Kauno apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant prokurorei Oksanai gabrilaitienei, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui S. G., jo atstovui advokatui Petrui Lileikai, kaltinamajam E. Z. (E. Z.), jo gynėjai advokatei Albinai Cirulienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. Z., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, aukštesniojo išsilavinimo, dirbantis AB (duomenys neskelbtini) sandėlio darbininku, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini) , deklaruota gyv. vieta ten pat, neteistas kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 138 straipsnio1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. Z. 2019 m. gruodžio 18 d. apie 22.30 val. AB (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini), Karbamido cecho patalpose, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su S. G. metu, tyčia dešinės rankos kumščiu sudavė nukentėjusiajam S. G. smūgį į veido sritį, kumščiais sudavė ne mažiau šešių smūgių į veido sritį bei vieną smūgį kumščiu į kairįjį petį, po ko nuo suduoto smūgio S. G. petimi atsitrenkė į sieną, tuo padarė nukentėjusiajam S. G. minkštųjų audinių sumušimus ir kraujosruvas abiejų akiduobių minkštuosiuose audiniuose, plėštines žaizdas dešinėje kaktos pusėje ir dešinės akies apatiniame voke, viršutinio žandikaulio pirmo danties dešinės karūnėlės dalinį lūžį, kairio žastikaulio išnirimą su žastikaulio galvutės įspaustiniu lūžiu, bei sąnarinės lūpos plyšimą, sąnario rotorių grupės raumenų sausgyslių bei sąnarinės kapsulės pažeidimą, tokiu būdu nesunkai sutrikdė nukentėjusiojo S. G. sveikatą.

Kaltinamasis E. Z. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažino ir parodė, kad dirba AB (duomenys neskelbtini) karbamido ceche. 2019 m. gruodžio mėnesį 18 d. ar 19 d. vakare dirbo naktinėje pamainoje, krovė pusvagonius. Buvo pusvalandžio pertrauka, tačiau atvažiavo autotransportas. S. G. su K., nelaukdami kol baigsis pertrauka išėjo krauti autotransporto. Jam tai nepatiko ir jis su S. G. apsižodžiavo. Jis liko valgomajame, o S. G. ir K. pakrovė autotransportą. S. G. tarp jų kilo žodinis konfliktas ir S. G. jam dešiniu kumščiu sudavė į smakrą. Sužalojimų nebuvo, į medikus nesikreipė. Tuomet S. G. sugriebė jį už gobtuvo ir maždaug du kartus sudavė į galvą. Jis, neprisimena kuria ranka S. G. sudavė keletą kartų, bet nežino į kurias kūno vietas. Susikibimas truko apie 5-10 sekundžių. Tuo metu kai jis sudavinėjo smūgius S. G., pastarasis jam sudavinėjo atsakomuosius smūgius į galvą ir visą laiką laikė už gobtuvo. Visi S. G. padaryti sužalojimai yra jo veiksmų pasekmė. Mano, kad muštynės kilo todėl, kad ne laiku turėjo eiti dirbti, tačiau konflikto galėjo ir išvengti.

Nukentėjusysis S. G., apklaustas teisme parodė, kad dirba AB (duomenys neskelbtini). Įvykio dieną dirbo karbamido ceche, krovė vagonus. Atvažiavus autotransportui, pranešė brigadininkui ir išėjo krauti autotransporto, tam prieštaravo kaltinamasis. Baigus krauti, grįžo į valgomąjį, kuriame buvo tik kaltinamasis. E. Z. jį pakvietė į lauką. Jis suprato, kad aiškintis santykių. Atsisakius eiti, kaltinamasis abiem rankom jam į veido sritį sudavė 5-6 stiprius smūgius, jis bandė prisidengti petimi, tačiau atsitrenkė į sieną ir išniro petys. Tuomet kaltinamasis nustojo mušęs. Tuomet jis išėjo iš darbo ir kreipėsi į medikus. Jis kaltinamajam nesudavė nei vieno smūgio. Pareikštą civilinį ieškinį palaiko pilnai

Liudytojas E. P. apklaustas teisme parodė, kad dirba AB (duomenys neskelbtini) karbamido ceche sandėlio darbininku-brigadininku. 2019 m. gruodžio 18 d. kaltinamasis ir nukentėjusysis dirbo vienoje pamainoje. Incidento metu jo vietoje nebuvo. Apie muštynes informavo ir kaltinamais ir nukentėjusysis, priežastie nežino. Nukentėjusysis iki pamainos pabaigos nedirbo, nes jam skaudėjo petį.

Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatoma, kad 2019 m. gruodžio 22 d. apžiūrėta įvykio vieta - AB (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini) Karbamido cecho valgomojo patalpa (1 t. b.l.20-26)

Daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatoma, kad nukentėjusysis nukentėjusysis S. G. savanoriškai pateikė Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadą Nr. G3432/2019(02) bei medicininių dokumentų nuorašus (1 t. b.l.50-53)

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Kauno skyriaus Specialisto išvada Nr. G3432/19(02), nustatoma, kad S. G. konstatuota minkštųjų audinių sumušimai ir kraujosruvos abiejų akiduobių minkštuosiuose audiniuose, plėštinės žaizdos dešinėje kaktos pusėje ir dešinės akies apatiniame voke, viršutinio žandikaulio 1-o danties dešinėje karūnėlės dalinis lūžis, kairio žastikaulio užpakalinis išnirimas išsivystė kieto buko daikto poveikyje ir atitinka nurodytą laiką ir aplinkybes (2019 m. gruodžio 18 d. 22.40 val.). Sužalojimas dėl žastikaulio išnirimo vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nuskelto danties karūnėlę reikės protezuoti (1 t. b.l.54-55)

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Kauno skyriaus Specialisto išvada Nr. pG214/2020(02), nustatoma, kad S. G. konstatuota minkštųjų audinių sumušimai ir kraujosruvos abiejų akiduobių minkštuosiuose audiniuose, plėštinės žaizdos dešinėje kaktos pusėje ir dešinės akies apatiniame voke, viršutinio žandikaulio 1-o danties dešinėje karūnėlės dalinis lūžis, kairio žastikaulio užpakalinis išnirimas su žastikaulio galvutės įspaustiniu lūžiu bei sąnarinės lūpos plyšimu, sąnario rotorių grupės raumenų sausgyslių bei sąnarinės kapsulės pažeidimu išsivystė kieto buko daikto poveikyje. Sužalojimai padaryti per labai trumpą laiko tarpą ir atitinka užduotyje nurodytą laiką bei aplinkybes. Minkštųjų audinių sužalojimai veidepadaryti greičiausiai smūgiuojant ranka ir suduodant mažiausiai tris smūgius. Danties karūnėlės dalinis lūžis greičiausiai išsivystė ne nuo tiesioginio smūgio, o stipriai, nesąmoningai sukandus dantis patiriamu smūgių metu. Kairio žastikaulio užpakalinis išnirimas su žastikaulio galvutės įspaustiniu lūžiu bei sąnario kapsulės bei sąnarinės lūpos ir raiščių pažeidimų galėjo išsivystyti nuo stipraus smūgio į peties priekinį paviršių ir galėjo išsivystyti nuo didelės energijos smūgio ranka ar spyrio. Sužalojimai padaryti mažiausiai keturiais poveikiais (smūgiais). Sužalojimai dėl kairio žastikaulio išnirimo, žastikaulio galvutės lūžio su sąnarinės lūpos plyšimu bei sąnarinės kapsulės bei raiščių pažeidimu vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, o sužalojimai veide vertinant atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t. b.l.82-83)

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 138 straipsnio 1 dalį numatyta tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Analizuojant komentuojamame straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymius, pastebėtina, kad šis nusikaltimas gali būti padaromas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia. Dažniausiai tyčia tokiuose nusikaltimuose yra neapibrėžta (nekonkretizuota).

Vertinant komentuojamos nusikalstamos veikos objektyviųjų bei subjektyviųjų požymių visumą. Nukentėjusiojo parodymai, liudytojo parodymai, specialisto išvados.

Byloje ištirtais įrodymais yra besąlygiškai nustatyta, kad kaltinamasis sužalojo S. G.. To neneigia ir pats kaltinamasis. Tai yra rankomis sudavė smūgius, dėl ko nukentėjusiajam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis teigė, kad jam buvo kilusi grėsmė iš nukentėjusiojo. Jam nepatiko nukentėjusiojo elgesys ir toks jo elgesys išprovokavo kaltinamąjį muštynėms. Ištyrus visus įrodymus, nenustatyta, kad nukentėjusiojo elgesys būtų provokuojantis, kad S. G. būtų užpuolęs E. Z., o pastarajam būtų reikėję gintis. Specialisto išvada patvirtina, kad nukentėjusysis galėjo būti sužalotas smūgius suduodantis priekio. Vertinant nusikaltimo padarymo aplinkybes, atsižvelgtina dar ir į tai koks buvo nukentėjusiojo elgesys po įvykio, t.y. jis išsyk kreipėsi į medikus, o kaltinamasis, kurį neva taip pat sumušė S. G. toliau tęsė darbą.

Vertinant kaltinamojo parodymų patikimumą ir objektyvumą, pažymėtina, kad nustatinėjant asmeniui inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymius, vadovautis vien tik kaltinamojo paaiškinimais, nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog asmuo, gindamasis nuo jam pareikšto kaltinimo ir tokiu būdu siekdamas išvengti jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės, neatskleis tikrųjų tiriamo nusikaltimo aplinkybių.

Teismas konstatuoja, kad byloje ištirtais įrodymais besąlygiškai įrodyta, kad tarp tyčinių kaltinamojo veiksmų ir pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys, jo veika kvalifikuota teisingai ir jis baustinas.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, kurios paskirtis – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, paveikti jį, kad nuteistasis toliau laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Skiriant bausmę atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltininko kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę. E. Z. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą (LR BK 11 str.). Kaltinamasis iki šio nusikaltimo padarymo neteistas (1 t. b.l. 167) , administracine tvarka baustas (1 t. b.l. 168), Jonavos PSPC įskaitoje neįrašytas (1 t. b.l. 174-175), darbovietės charakterizuojamas teigiamai (1 t. b.l. 171). Lengvinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta, sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgęs į tai bei įvertinęs atsakomybę lengvinančių sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad už BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą E. Z. skirtina laisvės apribojimo bausmė.

Byloje pareikštas Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 209,59 Eur žalos atlyginimo (1 t. b. l.93-94). E. Z. baudžiamojoje byloje kaltinamas tyčiniais nusikalstamais veiksmais sužalojęs nukentėjusįjį, kuriam dėl patirtų sužalojimų buvo suteiktos medicinos paslaugos, todėl žala buvo padaryta ir valstybei. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas ir jų apmokėjimas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų yra tiesiogiai susijęs su asmens tyčiniais nusikalstamais veiksmais, šiuo atveju su tyčiniu asmens sužalojimu. Kauno teritorinė ligonių kasa civilinį ieškinį grindžia į bylą pateiktais dokumentais apie nukentėjusiojo gydymą (1 t. b. l.93-94). Atsižvelgiant į tai, civilinis ieškinys yra pagrįstas ir teisėtas, jis tenkintinas, nustatant pareigą E. Z. jį atlyginti.

Baudžiamojoje byloje civilinį ieškinį pareiškė valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius. Nukentėjusiajam S. G. dėl kaltų E. Z. veiksmų buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nukentėjusysis buvo laikinai nedarbingas nuo 2019 m. gruodžio 19 d. iki 2020 m. kovo 6 d., jam priskaičiuota ir išmokėta 2596,29 Eur ligos pašalpa, kuri regreso tvarka priteistina ieškovo naudai iš atsakovo. Socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo (CK 6.290 str. 1, 3 d.). Atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio (6.280 str. 1 d.). Pagal žalos atsiradimo metu galiojusio Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalį, juridiniai arba fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka.

Baudžiamojoje byloje nukentėjusysis ir civilinis ieškovas S. G. pareiškė 1303 Eur civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti ir 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Teismas išnagrinėjęs baudžiamosios bylos medžiagą konstatuoja, kad civiliniai ieškiniai dėl turtinės žalos pagrįsti, todėl pilnai priteistini iš kalto asmens.

Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą teismas vadovaujasi LR CK 6.250 str., 6.251 str. 2 d., kitomis LR CK normomis bei atsižvelgdamas į teismų praktiką. LR CK 6.250 str. 2 d. įpareigoja teismą, nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. E. Z. padarytas nusikaltimas sunkių pasekmių nesukėlė, byloje nėra duomenų, kad nukentėjusysis dėl to būtų patyręs stiprų emocinį, psichinį sukrėtimą su sunkiomis pasekmėmis. Atsižvelgiant į išvardintas aplinkybes bei vadovaujantis protingumo ir sąžiningumo kriterijais civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos mažintinas.

Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusysis S. G. patyrė 300 Eur išlaidų advokato Petro Lileikos teisinei pagalbai apmokėti. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusio ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusio ir civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Taigi nukentėjusios teisė reikalauti šių advokato išlaidų atlyginimo iš kaltinamojo yra teisėta ir pagrįsta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302-307 straipsniais,

n usprendžia:

E. Z. (E. Z.) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalį ir nubausti jį 1 (vieneriems) metams laisvės apribojimo.

Įpareigoti E. Z. dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje.

Iki bausmės vykdymo pradžios palikti galioti E. Z. kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, o pradėjus bausmės vykdymą, kardomosios priemonės netaikyti.

Priteisti iš E. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) civilinių ieškinių tenkinimui:

S. G. 1303 Eur (tūkstantį tri šimtus tris eurus) turtinės žalos, 700 Eur (septynis šimtus) neturtinės žalos, 300 (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir iš E. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti 209,59 Eur (du šimtus devynis eurus 59 ct) žalos atlyginimo, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie SAM PSDF biudžetui padarytos žalos surenkamąją sąskaitą LT217300010002484333, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000.

Priteisti iš E. Z., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus, įstaigos kodas 188677437, buveinės adresas A.Mickevičiaus g. 42, Kaunas, naudai 2596,29 Eur (du tūkstančius penkis šimtus devyniasdešimt šešis eurus ir 29 ct) žalos atlyginimui regreso tvarka už išmokėtą ligos pašalpą.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus apeliaciniu skundu.