi skundą 2018 m. vasario 21 d. raštu Nr. 1SS-336-(7.5) informavo ieškovą, kad automobilių stovėjimo aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nėra gamybinio pastato ar sandėlio priklausantys, o yra savarankiškai funkcionuojantis daiktas, todėl rengiant 2004 m. spalio 11 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. N01-2004-1360 su UAB „Stop Servis“ pakeitimą, automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užimamas žemės plotas turėtų būti įskaičiuotas į bendrą UAB „Stop Servis“ nuomojamą žemės plotą.

Trečiasis asmuo UAB „Stop Servis“ atsiliepime su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Trečiasis asmuo nurodė, kad UAB „Stop Servis” nuosavybės teise žemės sklype valdo tokius statinius: Pastatas - Gamybinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); Pastatas - Sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); Kiti inžineriniai statiniai - Automobilių stovėjimo aikštelė, plotas 1086,00 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daikto pagrindinė naudojimo paskirtis - Kiti inžineriniai statiniai (kiemo įrenginiai) (toliau - Aikštelė); Inžineriniai tinklai - Dumblo aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (priklausinys 1/1 priklauso pastatui Nr. (duomenys neskelbtini)); Inžineriniai tinklai - Lietaus valymo įrengimai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (priklausinys: 1/1 priklauso pastatui Nr. (duomenys neskelbtini); Inžineriniai tinklai - Valymo įrengimai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (priklausinys: 1/1 priklauso pastatui Nr. (duomenys neskelbtini)); Kiti inžineriniai statiniai - Automobilių stovėjimo aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (priklausinys: 1/1 priklauso pastatui Nr. (duomenys neskelbtini)). 2007 m. kovo 22 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 2572-01 Dėl Vilniaus apskrities viršininko 2004-10-01 įsakymo Nr. 2.3-7425-01 dalinio pakeitimo buvo nutarta pakeisti valstybinės žemės nuomos sutarties šalį nuomininką iš UAB Norta į UAB „Edgira” (ir jai išnuomoti 3346 kv. m ploto žemės sklypo dalį. Su Ieškovu buvo sudaryta 2007-03-16 Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis Nr. N01/2007-425.Ieškovas nuosavybės teise valdo pastatą - Parduotuvę (unikalus (duomenys neskelbtini)). UAB „Stop Servis” dar 2015-12-01 kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą su prašymu patikslinti nuomos sutartį, tačiau dėl vykusio teisminio ginčo tarp UAB „Stop Servis“ ir ieškovo dėl pastatų priklausinių ir savarankiško daikto Aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausymo, šio prašymo nagrinėjimas buvo sustabdytas. Išnagrinėjus ginčą ir įsiteisėjusiu teismo sprendimo nustačius, jog Aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra savarankiškas daiktas ir priklauso UAB „Stop Servis“, UAB „Stop servis“ iš naujo 2017-06-29 kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrių prašydama patikslinti 2004-10-11 Valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. N01/2004-1360 sąlygas numatant ir išnuomoti UAB „Stop Servis“ 7049 kv. m ploto dalį remiantis 2015-10-29 matininko M. K. parengtu planu. 2017-12-13 buvo priimtas Nacionalinės žemės tarnybos įsakymas Nr. 49V|-2214(14.49.2) „Dėl Valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), pastatų bei statinių eksploatacijai reikalingų žemės sklypo dalių dydžių nustatymo“. Trečiasis asmuo nurodė, kad ieškinys iš esmės yra grindžiamas identiškais argumentais, kurie teismų jau buvo išnagrinėti ir dėl kurių yra priimtas ir įsiteisėjęs galutinis teismo sprendimas. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-05-12 priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-5994- 465/2016, kuriuo ieškovo ieškinys UAB „Stop servis“ atžvilgiu buvo visiškai atmestas, pripažįstant, kad (i) inžineriniai tinklai - dumblo aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); (ii) inžineriniai tinklai - lietaus Inžineriniai tinklai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); (iii) inžineriniai tinklai - automobilių Inžineriniai tinklai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); (iv) kiti statiniai (inžineriniai) - automobilių stovėjimo aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kitas statinys (inžinerinis) - automobilių stovėjimo aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (Aikštelė) nuosavybės teise priklauso tik UAB „Stop Servis” ir atitinkamai Ieškovas į juos neturi nuosavybės teisės. Be to, minėtu įsiteisėjusiu teismo Sprendimu, išnagrinėjus visas aplinkybes, susijusias su Aikštelės statyba, jos priklausymu UAB „Stop Servis“ vienareikšmiškai buvo patvirtinta, kad Aikštelė nėra priklausinys, o yra savarankiškas daiktas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas UAB „Edgira“ direktorius G. A. ir advokatas Albertas Štopas palaikė ieškinio reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti visa apimtimi.

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus atstovė A. R. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.

Teismo posėdžio metu trečiojo asmens UAB „Stop Servis“ atstovė advokatė Kristina Sabaliauskienė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas

Ieškovas ieškinį grindė aplinkybėmis, kad nėra teisinio pagrindo keisti ginčo Žemės sklype, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas), esančių statinių eksploatacijai reikalingų nuomotinų valstybinės Žemės sklypo dalių, išskiriant atskirą Žemės sklypo dalį Aikštelei, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Aikštelė) eksploatuoti bei sumažinti ieškovui nuomojamo valstybinės Žemės sklypo dalį. Atsakovas teigė, kad Aikštelė įsiteisėjusiais teismų sprendimais yra pripažinta savarankiškai funkcionuojančiu statiniu, todėl jam yra priskirtina eksploatacijai reikalinga Žemės sklypo dalis. Trečiasis asmuo sutiko su atsakovo pozicija, teigdamas, kad Aikštelės savarankišką funkcionalumą yra pripažinę teismai įsiteisėjusiais sprendimais, o ieškovas nagrinėjama byla ginčija prejudicinius faktus.

Byloje surinktais duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija 2004-10-11 Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartimi Nr. N01-2004-1360 UAB „Stop Servis“ išnuomojo 4897 kv. m dalį 8243 kv. m žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). 2007-03-16 Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartimi Nr. N01-2007-425 likusi 3346 kv. m žemės sklypo dalis buvo išnuomota UAB „Edgira“. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis šiuo metu UAB „Stop Servis“ Žemės sklype nuosavybės teise valdo: 1.Pastatą - gamybinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pagrindinė naudojimo paskirtis – sandėliavimo; 2. Pastatą - sandėlį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), daikto pagrindinė naudojimo paskirtis - gamybos, pramonės; 3. Kitą inžinerinį statinį - Automobilių stovėjimo aikštelę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), daikto pagrindinė naudojimo paskirtis - kiti inžineriniai statiniai (kiemo įrenginiai); 4. Gamybinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) priklausinį inžinerinį tinklą – dumblo aikštelę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), daikto pagrindinė naudojimo paskirtis - nuotėkų šalinimo tinklų; 5. Gamybinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) priklausinį inžinerinį tinklą - lietaus valymo įrengimai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), daikto pagrindinė naudojimo paskirtis - nuotėkų šalinimo tinklų; 6. Gamybinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) priklausinį inžinerinį tinklą - valymo įrengimai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), daikto pagrindinė naudojimo paskirtis - nuotėkų šalinimo tinklų. 7. Gamybinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini))1 priklausinį inžinerinį statinį automobilių stovėjimo aikštelę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini))J daikto pagrindinė naudojimo paskirtis - kiti inžineriniai statiniai (e. b. II tomas, l. 126-129).

Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis ieškovas Žemės sklype nuosavybės teise valdo 45962/96705 dalį Pastato – parduotuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daikto pagrindinė naudojimo paskirtis – prekybos. Šiame Pastate – parduotuvėje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat yra registruota negyvenamoji patalpa – parduotuvė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuri nuosavybės teisėmis taip pat yra valdoma ieškovo (e. b. priedo l. 15-17).

UAB „Stop Servis“ 2017-06-29 prašymu kreipėsi į atsakovo Vilniaus miesto skyrių, prašydama atnaujinti 2015-12-01 prašymo Nr. 49PR2-304 nagrinėjimą, kuriuo UAB „Stop Servis“ kreipėsi dėl 7049 kv. m ploto Žemės sklypo dalies išnuomojimo pagal 2015-10-29 matininko M. K. parengtą Žemės sklypo planą ir prašė pakeisti 2004-10-11 Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. N01-2004-1360.

Vilniaus miesto skyrius 2017-08-18 raštu Nr. 49SJN-1946-(14.49.105.) „Dėl valstybinės žemės sklypo nuomos“ atsisakė tenkinti 2017-06-29 UAB „Stop Servis“ prašymą dėl Žemės sklypo 7049 kv. m dalies išnuomavimo UAB „Stop Servis“ pagal 2015-510-29 matininko M. K. parengtą žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) planą, pakeičiant 2004-10-11 Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. NO 1-2004-1360, nes pirmiau minėtame plane turi būti išskirtos dalys tik savarankiškai funkcionuojantiems statiniams, o UAB „Stop Servis“ priklausanti automobilių stovėjimo aikštelė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nėra savarankiškai funkcionuojantis statinys, neturintis aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo kiemo įrenginys, todėl laikytinas pagrindinio daikto priklausiniu. Šį atsakovo Vilniaus miesto skyriaus raštą UAB „Stop Servis“ 2017-09-14 apskundė centrinei institucijai – Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos.

Nacionalinės žemės tarnybos direktorius 2017-10-27 pavedimu Nr. 1PAV-421-(1.8 E) pavedė Vilniaus miesto skyriaus vedėjui pakartotinai išnagrinėti 2017-06-29 UAB „Stop Servis“ prašymą dėl Žemės sklypo 7049 kv. m dalies išnuomavimo UAB „Stop Servis“ pagal 2015-10-29 matininko M. K. parengtą žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) planą (toliau - Planas) ir spręsti klausimą dėl 2004-10-11 Valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. NO 1-2004-1360 pakeitimo, taip pat nurodė matininko M. K. 2015-10-29 parengtą Žemės sklypo planą derinti su kitu Žemės sklypo nuomotoju UAB „Edgira“, o priėmus įsakymą dėl Žemės sklypo dalių nustatymo, su šiuo įsakymu supažindinti UAB „Edgira“.

Atsakovo Vilniaus miesto skyriaus vedėjas 2017-12-13 įsakymu Nr. 49VĮ-2214(14.49.2) (toliau – Įsakymas) nustatė Žemės sklype esantiems savarankiškai funkcionuojantiems pastatams eksploatuoti reikalingas Žemės sklypo dalis.

Ieškovas 2018-01-15 Nacionalinei žemės tarnybai pateikė skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2017-12-13 įsakymo Nr. 49VĮ-2214-(14.49.2)“ panaikinimo. Nacionalinė žemės tarnyba 2018 m. vasario 2 d. raštu Nr. 1SS-336-(7.5) (toliau – Raštas) išnagrinėjo ieškovo skundą ir informavo ieškovą, kad Vilniaus miesto skyriaus vedėjas priimdamas skundžiamą Įsakymą nepažeidė teisės aktų reikalavimų.

Nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau - Nuomos taisyklės) 33 punkte nustatyta, kad kai pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą keliems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams, Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems atskirais objektais (pagrindiniais daiktais), eksploatuoti suformuotas vienas valstybinės žemės sklypas, šių statinių ar įrenginių savininkams (bendraturčiams) išnuomojamos žemės sklypo dalys, reikalingos kiekvienam atskiram statiniui ar įrenginiui eksploatuoti. Išnuomojamų žemės sklypo dalių dydis nustatomas pagal žemės sklypo planą Taisyklių 8 punkte nustatyta tvarka. Taisyklių 8 punkte nustatyta, kad parduodamų žemės sklypo dalių dydis nustatomas pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“, nustatyta tvarka parengtą parduodamo žemės sklypo planą su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje, kuriame turi būti išskirtos kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalys ir nustatytas šių dalių plotas.

Vadovaujantis aukščiau nurodytu teisiniu reguliavimu, kai žemės sklype yra keli savarankiški statiniai, žemės sklypo dalys nustatomos vadovaujantis planu, kuriame išskiriamos žemės sklypo dalys, reikalingos kiekvienam iš žemės sklype esančių ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotų savarankiškų statinių eksploatavimui pagal Nekilnojamojo turto registre įrašytą paskirtį ir tokį planą pateikia būsimi nuomininkai (Taisyklių 8, 33 punktai).

Atsakovo Vilniaus miesto skyrius pakartotinai išnagrinėjęs UAB „Stop Servis“ prašymą išnuomoti Žemės sklypo dalį pagal pateiktą M. K. planą, priėmė ieškovo skundžiamą 2017 m. gruodžio 13 d. įsakymą Nr. 49VĮ-2214(14.49.2), kuris liko nepakeistas Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos 2018 m. vasario 21 d. raštu Nr. 1SS-336-(7.5).

Ginčijamame įsakyme nurodyta, kad pastatui – parduotuvei, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3E1g, eksploatuoti skiriama 1194 kv. m ploto Žemės sklypo dalis, susidedant iš 1079 kv. m. ploto dalies, esančios 664 kv. m ploto bendram naudojimui skirtoje dalyje, Žemės sklypo plane pažymėtoje indeksu „I“. M. K. planas, kurio pagrindu ir buvo priimti ginčijami aktai, patvirtina, kad aplinkui ieškovui priklausantį pastatą, plane pažymėta skaičiumi Nr. 4, yra apibrėžta taisyklingos formos Žemės sklypo dalis, skirta šio pastato eksploatacijai. Atmestinas ieškovo argumentas, kad atsakovas ir trečiasis asmuo neįvertino, jog ieškovui priklauso ne tik pastatas – parduotuvė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau ir negyvenamosios patalpos, esančios pastate – parduotuvėje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas nustatė, kad ieškovo valdomame pastate – parduotuvėje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra registruotos negyvenamosios patalpos – parduotuvė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (e. b. priedo l. 15-17). VĮ „Registrų centro“ išrašas Nr. 10/389514 patvirtina, kad šios patalpos yra registruotos pastate, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis Nuomos taisyklių 8, 33 punktais eksploatacijai reikalinga Žemės sklypo dalis nustatoma ne pagal atskiras patalpas, o pagal visam statiniui reikalingą ir priskirtiną Žemės sklypo dalį. Ginčijamo įsakymo 1.4 punktas patvirtina, kad ne atskiroms ieškovo valdomoms Parduotuvės patalpoms, tačiau vientisam statiniui pastatui – parduotuvei, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nustatyta eksploatacijai reikalinga Žemės sklypo dalis, skiriant jai 1194 kv. m ploto bendrame Žemės sklypo plote. Ieškovui, t. y. parduotuvės savininkui keičiant valstybinės žemės nuomos sutartį būtų vadovaujamasi Įsakymo 1.4 punktu ir pagal visam statiniui (ne patalpoms) priskirtą eksploatuotiną Žemės sklypo dalį nustatyta ir nuomotina Žemės sklypo dalis (Nuomos taisyklių 33 punktas). Ieškovo nurodomas argumentas, kad ginčijamo Įsakymo 2.2. punkte yra nurodytos pastato – parduotuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalys (45962/96705) ir jų eksploatacijai nustatyta 567 kv. m Žemės sklypo ploto dalis neįvertina viso ieškovo valdomo statinio, atmestinas kaip nepagrįstas. Ginčijamo Įsakymo 2.2 punkte nurodyta, kad 567 kv. m ploto priskirta eksploatacijai reikalinga Žemės sklypo dalis yra apibrėžta ginčijamo Įsakymo 1.4 dalyje. Jau minėta, kad šis Įsakymo 1. 4 punktas nustatė visam pastatui – parduotuvei, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), skirtas eksploatuoti Žemės sklypo dalis, t. y. priskyrė 1194 kv. m ploto Žemės sklypo dalį. Kaip jau minėta, teismas nustatė, kad VĮ „Registrų centras“ ieškovo vardu tuo pačiu adresu ((duomenys neskelbtini)) yra registruota nuosavybė į 45962/96705 pastato – parduotuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis; taip pat tame pačiame pastate registruota negyvenamoji patalpa – parduotuvė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad bendras pastato – parduotuvės plotas yra 967,05 kv. m ploto, kuris atskiromis dalimis yra valdomas to paties savininko, t. y. ieškovo. Ginčijamu Įsakymu nėra vertinamas nuosavybės faktas, statinių priklausomybė konkretiems subjektams: Nacionalinė žemės tarnyba vertino pastato – parduotuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrą plotą, t. y. 967,05 kv. m plotą (Nuomos taisyklių 33 punktas). Todėl aplinkybė, kad ginčijamo įsakymo 2.2 punkte buvo nurodytos 45962/96705 pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalys, nepaneigia fakto, kad ginčijamo Įsakymo 1.4 punkte ieškovo valdomam bendro 967,05 kv. m ploto pastatui-parduotuvei, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo priskirta reikalinga eksploatuoti Žemės sklypo dalis. Taigi, ginčijamo Įsakymo 1.4 punkte parduotuvei eksploatuoti skirta Žemės sklypo dalis buvo nustatyta pagal jos bendrą 967,05 kv. m plotą, o ne atskirai VĮ „Registrų centre“ valdomas ieškovo šio pastato dalis.

Taisyklių 34 punktas iniciatyvos teisę rengti planą suteikia asmenims, pageidaujantiems ir turintiems teisę išsinuomoti jų naudojamus žemės sklypus be aukciono, t. y. šie asmenys atitinkamai pagal žemės sklypo buvimo vietą Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui turi pateikti: prašymą išnuomoti žemės sklypą; sklypo suteikimą ar naudojimo teisę patvirtinančius dokumentus; naudojamo žemės sklypo plano, kuriame pažymėti tame žemės sklype esantys statiniai ir įrenginiai (kai prašymo pateikimo metu prašomas parduoti žemės sklypas yra suformuotas), įstatymų nustatyta tvarka patvirtintą kopiją (Taisyklių 34 punktas). Ginčijamas Įsakymas buvo priimtas vadovaujantis trečiojo asmens „Stop Servis“ pateiktu žemės sklypo planu, parengtu matininko M. K. (e. b. l. II tomas, l. 75). Ieškovas nei skųsdamas ginčijamus sprendimus, nei bylos nagrinėjimo metu savo siūlomo Žemės sklypo plano, su statiniams reikalinga eksploatuoti reikalingomis Žemės sklypo dalimis, nepateikė. Taigi, ieškovas nepaneigė priešingais įrodymais, kad ginčijami sprendimai buvo priimti netinkamo Žemės plano pagrindu (CPK 178 straipsnis). Be to, teismų praktikoje pripažįstama, kad nuomotinų valstybinės žemės sklypo dalių nustatymo teisė yra suteikta valstybinės žemės nuomotojui, o teismo kompetencijai nepavesta atsakyti į klausimą, kokio ploto žemės sklypas yra būtinas konkretiems pastatams eksploatuoti, tačiau teismas, remdamasis bylos medžiaga ir teisiniu reglamentavimu nustato, ar ginčijamais administraciniais aktais ir nuomos sutartimis asmeniui eksploatuoti suteiktas žemės sklypas atitiko teisės aktų reikalavimus ir protingumo bei proporcingumo principus (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 7 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2A-50-943/2015). Byloje nesant priešingų įrodymų, įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo M. K. planą vertinti kaip pažeidžiantį Nuomos taisyklių reikalavimus.

Teismas nesutinka su ieškovo argumentais, kad ginčijamais aktais ieškovui nuosavybės teise priklausančiam pastatui – parduotuvei, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytos Žemės sklypo dalys bendrojo naudojimo plote yra nepakankamo ploto ir neužtikrina privalomo automobilių parkavimo vietų minimalaus skaičiaus. Akcentuotina, kad ieškovo valdomam pastatui – parduotuvei, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir joje esančioms patalpoms, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), eksploatuoti skiriama 1194 kv. m ploto Žemės sklypo dalis (ginčijamo Įsakymo 1.4 punktas), susidedanti iš 1079 kv. m ploto Žemės sklypo dalies, Žemės sklypo plane pažymėtos skaičiumi „4“ ir 115 kv. m ploto dalies, esančios 664 kv. m ploto bendram naudojimui skirtoje dalyje, Žemės sklypo plane pažymėtoje indeksu „I“. Pagal matininko M. K. planą ginčijamu Įsakymu nustatytos atskiro naudojimo dalys Žemės sklype yra pakankamos ir racionalios užtikrinti priėjimą, privažiavimą ir tinkamą naudojimąsi ieškovo nuosavybės teise priklausančiam pastatui – parduotuvei ir joje esančioms patalpoms. Vadovaujantis Nuomos taisyklių 8 punktu, valstybinės žemės sklype išskiriant kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais eksploatuoti reikalingą žemės sklypo dalį, turi būti užtikrinamas patekimas (privažiavimas) nuo įvažiavimo į žemės sklypą į kiekvienam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais eksploatuoti išskirtą atskirą žemės sklypo dalį. Žemės sklypo plane nurodyta Žemės sklypo dalis nuo įvažiavimo į Žemės sklypą iki kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti išskirtos atskiros Žemės sklypo dalies laikoma visiems žemės sklype esantiems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams reikalingu bendro naudojimo plotu. Jis paskirstomas proporcingai kiekvienam statiniui ar įrenginiui išskirtos atskiros žemės sklypo dalies plotui ir parduodamas šių statinių ar įrenginių savininkams, o jeigu statiniai ar įrenginiai priklauso keliems asmenims, - šių statinių ar įrenginių bendraturčiams. Matininko M. K. Žemės sklypo plane dalys, reikalingos statiniams eksploatuoti, išskirtos atsižvelgiant į Nuomos taisyklių reikalavimus (8, 33 punktai), siekiant, kad eksploatacijai priskirtinos Žemės sklypo dalys būtų kiek įmanoma taisyklingesnės formos, vientisos, kad kiekvieno statinio savininkui (ieškovui ir trečiajam asmeniui) būtų patogu naudotis Žemės sklypu ir tokio ploto, kad būtų užtikrintas kiekvieno statinio ar įrenginio tinkamas naudojimas pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Pagal M. K. planą viso 967,05 kv. m ieškovo valdomam pastatui - parduotuvei priskirta 1079 kv. m ploto Žemės sklypo dalis, Žemės sklypo plane pažymėtos skaičiumi „4“, nors pats statinys užima 610 kv. m plotą. Vadovaujantis Taisyklių 8 punktu, Žemės sklype be savarankiškai funkcionuojantiems statiniams atskirai tenkančių Žemės sklypo dalių buvo išskirti ir bendro visiems Žemės sklype esantiems statiniams eksploatuoti reikalingi Žemės sklypo plotai: 1342 kv. m bendro naudojimo žemės plotas, žemės sklypo plane pažymėtas indeksu „II“, kuris skirtas UAB „Stop Servis“ priklausantiems statiniams eksploatuoti ir 664 kv. m bendro naudojimo plotas, M. K. plane pažymėtas indeksu „I“, kurio 115 kv. m ploto dalis atitenka Ieškovui, o likęs 549 kv. m plotas - UAB „Stop Servis“. Nuomos taisyklių 8 punkte nustatyta, kad žemės sklypo plane nurodyta žemės sklypo dalis nuo įvažiavimo į žemės sklypą iki kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti išskirtos atskiros žemės sklypo dalies laikoma visiems žemės sklype esantiems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams reikalingu bendro naudojimo plotu. Byloje nėra pateikta priešingų įrodymų, kurie paneigtų M. K. plane esantiems statiniams eksploatuoti išskirtų dalių nepagrįstumą (CPK 178 straipsnis).

Ieškovas teigė, kad Aikštelė negali funkcionuoti kaip savarankiškas statinys. Šiuos ieškovo argumentus teismas atmeta kaip nepagrįstus, nes jie prieštarauja įsiteisėjusiais teismo sprendimais (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 12 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. e2-5994-465/2016, paliktas nepakeistas Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-793-614/2017; toliau – įsiteisėję teismų sprendimai) nustatytiems prejudiciniams faktams. Įsiteisėjusiais teismų sprendimais, turinčiais prejudicinę galią, yra nustatytos aplinkybės, kad Aikštelė yra savarankiškas daiktas, priklausantis trečiajam asmeniui UAB „Stop Servis“. Taip pat minėtais įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatyta, kad Aikštelė sukurta ją pastačius 1994 m., o ne 2013 m. Teismas sprendžia, kad ieškovas, ginčydamas Aikštelės kaip atskiro statinio statusą, neigia įsiteisėjusiais teismo sprendimas nustatytas aplinkybes (CPK 18 straipsnis). Teismas atmeta ieškovo argumentus, kad jo valdomam statiniui parduotuvei nėra priskirta pakankamai ploto, skirto automobilių parkavimu. VĮ „Registrų centras“ duomenys patvirtina, kad Parduotuvė pastatyta 1994 m. Ieškovas, grįsdamas aplinkybę dėl reikiamo automobilio parkavimo vietų skaičiaus, remiasi 2014-06-17 Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-533 patvirtintu Statybos techniniu reglamentu STR 2.06.04:2011 „Gatvės. Bendrieji reikalavimai.“, kuris negali būti taikomas atgal (Parduotuvės statybai 1994 m.). Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad ieškovo pozicija dėl parkavimo vietų automobiliui prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtintam teisės principui lex retro non agit, reiškiantį, kad įstatymas ar kitas teisės aktas atgal negalioja.

Kaip jau minėta, ieškovas iš esmės siekia peržiūrėti įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytas aplinkybes dėl Aikštelės funkcinės priklausomybės, teigdamas, kad VĮ „Registrų centre“ Aikštelės įregistravimas kaip kito inžinerinio statinio - Automobilių stovėjimo aikštelės neturi atskiro savarankiško statinio statuso. Tačiau, jau minėta, Aikštelės, kaip savarankišką ir atskirą funkcinę paskirtį turinčio statinio statusą pripažino teismai minėtais įsiteisėjusiais sprendimais. Taip pat VĮ „Registrų centro“ išrašai patvirtina, kad Aikštelė yra įregistruota kaip savarankiškai funkcionuojantis daiktas. Ieškovo nurodoma aplinkybė, kad Aikštelė klasifikuojama kaip kiti inžineriniai statiniai (kiemo įrenginiai) ir yra II grupės nesudėtingas statinys nepaneigia įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytos aplinkybės, kad Aikštelė yra savarankiškas statinys. Šią aplinkybę patvirtina ir VĮ „Registrų centras“ duomenys, nes Aikštelė yra įregistruota kaip savarankiškas daiktas, atskiras statinys, o ne priklausinys.

Esant nustatytai aplinkybei, kad Aikštelė yra viešajame registre registruota kaip atskiras daiktas, kurio funkcinį atskirtumą patvirtino ir teismai minėtais įsiteisėjusiais sprendimais, atmestini ieškovo argumentai, kad trečiasis asmuo UAB „Stop Servis“, valdantis Aikštelę nuosavybės teisėmis, negali Aikštelei priskirtos Žemės sklypo dalies nuomoti ne aukciono tvarka. Žemės nuomos teisinius santykius ir valstybinės žemės pardavimo ar nuomos sutarties sudarymo, pakeitimo, nutraukimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės įstatymas bei Nuomos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktu, valstybinės žemės sklypas be aukciono išnuomojamas, jeigu jis užstatytas fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui); žemės sklypai, užstatyti fizinių ar juridinių asmenų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išnuomojami tik šių statinių ar įrenginių nuomos terminui; žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašyta jų tiesiogine paskirti.

Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog ne aukciono tvarka įgyjama teisė į valstybinės žemės nuomą yra nustatyta kaip išimtinė-lengvatinė tiems asmenims, kurie turi nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių, ir tai žemei, kuri reikalinga šiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytųjų tiesioginę paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011; 2013 m. liepos 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-3701/2013).

Ieškovas be kitų argumentų teigė, kad Aikštelė yra faktiškai sunykusi, tačiau šių aplinkybių nepagrindė (CPK 178 straipsnis), be to, jau aukščiau nustatytos aplinkybės paneigia ir šiuos ieškovo teiginius. Taip pat ieškovas teigė, kad ginčo Aikštelė turėtų būti nuomojama ne ilgesniam nei 1/10 nustatytos statinio ekonomiškai pagrįsto naudojimo trukmės laikotarpiu. Ieškovo teigimu, pagal Aikštelės ekonominį naudingumą, šis terminas jau yra pasibaigęs. Tačiau ginčijamu Įsakymu ir Raštu nebuvo spręsti klausimai dėl valstybinės žemės nuomos termino. Todėl teismas sprendžia, kad Įsakymas ir Raštas nėra sukėlę ieškovo nurodomų pasekmių dėl valstybinės žemės nuomos termino, nes bylos nagrinėjimo metu žemės nuomos sutartis nėra pakeista, t. y. nėra sudaryta tarp ginčo šalių (e. b. II tomas, l. 17-18). Be to, Aikštelės funkcinis atskirtumas jau yra įvertinas aukščiau, todėl teismas nekartoja aukščiau nurodytų argumentų, kurie patvirtina ir šio ieškovo teiginio nepagrįstumą. Atsižvelgdamas į tai, teismas ieškovo argumentus vertina kaip hipotetinius, todėl atmestinus (CPK 5 straipsnis, 178 straipsnis).

Ieškovas taip pat teigė, kad Aikštelės naudojimas prieštarauja Žemės sklypo naudojimo būdui, nes, ieškovo teigimu, kitos paskirties ginčo Žemės sklypo naudojimo būdas – komercinės paskirties bei pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos draudžia eksploatuoti automobilių saugyklas, kurios gali būti tik komercinės paskirties žemės sklypuose. Teismas sprendžia, kad šiais teiginiais ieškovas vėl ginčija įsiteisėjusiais teismų sprendimais jau įvertiną Aikštelės savarankišką statusą, todėl atmeta šiuos argumentus. Papildomai teismas pastebi, kad pagal VĮ „Registrų centre“ registruotą Aikštelės statusą – Automobilių stovėjimo aikštelės statusą (e. b. II tomas, l. 126-127) tokio statinio eksploatacija nėra draudžiama kitos paskirties ginčo Žemės sklype pagal jo naudojimo būdą – komercinės paskirties, pramonės ir sandėliavimo projektų teritorijos (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. Įsakymas Nr. 3D-37/D1-40 „Dėl žemės naudojimo būdų turinio aprašo patvirtinimo“ 19-21 p.).

Aikštelė yra inžinerinis statinys, atitinkantis Nuomos taisyklėse nustatytus reikalavimus, t. y. pagal Nutarimo 33 punkte nustatytą savarankiškai funkcionuojančio daikto statusą, todėl Aikštelė M. K. plane pagrįstai išskiriama kaip atskiras funkcionuojantis daiktas.

Ieškovas kartu su ieškiniu pateikė B. K. parengtą planą, kuriuo grindė aplinkybę, kad Aikštelė yra mažesnė, nei įregistruotas jos plotas VĮ „Registrų centras“. Tačiau 1089 kv. m Aikštelės plotas yra įregistruotas VĮ „Registrų centre“. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 4 straipsnis nustato, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Ieškovas nepagrindė aplinkybės, kad Aikštelei eksploatuoti reikalingas mažesnis plotas ir kad VĮ „Registrų centre“ registruotas Aikštelės 1089 kv. m plotas yra nuginčytas ir negaliojantis, todėl teismas vadovaujasi viešojo registro duomenimis (CPK 178 straipsnis, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis).

Be to, ieškovas teigė, kad jis buvo suklaidintas, nes Rašte buvo nurodyta, jog jis gali būti skundžiamas Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui, nors pagal Išankstinė ginčų nagrinėjimo ne teisme Tvarkos 33 punktą Raštas skundžiamas teismui. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovas pasinaudojo savo teisių teisminiu gynimo būdu, todėl Ršte nurodyta apskundimo tvarka niekaip nesąlygojo ieškovo teisių pažeidimo jo nurodytu būdu (CPK 5 straipsnis): suklaidinti ieškovą dėl Rašto skundimo tvarkos Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai atsisakius nagrinėti jo skundą, o teismui palikus ieškovo skundą nenagrinėtą.

Nors ieškovas taip pat teigė, kad Raštas priimtas pažeidžiant Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2010 m. rugsėjo 7 d. įsakymą Nr. 1P-90 „Dėl išankstinio ginčų nagrinėjimo nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos ne teismo tvarka taisyklių“ 20 punkte nustatytą 20 darbo dienų terminą, tokio atsakovo neveikimo neskundė (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnis), o bylos nagrinėjimo metu Raštas yra priimtas ir ginčijamas ieškovo. Todėl teismas nurodytus ieškovo argumentus atmeta.

Taip pat ieškovas teigė, kad Raštas yra priimtas neįgalioto asmens, nes jį priėmė ne Nacionalinės Žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos direktorius, tačiau Geodezijos ir žemės naudojimo kontrolės departamento Geodezijos ir nekilnojamojo turto kadastro skyriaus vedėja, atliekanti direktoriaus pavaduotojo funkcijas. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2010 m. rugsėjo 7 d. įsakymo „Dėl išankstinio ginčų nagrinėjimo Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos ne teismo tvarka taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės) 3 punktas nustato, kad pagal šiose Taisyklėse nustatytą tvarką skundus nagrinėja Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos darbo reglamento, patvirtinto Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2011 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-86 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos darbo reglamento patvirtinimo“, nustatyta tvarka paskirtas Tarnybos valstybės tarnautojas (arba Tarnybos valstybės tarnautojai) arba Tarnybos direktoriaus įsakymu sudaryta komisija (toliau – komisija), o sprendimą priima Tarnybos direktorius. 2011 m. gegužės 3 d. įsakymo Nr. 1P-(1.3.)-86 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos darbo reglamento patvirtinimo“ 27 punktas nustato, kad direktoriaus pavaduotojas, kuruojantis Geodezijos ir kartografijos, Informacinių technologijų bei Žemės tvarkymo departamentų veiklą, pasirašo Žemės tvarkymo, Geodezijos ir kartografijos ir Informacinių technologijų departamentų darbuotojų parengtus raštus, adresuotus institucijoms ar asmenims, nenurodytiems Darbo reglamento 26 punkte, atsakymus į fizinių ir juridinių asmenų prašymus, pranešimus ir skundus, išskyrus tuos skundus, kurie nagrinėjami Išankstinio ginčų nagrinėjimo Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos ne teismo tvarka taisyklių nustatyta tvarka. Vadinasi, direktoriaus pavaduotojo, kuruojančio Geodezijos ir kartografijos, Informacinių technologijų bei Žemės tvarkymo departamentų veiklą, kompetencijai priskirta nagrinėti skundus ne išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka. Be to, Taisyklėmis yra patvirtinta sprendimo forma, kurios skundžiamas Raštas neatitinka.

Atsižvelgdamas į tai, teismas turi pagrindą daryti išvadą, kad Raštas buvo priimtas ne taikant Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme taisykles, tačiau ieškovo skundą nagrinėjant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo ir Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 87. Kaip nustatyta, Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus pavaduotojas, kuruojantis Geodezijos ir kartografijos, Informacinių technologijų bei Žemės tvarkymo departamentų veiklą, tokio pobūdžio skundus turi teisę nagrinėti. Atsižvelgiant į tai, kad Raštas buvo priimtas ieškovo skundą nagrinėjant ne Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, o bendra administracine tvarka, teigti, kad Raštas priimtas neįgalioto subjekto, nėra pagrindo, nes, kaip jau minėta, tokio pobūdžio sprendimus direktoriaus pavaduotojas, kuruojantis Geodezijos ir kartografijos, Informacinių technologijų bei Žemės tvarkymo departamentų veiklą, gali priimti (minėtas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Darbo reglamento 26 punktas).

Nors nurodytas pažeidimas yra pripažintinas procedūriniu, ne kiekvienas procedūrinis pažeidimas yra pakankamas administraciniam sprendimui panaikinti, o tik sąlygojantis ginčijamų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos administracinių aktų nepagrįstumą. Nustatytas procedūrinis pažeidimas nėra pakankamo pagrindo: tiek Įsakyme, tiek Rašte yra įvertinos faktinės aplinkybės, kurių pagrįstumą teismas įvertino aukščiau. Taip pat tiek Įsakymas, tiek Raštas yra pagrįsti taikytinomis teisės normomis bei įsiteisėjusiais teismų sprendimais, kurie buvo priimti ginčo situacijos atžvilgiu. Teismas sprendžia, kad padarytas procedūrinis pažeidimas nepadarė įtakos skundo išnagrinėjimo esmei ir turiniui, t. y. formalus procedūrinis pažeidimas nelėmė iš esmės klaidingo situacijos išnagrinėjimo. Įvertinus tai, kiekvienas nustatytas procedūrinis pažeidimas turi būti vertinamas tikslo aspektu, t. y. ar toks pažeidimas turėjo įtakos užtikrinant objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Todėl teismas daro išvadą, kad nurodytas procedūrinis pažeidimas savaime nesudaro pagrindo pripažinti skundžiamus aktus neteisėtais. Be to, ieškovo argumentai nepagrindžia individualizuotų neigiamų pasekmių ieškovo atžvilgiu dėl padaryto procedūrinio pažeidimo. Procedūros atlikimas iš naujo nepaneigtų nustatytų faktinių aplinkybių ir pagrindų, dėl kurių jau aukščiau ieškinio reikalavimai pripažinti nepagrįstais.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad ginčijami aktai nepažeidžia Žemės sklypo nuomininkų interesų: Žemės sklypo dalys, skirtos atskiriems statinių eksploatuoti, yra išskirtos po statiniais ir greta jų, yra vientisos, taisyklingos formos, prie atskirai naudojamų dalių yra numatyti privažiavimai, bendri plotai (Nuomos Taisyklių 8, 33 punktai).Įvertinęs nurodytas aplinkybes ir vadovaudamasis aukščiau nurodytomis teisės normomis, teismas sprendžia, kad ieškinys yra atmetamas.

Kiti byloje dalyvaujančių asmenų nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Pažymėtina, kad nagrinėjamojoje byloje teismas ieškovės ieškinį atmetė, todėl jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Trečiasis asmuo UAB „Stop Servis“ pateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus. Teismas nustatė, kad pateiktos trečiojo asmens UAB „Stop Servis“ faktiškai patirtos (apmokėtos pateiktais mokėjimų pavedimais) bylinėjimosi išlaidos iš viso sudaro 1863,75 Eur (e. b. DOK-3179, DOK-54454) ir yra priteistinos iš ieškovo (CPK 93 straipsnis, Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 redakcija TAR, 2015, Nr. 2015-03968)).

Teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 3 Eur sumos, todėl nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ir Finansų ministrų 2014-09-23 įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 98 straipsniu, 259 straipsniu, 260 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo UAB „Edgira“, į. k. 124396032, trečiojo asmens UAB „Stop Servis“, į. k. 121372389, naudai 1863,75 (vieną tūkstantį aštuonis šimtus šešiasdešimt tris eurus septyniasdešimt penkis ct) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, pateikiant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Aistė Račkauskaitė-Burneikienė