Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius, sekretoriaujant Edgarui Moroz, išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn traukiamos teismo posėdyje dalyvaujančios K. P., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), dirbančios (duomenys neskelbtini), neteistos, baustos administracine tvarka, administracinio teisės pažeidimo bylą,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. P., 2014-10-02 apie 12.00 val., Vilniuje, Subačiaus g. 7, vairuodama automobilį „Tojota Avensis“, v/n (duomenys neskelbtini), ir pravažiuodama pro stovintį automobilį „Škoda Roomster“, v/n T 11889, buvo neatidi, nepaliko saugaus tarpo iš šono, jį kliudė ir abu automobilius apgadino. K. P. iš eismo įvykio išvažiavo ir tuo ji pažeidė Kelių eismo taisyklių 132, 232 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdžio metu K. P. savo kaltę dėl svetimo turto (automobilio) apgadinimo pripažino ir nuoširdžiai gailisi, tačiau nesutinka, kad ji tyčia pasitraukė iš eismo įvykio vietos. Nurodė, kad bevažiuodama kontakto tarp automobilių nepajuto ir jokio pašalinio garso negirdėjo. Tyčios pasitraukti ji neturėjo. Papildomai paaiškino, kad atstumai tarp priparkuotų automobilių buvo labai maži, ji lėtai bandė judėti, automobilio salone tuo metu grojo muzika, pats manevravimas truko keletą minučių. Policijos pareigūnams pranešus jai apie eismo įvykį, K. P. buvo nuvykusi į kelių policiją, ji neslėpė pažeidimo, bendradarbiavo su policijos pareigūnais, nedarė jokių kliūčių dėl pažeidimo išsiaiškinimo. Remiantis aukščiau išdėstytu prašo teismo jos atžvilgiu nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą dalyje dėl Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d.

Liudytojas A. K. paaiškino, kad 2014-10-02 apie 12.00 val. jis sėdėjo savo stovinčiame taksi automobilyje „Škoda“ ir laukė kliento. Matė, kaip iš Subačiaus g. namo Nr. 7 kiemo išvažinėjo automobilis „Toyota“, kuris sukdamas į kairę pusę kliudė taksi dešinės pusės galinį kampą. Liudytojas A. K. signalizavo, tikėdamasis, jog vairuotoja (automobilį vairavo moteris) atkreips dėmesį, tačiau „Toyota“ išvažiavo. Pats apgadinimas nėra didelis. Tik nubraukti bamperio dažai. Atsakant į teismo klausimą, liudytojas pažymėjo, kad „Tojota“ vairuotoja galėjo ir nepajusti, jog nežymiai kliudė svetimą transporto priemonė.

Liudytojas A. D.paaiškino, kad dirba Vilniaus AVPK kelių policijos valdybos vyriausiojo patrulio pareigose. Nurodė, kad 2014-10-02 tarnybos metu iš Vilniaus m. OVS buvo gautas pranešimas apie eismo įvykį, adresu Subačiaus g. 7, Vilniuje. Nuvykus nurodytu adresu, pareigūnui pasitiko apgadinto taksi automobilio vairuotojas, kuris paaiškino, kad iš kiemo išvažiuojantis automobilis „Toyota“ kairiuoju šonu kliudė „Škoda“ automobilio galinio bamperio dešinįjį kampą ir iš įvykio vietos išvažiavo. Susisiekus telefonu su „Toyota“ vairuotoja, pastaroji paaiškino, jog nejautė jokio kontakto su kitu automobiliu. Dėl šio įvykio liudytojas surašė tarnybinį pranešimą.

Liudytojas V. B. paaiškino, kad tarnybos metu atvykus į eismo įvykio vietą, adresu Subačiaus g. Nr. 7, Vilniuje, pareigūnus pasitiko apgadinto automobilio „Škoda“ vairuotojas. Apžiūrėjus transporto priemonės apgadinimus liudytojas nubraižė eismo įvykio schemą bei padarė taksi „Škoda“ fotonuotraukas.

Motyvuojamoji dalis

Pažeidėja baustina. Byla dalyje nutrauktina.

Pagal ATPK 9 straipsnį administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą tarp kitų reikšmingų bylai aplinkybių turi būti nustatyta asmens kaltė nusižengimo padarymu (ATPK 284 str. 1 d.). Administracinę atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Vyriausiojo administracinio teismo, formuojančio Lietuvos teismų praktiką administracinėse bylose, praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagal minimo nusižengimo esmę kaltė jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Baudžiant asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad iš autoįvykio vietos pasitraukta tyčia, t. y. asmuo sukėlęs autoįvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16-2330/2007; Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N1-1715/2007, N63 - 2972/2010 ir kitos).

Iš bylos aplinkybių matyti, kad K. P. veiksmuose nėra tyčios. Be to, iš pažeidėjos parodymų, matyti, kad jokių objektyvių duomenų, jog ji po įvykusio eismo įvykio būtų tyčia siekusi išvažiuoti ir tuo vengti administracinės atsakomybės, nėra. Priešingai, kelių policijoje ir teismo posėdžio metu kaltininkė iš karto pripažino savo kaltę dalyje dėl svetimo turto apgadinimo. Pasišalinimui iš įvykio vietos konstatuoti būtina pažeidėjo tyčia. Šiuo atveju K. P. veiksmuose nėra tyčios. Priešingai, apie eismo įvykį pranešęs Bendrojo pagalbos telefonu liudytojas A. K. nurodė, kad automobilis „Toyota“ iš kiemo išvažinėjo neskubėdama, šalia stovėjo daug priparkuotų automobilių, pats apgadinimas nėra žymus. Apie tai, jog K. P. automobilis 2014-10-02 galėjo kontaktuoti ir apgadinti stovintį automobilį „Škoda“ pažeidėja sužinojo tik jai paskambinus policijos pareigūnams, kelių policijoje buvo apžiūrėtas ir jos automobilis, rasti nežymūs nubrozdinimai. Jos automobiliui neprireikė net remonto, nes ant dešinės pusės galinio rato arkos liko tik braukimo žymės. Ji teigia, kad jei būtų supratusi apie eismo įvykį, būtų sustojusi, nes yra disciplinuota vairuotoja, iki tol neturėjusi avarijų. Jos automobilis yra draustas, todėl pasišalinti iš įvykio vietos jai nebuvo jokio reikalo. Pagrindo netikėti K. P. teismas neturi, nes kaip matyti iš tyrimo medžiagos, ant automobilio „Škoda“ yra įžvelgiami nežymūs apgadinimai. Pažymėtina, kad tyrimo medžiagos duomenimis kelių policijoje apžiūrint automobilį „Škoda Roomster“, ant automobilio užfiksuotas galinio bamperio dešinio kampo dažų nubraukimas. Tai patvirtino teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas A. K., kuris nurodė, kad po kontakto „Tojota“ iš lėto išvažiavo iš kiemo, kad vairuotoją būtų sąmoningai pasišalinusi iš įvykio vietos, jis nepastebėjo. Be to, liudytojas V. B. pažymėjo, jog kieme buvo daug priparkuotų automobilių, atstumai (tarpai) tarp jų buvo minimalus.

Atsižvelgiant į administracinio teisės pažeidimo byloje esamus duomenis, asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn paaiškinimus, visas iškilusias abejones teismas vertina administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (principas – in dubio pro reo) ir sprendžia, kad K. P. veiksmuose nėra pažeidimo sudėties, numatyto LR ATPK 130 str. 1 d., todėl vadovaujantis LR ATPK 250 str. 1 p., administracinio teisės pažeidimo byla dėl K. P. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 130 str. 1 d., nutrauktina.

Tačiau iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad K. P. vairavo automobilį „Tojota Avensis“, v/n (duomenys neskelbtini), ir pravažiuodama pro stovintį automobilį „Škoda Roomster“, v/n T 11889, buvo neatidi, nepaliko saugaus tarpo iš šono, jį kliudė ir abu automobilius apgadino, tuo šiais veiksmais ji pažeidė Kelių eismo taisyklių 132, 232 punktų reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje. Pažymėtina, kad dėl svetimo turto apgadinimo K. P. savo kaltės neneigia ir parodė, kad eismo įvykis kilo dėl jos neatidumo. Atsižvelgiant į tai, kad K. P. galiojančių administracinių teisės šios kategorijos bylose pažeidimu neturi jai už šio pažeidimo padarymą yra skirtina LR ATPK 127 str. 2 d. sankcijoje numatyta minimali bauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 205 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 31 str. 1 d. 1 p., 286 - 288 straipsniais, 127 straipsnio 2 dalimi, teismas,

nutaria:

K. P., a.k. (duomenys neskelbtini), pripažinti padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, už kurį skirti 100 (vieno šimto) Lt baudą.

K. P., a.k.(duomenys neskelbtini), atžvilgiu administracinių teisės pažeidimų bylų teiseną pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį nutraukti.

Išaiškinti pažeidėjai, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos. Bauda mokama banke į Vilniaus miesto Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6030.

Jeigu neturite galimybės sumokėti baudą, turite teisę LR ATPK 313 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka kreiptis į baudą paskyrusią instituciją ar pareigūną dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo.

Nutarimas per dvidešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.