Telšių apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. B. pareiškimą suinteresuotam asmeniui valstybės įmonei „Turto bankas“ dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas.

Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis).

Bylos duomenimis nustatyta, kad S. B. ir I. B. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo sutuoktinė I. B. mirė (duomenys neskelbtini). Po palikėjos mirties liko santuokos metu įgytas nekilnojamas turtas: 14/39 dalių žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – kiemo rūsys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai – kiemo statiniai – stoginė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Nekilnojamasis turtas įgytas pareiškėjui būnant santuokoje su sutuoktine I. B.

Iš Testamentų registro išrašo matyti, jog testamentų registre nėra įregistruotą testatoriaus sudarytų testamentų, nėra įregistruotų palikimo priėmimo faktų.

Akmenės rajono 2-ojo notaro biuro notarės Stasės Martinaitienės 2025 m. liepos 23 d. liudijimo duomenimis, (duomenys neskelbtini) mirus I. B., kurios paskutinė gyvenamoji vieta, (duomenys neskelbtini), pareiškimo dėl palikimo priėmimo Akmenės rajono 2-ojo notaro biuro notarei niekas nepadavė, paveldėjimo byla nėra užvesta.

Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. CK 5.50 straipsnio 2 dalis, reglamentuojanti palikimo atsiradimą, numato būdus, kai įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą: kai jis faktiškai pradėjo turtą valdyti, kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą arba kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, įpėdinis turi įrodyti, kad jis per įstatymo nustatytą terminą pradėjo faktiškai valdyti paveldimą turtą ir taip priėmė palikimą. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės, t. y. faktiniu turto valdymu paprastai laikoma tai, kad įpėdinis aktyviais veiksmais parodo, jog išreiškė savo valią, siekdamas įgyti teises į atsiradusį palikimą ir faktiškai pradėjo jį valdyti bei naudotis. Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, gali būti reikšmingi asmens veiksmai, atlikti ir po nustatyto termino nuo palikimo atsiradimo, nes jie gali rodyti asmens nuoseklumą arba prieštaringumą.

Pareiškėjas pareiškime nurodė, jog po sutuoktinės mirties likusiu turtu rūpinosi kaip savo, jį tvarkė, prižiūrėjo, mokėjo jo išlaikymo mokesčius. Byloje nėra duomenų paneigiančių pareiškėjo nurodytas faktines aplinkybes, t. y., byloje esantys duomenys, paties pareiškėjo paaiškinimai tikėtinai pagrindžia, kad po pareiškėjo sutuoktinio mirties jis, kaip įpėdinis, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jos valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą – po sutuoktinės mirties rūpinosi žemės sklypu, gyvenamuoju namu su ūkiniais pastatais. Taip pat bylos duomenimis, pareiškėjas S. B. po sutuoktinės I. B. (duomenys neskelbtini) mirties, liko gyventi šeimos gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), mokėjo turto išlaikymo mokesčius, pateikė tai patvirtinančius kvitus. Įvertinus išdėstytą, darytina išvada, jog yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad pareiškėjas faktiškai pradėjo valdyti po sutuoktinės mirties atsiradusį palikimą ir tokiu būdu palikimą priėmė.

Pripažįstama, kad pareiškėjas su prašymu įstatymo nustatytu terminu nesikreipė į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo, tačiau palikimą priėmė kitu įstatyme numatytu būdu – pradėdamas turtą faktiškai valdyti (CK 5.51 straipsnis).

Pareiškėjo prašymas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinamas, jo paaiškinimų ir pateiktų įrodymu pagrindu nustatomas faktas, kad po savo sutuoktinės I. B. mirties palikimą priėmė pareiškėjas S. B., šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270, 442 straipsnio 1 punktu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškėjo S. B. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po sutuoktinės I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė sutuoktinės I. B. palikimą, faktiškai pradėjęs valdyti paveldimą turtą.

Juridinis faktas nustatomas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą ir įregistruoti viešajame registre nuosavybės teisę į paveldėtą turtą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.