- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-11-02
- Bylos Nr.
- 2A-260/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Audronė Jarackaitė, Marytė Mitkuvienė, Nijolė Piškinaitė
- Atsakovas
- A. M., G. P.
- Trečiasis asmuo
- I. M., notarei I
- Ieškovas
- O. G.
- Kategorijos
- 50.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės, Marytės Mitkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nijolės Piškinaitės,
atsakovams A. M. , adv. Arūnui Žliobai, G. P. , adv. Rolandui Stirbinskiui, atst. Artūrui Vitkui,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. spalio 6 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-313-622/2008 pagal ieškovės O. G. ieškinį atsakovams A. M. , G. P. , tretiesiems asmenims notarei I. M. , notarei J. N. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė O. G.kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama pripažinti negaliojančiu ab initio 2006 m. rugpjūčio 24 d. jos išduotą įgaliojimą A. M. ir pripažinti negaliojančiu 1 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 2007 m. rugpjūčio 22 d. sudarytą pirkimo-pardavimo sandorį. Ji nurodė, kad su atsakovu A. M. 2006 m. rugpjūčio mėnesį susitarė, kad už atlygį jis užsiims jos žemės pardavimu, prieš tai pakeičiant žemės tikslinę paskirtį. Dėl savo amžiaus ir ligos ji negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės, nes ginčijamu įgaliojimu buvo suteikta atsakovui per daug teisių. Nors įgaliojimą ieškovė panaikino, ieškovės teigimu jį būtina pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento. Ieškovė nurodė, kad 2007 m. rugpjūčio 21 d. atsakovas ją nuvežė į Klaipėdą pas notarę, kuri nieko nepaaiškinus liepė jai pasirašyti dokumentus. Ieškovė manė, jog tai įgaliojimo koregavimas ir tik vėliau sužinojo, kad pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį. Pinigų už parduotą žemės sklypą ieškovė negavo, išskyrus 11000 Lt, kuriuos buvo prieš tai gavusi iš A. M. . Ieškovės teigimu, G. P. negali būti laikoma sąžininga sklypo įgijėja, nes ji žinojo, jog už žemės sklypą nieko nemokėjo.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2008 m. spalio 6 d. sprendimu ieškinį atmetė ir nurodė, kad tiek sandorį tvirtinusi notarė, tiek atsakovai bei liudytojas V. P. teismui paaiškino, jog sandorio sudarymo metu ieškovė nesijautė blogai ir suprato savo veiksmų esmę. Teismo teigimu įrodymų, kurių pagrindu būtų galima taikyti šioje byloje CK 1.90 ir 1.91 straipsnius, nėra. Ieškovė neneigė, jog ji ketino keisti žemės sklypo paskirtį, o vėliu jį parduoti. Pagal įgaliojimą žemės sklypą galėjo parduoti pats A. M. , tačiau pirkimo-pardavimo sutartį pasirašė pati ieškovė. Teismo posėdyje dalyvavusi notarė I. M. nurodė, kad sutartį garsiai perskaitė šalims, šalys patvirtino jai, kad sutartis joms suprantama ir atitinka jų valią. Teismas taip pat nurodė, kad tenkino ieškovės prašymą dėl rašysenos ekspertizės skyrimo, tačiau net ir nustačius, jog parašas notaro knygoje yra ieškovės, ieškovė tvirtino, kad parašas suklastotas. Teismo nuomone, ši aplinkybė leidžia abejoti ieškovės paaiškinimais. Be to, ieškovės nurodyti sandorio negaliojimo pagrindai negali būti vienu metu, nes negalima tokia situacija, kad asmuo ir nesuprastų savo veiksmų esmės ir būtų suklaidintas bei apgautas tuo pačiu metu. Teismas taip pat nurodė, kad byloje esantys įrodymai neleidžia daryti išvados, kad kuris nors iš dalyvaujančių asmenų yra padaręs nusikaltimą, todėl netenkintinas ieškovės prašymas dėl kreipimosi į kompetentingą instituciją dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. spalio 6 d. sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo. Apeliacinį skundą ieškovė grindžia šiais motyvais:
1. Niekas nesumokėjo už G. P. perkamą sklypą, o teismo metu buvo teigiama, kad apeliantei buvo sumokėta 295000 Lt, nors iš viso už tą žemės sklypą ieškovė norėjo gauti tik 160000 Lt. Teismas šioje situacijoje be pagrindo netaikė CPK 300 straipsnio nuostatų, kurios suteikia galimybę pranešti teisėsaugos institucijoms apie paaiškėjusios nusikalstamos veikos požymius.
2. Teismas nevisapusiškai ir neišsamiai ištyrė bylos aplinkybes. Teismas neįvertino aplinkybės, jog iš tariamai kartu buvusių asmenų nepastebėjo, jog apeliantė būtų perdavusi pinigus A. M. . To taip pat nematė atsakovė G. P. ir jos sūnus.
3. Bylos aplinkybės yra tokios, kad siekiant atskleisti bylos esmę būtina išnaudoti baudžiamojo proceso galimybes renkant įrodymus.
Atsiliepimas
4. Atsakovai ignoravo CPK 7 straipsnio 2 dalies nuostatų reikalavimus, nes savo atsiliepimuose išdėstė civilinio kodekso komentarą, visiškai nutylėdami faktines bylos aplinkybes.
5. Atsakovė G. P. nurodė, kad A. M. jai buvo pristatytas kaip apeliantės anūkas. Tai parodo, kad jis buvo aktyvus ginčijamo sandorio dalyvis. Šią aplinkybę patvirtina ir trečiojo asmens I. M. paaiškinimai.
6. Teismas be pagrindo atmetė prašymą skirti psichiatrinę ekspertizę, nes pateiktas medicininis pažymėjimas patvirtino, kad apeliantė galėjo nesuprasti savo veiksmų, pasirašant sandorį.
7. Sunku paaiškinti, kodėl atsakovė G. P. , teismo metu sužinojusi, kad parduodamos žemės kaina yra 160000 Lt, o ne 295000 Lt nepanoro jos įsigyti už mažesnę kainą.
8. Pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, todėl jo sprendimas turėtų būti panaikintas, o byla perduota nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė G. P. prašo Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. spalio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimą ji grindžia šiais motyvais:
Šalies argumentai
1. Apeliantė nurodo, kad teismas turėjo kreiptis į prokuratūrą dėl galimos nusikalstamos veikos, tačiau ji teismui nepateikė jokių nusikalstamos veikos padarymą patvirtinančių įrodymų, o tik pateikia savo samprotavimus, todėl teismas pagrįstai nesikreipė į prokuratūrą.
2. Nepagrįstas apeliantės argumentas, jog atsakovai teismui davė trumpus parodymas. Teismo posėdžiuose dalyvavo atsakovai ir ieškovės atstovai, kurie galėjo uždavinėti atsakovams klausimus susijusius su bylos aplinkybėmis.
3. Teismas pagrįstai atmetė ieškovės atstovų prašymą skirti psichiatrinę ekspertizę, nes byloje nebuvo pakankamai duomenų apie ieškovės psichinę būklę sandorio sudarymo metu, o jos pateikti medicininiai išrašai nepatvirtina , kad ieškovė būtų kada nors turėjusi psichikos problemų.
4. Nesuprantamas apeliantės teiginys, jog teismo metu sužinojusi, kad parduodamos žemės kaina yra 160000 Lt, o ne 295000 Lt nepanorau įsigyti žemės už mažesnę kainą. Kokiu būdu buvo galima įsigyti žemę kita kaina, vykstant bylai teisme.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas A. M. prašo Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. spalio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimą jis grindžią šiais motyvais:
1. Pirmosios instancijos teismas, priešingai nei nurodo apeliantė, byloje pateiktus įrodymus tyrė pagal įstatymu nustatytus kriterijus, todėl procesinių teisės normų, reglamentuojančių įrodymus ir įrodinėjimą, nepažeidė.
2. Šioje byloje psichiatrinė ekspertizė negalima, nes nėra duomenų, kuriuos galėtų tirti ekspertai. Sudarant sandorį atsakovė atrodė veika, sąmoninga, jos kalba buvo rišli, mąstysenos sutrikimo atsakovas nepastebėjo.
3. Ieškovė ginčija sandorį, tačiau neginčija atsakovo A. M. veiksmų, įgyvendinant savo, kaip įgaliotinio teises ir pareigas, t.y. jie ieškovės pripažįstami kaip teisėti. Tai yra akivaizdus piktnaudžiavimas savo teise reikšti ieškinį.
4. Vertinant apgaulės aspektą svarbu tai, kad pati ieškovė teisme nurodė, kad ji buvo apgauta notaro biure dėl to, kad notarė neperskaitė pasirašomo dokumento. Tačiau šie teiginiai visiškai nepagrįsti ir nesudaro apgaulės sudėties.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.).
Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė (CPK 329 str.).
Byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų, nes bylos nagrinėjimo dalykas nėra susijęs su viršuoju interesu (CPK 320 str. 2 d.).
Apeliantė savo apeliacinį skundą grindžia deklaratyviais teiginiais apie teismo pareigas bei nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netaikė procesinės teisės normų, kurias privalėjo taikyti.
Šie apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo.
Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo netaikė LR CPK 300 straipsnio nuostatų, t. y. nepranešė apie nusikaltimo požymius prokurorui, neskyrė ieškovei psichiatrinės ekspertizės, pažeidė CPK 185 straipsnio nuostatas, visapusiškai neišnagrinėjo bylos. Tačiau ieškovė nepateikė jokių konkrečių įrodymų savo skundo argumentams pagrįsti.
LR CPK 300 straipsnis nustato, kad jeigu nagrinėjant civilinę bylą paaiškėja byloje dalyvaujančio ar kito asmens veiksmuose nusikaltimo požymių, teismas apie tai praneša prokurorui.
Nagrinėjant šią civilinę bylą pirmosios instancijos teismas nenustatė dalyvaujančių byloje asmenų veikloje nusikaltimo požymių, todėl teismui nebuvo pagrindo kreiptis į prokuratūrą. Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, pati ieškovė kreipėsi į Kretingos rajono apylinkės prokuratūrą bei FNTT Klaipėdos apskrities skyrių dėl ikiteisminio tyrimo A. M. atžvilgiu pradėjimo, tačiau buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, nes nenustatė nusikalstamos veikos (t. 2 b. l. 67, 85-86, 87). Taigi minėtas klausimas yra išspręstas.
CPK 212 straipsnis suteikia teismui teisę skirti ekspertizę išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių žinių. Ieškovė prašė skirti jai psichiatrinę ekspertizę. Tačiau tokia ekspertizė gali būti skiriama asmenims, kurių psichikos sveikata kelia abejonių. Byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovė turi kokių nors psichikos sutrikimų ar pan. Ieškovės pateikta į bylą medicininė pažyma (t. 1 b. l. 18) neleidžia teigti, kad ieškovė turi psichikos sutrikimų. Be to ieškovė dalyvavo tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose, ir dėl jos veiksmų nekilo jokių abejonių. Todėl teismui nebuvo pagrindo skirti jai psichiatrinę ekspertizę.
Ieškovė savo apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu, mano kad teismas neišnagrinėjo visų aplinkybių ir tai laiko CPK 185 straipsnio pažeidimu.
Iš apeliacinio skundo teksto matyti, kad pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo visų bylos aplinkybių bei neatskleidė bylos esmės, nes nepranešė prokurorui apie, apeliantės teigimu, paaiškėjusius nusikaltimo požymius ir neskyrė ieškovei psichiatrinės ekspertizės.
Dėl nepranešimo prokurorui ir ekspertizės neskyrimo kolegija jau pasisakė.
CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas vertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.
Teismas įrodymus vertina tik remdamasis bylos medžiaga. Įstatymo reikalavimas visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištirti bylos aplinkybes yra tiesiogiai susijęs su medžiaga, kuri surinkta ir išnagrinėta vykstant procesui.
CPK 12 straipsnis įtvirtina rungimosi principą, pagal kurį civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis šio principo. Kiekviena iš šalių privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Tas pats nurodyta ir CPK 178 straipsnyje, nustatančiame įrodinėjimo pareigą.
Ieškovė nepateikė į bylą įrodymų, patvirtinančių aplinkybes, kuriomis grindė savo reikalavimus (CPK 178 str.).
Ieškovė savo reikalavimą pripažinti negaliojančiais įgaliojimą ir žemės sklypo pirkimo- pardavimo sutartį grindė LR CK 1.89 straipsniu, 1.90 straipsniu ir 1.91 straipsniu, t. y. kaip sudarytus asmens, negalėjusio suprasti savo veiksmų, sudarytus suklydus ir sudarytus apgaulės būdu.
Kaip teisingai sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, visi šie ieškovės nurodyti sandorių negaliojimo pagrindai negali būti vienu metu. Negalima situacija, kad asmuo ir nesuprastų savo veiksmų esmės, ir būtų suklaidintas ir apgautas tuo pačiu metu.
Iš pateiktų į bylą įrodymų matyti, ir ieškovė to neneigė, kad ji ketino parduoti žemės sklypą prieš tai pakeičiant jo paskirtį. Tam tikslui ji suteikė atsakovui A. M. įgaliojimą. Tiek įgaliojimą, tiek ir žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį ieškovė pasirašė pati.
Duomenų, kad ieškovė pasirašydama tiek įgaliojimą, tiek pirkimo-pardavimo sutartį negalėjo suprasti savo veiksmų, ar kad buvo suklaidinta ar apgauta nėra. Priešingai, iš byloje esančių įrodymų (šalių paaiškinimų ir kt.) matyti, kad ieškovė pati dalyvavo, viską suprato ir pati dokumentus pasirašė.
Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos medžiaga ir nėra pagrindo jį naikinti bei perduoti bylą nagrinėti iš naujo.
Netenkinus apeliacinio skundo atsakovams iš ieškovės priteistinos bylinėjimo išlaidos CPK 93 straipsnio pagrindu.
Atsakovė G. P. pateikė įrodymus, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą ir atstovavimą apeliacinės instancijos teisme sumokėjo advokatams atitinkamai 1180 Lt ir 1000 Lt, iš viso – 2180 Lt.
Atsakovas A. M. už atsiliepimo surašymą sumokėjo 2000 Lt ir už atstovavimą – 238 Lt, iš viso – 2238 Lt.
Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinėje instancijoje nebuvo keliami nauji klausimai ir nebuvo nagrinėjamos naujos aplinkybės, bei patvirtintas ,,Rekomendacijos“ atlygintinos išlaidos mažintinos ir iš ieškovės atsakovams priteistina po 1000 Lt atstovavimo išlaidų. Taip pat iš ieškovės priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Palikti nepakeistą Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. spalio 6 d. sprendimą.
Priteisti iš ieškovės O. G. atsakovams G. P. ir A. M. po 1000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir į valstybės biudžetą – 37,05 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.