Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo R. G. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 18 d. nutarties, kuria kaltinamajam R. G. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant šį terminą nuo 2012 m. liepos 19 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje R. G. kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 239 str. 1 d., 284 str. 1 d., 129 str. 2 d. 2 p., 8 p. padarymu.

R. G. kaltinamas tuo, kad jis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje kartu su nuteistaisiais E. M., A. P., L. S., A. J., D. T., A. M., V. O., A. P., iš anksto susitarė terorizuoti naujai į pataisos įstaigą atvykusius nuteistuosius, inscenizuotuose pagal kriminalinės subkultūros nuteistųjų tarpe vadinamosiose „krikštynose“, kai atsitiktine eilės tvarka ant metalinės lovos gulasi nuteistieji, kurie už rankų ir kojų buvo prie jos pririšami, taip atimant iš jų galimybę priešintis, bei ant jų galvų ir kitų kūno vietų buvo pilamas vanduo ir tuo pačiu metu metaliniu samčiu, šlapiais rankšluosčiais su susuktais gale mazgais bei kumščiais jiems suduodami smūgiai į įvairias kūno vietas, ko pasekoje 2010-07-25 apie 8.30 val., (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje kartu su E. M., A. P., L. S., A. J., D. T., A. M., V. O., A. P., tyčia naudodamas smurtą ir patyčias terorizavo kitus laisvės atėmimo vietoje laikomus nuteistuosius, t.y., E. M., D. T., A. M., V. O., A. P. pasikeičiant rišant prie metalinės lovos nukentėjusiuosius nuteistuosius, E. M., A. P., L. S., A. J., D. T., A. M., V. O., A. P. pririštiems nuteistiesiems ant galvos ir krūtinės pakaitomis pilant vandenį iš plastikinių kibirų bei samčio, jis pakaitomis kartu su E. M., A. P., L. S., A. J., D. T., A. M., V. O., A. P., A. J. suduodant smūgius metaliniu samčiu, sudavė smūgius nukentėjusiesiems nuteistiesiems šlapiais rankšluosčiais su ant galo užrištais mazgais bei kumščiais, taip terorizavo šiuos laisvės atėmimo vietoje laikomus nuteistuosius: A. D., bendrais veiksmais sukeliant jam fizinį skausmą, N. K., bendrais veiksmais padarant jam poodinę kraujosruvą galvoje, nugaroje, odos nubrozdinimą kairiame rieše – nežymų sveikatos sutrikdymą, G. P., bendrais veiksmais padarant jam poodines kraujosruvas dešiniajame šone, krūtinėje, pilve, odos nubrozdinimus riešuose – nežymų sveikatos sutrikdymą, R. J., bendrais veiksmais padarant jam poodines kraujosruvas kairiame šone, krūtinėje, dešiniajame žaste, odos nubrozdinimus riešuose ir čiurnose – nežymų sveikatos sutrikdymą, G. L., bendrais veiksmais sukeliant jam fizinį skausmą, R. J., bendrais veiksmais padarant jam konstatuota poodines kraujosruvas krūtinėje, odos nubrozdinimus riešuose – nežymų sveikatos sutrikdymą; R. F., kuris nuo sužalojimų mirė.

R. G. taip pat kaltinamas tuo, kad jis, toje pačioje vietoje ir tuo pačiu metu, iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupėje kartu su E. M., A. P., L. S., A. J., D. T., A. M., V. O., A. P., tyčia viešoje vietoje įžūliu elgesiu, smurtu ir patyčiomis viešai terorizuodamas nuteistuosius A. D., N. K., G. P., R. J., G. L., R. J., R. F., demonstravo nepagarbą terorizuojamiems nuteistiesiems bei visą šį įvykį stebėjusiems nuteistiesiems, ir taip pažeidė nuteistųjų teises į ramią ir teisėtą laisvės atėmimo bausmės atlikimo aplinką, tuo sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

R. G. taip pat kaltinamas tuo, kad jis, toje pačioje vietoje ir tuo pačiu metu, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su E. M., A. P., L. S., A. J., D. T., A. M., V. O., A. P., pagal iš anksto sutartą kitų nuteistųjų terorizavimo planą, iš chuliganiškų paskatų, be priežasties, nuteistiesiems D. T., A. M. ir A. P. pririšus nukentėjusįjį R. F. prie geležinės lovos, taip apribojant jam galimybę judėti ir gintis, t.y., esant jam bejėgiškos būklės, jis kartu su A. P., E. M., L. S., A. J., D. T., A. M., V. O., A. P. pakaitomis sudavė ne mažiau kaip 10 smūgių šlapiu rankšluosčiu su ant galo užrištu mazgu, nukentėjusiajam R. F. į krūtinės bei pilvo sritis, tuo pačiu metu A. J. sudavė ne mažiau trijų smūgių metaliniu samčiu nukentėjusiajam R. F. į pilvo bei krūtinės sritis ir tokiais bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam R. F. kairių III-IX ir dešinių IV-IX šonkaulių, krūtinkaulio kūno lūžius, blužnies plyšimą, poodinę kraujosruva priekinėje krūtinės sienoje, vidinį kraujavimą į pilvaplėvės ertmę, t.y., sunkų sveikatos sutrikdymą, tuo pačiu metu, R. F. esant pririštam prie lovos, jis kartu su E. M., A. P., L. S., A. J., D. T., A. M., V. O., A. P., pakaitomis pylė iš plastmasinių kibirų ir metalinio samčio vandenį nukentėjusiajam R. F. ant veido ir krūtinės, nuo ko R. F., esant pririštam, išsivystė asfiksija, uždarius kvėpavimo takus vandeniu, nuo ko R. F. 2010-07-25 apie 09.30 val. mirė, t.y., iš chuliganiškų paskatų nužudė bejėgiškos būklės R. F..

Teismo posėdyje prokuroras prašė kaltinamojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo R. G. skundas atmetamas.

Teismo nutarčiai, kuria paskirta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas ar kuria pratęstas šios kardomosios priemonės terminas, keliami tam tikri turinio ir formos reikalavimai. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 125 str. 2 d., nutartyje skirti kardomąją priemonę ar pratęsti jos terminą, be kita ko, turi būti aiškiai nurodytos suėmimo skyrimo sąlygos, vienas ar keli Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnyje nustatyti suėmimo skyrimo pagrindai ir motyvai. Šių reikalavimų įtvirtinimas Baudžiamojo proceso įstatyme nėra savitikslis; jais siekiama, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo tiksliai žinotų ir suprastų, kokioms svarioms prielaidoms esant būtina suvaržyti jo laisvę ir taikyti griežčiausią kardomąją priemonę. Kauno apygardos teismas šių reikalavimų nesilaikė. Iš skundžiamos apygardos teismo nutarties motyvuojamosios dalies matyti, kad ją priėmęs teismas kaltinamajam R. G. kardomosios priemonės – suėmimo terminą pratęsė nustatęs du pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 2 ir 3 p. Tuo tarpu nurodydamas konkretų priimtos nutarties įstatyminį pagrindą, Kauno apygardos teismas įvardino kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo pagrindus, numatytus kituose Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. punktuose (1 p. ir 3 p). Be to, pagal formuojamą teismų praktiką, Lietuvos Respublikos BPK 127 str. 1, 2 ir 9 d. nustatyti suėmimo terminai turi būti skiriami arba pratęsiami tam tikram laikui, bet ne iki tam tikros dienos. Kauno apygardos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, jos rezoliucinėje dalyje nurodė, jog kardomosios priemonės – suėmimo terminas R. G. pratęsiamas iki 2012 m. spalio 19 d. Tačiau šie pirmiau nurodyti formalūs procesiniai pažeidimai nėra pakankamas pagrindas išvadai, jog kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo R. G. pagrindai buvo nustatyti nepagrįstai ir nesudaro prielaidų naikinti skundžiamą Kauno apygardos teismo nutartį.

Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas skundą dėl kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo ar jos termino pratęsimo, byloje surinktus įrodymus analizuoja ir vertina tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį įtarti ar kaltinti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu (Lietuvos Respublikos BPK 121 str. 2 d.), bet nesprendžia kaltės klausimo iš esmės, nes tai daroma nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme. Baudžiamosios bylos medžiagoje esantys duomenys – kitų kaltinamųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti faktiniai duomenys leidžia pagrįstai kaltinti R. G. jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu.

Kauno apygardos teismas pratęsė R. G. kardomosios priemonės – suėmimo terminą nustatęs tam pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 2 p. – kaltinamasis gali trukdyti procesui ir Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 3 p. – kaltinamasis darys naujus nusikaltimus.

Kai pagrįstai manoma, kad kaltinamasis trukdys procesui, suėmimas gali būti paskirtas arba pratęstas jo terminas, jei yra duomenų, kad kaltinamasis pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus įtariamuosius, kaltinamuosius ar nuteistuosius, sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti. Kardomoji priemonė – suėmimas Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 3 p. nurodytu pagrindu gali būti skiriamas arba pratęsiamas, jeigu asmuo kaltinamas padaręs bent vieną iš Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 4 d. nurodytų nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 4 d. nurodytus nusikaltimus gali patvirtinti informacija apie jo teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, kaltinimas kelių nusikalstamų veikų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos, kiti duomenys. Šioje baudžiamojoje byloje R. G. kaltinamas padaręs tris nusikalstamas veikas, iš kurių viena priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai, už šią nusikalstamą veiką baudžiamasis įstatymas nenumato alternatyvių bausmių laisvės atėmimui. R. G. praeityje teistas keturis kartus, tarp jų ir už analogiško pobūdžio nusikalstamą veiką (tyčinį nužudymą), teistumas nėra išnykęs, naujas nusikalstamas veikas R. G. galimai padarė atlikdamas paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad suimtasis nėra linkęs laikytis įstatymų. Kaltinamasis jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas galimai padarė įkalinimo įstaigoje, bendrininkaudamas su kitais asmenimis, atliekančiais bausmę Pravieniškių 2 – uosiuose pataisos namuose. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nukentėjusiaisiais pripažinti asmenys ir liudytojai taip pat yra laikomi šioje laisvės atėmimo vietoje. Iš R. G. pareikštų kaltinimų turinio matyti, kad jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo motyvai susiję su kalinių subkultūros neigiamomis tradicijomis. Todėl yra pakankamas pagrindas manyti, kad suimtasis, laikydamas kalinių subkultūroms būdingų tradicijų, gali bandyti paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus ir kitus kaltinamuosius šioje byloje. Šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad būdamas laisvėje R. G. gali daryti naujus nusikaltimus bei trukdyti procesui, bandydamas paveikti kartu kalinčius asmenis, šioje baudžiamojoje byloje turinčius liudytojų, nukentėjusiųjų ir kaltinamųjų statusus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 2 p. bei 3 p. numatytus suėmimo skyrimo pagrindus.

Nors ikiteisminis tyrimas šioje byloje yra baigtas, baudžiamoji byla perduota nagrinėti Kauno apygardos teismui, tačiau šios aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad, baigus ikiteisminį tyrimą, savaime išnyko Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 2 p. numatytas pagrindas kaltinamajam R. G. toliau taikyti kardomąją priemonę – suėmimą. Lietuvos Respublikos BPK 119 str. nustatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Įrodymų tyrimas, kurio metu bus apklausiami liudytojai, nukentėjusieji ir kaltinamieji, bus atliekamas ir nagrinėjant baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme.

Kaltinamojo R. G. skunde nurodytos aplinkybės nepaneigia teismo išvadų. Pirmosios instancijos teismo nutartis iš esmės teisėta ir pagrįsta.

Rezoliucinė dalis

nuta r i a:

kaltinamojo R. G. skundą atmesti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.