Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2019-05-22 · Byla Nr. TS-35-990/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-05-22
Bylos Nr.
TS-35-990/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Mindaugas Ražanskas
Nuteistasis
P. B., Lietuvos Respublikos
(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. gegužės 22 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Ražanskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo P. B., Lietuvos Respublikos piliečio asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. 59-70 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam P. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apygardos teismo 2013 m. sausio 4 d. nuosprendžiu P. B. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- ir BK) 135 straipsnio 2 dalies 9 punkte, ir jam skirta galutinė subendrinta devynerių metų laisvės atėmimo bausmė. Tuo pačiu nuosprendžiu iš P. B. solidariai priteista 19 744,82 litų (5 718,50 eurų) turtinei žalai atlyginti, po 200 000 litų (57 924 eurai) neturtinei žalai atlyginti, 9 765,68 litų (2 828,34 eurų) Valstybinei ligonių kasai, 380 litų (110,06 eurų) nukentėjusiajai už antrinę teisinę pagalbą.

Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 21 d. teismo baudžiamuoju įsakymu P. B. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, ir jam skirta galutinė trisdešimties parų arešto bausmė, kurią subendrinus su Kauno apygardos teismo 2013 m. sausio 4 d. nuosprendžiu skirta ir neatlikta bausmės dalimi P. B. skirta galutinė subendrinta septynerių metų šešių mėnesių ir šešių dienų laisvės atėmimo bausmė.

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau- ir Komisija) 2019 m. balandžio 15 d. priėmė nutarimą Nr. 59-70 netaikyti P. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau- ir BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Nutarime nurodoma, kad P. B. skirtos bausmės pradžia- 2013 m. spalio 21 d., bausmės pabaiga- 2021 m. balandžio 27 d. Atliktos bausmės ½ dalis- 2017 m. liepos 24 d. Neatliktos bausmės dalis 2019 m. balandžio 11 d.- dveji metai ir šešiolika dienų. P. B. pristatomas trečią kartą, sutinkant su intensyvia priežiūra. P. B. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo komisijoje buvo svarstytas 2018 m. lapkričio 29 d. Komisija nutarė P. B. netaikyti lygtinio paleidimo, nes buvo atkreiptas dėmesys į jo vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką- 67 balus, vidutinę smurtinio elgesio riziką (pagal HCR-20 metodikos vertinimą), neatliktos bausmės nemažą dalį- likusi neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis dveji metai keturi mėnesiai ir dvidešimt devynios dienos, teistumų skaičių, kartą taikytą lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, būdingą nusikaltimų modelį, nusikaltimų recidyvą, gyvenimo stilių ir draugus- praeityje turėti ryšiai su kriminalinę praeitį turinčiais draugais, skatinę jį nusikalsti, narkotinių medžiagų vartojimo patirtį, emocinės gerovės problemas- jausmų slopinimą, priklausomumo tendencijas, galios jausmo palaikymą neteisėta veikla, mąstymą ir elgesį- problemų sprendimo įgūdžių stoką, sunkumus atpažinti kylančias problemas, impulsyvius problemų sprendimo būdus, agresyvų elgesį, neigiamų pasekmių nenumatymą, nuostatas- nusikalstamą veiką įvykdė lygtinio atleidimo metu, su priežiūros sąlygomis taikosi apsunkintai, elgesį atliekant laisvės atėmimo bausmę- nustatytą elgesio tvarką pažeidė 14 kartų, dėl ko baustas 14 kartų, pataisos namuose nedirba, oficialios darbo patirties laisvėje stoką, nemažus finansinius įsipareigojimus (teismo priteistus civilinius ieškinius), turimus sunkumus valdant finansus, todėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo komisija nustatė šias rekomendacijas dėl nuteistojo socialinės reabilitacijos ir nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo: atlikti gerbūvio darbus pataisos namuose iki pakartotinio svarstymo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, lankyti AN grupės užsiėmimus iki pakartotinio svarstymo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, dalyvauti siūlomose socialinės reabilitacijos programose iki pakartotinio svarstymo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. P. B. įvykdė Komisijos pateiktas rekomendacijas. P. B. anksčiau teistas keturis kartus. P. B. amžius pirmojo teistumo metu- 17 metų. Pirmą kartą P. B. buvo paleistas iš pataisos įstaigos lygtinai ir lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu padarė nusikaltimą. Už paskutinį nusikaltimą bausmė buvo paskirta, kai neatlikus bausmės buvo padaryta nauja nusikalstama veika. Būdingas nusikaltimų modelis, yra nusikaltimo recidyvas, administracinėmis nuobaudomis P. B. buvo baustas aštuonis kartus. Dėl 2011 m. gegužės 18 d. padaryto nusikaltimo P. B. kaltu prisipažino. Ikiteisminio tyrimo metu P. B. prisipažino ir dėl 2013 m. rugsėjo 20 d. įvykdytos nusikalstamos veikos. P. B. sako, kad anksčiau buvo susidėjęs ne su ta draugų kompanija, nes ši skatindavo jį nusikalsti, vadinami draugai buvo iš nusikalstamos aplinkos. Teisės pažeidėjo įvertinimo metodikoje OASys „Savęs vertinimas“ P. B. nurodė bendravimo su bloga kompanija ir vietų, lemiančių problemų atsiradimą, lankymo problemas. P. B. teigia po paskutinio teistumo už padarytą nusikaltimą laisvėje nutraukęs ryšį su visais ankstesniais draugais. P. B. neigia sistemingą narkotinių medžiagų vartojimą, pripažįsta, kad draugų pavaišintas retkarčiais parūkydavo narkotikų iš kanapių, bausmės atlikimo laikotarpiu P. B. yra baustas už narkotinių medžiagų vartojimą. Pasak P. B., jis narkotines medžiagas vartodavo siekdamas išvažiuoti iš vienos įkalinimo vietos į kitą bei tvarkydamasis su sunkiais emociniais išgyvenimais. P. B. neigia narkotinį apsvaigimą nusikaltimų darymo metu. Vilniaus pataisos namuose P. B. baigė Įžanginę grupę, skirtą psichiką veikiančių medžiagų vartojimo problemų turintiems asmenims, tęstinai lankosi AN užsiėmimuose. Narkotikų vartojimo žalą P. B. vertina ambivalentiškai- supranta kenksmingą poveikį sveikatai, tačiau pastebi ir gydomąjį poveikį skausmui sumažinti. Tolesnis narkotinių medžiagų vartojimas didintų P. B. pakartotino nusikalstamumo riziką ateityje. P. B. neigia žalingą alkoholio vartojimą, pripažįsta, kad yra praradęs teisę vairuoti dėl vairavimo apsvaigus nuo alkoholio. P. B. nusikaltimai, tame tarpe ir smurtiniai, nėra padaryti apsvaigus nuo alkoholio būsenoje. Šios bausmės atlikimo metu įkalinimo įstaigoje nėra fiksuota P. B. alkoholio vartojimo atvejų. P. B. nėra socialiai atsiskyręs, jo gyvenime svarbūs yra kiti žmonės, P. B. gerai adaptuojasi įvairiose socialinėse situacijose. P. B. saviveiksmingumas patenkinamas, savęs vertinimas pažemintas, savo galios jausmą P. B. linkęs palaikyti per įtakai pasiduodančio santykio mezgimą, savo jausmų, išgyvenimų slopinimą, sunkumų išveikimą greitai savo vertę kitų akyse pakeliančiu, neapgalvotu, neteisėtu elgesiu. P. B. neigia savižudiškas mintis, savęs žalojimo, žudymosi ketinimus ar bandymus. Emocinės gerovės problemos- jausmų slopinimas, priklausomumo tendencijos, galios jausmo palaikymas neteisėta veikla siejasi su P. B. nusikalstamu elgesiu, šių problemų nesprendimas didintų pakartotino P. B. nusikalstamo elgesio riziką ateityje. P. B. socialiniai tarpasmeniniai įgūdžiai išlavėję pakankamai, bendraudamas P. B. palaiko žvilgsnio kontaktą, išlaiko taktą ir savikontrolę. P. B. nusikalstamai elgsenai būdingas smurtinis bei agresyviai kontroliuojantis elgesys. P. B. yra baustas už smurtinį elgesį Vilniaus pataisos namuose, nuo to laiko nestebėti P. B. savitvardos, emocinės kontrolės praradimai, agresyvumas. P. B. problemų sprendimo įgūdžiai stokoja lankstumo, ypač situacijose, kurios viršija jo gebėjimus tvarkytis su patiriamu stresu. P. B., susidūręs su sunkumais, linkęs naudoti rigidiškas jų įveikos strategijas- siekia greito savo emocinės būsenos pagerinimo, savo vertės neapgalvotu elgesiu prieš kitus pakėlimo. P. B. kyla sunkumai identifikuoti atsirandančias problemas, apsvarstyti elgesį, veiksmus, numatyti neigiamas pasekmes. P. B. labiau linkęs atitikti kitų žmonių reikalavimus, negu brandžiai pasirūpinti savo poreikiais. P. B. išsako pasikeitusį savo nusikalstamos veiklos matymą, alternatyvias kylančių problemų sprendimo galimybes, norą daugiau nebenusikalsti. P. B. samprotavimai, išsikelti tikslai sietini su tęstine darbine veikla, teisės vairuoti atstatymu, šeimyniniu bei prosocialiu gyvenimo būdu. P. B. Vilniaus pataisos namuose įgijo elektros įrenginių montuotojo specialybę, baigė psichoedukacines programas „Įžanginė grupė“, „Agresijos ir autoagresijos valdymas”, „Pozityvios tėvystės įgūdžių lavinimas“, dailės terapiją „Raktas“, dalyvavo norvegų projekte „Nuteistųjų mokymai. Krizių psichologija“. Vykdydamas lygtinio paleidimo komisijos įpareigojimą konsultuotis su įstaigos psichologu P. B. dalyvavo psichokorekcinės Bendravimo grupės privalomosiose kassavaitiniuose užsiėmimuose. Problemų sprendimo įgūdžių stoka, sunkumai atpažinti kylančias problemas, impulsyvūs jų problemų sprendimo būdai, agresyvus elgesys, neigiamų pasekmių nenumatymas daro įtaką P. B. nusikalstamam elgesiui. Šių problemų nesprendimas didintų pakartotino P. B. nusikalstamo elgesio riziką ateityje. P. B. neigia palaikantis bei besivadovaujantis kriminalinės subkultūros nuostatomis, prisiima atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiklą, nereiškia diskriminacinių nuostatų. Su priežiūros sąlygomis P. B. taikytis nepavyksta- nusikalstamą veiklą P. B. įvykdė lygtinio atleidimo nuo laisvės atėmimo bausmės metu, šios laisvės atėmimo bausmės Vilniaus pataisos namuose metu P. B. keturiolika kartų baustas drausminėmis nuobaudomis, vienerius metus P. B. pavyko išbūti be drausminių nuobaudų, tačiau 2018 m. gruodžio 5 d. P. B. vėl baustas drausmine nuobauda už draudžiamų daiktų turėjimą. P. B. supranta įstatymų svarbą kaip tvarkos priemonę, jų laikymosi būtinumą, deklaruoja visuomenės vertybes ir normas, tačiau jam pačiam dar kyla sunkumų visuotinai vadovautis šiomis nuostatomis. Šiuo metu P. B. prisiima atsakomybę už savo nusikalstamus veiksmus, išsako kaitos poreikį, jo motyvacija ateityje nenusikalsti yra ganėtina. Į Vilniaus pataisos namus P. B. atvyko 2013 m. spalio 4 d. iš Kauno tardymo izoliatoriaus, laisvės atėmimo bausmę jis atlieka paprastosios grupės sąlygomis. Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nustatytą elgesio tvarką P. B. pažeidė penkiolika kartų, baustas penkiolika kartų. Šiuo metu P. B. turi vieną galiojančią nuobaudą. P. B. vieną kartą buvo skatintas. 2013 m. vasario 1 d.- 2013 m. gegužės 2 d. P. B. dalyvavo Nuteistųjų adaptacijos programoje ir sėkmingai ją baigė. P. B. dalyvavo pataisos ir psichoedukacinese programose: „Įžanginė grupė“, skirta psichiką veikiančių medžiagų vartojimo problemų turintiems asmenims; 2017 m. spalio 3 d. baigė „Agresijos ir auto-agresijos valdymas“ užsiėmimus, kurių metu buvo lavinami nuteistojo gebėjimai atpažinti bei valdyti neigiamas emocijas, jas reikšti konstruktyviais ir socialiai priimtinais būdais bei metodais; 2016 metų kovo mėn. dalyvavo 16 akademinių valandų konsultacijų kompanijos „Grand Partners“ programoje „Nuteistųjų mokymai. Krizių psichologija“, nuo 2018 m. spalio 9 d. iki 2018 m. lapkričio 6 d. dalyvavo „Pozityvios tėvystės įgūdžių ugdymo“ programos užsiėmimuose, nuo 2018 m. birželio 21 d. iki 2018 m. spalio 25 d. „Bendravimo grupės“ užsiėmimuose. P. B. teigia, jog ir šiuo metu vis dar lanko AN užsiėmimus, taip pat dalyvavo „Dailės terapijoje“. 2018 m. P. B. dalyvavo Vilniaus pataisos namų surengtame konkurse „Gražiausia velykinė aplikacija/velykinis margutis“, 2019 m. sausio 20 d. P. B. padėjo organizuoti Pirmo gyvenamojo korpuso antro aukšto nuteistųjų virtuvėlėje kompiuterinių žaidimų turnyrą. Be to, P. B. aktyviai lankė jogos užsiėmimus, šiuo metu jis lanko „Streso ir emocijų valdymo“ užsiėmimus, individualiai mokosi anglų kalbos, sportuoja, lankosi koplyčioje, geranoriškai atlieka gerbūvio darbus. Po paskutinio Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos svarstymo P. B. atliko dar tris gerbūvio darbus. P. B. išsilavinimas- vidurinis- profesinis: pagrindinį išsilavinimą P. B. įgijo bendrojo lavinimo mokykloje laisvėje, o vidurinį- mokydamasis laisvės atėmimo bausmės metu Pravieniškių pataisos namuose- atvirojoje kolonijoje. Šioje įstaigoje atlikdamas bausmę P. B. mokėsi ir Elektrėnų profesinio mokymo centre, kuriame įgijo staliaus- baldžiaus kvalifikaciją. Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Vilniaus pataisos namuose P. B. 2016 m. baigė Vilniaus komunalinių paslaugų mokyklą, įgijo elektros įrenginių remontininko kvalifikaciją. Darbo patirties pagal minėtas įsigytas profesijas P. B. neturi. Kauno tardymo izoliatoriuje P. B. dirbo 0,5 etato ūkio būryje, Vilniaus pataisos namuose P. B. yra pateikęs tris prašymus dėl įdarbinimo, tačiau dėl darbo vietų stokos P. B. nedirba. Paskutinį kartą, t. y. 2019 m. kovo 6 d. Drausmės komisijos posėdžio metu buvo svarstytas P. B. prašymas dėl įdarbinimo ir teisės suteikimo išvykti be sargybos arba be palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų, tačiau Komisija tokiam P. B. prašymui nepritarė. P. B. teigia iki nusikaltimo dirbęs E. P. įmonėje „Elvidava“ pagalbiniu darbininku, tačiau pagal turimą informaciją P. B. iki suėmimo nedirbo. P. B. pateikė E. P. įmonės „Elvidava“ išduotą 2018 m. spalio 1 d. pažymą, kurioje nurodyta, kad P. B. grįžęs iš Vilniaus pataisos namų bus įdarbintas E. P. įmonėje „Elvidava“. Pagal Vilniaus pataisos namų Buhalterinės apskaitos skyriaus 2019 m. kovo 29 d. pažymą dėl vykdomųjų dokumentų Nr. 56-264 įstaiga P. B. atžvilgiu turi vykdomųjų dokumentų dėl skolos išieškojimo 1 082,42 eurų sumai. Iš trečiųjų asmenų gautų lėšų areštuota 47,10 eurų. 2013 m. sausio 4 d. Kauno apygardos teismas P. B. su nusikaltimo užsakovu solidariai priteisė turtinei žalai 19 744,82 litų (5 718,50 eurų) ir po 200 000 litų (57 924 eurų) neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiajai, 9 765,68 litų (2 828,34 eurų) Valstybinei ligonių kasai, už antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajai- 380 litų (110,06 eurų). Vilniaus pataisos namuose P. B. gyvena iš žmonos ir tėvų lėšų, kurias perveda jam į pataisos namų sąskaitą. P. B. iki 2013 m. rugsėjo 16 d. bendravo telefonu su broliu, mama drauge, dažniausiai su broliu. Kauno tardymo izoliatoriuje P. B. turėjo trumpalaikius ir ilgalaikius pasimatymus su mama ir broliu. 2017 metais P. B. susituokė antrą kartą. P. B. bendrauja su mama ir tėvu trumpalaikių pasimatymų metu, su žmona P. B. bendrauja trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų metu. P. B. iki suėmimo gyveno adresu (duomenys neskelbtini). P. B. lygtinio paleidimo atveju turės nuolatinę gyvenamąją vietą, gyvens pas mamą adresu (duomenys neskelbtini). Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus 2019 m. kovo 6 d. rašte nurodyta, kad P. B. mama A. B. sutiko priimti gyventi P. B. adresu (duomenys neskelbtini), taip pat nurodyta, jog P. B. yra galimybė taikyti intensyvią priežiūrą. P. B. teigia, kad pas mamą jis gyventų su savo žmona. P. B. sutinka, jog lygtinio paleidimo atveju jam būtų taikoma intensyvi priežiūra. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Atlikus P. B. pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą naudojant OASys metodiką nustatyta, kad P. B. priklauso vidutinei rizikos grupei- 67 balai, iš jų 40 balų yra statiniai (sumažinti nėra galimybės), 27 balai- dinaminiai (yra galimybė mažinti). Nors nuo paskutinio vertinimo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nesumažėjo, tačiau srityje „Mąstymas ir elgesys“ pastebėti pokyčiai, t. y. pagal neapdorotus dalies taškus, iš 8 balų sumažėjo iki 7- pastaruoju metu nepasireiškia agresyvus elgesys, daugiau prosocialumo problemų sprendimuose. Pagal atlikto HRC-20 (smurto rizikos vertinimas) metodika vertinimo rezultatus- smurtinio elgesio rizika vidutinė. Komisija, atsižvelgusi į P. B. vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką- 67 balus, vidutinį smurto rizikos vertinimą, ankstesnius teistumus, būdingą nusikaltimų modelį, nusikaltimų pobūdį ir sunkumą, nemažą neatliktos bausmės dalį, nusikaltimo recidyvą, pažeistas lygtinio paleidimo sąlygas, gyvenimo stilių ir draugus- anksčiau buvo susidėjęs ne su ta draugų kompanija, nes ši skatindavo P. B. nusikalsti, vadinami draugai buvo iš nusikalstamos aplinkos, narkotinių medžiagų vartojimo patirtį, emocinės gerovės problemas- jausmų slopinimas, priklausomumo tendencijos, galios jausmo palaikymas neteisėta veikla siejasi su nuteistojo nusikalstamu elgesiu, mąstymą ir elgesį- problemų sprendimo įgūdžiai stokoja lankstumo, ypač situacijose, kurios viršija jo gebėjimus tvarkytis su patiriamu stresu, susidūręs su sunkumais, linkęs naudoti rigidiškas jų įveikos strategijas- siekia greito savo emocinės būsenos pagerinimo, savo vertės neapgalvotu elgesiu prieš kitus pakėlimo, kyla sunkumai identifikuoti atsirandančias problemas, apsvarstyti savo elgesį, veiksmus, numatyti neigiamas pasekmes, labiau linkęs atitikti kitų žmonių reikalavimus, nei brandžiai pasirūpinti savo poreikiais, nuostatas- su priežiūros sąlygomis taikytis nepavyksta- nusikalstamą veiklą įvykdė lygtinio atleidimo nuo ankstesnės laisvės atėmimo bausmės metu, elgesį atliekant laisvės atėmimo bausmę- atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nustatyta elgesio tvarką pažeidė penkiolika kartų, baustas penkiolika kartų, šiuo metu turi vieną galiojančią nuobaudą, nedengiamus finansinius įsipareigojimus bei aukščiau išdėstytas aplinkybes padarė išvadą, jog P. B. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo, bei padarė išvadą, jog P. B. nesilaikys įstatymų ir nusikals.

Šalies argumentai

P. B. pateikė skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos namų komisijos 2019 m. balandžio 19 d. nutarimo, prašydamas minėtą nutarimą panaikinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde P. B. nurodė, kad Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo komisijoje jis buvo svarstytas tris kartus, paskutinį kartą- 2019 m. balandžio 11 d. Komisija 2019 m. balandžio 15 d. nutarimu atsisakė taikyti jam lygtinį paleidimą. Šis nutarimas yra akivaizdžiai prieštaraujantis BVK 137 straipsnio 2 dalies 5 punktui, kadangi jam skirtos nuobaudos skyrimas negali būti traktuojamas kaip jį neigiamai charakterizuojanti aplinkybė. Pareiškėjas nurodo, kad turi būti vertinami socialinės reabilitacijos priemonės rezultatai. Komisijos nutarime teigiama, kad jis nedengia skolų pagal vykdomuosius raštus, tačiau jis negali dengti skolų, kadangi pataisos namuose jam nėra suteikiama darbo vieta. Lygtinio paleidimo atveju jis bus įdarbintas ir iš karto galės pradėti dirbti ir dengti skolas. Be to, jo mama sutinka jį priimti gyventi adresu Ąžuolu al. 2, Samylų sen., Kauno r., kur jam yra galimybė taikyti intensyvią priežiūrą. Jam buvo skirta drausminė nuobauda dėl to, kad jis pasinaudojo telefonu, tačiau jis skambino sutuoktinei, kuri gulėjo ligoninėje, siekdamas sutuoktinę palaikyti. Be to, būdamas pataisos namuose jis negali gyventi pilnaverčio šeiminio gyvenimo ir susilaukti vaikų. Jis nenori prarasti šeimos. Jis yra atlikęs 2/3 dalį jam skirtos laisvės atėmimo bausmės, įvykdęs daugumą socialinių ir reabilitacinių programų, jo elgesys kardinaliai pasikeitęs, todėl jis prašo tenkinti skundą ir suteikti galimybę likusią bausmės dalį atlikti laisvėje bei įrodyti, kad jis gali gyventi, dirbti laisvėje, gerbti įstatymus ir nenusikalsti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygas bei tvarką detaliai reglamentuoja BVK 157-164 straipsniai. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. To paties straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta, kad teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo, gali ne anksčiau kaip likus mėnesiui iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

P. B., kuriam skirta ilgesnė nei treji metai, tačiau trumpesnė nei dešimties metų laisvės atėmimo bausmė, pusę jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atliko 2017 m. balandžio 27 d., taigi P. B. atitinka šią lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygą. Visgi teismas pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą turi būti atsižvelgiama ir į BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus pagrindus- 1) nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika turi būti žema ir (ar) 2) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką turi sudaryti pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Vertindamas P. B. elgesio atitikimą šiems pagrindams teismas pažymi, kad, kaip matyti iš P. B. vertinimo pagal OASys sistemą, P. B. priklauso ne žemai, kaip to reikalauja BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostata, bet vidutinei rizikos grupei- 67 balai, iš jų statiniai veiksmai sudaro- 40 balų (sumažinti nėra galimybės), dinaminiai veiksniai- 27 balas (yra galimybė mažinti), taigi P. B. elgesys neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sąlygos dėl nuteistojo žemos nusikalstamo elgesio rizikos. Vertinant P. B. elgesio atitikimą alternatyviam nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos namų pagrindui- pažangai mažinant nusikalstamo elgesio riziką pažymėtina, kad 2018 m. birželio 1 d. atliekant pirmąjį nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą pagal OASys sistemą buvo nustatytas 81 balas, pagal atliktą smurto rizikos vertinimą buvo nustatyta vidutinė smurtinio elgesio rizika. 2018 m. lapkričio 19 d. atlikto vertinimo metu P. B. nusikalstamo elgesio rizikos balų skaičius sumažėjo iki 67 balų, smurtinio elgesio rizika išliko vidutinė, o atlikus paskutinį P. B. pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą naudojant OASys metodiką nustatyti 67 balai, t. y. tiek pat balų, kiek jų buvo priešpaskutinio pakartotinio vertinimo metu. P. B. smurtinio elgesio rizika išlieka vidutinė, nelinkusi mažėti. Šios aplinkybės rodo, kad, nors P. B. ir stengiasi mažinti pakartotinio nusikalstamumo riziką, dalyvaudamas įvairiuose elgesį koreguojančiuose užsiėmimuose, tačiau šios jo pastangos nėra pakankamos: minėta, kad iš 67 balų, kuriais įvertinta P. B. pakartotinio nusikalstamumo rizika, dinaminiai veiksniai, kuriuos yra galimybė mažinti, sudaro net 27 balus, taigi P. B. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Vertindamas galimybę dėl P. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos teismas įvertina ir tai, kad P. B. buvo ne kartą teistas, kartą jam jau buvo taikytas lygtinis paleidimas, tačiau prosocialių išvadų P. B. nepadarė: lygtinio paleidimo metu jis padarė brutalų nusikaltimą- sieros rūgštimi apipylė merginą, kuriai dėl tokių P. B. veiksmų buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, šį nusikaltimą P. B. padarė dėl savanaudiškų paskatų- už šio nusikaltimo padarymą P. B. gavo piniginį atlygį. Vertybiškai priimtinų išvadų P. B. nepadarė ir jau atlikdamas jam skirtą laisvės atėmimo bausmę: įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyta, kad būdamas laisvės atėmimo vietoje P. B. padarė dar vieną nusikalstamą veiką, be to, kaip matyti iš P. B. asmens bylos, P. B. sistemingai nesilaiko laisvės atėmimo įstaigos taisyklių, už ką yra baustas net penkiolika kartų. P. B. yra baustas už smurtinį elgesį Vilniaus pataisos namuose, jo smurtinio elgesio rizika išlieka vidutinė, nelinkusi mažėti, kas leidžia teismui pagrįstai manyti, kad P. B. ir būdamas laisvėje nesilaikys visuomenei priimtinų normų.

P. B. teigia, kad, vadovaujantis BVK 137 straipsnio nuostatomis, paskatinimo priemonių ir nuobaudų skyrimas nuteistiesiems yra viena iš pagrindinių socialinės reabilitacijos formų, taigi, pareiškėjo manymu, nuobaudų skyrimas negali būti laikoma kaip nuteistąjį neigiamai charakterizuojanti aplinkybė, turėtų būti vertinami taikytinos socialinės reabilitacijos priemonės rezultatai. Teismas sutinka, kad sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos turi būti vertinami taikytos socialinės reabilitacijos priemonės rezultatai, tačiau teismas pakartoja, kad, nors P. B. ir dalyvavo elgesį koreguojančiuose užsiėmimuose, tačiau šių P. B. taikytų socialinės reabilitacijos priemonių rezultatai, įvertinti 67 balais naudojant OASys metodiką, P. B. smurtinio elgesio rizika išlieka vidutinė, leidžia teismui pagrįstai teigti, jog P. B. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Teismas pažymi, kad skundžiamame nutarime siūlomos rekomendacijos dėl P. B. nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo- dalyvauti siūlomose socialinės reabilitacijos programose, atlikti gerbūvio darbus pataisos namuose bei toliau lankyti AN grupės užsiėmimus iki pakartotinio svarstymo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teismo manymu, yra parinktos tinkamai, jos padės sumažinti P. B. pakartotino nusikalstamo elgesio rizikos veiksnius. P. B. laisvės atėmimo vietoje turi tęsti dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, daryti ženklesnę pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamumo riziką, susijusią su jo psichologinėmis savybėmis, keisti savo vertybines nuostatas, vadovautis visuomenės vertybėmis bei normomis, stiprinti savo įžvalgas dėl anksčiau turėtų sunkumų, suvokti nusikalstamo elgesio pasekmes bei išmokti spręsti savo tarpasmenines problemas nuo jų neatsiribojant. Taip pat P. B. turi keisti šiuo metu dominuojantį destruktyvų elgesį, smurtines reakcijas, visuomenėje priimtinais būdais išreikšti savo poreikius siekdamas sumažinti smurtinio elgesio riziką, kuri nuo pirmojo vertinimo išlieka visiškai nepakitusi. Teismas teigiamai vertina P. B. pasiryžimą ir pastangas savo elgesį keisti socialiai priimtina linkme, tačiau šiuo metu P. B. elgesiui neatitinkant net elementarių formaliųjų BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygų, nesant lygtinio paleidimo taikymo pagrindo- pagrįsto manymo, kad P. B. laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals, lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos jam netaikytinas.

Apibendrinant išdėstytus argumentus konstatuotina, kad Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. balandžio 15 d. nutarime Nr. 59-70 netaikyti P. B. lygtinio paleidimo padaryta išvada, jog P. B. nesilaikys įstatymų ir nenusikals, yra pagrįsta, todėl P. B. skundas dėl minėto nutarimo netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 3 dalimi, 5 dalies 3 punktu,

nutaria:

netenkinti nuteistojo P. B. skundo dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. 59-70 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam P. B..

Nutartis per septynias dienas nuo nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Mindaugas Ražanskas