Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Gabrielė Kaktienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam S. M. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. gegužės 12 d. priimtu nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam S. M. gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikus 1 metų 11 mėnesių 16 dienų (skaičiuojant Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2023 m. gegužės 11 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kadangi nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, nuteistasis dalyvauja pozityvioje veikloje, įkalinimo įstaigoje įgijo vidurinį išsilavinimą bei specialybę, dirba, galiojančių nuobaudų neturi, penkiolika kartų skatintas. Komisija taip pat nurodė, kad nuteistasis rekomendaciniu laikotarpiu vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, toliau vykdo lygtinio paleidimo komisijos rekomendacijas siekdamas mažinti nusikalstamo elgesio riziką.

S. M., nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu paskirta galutinė bausmė 10 metų laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2015 m. balandžio 27 d., pabaiga – 2025 m. balandžio 27 d.

Anksčiau teistas.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime nutarimą taikyti nuteistajam S. M. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, įstatyme nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra įstatyme numatytos laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas, materialusis pagrindas – žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas. Taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos galima tik esant pirmiau nurodytų pagrindų visumai. Teismas pažymi ir tai, jog lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus aplinkybių visumą (nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo metu, jo galimybes adaptuotis laisvėje, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals, o lygtinio paleidimo taikymas užtikrins bausmės tikslų realizavimą.

Sutinkamai su Komisijos nutarimu, S. M. yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri yra aktuali sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, tačiau šis formalusis pagrindas, kaip jau aukščiau aptarta, nėra vienintelis į kurį reikalinga atsižvelgti, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo. Svarbu įvertinti ar nuteistojo asmens nusikalstamo elgesio rizika yra žema, o jei nežema, tai ar pažanga ją mažinant yra akivaizdi. Šiuo metu pagal „OASys“ metodiką nuteistajam S. M. vis dar nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, jo elgesyje dar stebimi dinaminiai kriminogeniniai veiksniai (turi skolų, ieškinių ir/ ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes; dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą, smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu, ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu, būdingas impulsyvus elgesys, stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių), atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nustatyta vidutinė, teismas turi atidžiai įvertinti nuteistojo elgesį tuo aspektu ar jis daro akivaizdžią pažangą mažinant šią riziką. Tik nustačius, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi būtų galima konstatuoti ir dar vieną būtiną sąlygą lygtinio paleidimo taikymui – materialųjį pagrindą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistasis nuo 2020 m. spalio 17 d. laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, galiojančių nuobaudų neturi, penkiolika kartų skatintas, dirba, dalyvauja pozityvaus užimtumo veiklose, paleistas lygtinai turės gyvenamą vietą ir bus įdarbintas. Nors visos šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, vis tik teismo vertinimu S. M. šiuo metu elgiasi taip kaip privalo elgtis bet kuris laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, ir tik šios teigiamos aplinkybės negalėtų būti absoliučiu pagrindu sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo, kadangi reikalinga vertinti asmens elgesį viso bausmės atlikimo metu. Juo labiau bausmę atliekančio asmens pataisos procesas negali būti epizodiškas, o nuteistojo elgesio korekcija, išimtinai teigiama linkme, turi būti vykdoma visą laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpį.

Atsižvelgiant į aukščiau aptartus duomenis, teismas įvertina tai, kad S. M. akivaizdžiai teigiamu elgesiu, viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, nepasižymėjo – yra pažeidęs laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus, už tai jam buvo skirta drausminė nuobauda – papeikimas. Šioje vietoje pažymėtina, jog kiekvienas nustatytos tvarkos pažeidimas neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, jog nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu nesistengia elgtis nepriekaištingai ir atskleidžia dviprasmišką nuteistojo požiūrį į taikomas pataisos priemones. Kaip matyti iš bylos duomenų, pirmasis nuteistojo paskatinimas įvyko tik 2018 m. rugpjūčio 22 d., prieš tai nuteistajam pažeidus vidaus tvarkos taisykles, tokiu būdu negalima spręsti, kad nuteistasis viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu pasižymėjo išskirtinai teigiamu elgesiu, o pozityvios permainos jo elgesyje, atsižvelgiant į paskirtos atlikti laisvės atėmimo bausmės trukmę ir jau atliktos bausmės dalį, dar stebimos tik trumpą laiko tarpą. Analizuojant nuteistojo elgesį, laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu, vidutinės pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos kontekste, spręstina, kad nuteistasis S. M. dalyvaudamas išskirtinai pozityviose, pataisos įstaigos siūlomose, elgesio korekcijos priemonėse, vis dar gali sumažinti savo nusikalstamo elgesio riziką.

Kaip jau aukščiau aptarta, nuteistojo elgesyje vis dar išlieka dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, kurių vienas yra susijęs su finansiniais įsipareigojimais. Byloje esanti 2023 m. kovo 21 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad nuteistojo vardu yra gautas patvarkymas pagal vykdomuosius dokumentus dėl 36039 Eur sumos išieškojimo, šiuo metu padengta yra tik 1884 Eur suma, išieškojimas vykdomas iš gaunamų pajamų. Socialinio tyrimo išvada patvirtina, kad nuteistasis S. M. bausmės atlikimo metu dirba ir gauna darbo užmokestį, sulaukia finansinės paramos iš artimųjų, tačiau duomenų, kad civilinį ieškinį dengtų savanoriškai nėra. Atsižvelgiant į nusikalstamas veikas, dėl kurių įvykdymo nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę ir įvertinus nukentėjusiųjų interesą į žalos atlyginimą bei nuteistojo pastangas atlyginant nusikalstamais veiksmais padarytą žalą, vertinama, jog nuteistasis nėra linkęs prisiimti pilnos atsakomybės dėl savo priešingų teisei veiksmų padarinių, o tai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Ši aplinkybė taip pat neleidžia daryti vienareikšmės išvados, kad nuteistasis siekia sumažinti savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri šiuo metu yra vidutinė ir nesudaranti pagrindo spręsti, kad nuteistojo pataisos procesas struktūruotoje aplinkoje jau yra baigtas.

Kartu atkreiptinas dėmesys, kad nors Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog lygtinio paleidimo atveju nuteistasis S. M. turės gyvenamąją vietą, šios aplinkybės vienareikšmiai teigiamai vertinti negalima. Nuolatinę gyvenamąją vietą nuteistasis turėjo ir įvykdydamas nusikalstamas veikas, dėl kurių šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl akivaizdu, kad pastovios gyvenamosios vietos turėjimas nuteistojo neapsaugojo nuo nusikalstamo elgesio raiškos, todėl ir šiuo metu negalima vertinti, jog tai turėtų neabejotinai teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui lygtinio paleidimo atveju.

Atsižvelgiant tiek į asmenų, nukentėjusių nuo nuteistojo nusikalstamo elgesio, interesus, tiek į bendrus visuomenės lūkesčius dėl teisingumo principo įgyvendinimo, nuteistojo neatliktos bausmės dalis negali būti nevertinama. Pažymėtina, kad vien bausmės paskyrimas pats savaime jokių apribojimų nesukelia ir poveikio nuteistojo priešingo teisei elgesio korekcijai, neturi, todėl siekiant įgyvendinti bausmės tikslus, kurių vienas yra kaltininko nubaudimas, teismo kaltu, dėl nusikalstamų veikų padarymo, pripažintas asmuo privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, siekiant taip paveikti asmenį, kad ateityje jis laikytųsi įstatymų ir nebenusikalstų. Teismo vertinimu, S. M. neatliktos bausmės dalis (1 metai 11 mėnesių 16 dienų), įvertinus ją aukščiau aptartų duomenų kontekste, o būtent nenustačius akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Šiuo metu byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių dar nepakanka daryti išvadai, kad S. M. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

Aukščiau aptartų duomenų kontekste darytina išvada, jog nors nuteistasis S. M. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu jam lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. gegužės 12 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas.

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini)kalėjime 2023 m. gegužės 12 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam S. M. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.