Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. K. ieškinį atsakovui G. K. dėl santuokoje įgyto turto padalinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė palaikė ieškinio reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti pilnai.

Dalyvaudamas 2016 m. gruodžio 20 d. vykusiame parengiamajame teismo posėdyje atsakovas G. K. pateikė teismui rašytinį ieškinio pripažinimo pareiškimą, kuriame nurodė, kad jis pripažįsta ieškinį pilnai ir kad jam yra žinomos ieškinio pripažinimo teisinės pasekmės (27 b.l.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Atsakovui ieškinį pilnai pripažįstant, teismo sprendimas surašomas sutrumpintais motyvais – Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau-CPK) 268 str. 5 d.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2000 m. kovo 13 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-581/2000 buvo nutraukta ieškovės J. K. ir atsakovo G. K. santuoka, sudaryta1995 m. liepos 22 d. Marijampolės m. CMS, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (5 b.l.).

Santuokos nutraukimo metu galiojusio Santuokos ir Šeimos kodekso 40 str. numatė, kad santuoka laikoma pasibaigusia nuo to laiko, kai bent vienas iš sutuoktinių įregistruoja santuokos nutraukimą civilinės metrikacijos organuose.

Šalių ištuoka buvo įregistruota ištuokos metrikų knygoje 2000 m. kovo 29 d., įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (6 b.l.). Taigi, teismas daro išvadą, kad santuoka tarp šalių pasibaigė 2000 m. kovo 29 d. - SŠK 40 str.

Iš byloje esančio įsiteisėjusio 2000 m. kovo 13 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimo (5 b.l.), akivaizdu, kad šalys, nutraukdamos santuoką, nesprendė santuokoje įgyto turto padalinimo.

Ginčo, kad buvusios santuokos metu įgytas nekilnojamasis turtas iki šiol nėra padalintas, tarp šalių nėra.

Pateikti byloje duomenys iš valstybės įmonės Registrų centro ir viešosios įmonės Regitra patvirtina, kad gyvendamos santuokoje šalys buvo įgiję tik vieno kambario 19,33 kv. m bendro ploto butą su bendro naudojimo patalpa 1.93 kv. m., kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 4350 Eur, esantį (duomenys neskelbtini) (9 b.l.).

Ieškovė nurodė, kad gyvenant santuokoje su atsakovu jokio kito turto šalys neįgijo. Atsakovas šių nurodytų ieškovės aplinkybių neužginčijo. Byloje nėra įrodymų, paneigiančių ieškovės pateiktus duomenis apie santuokos metu įgytą ir nepadalintą sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytą turtą, todėl darytina išvada, kad tarp šalių dalintinas tik vieno kambario butas su bendro naudojimo patalpa 1.93 kv. m., kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 4350 Eur, esantis (duomenys neskelbtini) (9 b.l.).

Pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 str. 1 d., 2000 m. CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus. Dėl to sprendžiant santuokoje įgyto turto teisinio režimo klausimą, reikia vadovautis 2000 m. CK normomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-744/2002; 2003 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-705/2003; 2005 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2005; 2005 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-57/2005, kt.).

Taigi, nors nagrinėjamoje byloje nurodytas turtas įgytas 1995 m. spalio 23 d., t. y. galiojant SŠK, tačiau byla dėl šalių nuosavybės teisės į šį turtą gynimo spręstina pagal šiuo metu galiojančio CK normas. Pažymėtina, kad SŠK iš esmės analogiškai reglamentavo santuokoje įgyto turto teisinį režimą. Tiek SŠK, tiek 2000 m. CK įtvirtintas tas pats principas, pagal kurį nustatomas asmenų santuokoje įgyto turto teisinis režimas – turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (SŠK 21 straipsnio 1 dalis, CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Be to, esant susituokus įgytas turtas laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu, t. y. po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine nuosavybe, nepaisant to, kurio iš sutuoktinių vardu tas turtas įgytas (SŠK 21 straipsnio 3 dalis, CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

I. J. K. ir atsakovui G. K. nutraukus santuoką (SŠK 40 str.), bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigė (CK 3.100 str. 4 p.). Šios nuosavybės dalyviai – buvę sutuoktiniai – tapo bendraturčiais ir valdė bendrą turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Kol tokios bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektų dalių dydis nenustatytas, galioja prezumpcija, kad jų dalys yra lygios - SŠK 23 str. 1 d.; CK 4.73 str. 3 d., 4.92 str., 3.117 str. ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2002).

Ieškovė prašo dalinant nekilnojamąjį turtą nukrypti nuo lygių dalių principo ir visą turtą, t.y. vieno kambario butą su bendro naudojimo patalpa, paskirti jai, nepriteisiant atsakovui kompensacijos, kadangi ginčo bute ieškovė gyveno ir juo naudojosi dar iki pažinties su ir santuokos su atsakovu, po ištuokos atsakovas niekada bute negyveno ir niekada neprisidėjo prie buto išlaikymo, jo remonto, nemokėjo mokesčių už komunalines paslaugas. Atsakovas pripažindamas ieškinį patvirtino ieškovės nurodytas aplinkybes ir dalyvaudamas 2016 m. gruodžio 20 d. vykusiame parengiamajame teismo posėdyje nurodė, kad nereikalauja kompensacijos iš ieškovės už jai priteisiamą didesnę ginčo buto dalį. Ieškovė nurodė, kad ginčo buto vertė yra 4350 Eur (2-3, 9 b.l.). Atsakovas neginčija šios vertės, todėl darytina išvada, kad jis sutinka su tokiu ginčo buto įvertinimu.

Taigi teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir atsižvelgdamas į atsakovo poziciją dėl pareikšto ieškinio: visišką ieškinio pripažinimą (27 b.l.), taip pat vertindamas atsakovo apsisprendimą, kuris neprieštarauja CPK 140 str. 2 d. įtvirtintai įstatyminei normai, dėl nekilnojamojo turto padalinimo būdo, ieškinį tenkina pilnai – CPK 178 str.

Duomenys iš minėtų viešųjų registrų patvirtina, kad po santuokos nutraukimo, t.y. po 2000 m. kovo 29 d. (SŠK 40 str.) atsakovas G. K. asmeninės nuosavybės teise įgijo nekilnojamąjį turtą : ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su jame esančiais ½ dalimi pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalimi pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalimi pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalimi pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalimi kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), įgytų 2011 m. liepos 27 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo pagrindu, 10-12 b.l.); ½ dalį žemės sklypo, unikalus (duomenys neskelbtini), su jame esančiais ½ dalimi pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalimi pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalimi pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalimi kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), įgytų 2015 m. spalio 8 d. dovanojimo sutarties Nr. 7329 pagrindu (13-15, 16-17 b.l.); garažą (boksą) Nr. 60, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įgytą 2004 m. rugpjūčio 26 d. dovanojimo sutarties Nr. 6237 pagrindu (18-19 b.l.). Taip pat atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso privalomai registruotinas kilnojamas turtas: automobilis Audi A4, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), ir automobilis VW Passat, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) (36-37 b.l.).

Ieškovė po santuokos nutraukimo nėra įgijusi nekilnojamojo, o taip pat privalomai registruotino kilnojamojo turto (8-9, 36 b.l.).

Kadangi atsakovo vardu registruotas aukščiau minėtas turtas yra įgytas po santuokos sudarymo, ginčo dėl jo teisinio režimo tarp šalių nėra, todėl jis neįtrauktinas į dalintiną turtą ir tarp šalių nedalijamas (CK 3.89 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2016 m. rugsėjo 5 d. sprendimu Nr.2.1-(NTP-2)-16-T-3580-14288 nagrinėjamoje byloje ieškovei J. K. buvo suteikta antrinė teisinė pagalba parengti procesinius dokumentus ir atstovauti ją pirmosios instancijos teisme, atleidžiant ieškovę 100 % nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (4 b.l.) – CPK 83 str. 1 d. 14 p.

Už ieškinio reikalavimą ieškovė turėjo mokėti 131 Eur žyminio mokesčio (4350 Eur x 3 %) – CPK 80 str. 1 d. 1 p.

Valstybė byloje patyrė 3,70 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (1 b.l.), o taip pat 115,80 Eur už ieškovei J. K. suteiktą antrinę teisinę pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir atstovaujant ją pirmosios instancijos teisme (26 b.l.).

CPK 96 str. 1 d. numato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

Ieškinį patenkinus atsakovas valstybei turėtų atlyginti iš viso 250 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas pateikė prašymą atleisti jį nuo išlaidų valstybei apmokėjimo arba sumažinti priteisiamų išlaidų dydį (34 b.l.).

CPK 96 str. 5 d. numato, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

Nagrinėjamojoje byloje atsakovas, nors ir nepateikė atsiliepimo į ieškinį, tačiau byloje dalyvavo tinkamai, bylos proceso nevilkino, pripažindamas ieškinį siekė, kad byla būtų išnagrinėta per įmanomai trumpesnį laiką, teismo posėdis buvo atidėtas vieną kartą ne dėl atsakovo kaltės, o ieškovei nepateikus visų duomenų apie turtą (32 b.l.), byloje sprendžiamas reikalavimas, susijęs su šalių buvusios santuokos metu įgyto turto padalinimu, kuris nebuvo išspręstas 2000 m. kovo 13 d. teismo sprendimu nutraukiant šalių santuoką, ieškovė nuo bylinėjimosi išlaidų yra atleista 100 %, todėl teismas sprendžia, kad visų valstybės patirtų išlaidų nagrinėjamojoje byloje priteisimas iš atsakovo prieštarautų teisingumo ir protingumo principams. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, darytina išvada, kad yra pagrindo nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir iš atsakovo G. K. priteistina iš viso ½ dalis, t.y. 125 Eur, bylinėjimosi išlaidų valstybei, tame tarpe 57,90 Eur už ieškovei J. K. suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 265 str., 270 str.

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Padalinti santuokoje įgytą turtą, pripažįstant ieškovei J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teisę į vieno kambario 19,33 kv. m bendro ploto butą su bendro naudojimo patalpa 1.93 kv. m., kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 4350 Eur, esantį (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), valstybei 67,10 Eur (šešiasdešimt septynis eurus 10 centų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, mokamų Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, įmonės kodas 188659752, sąskaitos Nr.(duomenys neskelbtini) banke „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovo G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), valstybei 57,90 Eur (penkiasdešimt septynis eurus 90 centų) valstybės patirtų išlaidų už ieškovei J. K. suteiktą antrinę teisinę pagalbą, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr.LT24 7300 01010 1239 4300 banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas -5630, mokėjimo paskirtis - įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.