- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-07-18
- Bylos Nr.
- A-438-1320-08
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Romanas Klišauskas (pran.), Arūnas Sutkevičius
- Pareiškėjas
- A.M., Kreivojo
- Trečiasis asmuo
- I.U., K.U.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
- Kategorijos
- 13.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų Kreivojo skersgatvio visuomeninės organizacijos, A.M., A.M. – K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų Kreivojo skersgatvio visuomeninės organizacijos, A.M., A.M. – K. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims I.U., K.U. dėl statybos leidimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjai Kreivojo skersgatvio visuomeninė organizacija, A.M., A.M. – K. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydami panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotą 2007 m. gegužės 22 d. statybos leidimą Nr. GN/529/05-0233 dėl daugiabučio gyvenamojo namo statybos žemės sklype Kreivasis skg. 6, Vilniuje.
Pareiškėjai paaiškino, kad statybos leidimas yra neteisėtas, išduotas netinkamo projekto pagrindu ir turi būti panaikintas. Skundžiamu statybos leidimu yra pažeidžiami Kreivojo skersgatvio visuomeninės organizacijos narių interesai bei viešasis interesas, todėl patvirtintas projektas, kurio pagrindu buvo išduotas statybos leidimas, negalėjo būti tvirtinamas ir tokio projekto pagrindu negalėjo būti išduotas statybos leidimas, nes projektas pažeidžia visą eilę sklypo detaliojo plano, kitų statybos normatyvinių dokumentų bei teisės aktų reikalavimų, tai yra Projekte esantis bendras pastato vaizdas ir architektūrinė išraiška bei numatyti viršutinio aukšto parametrai aiškiai patvirtina, jog suprojektuotas statinys yra trijų aukštų, o ne dviejų aukštų su mansarda, numatytas viršutinis pastato aukštas žymiai padidina vizualinį pastato tūrį, dėl ko yra labiau užstojamas natūralus apšvietimas bei vaizdas kaimyninių pastatų gyventojams, pabloginama jų gyvenimo kokybė, sudarkoma bendra šios unikalios Užupio vietos aplinka ir kraštovaizdis, numatoma statyti automobilių stovėjimo aikštelė yra ne požeminė, o antžeminė, be to, suprojektuotas pastatas su už pagrindinio pastato išsikišančia automobilių stovėjimo aikštelės dalimi viršija maksimalų leistiną užstatymo tankio rodiklį, viršijamas leistinas maksimalus užstatymo intensyvumo rodiklis, suprojektuotas vienas didžiulių gabaritų pastatas, nors sklypo detaliajame plane yra numatytas taškinis užstatymo tipas, pateikiami insoliaciniai skaičiavimai yra klaidingi, pastatas pavaizduotas per toli nuo sklypo ribų, kaimyninio pastato langų aukštis nuo žemės yra nurodytas per didelis - tai nepagrįstai prailgina apskaičiuotą saulės šviesos patekimo laiką, suprojektuotas vienas didelių gabaritų pastatas, kuris nesiderina su aplinkiniais individualiais gyvenamaisiais pastatais, yra per didelio tūrio, netinkamų architektūros formų. Taigi, pareiškėjų, kaip kaimyninių sklypų bei namų savininkų ir naudotojų, interesai taip projektuojamu, neatitinkančiu nustatytų reikalavimų, statiniu yra akivaizdžiai pažeidžiami, užstojama pietinė A.M. sklypo pusė nuo saulės šviesos, pro jam priklausančio namo langus matosi tik aklina mūro siena, sumažėja jam priklausančio nekilnojamojo turto vertė, pablogėja gyvenimo sąlygos. Pareiškėjai taip pat pažymėjo, kad statybos leidimu visiškai nepagrįstai ir neteisėtai buvo pratęstas Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2006 m. spalio 10 d. sprendime nustatytas dviejų mėnesių savavališkos statybos padarinių šalinimo terminas, kuris gali tęstis keletą metų, tuo pažeidžiant pareiškėjo A.M. ir jam priklausančio namo gyventojų interesus. Pareiškėjai atkreipė dėmesį, jog projekto derinimas, jo tvirtinimas bei statybos leidimo išdavimas buvo galimi tik gavus Vilniaus miesto tarybos sutikimą, o tokio Vilniaus miesto tarybos sutikimo nebuvo gauta.
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija su pateiktu skundu nesutiko ir prašė pareiškėjų Kreivojo skersgatvio visuomeninės organizacijos, A.M., A.M. – K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą atsakovas nurodė, kad, vadovaujantis Konvencija dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais (Lietuvos Respublika šią Konvenciją ratifikavo 2001 m. spalio 30 d.), Kreivojo skersgatvio visuomeninė organizacija nėra tinkamas subjektas, galintis ginti viešąjį interesą šioje byloje Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ_ nustatyta tvarka. Pagal Konvencijos nuostatas ir ABTĮ įstatymo nuostatas, suinteresuotos visuomeninės organizacijos turi teisę ginti viešąjį interesą kreipiantis į administracinį teismą aplinkosaugos srityje, Konvencija visuomeninėms organizacijoms nesuteikia teisės ginti viešąjį interesą kitose srityse, pvz. kultūros paveldo, teritorijų planavimo. Taigi, pareiškėjų teisės ir teisėti interesai šio ginčo atveju nebuvo pažeisti. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad, remiantis ABTĮ nuostatomis, faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Visos aplinkybės, kuriomis pareiškėjai grindžia savo skundo reikalavimą buvo išnagrinėtos Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 3 d. sprendimu, kuriuo teismas nustatęs pažeidimus dėl statomo statinio aukščio, bet ne statinio projekto, atitikimo detaliojo plano sprendiniams, įpareigojo I.U., K.U., UAB „Vesticįja" juos pašalinti per du mėnesius. Skundžiamo statybos leidimo pagrindu, statytojai gali įvykdyti teismo sprendimo reikalavimus. Atsakovas pažymėjo, kad projektuojant statinį, aukštingumo parametrai projekte neviršyti, todėl pareiškėjai be pagrindo teigia, jog projektuojamas pastatas yra trijų aukštų, o ne dviejų aukštų su mansarda. Kadangi statinio techninio projekto atitikimas detaliojo plano sprendiniams, išduotų statinio projektavimo sąlygų reikalavimams, patvirtintas statinio, Kreivasis skg. 6, projektu ir statinio ekspertizės aktu bei pripažintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, todėl pareiškėjų argumentai dėl statomo statinio aukštingumo neatitikimo detaliojo plano sprendiniams yra teisiškai nereikšmingi ir atmestini.
Anot atsakovo, taip pat atmestini pareiškėjų argumentai dėl leistino sklypo užstatymo tankumo viršijimo, nes numatomas užstatymo tankis neviršija 45 procentų, numatomas užstatymo plotas yra 44,8 procentai. Pareiškėjai tiesiog netinkamai aiškina Teritorijų planavimo įstatymo nuostatą, reglamentuojančią užstatymo tankio sampratą. Pagal statinio projektą ir išduotą statybos leidimą, pastato blokavimas su kaimyniniu pastatu nėra numatytas, o pateikto statinio projekto statinio nužymėjimo planas atitinka detaliajame plane numatytą sklypo užstatymo zoną, sklype yra suprojektuotas vienas pastatas, todėl pareiškėjai be pagrindo teigia, jog nesilaikyta detaliojo plano sprendinių. Be to, atsakovo nuomone, pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų, jog statinio techniniame projekte pateikiami insoliacijos skaičiavimai yra klaidingi, nes statinio projekto ekspertizės akte nurodyta, kad techniniame projekte insoliacija buvo tikrinama, vadovaujantis griežtesnius reikalavimus nustatančiu dokumentu nei galiojančiu statybos techniniu reglamentu ir padaryta išvada, jog statinio projektas atitinka visus reikalavimus ir kad projektuojamo statinio architektūrinė išraiška atitinka projektavimo sąlygų sąvado reikalavimus pastato architektūriniams sprendiniams ir Laikinojo reglamento reikalavimus architektūros formoms, apdailos medžiagoms, teritorijos erdvinės struktūros užstatymo principams. Pareiškėjai taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad sumažės jų turto vertė, pablogės jų gyvenimo sąlygos, arba įrodymų, kurie būtų grindžiami specialiomis žiniomis. Atsakovas nurodė, kad statybos leidime įrašyta sąlyga statytojui statinį perstatyti iki objekto pripažinimo tinkamu naudoti negali būti laikoma kaip keičianti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo tvarką ir terminą. Minėtu įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės patvirtina, jog statytojai įpareigoti gauti statybos leidimą anksčiau nei priimtas Vilniaus miesto tarybos 2005 m. birželio 22 d. sprendimas, todėl jis šio ginčo atveju neturi būti taikomas.
Šalies argumentai
Tretieji suinteresuoti asmenys su pateiktu pareiškėjų skundu nesutiko ir prašė pareiškėjų -Kreivojo skersgatvio visuomeninės organizacijos, A.M., A.M. – K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą nurodė, kad visos pareiškėjų skunde išdėstytos aplinkybės jau yra patvirtintos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, todėl neturėtų būti tiriamos. Atkreipė dėmesį, jog pareiškėjų skunde išdėstyti motyvai dėl detaliojo plano sprendinio, numatančio, jog maksimalus statinių aukštų skaičius yra 2 aukštai su mansarda, pažeidimo, kad automobilių stovėjimo aikštelė yra pastatyta ant žemės, o ne po žeme, dėl statinio intensyvumo pažeidimų, dėl statinio projekto neatitikimo galimai užstatymo sklype zonai, yra nepagrįsti, neatitinkantys tikrovės, todėl atmestini. Trečiųjų suinteresuotųjų asmenų teigimu, pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad pagal projektą numatytas pastatyti objektas neatitinka taškinio užstatymo sampratos, kad insoliacijos skaičiavimai yra klaidingi. Tretieji suinteresuotieji asmenys kartu pažymėjo, kad patvirtintame teritorijos detaliajame plane yra patvirtintas būtent toks statinys, kurį jie pradėjo statyti. Ekspertizės akte yra nurodyta, jog statinio išdėstymo kompoziciniai reikalavimai tiek sklypo, kuriame jis statomas atžvilgiu, tiek gretimų sklypų atžvilgiu, atitinka normatyvinius reikalavimus ir yra išlaikyti fasadų sprendinių nustatymo principai. Trečiųjų suinteresuotųjų asmenų vertinimu, išduodant skundžiamą statybos leidimą, nebuvo pažeistas Vilniaus miesto tarybos 2005 m. birželio 22 d. sprendimas, nes sprendimas dėl projekto parengimo ir suderinimo bei statybos įteisinimo jau buvo priimtas iki šio akto priėmimo, vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės 2005 m. birželio 7 d. išvada bei Vilniaus apskrities viršininko 2005 m. birželio 8 d. įsakymu.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. spalio 12 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė.
Teismas konstatavo, jog sisteminė Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) 5 straipsnio nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, kad visuomeninė organizacija turi teisę ginti administraciniame teisme viešuosius interesus tik įstatymų nustatytais atvejais, taip pat, kai pareiškėjas savo reikalavimą grindžia savo privačių subjektyvių teisių ar interesų pažeidimu, vertintina, jog pareiškėjas kreipėsi ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies nustatyta tvarka gindamas savo paties pažeistą ar ginčijamą teisę arba įstatymų saugomas interesą, o tais atvejais, kai pareiškėjas savo skundą grindžia tuo, kas yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai, vertintina, jog pareiškėjas kreipėsi į teismą ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 3 punktu ir 56 straipsnio 1 dalies pagrindu gindamas viešąjį interesą. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublika 2001 m. spalio 30 d. ratifikavo Konvenciją dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais (įsigaliojo Lietuvos Respublikai 2002 m. balandžio 28 d.). Be to, vadovaujantis Konvencijos 2 straipsnio 3 dalies a) punktu, 2 straipsnio 5 dalies, 9 straipsnio 2 dalies normomis ir ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 3 punkte bei 56 straipsnio 1 dalyje įtvirtintomis teisės normomis, akivaizdu, kad suinteresuotos visuomeninės organizacijos, padedančios spręsti aplinkosaugos problemas, veikiančios pagal nacionalinių įstatymų reikalavimus, turi teisę ginti viešąjį interesą kreipiantis į administracinį teismą aplinkosaugos srityje, susijusioje su aplinkos elementais: oru, atmosfera, vandeniu, dirvožemiu, žeme, kraštovaizdžiu, gamtos objektais, biologine įvairove, tačiau Konvencija visuomeninėms organizacijoms nesuteikia teisės ginti viešąjį interesą kitose srityse, pvz. kultūros paveldo. Kaip nurodė teismas, byloje nustatyta, kad pareiškėjai savo skunde teismui ginčija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotą 2007 m. gegužės 22 d. statybos leidimą Nr. GN/529/05-0233 dėl daugiabučio gyvenamojo namo statybos žemės sklype Kreivasis skg. 6, Vilniuje, ir prašo šį statybos leidimą panaikinti. Vertindamas pareiškėjų skundo argumentus, teismas konstatavo, kad jų skundas yra grindžiamas tuo, kas yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei, jos daliai – Kreivojo skersgatvio gyventojams, taip pat nurodoma, kad yra pažeistos visuomeninės organizacijos narių teisės ir interesai, todėl pareiškėja šioje byloje gina viešąjį interesą, savo ir organizaciją sudarančių narių subjektines teises ir interesus. Teismas taip pat pažymėjo, jog pareiškėjos skundo turinys patvirtina, kad kai kurie pareiškėjos keliami teisiniai klausimai, Konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais prasme patenka į aplinkosaugos sritį. Atsižvelgdamas į tai, teismas nusprendė, kad pareiškėja Kreivojo skersgatvio visuomeninė organizacija, Konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais prasme, yra suinteresuota organizacija, padedanti spręsti aplinkosaugos problemas, todėl atsakovo teiginys, kad pareiškėja, vadovaujantis Konvencija dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais nėra tinkamas subjektas, galintis ginti viešąjį interesą ABTĮ nustatyta tvarka, yra nepagrįstas.
Nagrinėdamas pareiškėjų skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2007 m. gegužės 22 d. statybos leidimo Nr. GN/529/05-0233 iš esmės, pirmosios instancijos teismas dėl pareiškėjų argumentų, jog šis statybos leidimas yra neteisėtas, nes pažeidžia įvairius statybos darbams keliamus teisinius reikalavimus, nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 4 punktą, statinys turi būti statomas ir pastatytas, o statybos sklypas tvarkomas taip, kad statybos metu ir naudojant pastatytą statinį trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos, kurias jie turėjo iki statybos pradžios, galėtų būti pakeistos tik pagal normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas. Viena iš nurodomų sąlygų yra patalpų, skirtų žmonėms gyventi, dirbti ar verstis kita veikla, natūralaus apšvietimo pagal higienos ir darbo vietų įrengimo išsaugojimas. Teismo nuomone, iš byloje ištirtų įrodymų matyti, kad nagrinėjamu atveju insoliacija yra pakankama bei insoliacijos trukmė atitinka normatyvinei insoliacijos trukmei, todėl pareiškėjų teiginiai, jog statomu statiniu yra užstojama pietinė A.M. sklypo pusė nuo saulės šviesos, kad pateikiami insoliaciniai skaičiavimai klaidingi, yra nepagrįsti. Be to, kaip nurodė teismas, pareiškėjai nepateikė jokių šiuos teiginius patvirtinančių įrodymų.
Teismas pabrėžė ir tai, kad statinio, kuriam buvo išduotas statybos leidimas, ir projekto ekspertizės akte yra nurodyta, jog projektuojamo statinio architektūrinė išraiška atitinka atsakovo 2005 m. sausio 13 d. išduoto projektavimo sąlygų sąvado reikalavimus pastato architektūriniams sprendiniams, Laikinojo reglamento reikalavimus architektūros formoms, apdailos medžiagoms, teritorijos erdvinės struktūros užstatymo principams. Be to, teismas, vizualiai įvertinęs byloje esančias sklypų Kreivasis skg. 6 ir Kreivasis skg. 8, nuotraukas, padarė išvadą, kad pareiškėjų teiginiai dėl statomo pastato neatitikimo architektūrinėms formoms (kad pastatas nesiderina su aplinkiniais individualiais gyvenamaisiais namais) yra nepagrįsti. Teismas nurodė, jog Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 705 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 173 ir 174 punktai numato, kad projektuojamosios būsto visumos poveikis tretiesiems asmenims turi būti toks, kad pastatyta būsto visuma, juos naudojant ir prižiūrint, trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygas nepablogėtų, palyginus su sąlygomis, kurias jie turėjo iki statybos pradžios. Jeigu sąlygų pasikeitimas dėl objektyvių priežasčių yra neišvengiamas, tai pasikeitimas negali viršyti normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimų leistinų ribų. Teismo manymu, byloje nėra įrodymų, kad gyvenamojo namo statyba Kreivasis skg. 6 sklype pablogintų ar galėtų pabloginti pareiškėjų gyvenimo ir veiklos sąlygas, todėl pareiškėjų teiginiai, kad dėl statomo pastato Kreivasis skg. 6 sumažėja jų nekilnojamojo turto vertė, pablogėja gyvenimo sąlygos, atmestini kaip nepagrįsti. Pareiškėjai teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių ar paneigiančių šiuos jų teiginius. Teismas akcentavo, kad byloje duomenų apie tai, jog su 2005 m. sausio 13 d. projektavimo sąlygų sąvadu Nr. RPS 2219 bei jo pagrindu 2007 m. gegužės 22 d. išduotu statybos leidimu Nr. GN/529/05-0233 nesutiktų institucijos, su kuriomis šie dokumentai turi būti derinami, nėra. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Nuolatinės statybos komisijos posėdžio protokolas Nr. 63 įrodo, kad atitinkamų institucijų atstovai nustatė, kad statinio projektas atitinka statinio projektavimo sąlygų sąvado ir žemės sklypo detaliojo plano reikalavimams, jam pritarė su viena pastaba, tai yra įpareigojo trečiuosius suinteresuotus asmenis, vykdant Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2 – 22 – 39/06, iki objekto pridavimo, perstatyti statinį pagal detaliojo plano sprendinius – aukštis iki karnizo 8,8 m, aukštis nuo žemės paviršiaus 11,5 m, absoliutinė altitudė 150,5 m. Kadangi projektavimo sąlygų sąvadas nėra panaikintas, tai, teismo manymu, nėra teisinio pagrindo naikinti ir statybos leidimą, nes tik panaikinus projektavimo sąlygų sąvadą, naikintinas ir leidimas, kuris yra išduotas objekto statybai. Būtent statybos leidimas yra išduodamas įvertinus statinio projektą (Statybos įstatymo 23 straipsnio 6 dalies 4 punktas), o projektas rengiamas, vadovaujantis galiojančiu projektavimo sąlygų sąvadu.
Remdamasis ištirtų byloje esančių rašytinių įrodymų visuma, teismas konstatavo, jog pareiškėjai teisminio bylos nagrinėjimo metu nenurodė jokių naujų aplinkybių, susijusių su jų skundo dalyku, nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovo priimtas aktas yra neteisėtas, negalėjo įvardinti konkretaus teisės akto, kuris būtų pažeistas, išduodant tretiesiems suinteresuotiems asmenims skundžiamą statybos leidimą. Teismo nuomone, savo skunde pareiškėjai paminėjo tik tas aplinkybes ir motyvus, kuriuos 2006 m. lapkričio 10 d. sprendimu ištyrė Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas bei 2007 m. gegužės 11 d. nutartimi patvirtino Vilniaus apygardos teismas. Todėl teismas nusprendė, jog skundžiamo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2007 m. gegužės 22 d. išduoto statybos leidimo Nr. GN/529/05-0233 dėl daugiabučio gyvenamojo namo statybos žemės sklype Kreivasis skg. 6, Vilniuje skunde ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodytais motyvais bei kitais motyvais naikinti nėra jokio teisinio pagrindo.
III.
Apeliaciniu skundu pareiškėjai prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia pirmosios instancijos teismui išdėstytais motyvais bei argumentais.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašo šį skundą atmesti, atsiliepimą grindžia pirmosios instancijos teismui išdėstytais motyvais bei argumentais.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretieji suinteresuotieji asmenys I.U. ir K.U. prašo šį skundą atmesti, atsiliepimą grindžia pirmosios instancijos teismui išdėstytais motyvais bei argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjai Kreivojo skersgatvio visuomeninė organizacija, A.M., A.M. – K. teisme kelia ginčą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduoto 2007 m. gegužės 22 d. statybos leidimą Nr. GN/529/05-0233 panaikinimo (šiuo leidimu leista statyti daugiabutį gyvenamąjį namą žemės sklype, esančiame Kreivasis skg. 6, Vilniuje). Pareiškėjai paaiškino, jog patvirtintas projektas, kurio pagrindu buvo išduotas statybos leidimas, negalėjo būti tvirtinamas ir tokio projekto pagrindu negalėjo būti išduotas statybos leidimas, nes projektas pažeidžia visą eilę sklypo detaliojo plano, kitų statybos normatyvinių dokumentų bei teisės aktų reikalavimų.
Teisėjų kolegija pažymi, kad Statybos įstatymo (2006 m. spalio 17 d. įstatymo Nr. X-857 redakcija) 23 straipsnio 6 dalies 4 punktas numato, jog tam, kad gautų statybos (išskyrus griovimą) leidimą, statytojas (užsakovas) be kitų privalomų dokumentų savivaldybės administracijos direktoriui (jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui) turi pateikti statinio projektą. Tuo tarpu vadovaujantis Statybos įstatymo 20 straipsnio (2001 m. lapkričio 8 d. įstatymo Nr. IX-583 redakcija) nuostatomis statinio projektas rengiamas, vadovaujantis patvirtintu statinio projektavimo sąlygų sąvadu.
Kartu atkreiptinas dėmesys, kad Statybos įstatymo (2001 m. lapkričio 8 d. įstatymo Nr. IX-583 redakcija) 2 straipsnio 27 dalis statinio projektą apibrėžia kaip normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatytos sudėties dokumentų, kuriuose pateikiami statytojo sumanyto statinio sprendiniai (aiškinamoji dalis, projekto dalys, skaičiavimai, brėžiniai), skirtų statinio statybai įteisinti ir vykdyti, visumą, o pagal įstatymo 2 straipsnio 33 dalį statinio projektavimo sąlygų sąvadu laikomas savivaldybės administracijos direktoriaus (jo įgalioto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo) patvirtintas konkrečiam statiniui nustatytų projektavimo sąlygų, įvardytų šio straipsnio 32 dalyje, bendrasis dokumentas. Statybos įstatymo 2 straipsnio 32 dalis savo ruožtu numato, kad statinio projektavimo sąlygos - privalomieji reikalavimai, jeigu jie nenustatyti ar nepakankamai išsamiai nurodyti teritorijų planavimo dokumentuose: tiesti komunalinius ir vietinius inžinerinius tinklus, prijungti prie jų statinio ir technologines inžinerines sistemas, taip pat statybos sklypo inžinerinius tinklus; nutiesti susisiekimo komunikacijas, prijungti prie jų statybos sklypo susisiekimo komunikacijas; statinio architektūros ir statybos sklypo tvarkymo urbanistiniai reikalavimai, atsižvelgiant į statinio paskirtį, konkrečią statybos vietą, gretimybes bei trečiųjų asmenų pagrįstų teisių apsaugą, susijusią su statinio statyba; daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo patalpų rekonstravimo ir gyvenamųjų patalpų paskirties keitimo reikalavimai ir kt.
Iš šių teisės normų darytina išvada, jog statybos leidimas gali būti pripažintas neteisėtu dėl to, kad jis pažeidžia statybos normatyvinius dokumentus, kitus teisės aktų nustatytus reikalavimus atitinkamo statinio statybai tuo atveju, jei, visų pirma, įrodoma, kad teisės aktams bei statinio projektavimo sąlygoms prieštarauja statinio projektas pagal kurį konkretus statybos leidimas buvo išduotas.
Šiuo aspektu akcentuotina, jog byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismui nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-22-391/06 dėl savavališkai pastatyto daugiabučio gyvenamojo namo, esančio Kreivasis skg. 6, Vilniuje, nugriovimo (t. 1, b.l. 27-39), buvo atlikta statinio projekto bei statinio ekspertizė ir 2006 m. liepos 28 d. surašytas projekto bei statinio ekspertizės aktas (t. 2, b.l. 9-18). Šis ekspertizės aktas, kurį surašė atestuotas statybų ekspertas J.Parasonis, iš esmės atitinka ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 62 straipsnyje tokiam dokumentui, kaip įrodymui, keliamus reikalavimus, t. y. jame pateikiamos išvados dėl klausimų, reikalaujančių specialių mokslo ir technikos srities žinių (išnagrinėti Kreivasis skg. 6, Vilniuje, statomo daugiabučio gyvenamojo namo statybos techninio projekto sprendiniai). Atlikus minėtą ekspertizę buvo nustatyta, kad statomas daugiabutis namas pagal Vilniaus miesto savivaldybės patvirtintus žemės sklypo detaliojo plano sprendinius, UAB „Numas“ parengtą projektą nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių ir interesų, atitinka statinio projektavimo sąlygų sąvadą, reikalavimus leistinam statinio aukščiui, užstatymo tankiui ir intensyvumui, statinio insoliacijai bei architektūriniams sprendimams ir žemės sklypo detaliojo plano sprendinius (išskyrus sprendinius, nustatytus statinio aukščiui iki karnizo (8,8 m), statinio aukščiui nuo žemės paviršiaus (11,5 m) ir statinio aukščio absoliutinei altitudei (150,5 m). Tačiau dėl šių pažeidimų ginčijamame statybos leidime buvo įrašyta nuostata, jog statytojas privalo pašalinti šiuos dalinius neatitikimus, „perstatyti statinį pagal detaliojo plano sprendinius – aukštis iki karnizo 8,8 m, aukštis nuo žemės paviršiaus 11,5 m, absoliutinė altitudė 150,5 m“.
Tokiu būdu, remiantis nurodytu statinio ekspertizės aktu, darytina išvada, jog nėra pagrindo teigti, kad daugiabučio gyvenamojo namo, esančio Kreivasis skg. 6, Vilniuje, projektas iš esmės prieštarauja teisės aktams ar šio statinio projektavimo sąlygoms ir dėl to jo pagrindu negalėjo būti išduotas statybos leidimas. Pabrėžtina, kad pareiškėjai ginčydami šio statybos leidimo išdavimo teisėtumą nepateikė jokių analogiškų objektyvių įrodymų (specialistų, ekspertų išvadų, papildomų ekspertizės aktų ir pan.), kurie paneigtų minėtame ekspertizės akte nurodytas aplinkybes ar leistų abejoti jų teisingumu ir pagrįstumu (Administracinių bylų teisenos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 6 punktas). Kartu pareiškėjai nenurodė ir jokių esminių procedūrinių pažeidimų, kurie galėjo būti padaryti priimant ginčijamą statybos leidimą, t. y. nepateikė įrodymų, kad išduodant šį leidimą buvo pažeistos pagrindinės procedūros ir taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Dėl šios priežasties konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nusprendė, kad pareiškėjai teisminio bylos nagrinėjimo metu nenurodė jokių naujų aplinkybių, susijusių su jų skundo dalyku, nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovo priimtas aktas (statybos leidimas) yra neteisėtas, negalėjo įvardinti konkretaus teisės akto, kuris būtų pažeistas, išduodant tretiesiems suinteresuotiems asmenims skundžiamą statybos leidimą, ir atsisakė panaikinti ginčijamą statybos leidimą.
Atmestini ir pareiškėjų apeliacinio skundo teiginiai, kad statybos leidimas negalėjo būti išduotas kol nebus pašalinti daugiabučio gyvenamojo namo, esančio Kreivasis skg. 6, Vilniuje, savavališkos statybos padariniai. Statybos įstatymo 23 straipsnio (2006 m. spalio 17 d. įstatymo Nr. X-857 redakcija), kuris reglamentuoja statybos leidimo išdavimo procedūrą, nuostatos nenumato sąlygos, jog prieš išduodant statybos leidimą statytojas turi būti privalomai įpareigotas pašalinti prieš tai galimai atliktų savavališkos statybos darbų padarinius. Savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūra yra numatyta Statybos įstatymo 28 straipsnyje (2006 m. spalio 17 d. įstatymo Nr. X-857), tačiau ji šiame straipsnyje taip pat nesiejama su statybos leidimo išdavimu. Todėl aplinkybės, susijusios su galimų savavališkos statybos padarinių šalinimu, nesietinos su paties statybos leidimo išdavimo teisėtumo vertinimu ir nėra šios administracinės bylos nagrinėjimo dalykas. Tuo atveju, jei pareiškėjų nuomone, atsakingos valstybės ar savivaldybės institucijos nagrinėjamu atveju pagal savo kompetenciją nesiėmė reikiamų veiksmų savavališkos statybos padariniams pašalinti Statybos įstatymo 28 straipsnyje nustatyta tvarka, pareiškėjai turi teisę skųsti tokius atitinkamų institucijų veiksmus (neveikimą) inicijuodami tuo pagrindu atskirą administracinį ginčą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tačiau, kaip jau buvo minėta, šioje administracinėje byloje teismui buvo išdėstytas tik reikalavimas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotą 2007 m. gegužės 22 d. statybos leidimą Nr. GN/529/05-0233.
Vadovaujantis tuo kas išdėstyta, konstatuotina, kad pagrindų tenkinti pareiškėjų apeliacinį skundą nenustatyta. Todėl pareiškėjų apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas galioti nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjų Kreivojo skersgatvio visuomeninės organizacijos, A.M., A.M. – K. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.