Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaidos Baumilės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Marijaus Šalčiaus ir Vaido Vasiliausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios N. Š. gynėjos advokatės Dianos Ingridos Vinklerytės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų Jonavoje (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2025 m. birželio 3 d. nuosprendžio, kuriuo N. Š. pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalyje ir jai paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, ir N. Š. skirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę nuspręsta subendrinti su 2025 m. vasario 19 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, prie 2025 m. vasario 19 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu paskirtos 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu skiriamos švelnesnės bausmės (4 mėnesius) ir paskirti N. Š. galutinę subendrintą 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio faktinio pradėjimo vykdyti dienos.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų nuspręsta iš N. Š. nepriteisti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuspręsta palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmos instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

2. Pirmos instancijos teismas pripažindamas N. Š. kalta dėl nusikalstamos veikos padarymo konstatavo, kad be kaltinamosios parodymų, N. Š. kaltę padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką patvirtina ir nukentėjusiosios O. K., liudytojo V. V. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, įvykio vietos apžiūros ir kitų objektų apžiūros protokoluose užfiksuota informacija bei kiti rašytiniai bylos duomenys. Kaltinamoji nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą veikdama tiesiogine neapibrėžta tyčia. N. Š. veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji tyčinio nesunkaus sveikatos sutrikdymo požymiai, todėl N. Š. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį. Skirdamas bausmę teismas nurodė, jog kaltinamajai jau buvo suteikta galimybė pasitaisyti ir gydytis priklausomybės ligas atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą, N. Š. nepasimokė ir teismo jai suteikto pasitikėjimo nepateisino, kadangi pakartotinai nusikalto, todėl teismas sprendė, jog siekiant užtikrinti bausmės tikslus, kaltinamajai nusikaltus bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, už jos padarytą nusikalstamą veiką skirtina sankcijose numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas, nustatant didesnį nei minimalų šios bausmės rūšies dydį. Teismas pažymėjo, jog taikyti kaltinamajai BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatas ir atidėti paskirtos bausmės vykdymą, įvertinus visas byloje esančias aplinkybes bei ankstesnius kaltinamosios teistumus, tai, jog nusikaltimas buvo padarytas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, nei teisinio, nei faktinio pagrindo nėra, taip pat nėra pakankamo pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas taip pat sprendė, jog naują tyčinį nusikaltimą N. Š. padarė neatlikusi 2025 m. vasario 19 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu paskirtos 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, kurios vykdymas buvo atidėtas 1 metų 6 mėnesių laikotarpiui, todėl skundžiamu nuosprendžiu skirtina laisvės atėmimo bausmė, BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalies pagrindu bendrintina su 2025 m. vasario 19 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, prie griežtesnės 2025 m. vasario 19 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu skiriamos švelnesnės bausmė. Teismas pažymėjo, jog bendrinant bausmes, pridedamos bausmės dalis parinkta atsižvelgiant į veikos padarymo pobūdį ir aplinkybes, kaltinamosios asmenybę ir ją charakterizuojančius duomenis.

II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

4. Atsiliepimu į N. Š. apeliacinį skundą Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūra prašė skundą atmesti. Nurodė, jog N. Š. iki šios nusikalstamos veikos padarymo jau buvo nuteista 6 kartus. 2005 m. spalio 27 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu ji buvo nuteista pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą 15 metų laisvės atėmimo bausme. Šios bausmės atlikimo metu N. Š. 2017 m. gegužės 12 d. ir 2021 m. balandžio 29 d. buvo lygtinai paleista iš pataisos įstaigos, nustatant jai draudimą vartoti alkoholį, taip pat ir lygtinio paleidimo metu, nagrinėjant teikimą 2022 m. vasario 8 d. Teismo nutartimi jai buvo paskirta ir baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas gydytis nuo alkoholizmo. Tačiau N. Š. draudimą ir įpareigojimą ignoravo, jų nevykdė, todėl abu kartus lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos jai būdavo panaikinamas, ji būdavo siunčiama atlikti neatliktą bausmės dalį. Bausmę N. Š. atliko 2023 m. kovo 7 d. Tačiau 2024 m. liepos 21 d. N. Š. vėl padarė nusikalstamą veiką, dėl kurios ji nuteista 2025 m. vasario 19 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu. N. Š., tik atlikusi laisvės atėmimo bausmę už labai sunkų nusikaltimą, neišnykus teistumui, vėl padarė sunkų nusikaltimą, tačiau teismas, atsižvelgdamas į visas nustatytas bylos aplinkybes, N. Š. poziciją bei patikinimą, kad ji tikrai gydysis nuo alkoholizmo ir keis savo elgesį, suteikė jai šią galimybę ir paskyrė jai laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant. Tačiau, praėjus tik mėnesiui nuo nuosprendžio paskelbimo, N. Š. vėl padarė nusikalstamą veiką. Šios veikos susijusios su smurto prieš asmenį panaudojimu, padarytos apsvaigus nuo alkoholio. N. Š., nepaisant jos nuolat deklaruojamo sieko nevartoti alkoholio, gydytis nuo alkoholizmo, keisti savo elgesį, nusikalstamas veikas padaro būdama apsvaigusi nuo alkoholio. Teismas, tiek nagrinėdamas baudžiamąsias bylas, tiek, anksčiau, teikimus dėl lygtinio paleidimo panaikinimo, nuolat girdėjo N. Š. patikinimus, kad ji jau tikrai gydysis nuo alkoholizmo, tačiau šie jos pažadai realybe nevirsdavo. Todėl apeliaciniame skunde nurodomas argumentas taikyti N. Š. bausmės vykdymo atidėjimą, nes ji turi nukreipimą savanoriškai gydytis nuo alkoholizmo, neturėtų būti vertinamas kaip rimtas pagrindas N. Š. taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, nes N. Š. jau daugelį kartų buvo davusi šį pažadą, kurio ji nevykdydavo. N. Š. turėjo daugiau nei pakankamai galimybių gydytis nuo alkoholizmo, tačiau situacija nesikeičia. Todėl manytina, kad reali laisvės atėmimo bausmė kaip tik suteiks N. Š. daugiau galimybių gauti jai reikalingą gydymą.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės išvados

konstatuoja:

Nuteistosios N. Š. gynėjos advokatės Dianos Ingridos Vinklerytės apeliacinis skundas atmestinas.

5. Apeliaciniu skundu neginčijamos apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, atliktas įrodymų vertinimas, veikos kvalifikavimas ar kaltė dėl N. Š. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Nuteistosios gynėja apeliaciniame skunde ginčija nuteistajai paskirtos bausmės individualizavimą, prašo nuosprendį pakeisti ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti, todėl apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs esminių BPK pažeidimų, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

6. Teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistosios N. Š. gynėjos apeliacinio skundo, prokuroro atsiliepimo argumentus, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus bei baudžiamosios bylos medžiagą, daro išvadą, kad apylinkės teismas tinkamai ir nešališkai ištyrė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, jų visumą ir pagrįstai konstatavo, kad nuteistoji įvykdė jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, kurią pagrįstai kvalifikavo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį. Taip pat, laikydamasis baudžiamojo įstatymo reikalavimų, nuteistajai už padarytą nusikalstamą veiką parinko teisingą bausmių rūšį ir jų dydį, paskirtą bausmę pagrįstai subendrino su 2025 m. vasario 19 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu paskirta neatlikta bausme, paskirta galutinė bausmė atitinka bausmių paskirtį ir nepažeidžia teisingumo principo.

7. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu nuosprendžiu nuteistajai paskirtos bausmės, pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas ją sušvelninti ar pakeisti švelnesne ar švelnesnės rūšies bausme gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta bausmė. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistosios teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat, į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

8. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis šio straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Remiantis baudžiamosios teisės teorija šiuo klausimu, vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013). Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei. Be to, visais atvejais skiriama bausmė turi užtikrinti bausmės paskirtį, t. y. bausmė turi būti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubaustų nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimtų ar apribotų nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai).

9. Nagrinėjamu atveju skundžiamu nuosprendžiu N. Š. už jos padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, skirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta trečdaliu ir paskirta galutinė 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, t. y. bausmė, kurios dydis yra artimas minimaliam (terminuoto laisvės atėmimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių (BK 50 straipsnio 2 dalis), pagal BK 138 straipsnio 1 dalį baudžiama laisvės atėmimu iki 3 metų).

10. Vertinant N. Š. paskirtos bausmės rūšies ir dydžio pagrįstumą, nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje, parinkdamas bausmių rūšį ir skirdamas atitinkamo dydžio bausmę, pagrįstai atsižvelgė į nuteistosios padarytos nusikalstamos veikos pobūdį – tai, jog N. Š. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, taip pat atsižvelgė į nuteistosios asmenybę charakterizuojančias aplinkybes – tai, kad ji teista 6 kartus, nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, eilę kartų bausta administracine tvarka, paskirtų baudų nemoka, niekur nedirba, registruota Užimtumo tarnyboje. Teismas atsižvelgė, jog yra nuteistosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog ji visiškai prisipažino ir gailisi padariusi nusikaltimą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teismas nurodė, jog nuteistosios atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, jog nusikaltimą ji įvykdė apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) ir būdama recidyvistė (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

11. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas N. Š. atsakomybę sunkinančia aplinkybe dėl jos įvykdytos nusikalstamos veikos pripažino tai, kad nusikalstamą veikas ji padarė būdama recidyviste, tačiau nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nesuformulavo sprendimo pripažinti N. Š. recidyviste, nors nuo 2024 m. lapkričio 1 d. įsigalioję BPK 307 straipsnio pakeitimai (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2574 redakcija) nustato, kad apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje turi būti nurodomas ir sprendimas kaltinamąjį pripažinti recidyvistu ar pavojingu recidyvistu, jeigu teismas tai pripažįsta. Visgi teisėjų kolegijos vertinimu, šis pirmosios instancijos teismo padarytas pažeidimas nelaikytinas esminiu ir savaime nesudaro pagrindo naikinti BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte numatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kadangi pagal ankščiau galiojusią BK 27 straipsnio 1 dalies redakciją nusikaltimų recidyvo atveju asmuo buvo laikomas recidyvistu savaime, skirtingai nei pavojingo recidyvo atveju (BK 27 straipsnio 3 dalis). Šiuo klausimu formuotoje teismų praktikoje buvo nurodyta, kad pagal BK 27 straipsnio 1 dalies (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija) prasmę nusikaltimų recidyvas konstatuojamas ir asmuo yra laikomas recidyvistu nuo to momento, kai jis, turėdamas neišnykusį ar nepanaikintą teistumą, yra pripažįstamas padaręs naują tyčinį nusikaltimą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-231-495/2019). Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusi BK 27 straipsnio redakcija (2024 m. balandžio 25 d. įstatymas Nr. XIV-2573), numato, jog sprendimas dėl asmens (ne) pripažinimo recidyvistu visais atvejais turi būti motyvuojamas – net jei asmuo turi neišnykusį ar įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą už tyčinį nusikaltimą. Teismas, įvertinęs asmens charakteristiką, padaryto nusikaltimo pobūdį bei kitas įstatyme numatytas aplinkybes, gali ir nepriimti sprendimo asmenį pripažinti recidyvistu. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija pasisako, ar N. Š. laikoma recidyviste ir ar yra pagrindas jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikyti tai, kad nusikalstamą veiką ji padarė būdama recidyviste (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

12. Skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu N. Š. buvo teista 6 kartus, naują nusikalstamą veiką padarė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, ankščiau atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, teistumas neišnykęs. Skundžiamu nuosprendžiu, kaip minėta, N. Š. nuteista už vieno nesunkaus nusikaltimo padarymą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Be to, N. Š. ne kartą bausta ir administracine tvarka. Šių aplinkybių visuma leidžia pagrįstai spręsti, kad ji tinkamų išvadų iš savo ankstesnių teistumų nėra padariusi, savo gyvenimo būdo nekeičia ir, nepaisydama visuotinai priimtinų elgesio normų, toliau daro naujas nusikalstamas veikas, o tai rodo didesnį jos asmenybės pavojingumą. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartas aplinkybes, konstatuoja, jog šiuo atveju nėra teisinio pagrindo faktiškai nelaikyti N. Š. recidyviste. Taigi skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte numatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė buvo nustatyta visiškai pagrįstai.

13. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu už nuteistosios padarytą nusikalstamą veiką paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, kuri pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, sumažinta trečdaliu ir paskirta galutinė 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra tinkamai individualizuota, nes ji atitinka BK 41 straipsnio, BK 54 straipsnio 1, 2 dalių ir BK 61 straipsnio 2 ir 4 dalių reikalavimus. Šiuo atveju nuteistajai paskirtos galutinės laisvės atėmimo bausmės dydis yra artimas minimaliam, ženkliai mažesnis už vidurkį, ji teisingai subendrinta su 2025 m. vasario 19 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme. Įvertinus nuteistosios asmenybę, tame tarpe tai, jog ankstesniais 6 nuosprendžiais paskirtos bausmės jos elgesiui jokios teigiamos įtakos nepadarė, kadangi ji vis pakartotinai nusikalsta, todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl bausmės ir jos dydžio ir pagrindo keisti skirtą bausmę neturi. Kaip jau buvo nurodyta, pirmosios instancijos teismas išsamiai nurodė kokiomis aplinkybėmis remiantis buvo parinkta tiek bausmės rūšis, tiek bausmės dydis, tame tarpe buvo įvertintas ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, pobūdis, pasekmės, nuteistosios asmenybė, ankstesni teistumai, skirtų bausmių efektyvumas ir administraciniai baustumai. Atsižvelgiant į tai, įvertinus BK 54 straipsnyje įtvirtintas bausmių skyrimo nuostatas, teisėjų kolegija apylinkės teismo nurodytiems argumentams dėl bausmės ir jos dydžio pritaria iš esmės.

14. Skunde apeliantė prašo taikyti jos atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti jai paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl, net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategoriją, esminė taikymo sąlyga yra teismo išvada, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo ir, kad pakanka tokiu atveju nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Nagrinėjamu atveju nors yra formalus pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti N. Š. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, tačiau pagrįstai ir teisingai skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas atsižvelgęs į tai, jog nuteistajai ankstesniais nuosprendžiais buvo skirtos laisvės atėmimo bausmės, buvo taikytas lygtinis paleidimas, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau net ir probacijos vykdymo metu ji nuolat daro nusikaltimus, konstatavo, jog pagrindo atidėti bausmės vykdymą nėra. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytos bausmės individualizavimui reikšmingos aplinkybės: nors apeliantė ir gailisi padariusi nusikalstamą veiką, siekia gydytis nuo alkoholizmo, tačiau ji anksčiau teista 6 kartus, tarp jų ir dėl labais sunkaus nusikaltimo padarymo, veikos smurtinio pobūdžio, naują nusikalstamą veiką padarė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, visos nusikalstamos veikos padarytos apsvaigus nuo alkoholio, kas rodo deklaratyvias ir nepakankamas nuteistosios pastangas spręsti priklausomybę nuo alkoholio, taip pat ji ir eilę kartų bausta administracine tvarka, paskirtų baudų nemoka, niekur nedirba, ankstesniais teismo nuosprendžiais jai skirtos bausmės savo tikslo – sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, nepasiekė, nes nuteistoji toliau darė nusikalstamas veikas; nuteistajai jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau ir tai jos nuo naujos nusikalstamos veikos padarymo nesulaikė. Aptartų duomenų pagrindu konstatuojama, kad nuteistoji yra linkęs nusikalsti asmuo ir teigiamų išvadų iš ankstesnių teistumų, skirtų bausmių, vykdytos probacijos, nepadarė, savo nusikalstamo elgesio nepakeitė ir vėl įvykdė naują tyčinę smurtinę nusikalstamą veiką. Visa tai leidžia daryti neabejotiną išvadą, jog bausmės tikslai nuteistajai nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl taikyti jai BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nėra pagrindo. Taigi, N. Š. ankstesni teistumai, smurtinį pobūdį turinčių veikų darymas, skirtų bausmių tikslų nepasiekimas, probacijos neefektyvumas jos elgesiui, administraciniai baustumai ir aplinkybės, susijusios su jos asmenybe, požiūriu į savo elgesį ir deklaratyvų siekį pasitaisyti, turima priklausomybė alkoholiui, nepakankamos pastangos ją spręsti, šio įvykdyto nusikaltimo pavojingumas ir pobūdis, pagrįstai leido spręsti, jog nagrinėjamu atveju nėra pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo

15. Pažymėtina, jog padarytos išvados neleidžia keisti ir nuo 2025 metų vasario 1 d. įsigaliojusios naujos BK 75 ir 54 straipsnių redakcijos (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-2573). Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusioje BK 75 straipsnio 4 dalies redakcijoje nurodoma, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba už vieną ar kelis nesunkius, apysunkius ar sunkius tyčinius nusikaltimus, teismas, remdamasis šio kodekso 54 straipsnio 3 dalimi, gali visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusioje BK 54 straipsnio 3 dalies redakcijoje nurodyta, jog jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Šiuo atveju konstatuotina, jog pirmos instancijos teismas nuteistajai skyrė tinkamą bausmės ryšį, jos dydį, kurią tinkamai subendrino ir atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą, remiantis nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusia BK 75 straipsnio 4 dalies, 54 straipsnio 3 dalies redakcija taip pat nėra pagrindo, nes atsižvelgus į nuteistosios asmenybę, jos elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą (daug kartų teista, tame tarpe ir už labais sunkaus nusikaltimo padarymą, daug kartų bausta už administracinius nusižengimus), tai, kad po ankstesnių nusikalstamų veikų padarymo bei taikytų jai bausmių, savo polinkio nusikalsti nepakeitė, nesilaiko įstatymų, sistemingai daro smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, įvertinus veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, nenustatyta skirtos nuteistajai bausmės vykdymo aiškaus prieštaravimo teisingumo principui ir jog tokiu būdu nebūtų pasiekti bausmės tikslai ir pažeistas visuomenės interesas.

16. Tuo pačiu pažymėtina, kad skiriamos bausmės tikslas yra tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimas asmeniui, kuriam taikoma sankcija už nusikalstamos veikos įvykdymą, ir tuo siekiama prevencijos tikslų. Įstatymas prioritetu laiko visuomenės viešąjį interesą, siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, o ne asmens, padariusio nusikalstamą veiką, asmeninį suinteresuotumą išvengti neigiamų pasekmių ar nepatogumų. Todėl simbolinės, apeliantės pageidavimus tenkinančios bausmės, paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų bausmei keliamų tikslų.

17. Teisėjų kolegija aptartų duomenų pagrindu, konstatuoja, kad 2025 m. birželio 3 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo individualizuojant ir paskiriant N. Š. galutinę subendrintą bausmę nebuvo nustatyta, paskirtoji laisvės atėmimo bausmė nėra per griežta, keisti teismo nuosprendį dėl skunde nurodytų priežasčių nėra jokio teisinio pagrindo, todėl N. Š. gynėjos apeliacinis skundas atmestinas ir 2025 m. birželio 3 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendis paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistosios N. Š. gynėjos advokatės Dianos Ingridos Vinklerytės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų Jonavoje 2025 m. birželio 3 d. nuosprendžio atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.