Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Laimutės Jokubauskaitės ir Aušrelės Mažrimienės,

2016 m. spalio 4 d. viešame teismo posėdyje žodinio nagrinėjimo tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2016 m. liepos 22 d. sprendimo dėl patikrinimo Nr. LV8-250 teisėtumo.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2016 m. liepos mėn. sąvartyne esančiame (duomenys neskelbtini) pradėjo nepavojingų dugno pelenų (šlako) apdorojimo, atskiriant metalo atliekas ir paruošimo tolimesniam naudojimui, įrangos montavimo, paleidimo – derinimo darbus. KRATC apie šią veiklą 2016 m. liepos 11 d. informaciniu pranešimu Nr. (1.10)-2R-2496 informavo atsakovą. Atsakovas 2016 m. liepos 15 d. atsakydamas į pareiškėjo raštą Nr. (4)-LV4-1843 „Dėl pateiktos informacijos“ nurodė, kad remiantis pareiškėjui išduoto Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo Nr. T-KL.2-9/2015 turiniu, pareiškėjas neturi teisės vykdyti įvardijamos veiklos nepakeitus TIPK leidimo sąlygų ir jei KRATC pradės vykdyti dugno pelenų (šlako) apdorojimo, atskiriant metalo atliekas, bei pasiruošimo tolimesniam panaudojimui, įrangos montavimo ir paleidimo – derinimo darbus be pakeisto TIPK leidimo, ši veikla bus traktuojama kaip veikla be leidimo.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2016 m. liepos 19 d. 16.02 val. atsakovas Telefoninių pranešimų apie aplinkos teršimo atvejus registravimo žurnale Nr. (9)-LV-9 įregistravo pranešimą, kuriame teigiama, jog asmuo pravažiuodamas pro KRATC sąvartyną matė, jog ant kalno perrūšiuojami pelenai. Nurodė, jog pareiškėjas į siųstą raštą nereaguoja. Telefoninis pranešimas užregistruotas telefoninių pranešimų apie aplinkos teršimą atvejus registravimo žurnale Nr. (9)-LV9 (reg. Nr. (9)-LV9-122) (b. l. 31-32; 55-57).

KRAAD vyriausiasis specialistas Robertas Miftachovas ir vyresnysis specialistas Edgaras Užpurvis 2016 m. liepos 22 d. priėmė sprendimą dėl patikrinimo Nr. LV8-250, surašydami sprendimo dėl patikrinimo tipinę formą, kuriuo nuspręsta atlikti neplaninį patikrinimą KRATC sąvartyne, esančiame Dumpių k., Klaipėdos r. sav. Cituojamame sprendime nurodyta, jog jis priimtas atsižvelgiant į 2016 m. liepos 19 d. gautą telefoninį pranešimą, registracijos Nr. (9)-LV9-122 bei turimus pagrįstus įtarimus dėl atliekų tvarkymo veiklos vykdymo, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja VAĮ, AAVKĮ, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-145 „Dėl ūkio subjektų veiklos planinių ir neplaninių patikrinimų, vykdant aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, reikalavimų aprašo patvirtinimo ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. 327 "Dėl kontroliuojamų objektų tikrinimo dažnumo nustatymo regionų aplinkos apsaugos departamentuose tvarkos“ pripažinimo netekusiu galios“, patvirtintas Ūkio subjektų veiklos planinių ir neplaninių patikrinimų, vykdant aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, reikalavimų aprašas (toliau – ir Reikalavimų aprašas) ir Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2014 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. LV1-65 patvirtintos „Ūkio subjektų veiklos planinių ir neplaninių patikrinimų, vykdant aplinkos apsaugos kontrolę, taisyklės“ (aktuali, 2016 m. sausio 11 d. įsakymo Nr. LV1-1 redakcija) (toliau – Taisyklės).

AAVKĮ 3 straipsnio 15 punktas numato, kad siekdami užtikrinti teisėtumą ir teisėtvarką aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo srityje, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijos ir pareigūnai turi teisę atlikti ūkio subjektų veiklos patikrinimus. Patikrinimai privalo būti atliekami VAĮ ir AAVKĮ nustatyta tvarka. VAĮ 36¹ straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta, jog ūkio subjektų veiklos priežiūra apima ir ūkio subjektų veiklos patikrinimus. AAVKĮ 4 straipsnio 2 punkte nustatyta, jog vienas iš principų, kuriuo grindžiama aplinkos apsaugos valstybinė kontrolė – minimalios ir proporcingos kontrolės naštos principas. Šiuo principu nustatyta, kad aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijų ir pareigūnų veiksmai privalo būti proporcingi ir tinkami siekiamam tikslui įgyvendinti, proporcingi ūkio subjektų dydžiui ir administraciniams gebėjimams, atliekami siekiant kuo mažiau trikdyti ūkio subjektų, kitų fizinių ir juridinių asmenų veiklą. Analogiškas principas reglamentuotas ir VAĮ 36² straipsnio 1 dalies 1 punkte.

Vadovaujantis aukščiau nurodytu teisiniu reguliavimu galima teigti, jog atsakovas turi teisę priimti sprendimą atlikti planinį/neplaninį patikrinimą pareiškėjo objektuose, tame tarpe ir atliekų tvarkymo vietoje (sąvartyne), tačiau sprendimas privalo būti priimtas vadovaujantis teisės aktais, neprieštarauti AAVKĮ ir VAĮ nustatytiems ūkio subjektų veiklos priežiūros principams. Pareiškėjas skunde nurodė, jog egzistuoja vienas iš skundžiamo sprendimo panaikinimo pagrindų – sprendimas priimtas nekompetentingų asmenų. AAVKĮ 14 straipsnio 2 dalis nurodo, kad Patikrinimų planų sudarymo kriterijai, planinių patikrinimų tvarką ir trukmę įtvirtinančios taisyklės, neplaninių patikrinimų atlikimo pagrindai, tvarka ir trukmė, tikrinamų ūkio subjektų atrankos kriterijus įtvirtinančios taisyklės rengiamos ir tvirtinamos, taip pat patikrinimų planai rengiami, tvirtinami, skelbiami ir keičiami viešojo administravimo įstatymo ir aplinkos ministro nustatyta tvarka. VAĮ 36⁴ straipsnio 11 dalyje numatyta, jog ūkio subjekto veiklos neplaninis patikrinimas atliekamas priežiūrą atliekančio subjekto iniciatyva, kai priežiūrą atliekančio subjekto vadovas ar jo įgaliotas asmuo arba reikiamus įgaliojimus turinti priežiūrą atliekančio subjekto kolegiali institucija priima motyvuotą sprendimą atlikti šį patikrinimą. Neplaninis patikrinimas turi atitikti neplaninių patikrinimų taisykles ir turi būti atliekamas šio straipsnio 12 dalyje nurodytu pagrindu. Priežiūrą atliekantis subjektas, pradėdamas ūkio subjekto neplaninį patikrinimą, pateikia tikrinamam ūkio subjektui teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą sprendimo atlikti neplaninį patikrinimą kopiją. Reikalavimų aprašo 27 punkte numatyta, kad ūkio subjektų veiklos neplaninis patikrinimas atliekamas kontrolę atliekančio subjekto vadovo ar jo įgalioto asmens motyvuotu sprendimu, kuris įforminamas pavedimu atlikti patikrinimą arba sprendimu dėl patikrinimo. Pagal pavedimą atlikti patikrinimą ūkio subjektą tikrina pareigūnai, kurie nurodyti pavedime, pagal sprendimą dėl patikrinimo. Pavedimas atlikti patikrinimą ir sprendimas dėl patikrinimo priimami esant šio Reikalavimų aprašo 27¹ punkte nurodytiems neplaninių patikrinimų pagrindams. Taisyklių 26 punktas numato, jog ūkio subjektų veiklos neplaninis patikrinimas atliekamas kontrolę atliekančio subjekto vadovo ar jo įgalioto asmens motyvuotu sprendimu, kuris įforminamas pavedimu atlikti patikrinimą arba sprendimu dėl patikrinimo. Pagal pavedimą atlikti patikrinimą ūkio subjektą tikrina pareigūnai, kurie nurodyti pavedime, pagal sprendimą dėl patikrinimo ūkio subjektą tikrina tokį sprendimą priėmęs pareigūnas.

Remiantis aukščiau minėtu teisiniu reguliavimu, galima teigti, jog sprendimą dėl neplaninio patikrinimo atlikimo gali priimti 3 subjektai – 1) kontrolę atliekančio subjekto vadovas; 2) kontrolę atliekančio subjekto vadovo įgaliotas asmuo; 3) reikiamus įgaliojimus turinti priežiūrą atliekančio subjekto kolegiali institucija.

Iš nagrinėjamoje byloje esančių duomenų matyti, kad 2016 m. liepos 22 d. sprendimą dėl patikrinimo Nr. LV8-250 priėmė vyriausiasis specialistas Robertas Miftachovas ir vyresnysis specialistas Edgaras Užpurvis, todėl akivaizdu, jog sprendimas nėra priimtas kontrolę atliekančio subjekto vadovo ar reikiamus įgaliojimus turinčios priežiūrą atliekančio subjekto kolegialios institucijos. Pareiškėjas skunde nurodo, jog skundžiame sprendime nėra nurodyta ar sprendimą priėmę KRAAD pareigūnai turėjo reikiamus įgaliojimus. Taip pat teismo posėdžio metu buvo akcentuota, kad KRATC darbuotojams pasiteiravus ar pareigūnai turi įgaliojimą priimti sprendimą dėl neplaninio patikrinimo, pastarieji esą nurodė, jog toks įgaliojimas jiems nėra būtinas. Tuo tarpu atsakovas nurodė, jog KRAAD direktorius 2016 m. sausio 29 d. įsakymu „Dėl įgaliojimų suteikimo“ Nr. LV1-6 suteikė įgalinimus aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams patiems priimti sprendimus dėl patikrinimų, tame tarpe ir neplaninių patikrinimų.

Analizuojant teismui pateikto 2016 m. sausio 29 d. įsakymo LV1-6 „Dėl įgaliojimų suteikimo“ turinį nustatyta, jog įsakymo 2-uoju punktu KRAAD direktorius suteikia įgaliojimus aplinkos apsaugos kontrolės pareigūnams, patiems priimti sprendimą dėl patikrinimo, jeigu būtina nedelsiant vietoje užfiksuoti daromą ar padarytą aplinkos apsaugos pažeidimą, kad jis nebūtų nuslėptas, arba būtina nedelsiant nutraukti tokį pažeidimą, kad nebūtų padaryta ar toliau daroma žala aplinkai. Pažymėtina, kad Reikalavimų aprašo 27² punkte ir Taisyklių 26¹ punkte nurodyta, jog kontrolę atliekančio subjekto vadovas turi teisę suteikti įgaliojimus: 1) institucijos struktūrinių padalinių vadovams ar juos pavaduojantiems asmenims patiems priimti pavedimą atlikti patikrinimą arba sprendimą dėl patikrinimo; 2) pareigūnams patiems priimti sprendimą dėl patikrinimo, jeigu būtina nedelsiant vietoje užfiksuoti daromą ar padarytą aplinkos apsaugos pažeidimą, kad jis nebūtų nuslėptas, arba būtina nedelsiant nutraukti tokį pažeidimą, kad nebūtų padaryta ar toliau daroma žala aplinkai.

Įvertins aukščiau išdėstytą darytina išvada, jog KRAAD direktorius turi teisę įgalioti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnus savarankiškai priimti sprendimą dėl patikrinimo atlikimo. Taip pat konstatuojama, kad skundžiamą sprendimą surašę pareigūnai pagal 2016 m. sausio 29 d. įsakymo 2 punktą buvo įgalioti savarankiškai priimti sprendimus dėl patikrinimo, tame tarpe ir dėl neplaninio patikrinimo, atlikimo, kadangi tam buvo aplinkybės, susijusios su būtinybe nedelsiant užfiksuoti galimai daromą ar padarytą aplinkos apsaugos pažeidimą, kad jis nebūtų nuslėptas arba būtina nedelsiant nutraukti tokį pažeidimą, kad nebūtų padaryta ar toliau daroma žala gamtai. Šių teisinių prielaidų buvimas nurodytas ir ginčijamame sprendime, o būtent nurodyta, jog neplaninį patikrinimą nuspręsta atlikti atsižvelgiant į tai, kad 2016-07-19 gautas telefoninis pranešimas, reg. Nr. (9)-LV9-122) bei turint pagrįstų įtarimų dėl atliekų tvarkymo veiklos vykdymo pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Įvertinus nurodomą pagrindą, sprendimo priėmimo momentą ir vietą (priimtas atvykus į atliekų tvarkymo vietą), konstatuojama, jog sprendimas priimtas esant sąlygoms nurodytoms 2016 m. sausio 29 d. įsakymo 2 punkte, kurioms esant suteikiami įgalinimai priimti sprendimą dėl neplaninio patikrinimo atlikimo ir priimant ginčijamą sprendimą nebuvo pažeisti VAĮ 36⁴ straipsnio 11 dalies, Reikalavimų aprašo 27 punkto ir Taisyklių 26 punkto reikalavimai.

Pareiškėjas taip pat nurodė, jog skundžiamą sprendimą priėmę asmenys privalo motyvuoti, dėl kokių priežasčių priimtas sprendimas atlikti neplaninį patikrinimą. Pažymėjo, kad 2016 m. liepos 22 d. sprendime „Dėl patikrinimo“ Nr. LV8-250 nurodyti argumentai yra abstraktūs, neišsamūs, nepagrįsti. VAĮ 36⁴ straipsnio 12 dalis reglamentuoja, kokiomis sąlygomis gali būti atliekamas ūkio subjekto neplaninis patikrinimas: 1) gavus kito kompetentingo viešojo administravimo subjekto rašytinį motyvuotą prašymą ar pavedimą atlikti ūkio subjekto veiklos patikrinimą ar kitos valstybės kompetentingos institucijos prašymą; 2) turint informacijos ar kilus pagrįstų įtarimų dėl ūkio subjekto veikos, kuri gali prieštarauti teisės aktams ar neatitikti teisės aktų reikalavimų; 3) siekiant užtikrinti, kad buvo pašalinti ūkio subjekto veiklos ankstesnio patikrinimo metu nustatyti teisės aktų pažeidimai ir įgyvendinti priimti sprendimai; 4) jeigu neplaninio patikrinimo atlikimo pagrindą nustato įstatymas ar Vyriausybės priimtas teisės aktas. Analogiški neplaninio patikrinimo atlikimo pagrindai nurodyti ir Reikalavimų aprašo 27¹ punkto papunkčiuose bei Taisyklių 26 punkto papunkčiuose. Iš teisinio reguliavimo matyti, jog visais atvejais sprendimas dėl neplaninio patikrinimo atlikimo privalo būti motyvuotas.

2016 m. liepos 22 d. sprendime dėl patikrinimo Nr. LV8-250 nurodyta, kad vadovaujantis VAĮ 36⁴ straipsnio 12 dalies 2 punktu, AAVKĮ nuostatomis, Reikalavimų aprašo 27 punktu, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento nuostatais ir atsižvelgiant į 2016 m. liepos 19 d. gautą telefoninį pranešimą, registracijos Nr. (9)-LV9-122 bei turint pagristų įtarimų dėl atliekų tvarkymo veiklos vykdymo, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, nusprendžiama patikrinti UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“, įmonės kodas 163743744, pelenų apdorojimo veiklą, adresu (duomenys neskelbtini). Taigi, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai priimtą sprendimą dėl neplaninio patikrinimo argumentuoja dviem pagrindais: 1) 2016 m. liepos 19 d. gautu, asmens, pageidaujančiu likti anonimu, telefoniniu pranešimu; 2) pagrįstu įtarimu dėl atliekų tvarkymo veiklos vykdymo, nesilaikant teisės aktų reikalavimų.

VAĮ 36⁴ straipsnio 13 punktas numato, jog ūkio subjekto veiklos neplaninis patikrinimas, pagal gautą anoniminį skundą, dėl konkretaus ūkio subjekto veiksmų ar neveikimo atliekamas tik tuo atveju, kai yra motyvuotas priežiūrą atliekančio subjekto vadovo ar jo įgalioto asmens arba reikiamus įgaliojimus turinčios priežiūrą atliekančio subjekto kolegialios institucijos sprendimas dėl konkretaus anoniminio skundo tyrimo. Reikalavimų aprašo 28 punkte teigiama, kad Ūkio subjekto veiklos neplaninis patikrinimas pagal gautą anoniminį skundą dėl konkretaus ūkio subjekto veiksmų ar neveikimo atliekamas kontrolę atliekančio subjekto vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimu. Taisyklių 27 punktas teigia, jog ūkio subjekto veiklos neplaninis patikrinimas pagal gautą anoniminį skundą dėl konkretaus ūkio subjekto veiksmų ar neveikimo atliekamas Departamento direktoriaus ar jo įgalioto asmens sprendimu.

Pažymėtina, jog sprendime dėl patikrinimo nurodomi du pagrindai – 2016 m. liepos 19 d. gautas telefoninis pranešimas ir turimi pagrįsti įtarimai dėl atliekų tvarkymo vykdymo pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Akivaizdu, kad vertinant 2016 m. sausio 29 d. įsakymo 2 punkto, kuriuo aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams suteikti įgalinimai patiems priimti sprendimą dėl patikrinimo, jeigu būtina nedelsiant vietoje užfiksuoti daromą ar padarytą aplinkos apsaugos pažeidimą, kad jis nebūtų nuslėptas arba būtina nedelsiant nutraukti tokį pažeidimą, kad nebūtų padaryta ar toliau daroma žala aplinkai, turinį, 2016 m. liepos 22 d. sprendimą priėmusiems pareigūnams buvo suteikti įgalinimai priimti sprendimą dėl patikrinimo turint pagrįstų abejonių ar atliekų tvarkymas vyksta laikantis reikalavimų ir nėra daroma žala gamtai. Todėl ginčijamame sprendime nurodžius, kad patikrinimas atliekamas atsižvelgiant ir į 2016-07-19 telefoninį pranešimą, nėra teisinė prielaida neplaninio patikrinimo įforminimui taikyti nuostatas, reglamentuojančias išimtinai anoniminio skundo tyrimo procedūras.

Kaip jau paminėta, ginčijamame 2016 m. liepos 22 d. sprendime dėl patikrinimo nurodytas ir kitas sprendimo priėmimo pagrindas – turimi pagrįsti įtarimai dėl atliekų tvarkymo veiklos vykdymo, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Nagrinėjamoje byloje pateikti įrodymai, patvirtinantys jog KRATC 2016 m. liepos 11 d. raštu „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. (1.10)-2R-2496 informavo atsakovą, jog nuo 2016 m. liepos 11 d. planuoja pradėti vykdyti nepavojingų dugno pelenų (šlako) apdorojimo, atskiriant metalo atliekas bei pasiruošimo tolimesniam panaudojimui, įrangos montavimo ir paleidimo – derinimo darbus. KRAAD, reaguodamas į pareiškėjo informacinį pranešimą, 2016 m. liepos 15 d. atsakyme Nr. (4)-LV4-1843 nurodė, jog KRATC išduotame Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime nenumatyta, jog ūkio subjektas turi teisę vykdyti šią planuojamą veiklą ir informavo pareiškėją, kad vykdant įvardijamą veiklą nepakeitus TIPK leidimo sąlygų, ji bus vertinama kaip veikla be leidimo.

Akivaizdu, jog atsakovas buvo informuotas pačio pareiškėjo apie numatomus 2016 m. liepos 11 d. pradėti vykdyti dugno pelenų (šlako), gautų iš UAB „Fortum Klaipėda“, eksperimentinius tvarkymo darbus. Atsakovas 2016 m. liepos 15 d. raštu (b.l.14-15) nurodė, kad tokiai veiklai vykdyti būtina kreiptis dėl TIPK leidimo pakeitimo ir gauti tam leidimą, o to nepadarius, šių atliekų tvarkymas eksperimentiniu įrenginiu bus vertinamas kaip veikla be leidimo. Taigi KRAAD turėdamas pačio pareiškėjo pateiktą informaciją apie numatomą vykdyti veiklą pagrįstai ėmėsi veiksmų, siekiant nustatyti ar yra laikomasi 2016 m. liepos 15 d. KRAAD rašte Nr. (4)-LV4-1843 nurodytų reikalavimų kreiptis dėl TIPK leidimo pakeitimo ir gauti TIP leidimą numatomai vykdyti veiklai - nepavojingų dugno pelenų (šlako) apdorojimui, atskiriant metalo atliekas bei pasiruošimo tolimesniam panaudojimui, įrangos montavimo ir paleidimo – derinimo darbų atlikimui.

Vadovaujantis aukščiau išdėstytu darytina išvada, jog atsakovo 2016 m. liepos 22 d. sprendimas dėl patikrinimo Nr. LV8-250 atitinka VAĮ 36⁴ straipsnio 12 dalies 2 punkte, Reikalavimų aprašo 27¹ punkto 2 papunktyje ir Taisyklių 26 punkto 2 papunktyje nurodytus reikalavimus, t. y sprendimą priėmė aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai, kuriems tokie įgalinimai suteikti, 2016 m. liepos 22 d. sprendime dėl patikrinimo Nr. LV8-250 nurodytas neplaninio patikrinimo atlikimo pagrindas buvo pakankama teisinė prielaida šio sprendimo priėmimui ir neplaninio patikrinimo atlikimui.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, bylos rašytinių įrodymų ir pareiškėjo bei atsakovo atstovų paaiškinimų visumą, konstatuojama jog nenustatyta ginčijamo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2016 m. liepos 22 d. sprendimo dėl patikrinimo Nr. LV8-250 neteisėtumo pagrindų, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalimi, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas,

nutaria:

Pareiškėjo UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.