- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-10-21
- Bylos Nr.
- 1A-517-935/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-38200-2024-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Julita Dabulskytė-Raizgienė, Ugnius Trumpulis, Marijus Kursevičius
- Nuteistasis
- P. P.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Julitos Dabulskytės-Raizgienės, Marijaus Kursevičiaus ir Ugniaus Trumpulio (kolegijos pirmininkas bei pranešėjas), rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. P. (P. P.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 11 d. nuosprendžio, kuriuo, pripažinus recidyvistu, jis buvo pripažintas kaltu ir nubaustas:
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams;
- pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams ir aštuoniems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, P. P. paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirtas laisvės atėmimas dvejiems metams ir dviem mėnesiams.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. P. P. nuteistas už tai, kad jis 2024 m. rugsėjo 30 d., apie 02.30 val., parašęs SMS žinutę programėle „WhatsApp“ iš mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ir susitaręs susitikti dėl seksualinių paslaugų teikimo, 2024 m. rugsėjo 30 d., apie 03.00 val., atvyko į butą, esantį (duomenys neskelbtini), pas seksualines paslaugas teikiančią V. K., užėjęs į jos nuomojamo buto vidų, užrakinęs buto duris iš vidaus, panaudojo fizinį smurtą – iš už nugaros išsitraukęs peilį, laikė jį dešinėje rankoje priešais nukentėjusiąją, užsimojo peiliu į besiginančią nukentėjusiąją, kuri kaire ranka sugriebė už peilio geležtės, jis (P. P.) toliau lietė peiliu nukentėjusiosios smakrą, kaklą, ją pastūmė ir pargriovė, taip sukėlė V. K. fizinį skausmą, padarydamas poodines kraujosruvas veido kairėje, dešiniame žaste, pjautines žaizdas kairėje plaštakoje, t. y., sužalojimus visumoje ir kiekvieną atskirai vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu. Tokiais savo veiksmais P. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
2. Taip pat P. P. nuteistas už tai, kad jis 2024 m. rugsėjo 30 d., apie 03.00 val., atvykęs į butą, esantį (duomenys neskelbtini), pas seksualines paslaugas teikiančią V. K., po su ja įvykusių grumtynių, kurių metu V. K. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata ir sukeltas fizinis skausmas, pagriebė nuo grindų nukentėjusiosios pamestą mobiliojo ryšio telefoną ,,IPhone Pro Max 15“ su jame buvusia SIM kortele, kurio vertė 1300 Eur, įdėtą į mobiliojo telefono dėklą, kurio vertė 10 Eur, taip padarydamas nukentėjusiajai 1310 Eur turtinę žalą. Tokiais savo veiksmais P. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
3. Apeliaciniame skunde nuteistasis P. P. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 11 d. nuosprendį ir švelninti jam paskirtą bausmę.
4. Nuteistasis aiškina, kad jis viso proceso metu prisipažino padaręs nusikalstamus veiksmus, kuriuos pirmosios instancijos teismas pagrįstai kvalifikavo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį, o ne pagal BK 180 straipsnio 2 dalį. Vis tik pirmosios instancijos teismas nepagrįstai už abu nusikaltimus paskyrė laisvės atėmimo bausmes, kurių dydžiai yra didesni nei atitinkamų normų sankcijose numatyti šių bausmių vidurkiai. Skunde prašoma atsižvelgti ir į tai, kad jo ir nukentėjusiosios konfliktas įvyko neplanuotai, taip pat jis neplanavo grobti svetimo turto.
Atsiliepimas
5. Atsiliepime į apeliacinį skundą Vilniaus apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras (toliau – prokuroras) prašo nuteistojo P. P. apeliacinį skundą atmesti.
6. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmes, tinkamai įvertino bausmių skyrimui reikšmingas aplinkybes, nurodytas BK 54 straipsnyje, taip pat atsižvelgė į BK 41 straipsnyje numatytus bausmių tikslus. Skiriant P. P. bausmes, buvo atsižvelgta į tai, kad jis, veikdamas tyčia, padarė dvi nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, abu nusikaltimai buvo baigti. Pirmosios instancijos teismas nustatė po vieną nuteistojo atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes. Nuteistasis anksčiau buvo ne kartą teistas, taip pat ir už nusikalstamų veikų nuosavybei bei nusikalstamų veikų, susijusių su fizinio smurto panaudojimu prieš kitą asmenį, padarymą. Naujus nusikaltimus P. P. padarė praėjus tik keliems mėnesiams po to, kai atliko anksčiau jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Be to, P. P. yra ne kartą baustas administracine tvarka už įvairaus pobūdžio administracinių nusižengimų padarymą, nusikalstamų veikų padarymo metu niekur nedirbo.
7. Prokuroras tvirtina, kad nuteistojo apeliaciniame skunde nepagrįstai yra sureikšminama nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tačiau nutylimi kiti bausmių skyrimui reikšmingi faktai. Taip pat prokuroras pažymi, kad apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nusikalstamos veikos buvo padarytos neplanuotai, netyčia. Iš tikrųjų skundžiamame nuosprendyje yra pabrėžiama, kad nusikalstami nuteistojo veiksmai buvo jam įprasto elgesio tąsa, atspindinti jo gyvenimo būdą bei visuomenės galiojančių normų nepaisymą.
Atsiliepimas
8. Atsiliepime nurodoma, kad nuteistajam paskirtos bausmės nei savo rūšimis, nei dydžiais nėra vertintinos kaip aiškiai per griežtos, jos atitinka tiek nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, tiek nuteistojo asmenybę apibūdinančius duomenis.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Nuteistojo P. P. apeliacinis skundas atmestinas.
9. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl to asmens, kuris padavė apeliacinį skundą ar dėl kurio toks skundas buvo paduotas. Nuteistojo P. P. apeliaciniame skunde nėra ginčijamos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 11 d. nuosprendyje nustatytos faktinės nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės, taip pat nėra ginčijama nuteistojo kaltė padarius nusikalstamas veikas. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam paskyrė per griežtas laisvės atėmimo bausmes. Taigi apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju patikrina skundžiamo nuosprendžio pagrįstumą bei teisėtumą tik tiek, kiek to prašoma nuteistojo apeliaciniame skunde.
10. Teismų praktikoje pripažįstama, kad parenkant kaltininkui bausmės rūšį ir jos dydį, visoms bausmei individualizuoti turinčioms reikšmės aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-91-891/2025, 2K-75-1073/2025 ir kt.). Taigi faktas, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, jog P. P. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl jų padarymo nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), savaime nereiškia, jog jam skiriamų laisvės atėmimo bausmių dydžiai turėjo būti nustatyti mažesni už atitinkamų normų sankcijose numatytus šių bausmių vidurkius, nes bausmių teisingam individualizavimui reikšmės turi ir kitos aplinkybės, apibūdinančios tiek padarytas nusikalstamas veikas, tiek patį nuteistąjį, numatytos BK 54 straipsnio 2 dalyje.
11. Skundžiamame nuosprendyje P. P. atsakomybę sunkinančia aplinkybe buvo pagrįstai pripažinta tai, kad nusikalstamas veikas padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Nuteistasis padarė dvi nusikalstamas veikas, iš kurių viena yra priskiriama nesunkiems nusikaltimams žmogaus sveikatai, o kita priskiriama nesunkiems nusikaltimams nuosavybei. Abu nusikaltimus nuteistasis padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Čia būtina pažymėti, kad nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje, buvo padarytas panaudojus peilį, kurio išsitraukti įvykio metu nuteistasis neturėjo jokio pagrindo, o nusikaltimas, numatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje, buvo padarytas pasinaudojus tuo, jog nukentėjusioji iš išgąsčio dėl susidariusios situacijos, pametusi mobiliojo ryšio telefoną, išbėgo iš buto. Tuo pačiu teisėjų kolegija konstatuoja, kad aplinkybė, jog nusikalstamos veikos nebuvo suplanuotos, nuteistasis veikė spontaniškai, niekaip nelengvina jo teisinės padėties. P. P. anksčiau ne kartą buvo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už nusikalstamų veikų žmogaus sveikatai bei nuosavybei (taip pat ir susijusių su smurto panaudojimu prieš kitą asmenį) padarymą. Naujas nusikalstamas veikas nuteistasis padarė praėjus vos keturiems mėnesiams po to, kai atliko jam ankstesniu nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Aptartų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad iš tikrųjų P. P. išvadų nedaro, savo elgesio nekeičia, yra linkęs nusikalsti, o anksčiau jam taikytos švelnesnės teisinio poveikio priemonės pageidaujamų pozityvių rezultatų nedavė.
12. Baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad nuteistasis nuo 2024 m. birželio 26 d. būtų dirbęs (t. 3, b. l. 6) ir gavęs teisėtų pajamų. Jis nesiregistravo Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (t. 3, b. l. 5). Nuteistasis yra ne kartą baustas administracine tvarka, per paskutinius trejus metus yra keturis kartus baustas už naudojimąsi viešuoju transportu nesilaikant nustatytos tvarkos. Duomenų apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra (t. 3, b. l. 9-12). Apeliacinės instancijos teismas įvertina ir tai, kad nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajai padaryta žala nėra atlyginta.
13. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visa, kas buvo aptarta šio procesinio sprendimo 10-12 pastraipose, konstatuoja, kad P. P. už jo padarytas nusikalstamas veikas buvo paskirtos tinkamo dydžio laisvės atėmimo bausmės. Aplinkybių, kurios leistų švelninti nuteistajam paskirtas bausmes, teisėjų kolegija nenustatė, tokių aplinkybių nėra nurodoma ir apeliaciniame skunde.
14. Pirmosios instancijos teismas, bendrindamas nuteistajam už nusikalstamų veikų, kurių nesieja vieningas sumanymas, padarymą paskirtas bausmes, BK nuostatų nepažeidė. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, bendrindamas P. P. paskirtas bausmes, taikė nuteistajam palankesnį dalinį bausmių sudėjimo būdą. Be to, prie griežtesnės bausmės, kuri tik nežymiai viršija BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios laisvės atėmimo bausmių vidurkį, buvo pridėta švelnesnės bausmės dalis, kuri yra šiek tiek mažesnė nei BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios laisvės atėmimo bausmių vidurkis. Taigi P. P. paskirta galutinė bausmė taip pat nelaikytina neteisinga bei aiškiai per griežta.
15. Įvertinęs visa, kas buvo aptarta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam P. P. bausmes už jo padarytus nusikaltimus, BK 41, 54, 61 straipsnių nuostatų nepažeidė. Dėl šios priežasties keisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 11 d. nuosprendžio dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo P. P. apeliacinį skundą atmesti.