- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-08-24
- Bylos Nr.
- 2-985/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alė Bukavinienė, Egidijus Žironas, Virginija Čekanauskaitė
- Ieškovas
- D. P.
- Atsakovas
- A. P., L. B.
- Trečiasis asmuo
- Kauno apskrities viršininko administracija, Kauno miesto savivaldybės administracija, Kauno miesto 17-ojo notarų biuro
- Kategorijos
- 116.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Virginijos Čekanauskaitės ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės D. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 24 d. nutarties, kuria atsisakyta išdėstyti sprendimo vykdymą civilinėje byloje Nr. 2-151-555/2010 pagal ieškovės D. P. ieškinį atsakovams A. P. , L. B. dėl administracinių aktų panaikinimo, sandorių pripažinimo negaliojančiais bei nuosavybės teisių pripažinimo. Tretieji asmenys byloje Kauno apskrities viršininko administracija, Kauno miesto savivaldybės administracija, Kauno miesto 17-ojo notarų biuro notarė Rasa Inokaitienė.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2009 m. kovo 30 d. sprendimu iš dalies tenkino ieškovės D. P. ieškinį. Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. gruodžio 17 d. nutartimi ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovės D. P. į valstybės biudžetą 4 257,18 Lt žyminio mokesčio, 56,29 Lt už procesinių dokumentų įteikimą, A. P. 2 500 Lt advokato pagalbai atlyginti, A. P. ir L. B. po 1 974 Lt žyminio mokesčio išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginti.
Šalies argumentai
Ieškovė D. P. pateikė teismui prašymą išdėstyti Kauno apygardos teismo 2009 m. kovo 30 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. gruodžio 17 d. nutarties vykdymą, nustatant, kad D. P. mokės į valstybės biudžetą po 100 litų kas mėnesį iki 2013 m. balandžio 1 d. ir po 157,18 Lt – iki 2013 m. gegužės 1 d.; A. P. mokės po 100 Lt kas mėnesį iki 2013 m. rugpjūčio 1 d. ir po 74 Lt – iki 2013 m. rugpjūčio 1 d.; L. B. mokės po 100 Lt kas mėnesį iki 2011 m. rugpjūčio 1 d. ir po 74 Lt iki 2011 m. rugsėjo 1 d.. Nurodė, kad visa apimtimi teismo sprendimo įvykdyti neturi objektyvių galimybių, nes neturi lėšų. Tvirtino, jog jos pajamos siekia 230 Lt per mėnesį, o sveikatos būklė neleidžia dirbti didesniu nei šuo metu dirba krūviu, be to, turi II lygio negalią (darbingumo lygis 30 procentų) ir papildomai gauna apie 780 Lt per mėnesį invalidumo pensiją. Jokių kitų pajamų negauna, neturi jokio nekilnojamojo turto, transporto priemonių. Be to, prižiūri motiną, kuri yra I grupės invalidė su visiška negalia.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2010 m. kovo 24 d. nutartimi ieškovės prašymą atmetė.
Teismas nutartyje nurodė, jog ieškovė prašė nustatyti lengvatinį terminą skolininkui įvykdyti prievolę, todėl sprendžiant sprendimo vykdymo pakeitimo klausimus reikia įvertinti abiejų šalių turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, kurias sąlygoja konkrečios bylos specifika. Sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimų vykdymo tvarkos, todėl yra galimas tik išimtinais atvejais. Taip pat sprendžiant teismo sprendimo vykdymo atidėjimo klausimą, pirmiausia reikia remtis teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių principu. Nors nurodyta teisės norma numato galimybę atsižvelgti į šalių turtinę padėtį, tačiau vertinant tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas turėtų būti išimtis, skolininko turtinė padėtis turėtų būti išimtinai bloga, o vien įprastai blogos materialinės padėties konstatavimas nesudaro pagrindo taikyti šį procesinį institutą. Kadangi ieškovė pateikė teismui duomenis apie tai, kad ji neturi nekilnojamojo turto, transporto priemonių, gauna 780 Lt invalidumo pensiją ir 230 Lt darbo užmokestį, t.y. gauna pajamas, didesnes už minimalią mėnesinę algą (800 Lt), teismas sprendė, jog pateikti duomenys nepatvirtina išimtinai blogos skolininkės turtinės padėties. Be to, pateikti rašytiniai įrodymai nėra pakankami įvertinti skolininkės turtinę padėtį, ieškovė nesiėmė veiksmų bent iš dalies įvykdyti teismo sprendimą. Be to, teismas sprendė, jog atsakovai išlaidas patyrė dėl nepagrįstų ieškovės veiksmų, todėl suteikiant prioritetą ieškovės interesams būtų nepagrįstai suvaržytos bylą laimėjusios šalies teisės ir neproporcingai pažeisti teisėti jų lūkesčiai ir interesai.
Šalies argumentai
Ieškovė D. P. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 24 d. ir išspręsti klausimą iš esmės – išdėstyti pirmosios instancijos teismo sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo nutarties vykdymą. Nurodo, jog teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovės turtinė padėtis nėra išskirtinai bloga, nors pajamos yra minimalios, o ji turi padidintus poreikius dėl sveikatos būklės. Teismas neįvertino ir aplinkybės, kad stomatologijos kabinete ji dirba tik nuo 2009 m. balandžio mėnesio ir tik 0,25 etato, o pajamos yra 230 Lt; UAB ,,Elfas“ uždirba tik 200 Lt; šiuo metu yra iškeldinama iš vienintelio būsto. Kadangi neturi jokių santaupų, todėl teismui nepateikė jokių pažymų iš kredito įstaigų. Vien pažymų pateikimui reikėtų skirti 250 Lt (pažyma iš banko, kurių Lietuvoje yra apie 10, kainuoja 25 Lt), o tokių lėšų ji neturi. Mano, jog teismo sprendimo vykdymo išdėstymas nesumenkins teisingumo, nes neatsisako mokėti priteistas sumas, bet prašo jas išdėstyti. Be to, pažymi, jog priešingai nei teigia teismas, ji atlygino teismo išlaidas už procesinių dokumentų įteikimą, taip pat pervedė A. P. ir L. B. po 100 Lt. Teismas neatsižvelgė į jos prašymą nagrinėti sprendimo vykdymo atidėjimo klausimą jai dalyvaujant, t.y. paskyrė bylos nagrinėjimą jos atostogų metu, nesudarydamas galimybės pateikti paaiškinimus.
Atsiliepimas
Atsakovas A. P. atsiliepimu į atskirąjį skundą ginčija atskirojo skundo pagrįstumą ir prašo palikti Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 24 d. nutartį nepakeistą. Be to, prašo priteisti 300 Lt advokato pagalbai už atsiliepimo surašymą atlyginti. Tvirtina, jog teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį. Atsakovė teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog ji dėl sveikatos būklės turi padidintus poreikius. Apeliantė, nurodydama, jog neturi santaupų, klaidina teismą, kadangi yra deklaravusi, jog turi 150 000 Lt santaupų. Tai, kad ieškovės turtinė padėtis nėra tokia bloga, patvirtina ir aplinkybė, jog ieškovė 2010 m. kovo 8 d. – kovo 27 d. buvo išvykusi atostogauti į Pietų Ameriką.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmetamas.
CPK 238 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priėmęs byloje sprendimą teismas turi teisę, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva, remdamasis turtine šalių padėtimi ar kitomis aplinkybėmis, išdėstyti sprendimo įvykdymą. Tai reiškia, kad teismo sprendimas yra išdėstomas išimtinais atvejais, kai yra sunki skolininko turtinė padėtis arba susidaro nepalankios aplinkybės, dėl kurių sprendimą įvykdyti labai sunku. Teismas, priimdamas nutartį dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo, taip pat turi nustatyti, ar išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui bus užtikrintas sprendimo įvykdymas, nebus sumenkintas pats sprendimas ir nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai. Tokiu būdu klausimą dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir lygiateisiškumo principais. Taikant minėtą procesinės teisės normą, visų pirma turi būti įvertinta sprendimą turėsiančios vykdyti šalies turtinė padėtis bei tuo atveju, jeigu teismo sprendimo įvykdymas būtų išdėstytas, ar bus reali galimybė skolininkui per tam tikrą laikotarpį įvykdyti teismo sprendimą. Kartu, taikant lygiateisiškumo principą, vertinama ir išieškotojo turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2002 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1528/2002 pagal pareiškėjos B. O. prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos išdėstymo).
Ieškovė pateikė teismui duomenis apie tai, kad ji neturi nekilnojamojo turto, jos vardu registruotų transporto priemonių, šiuo metu gauna 780 Lt invalidumo pensiją ir 430 Lt darbo užmokestį (A. D. stomatologijos klinikoje ieškovė uždirba 230 Lt per mėnesį, o bendrovėje ,,Elfas“ – 200 Lt per mėnesį). Ieškovės pajamos iš tiesų nėra didelės, tačiau kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, šios pajamos viršija Lietuvoje nustatytą minimalią mėnesinę algą (800 Lt). Kita vertus, iš atsakovo pateiktos Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos paskelbtos informacijos apie kandidatę į Seimo rinkimus D. P. , matyti, kad 2008 metais ji turėjo 150 000 Lt santaupų. Kadangi ieškovė už šias santaupas neįsigijo nekilnojamojo ar privalomojo registruoti kilnojamojo turto, kas leistų teigti, jog šiuo metu ieškovė nebeturi jokių santaupų, be to, nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, jog dėl sveikatos būklės turi padidintus poreikius ir išlaidas ar išlaidas, susijusias su neįgalios motinos slauga, teisėjų kolegija sprendžia, jog vertinant tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas turėtų būti išimtis, o vien įprastai blogos materialinės padėties konstatavimas nesudaro pagrindo taikyti šį procesinį institutą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti ieškovės prašymą dėl sprendimo įvykdymo aidėjimo.
Teisėjų kolegija taip pat sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog šioje byloje atsakovai patyrė išlaidas dėl nepagrįstų ieškovės veiksmų, t.y. nepagrįsto ieškinio reiškimo, todėl suteikiant prioritetą ieškovės interesams būtų nepagrįstai suvaržytos bylą laimėjusios šalies teisės ir neproporcingai pažeisti šių asmenų teisėti lūkesčiai ir interesai. Tokią praktiką, kaip jau buvo minėta, formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.
Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija daro išvadą, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atsisakė išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, yra pagrįsta ir teisėta. Pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos CPK 329 straipsnyje, dėl kurių ši nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde nurodytais motyvais, tarp jų ir CPK 329 straipsnio 2 dalyje išdėstytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nėra.
Atsakovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo priteisti iš ieškovės 300 Lt advokato pagalbai už atsiliepimo surašymą atlyginti. Šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Iš pateikto pinigų priėmimo kvito matyti, jog atsakovas advokatui už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą sumokėjo 300 Lt. Teisėjų kolegija, įvertinusi Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R–85 8.15 punkte nustatytą rekomenduojamą maksimalų dydį už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą, bylos nesudėtingumą, kas sąlygojo nedideles advokato darbo ir laiko sąnaudas, sprendžia, kad būtų teisinga, protinga ir sąžininga sumažinti priteistiną atsakovui advokato pagalbos išlaidų dydį iki 200 Lt.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Palikti Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 24 d. nutartį nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės D. P. (a/k 45208010078, gyv. Aušros g. 79-2, Kaune) atsakovo A. P. (a/k 34602060113, gyv. Aušros g. 79, Kaune) naudai 200 Lt (du šimtus litų) išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti