- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-22
- Bylos Nr.
- ATP-835-382/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-43-3-01430-2015-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Zigmas Pocius
- Pažeidėjas
- A. V.
- Kategorijos
- 2.7.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Pocius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto A. V. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 5 d. nutarimo, kuriuo A. V. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 130 straipsnio 1 dalį, ATPK 126 straipsnio 1 dalį, ATPK 124¹ straipsnio 8 dalį nubaustas septyniolikos parų administracinio arešto bausme ir atimta teisė vairuoti transporto priemones trejiems metams ir šešiems mėnesiams.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. V. nubaustas už tai, kad 2015 m. spalio 26 d. 4.55 val. Lietuvininkų g. Šilutėje, vairavo automobilį „Mercedes-Benz E320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis (1,32 prom.), nepakluso teisėtam policijos pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, taip pat nepateikė galiojančio vairuotojo pažymėjimo, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 16 punktų reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Šilutės rajono apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 5 d. nutarimu A. V. pripažino padarius administracinius teisės pažeidimus ir pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį paskyrė septyniolikos parų administracinio arešto bausmę ir atėmė teisę vairuoti transporto priemones trejiems metams ir šešiems mėnesiams, pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį – trijų šimtų penkiasdešimt eurų baudą ir atėmė teisę vairuoti transporto priemones vieneriems metams ir trims mėnesiams, pagal ATPK 124¹ straipsnio 8 dalį – aštuonių eurų baudą. Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu A. V. paskirtos nuobaudos subendrintos ir nustatyta galutinė – septyniolikos parų – administracinio arešto bausmė ir atimta teisė vairuoti transporto priemones trejiems metams šešiems mėnesiams.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas A. V. prašo pakeisti Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 5 d. nutarimą ir pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį skirti piniginę baudą. Subendrinti paskirtas nuobaudas bei galutinę nuobaudą paskirti piniginę baudą, artimą sankcijos vidurkiui, ir atimti teisę vairuoti transporto priemones trejiems metams. Teigia, kad yra darbingas, sveikatos problemų neturi, todėl gali dirbti ir valstybei sumokėti paskirtas baudas. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad jis vengtų visuomenei naudingo ar kito darbo. Pasak apelianto, šiuo metu jis intensyviai ieško darbo, užsiregistravo Darbo biržoje, prižiūri močiutę, augina sūnų. Arešto bausmė itin neigiamai paveiks jo santykius su vaiko motina, nebus kam prižiūrėti močiutės. Administracinėn atsakomybėn patraukto A. V. manymu, administracinės nuobaudos tikslai būtų pasiekti jam paskyrus tik piniginę baudą, nes dėl atliekamos arešto bausmės valstybė patirs išlaidų.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliantas neginčija padarytų administracinių teisės pažeidimų, tačiau nesutinka su jam paskirta nuobauda – administraciniu areštu – ir prašo skirti kitos rūšies administracinę nuobaudą – piniginę baudą.
Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį asmeniui gali būti skiriama bauda nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų atimant teisę vairuoti transporto priemones nuo trejų iki penkerių metų arba administraciniu areštu nuo penkiolikos iki trisdešimties parų atimant teisę vairuoti transporto priemones nuo trejų iki penkerių metų. Administracinių teisės pažeidimų kodeksas nenustato konkrečių kriterijų, kokiais atvejais ir kokiomis sąlygomis turėtų būti skiriama viena ar kita administracinės nuobaudos rūšis tuo atveju, kai už administracinį teisės pažeidimą yra numatyta alternatyvi sankcija. Parinkdamas nuobaudos rūšį, teismas turi įvertinti, kokia nuobaudos rūšis būtų efektyviausia siekiant ATPK 20 straipsnyje nurodytų administracinės nuobaudos tikslų, be to, turi būti atsižvelgiama ir į bendrąsias nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą taisykles, numatytas ATPK 30 straipsnyje.
Pagal ATPK 20 straipsnį, administracinė nuobauda – tai atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. ATPK 30 straipsnyje numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą yra skiriama neperžengiant norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytų ribų, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nustatytas atitinkamai ATPK 31 ir 32 straipsniuose.
Ištyręs ir įvertinęs bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantui pagrįstai taikyta griežtesnė straipsnio, už kurį jis pripažintas kaltu, sankcijoje numatyta alternatyvi administracinė nuobauda – areštas.
Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad A. V. vairavo automobilį būdamas neblaivus – jam nustatytas 1,32 promilių neblaivumas – ir nepakluso teisėtiems policijos pareigūnų reikalavimams sustabdyti transporto priemonę. Taigi dėl šių A. V. padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų tik atsitiktinumo dėka nekilo skaudžių, galbūt ir nepataisomų pasekmių. Pažymėtina, kad neblaivus asmuo, vairuojantis transporto priemonę, kelia grėsmę ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai, gyvybei ir turtui, todėl valstybės politika kovoje su neatsakingu ir pavojingu transporto priemonių vairavimu yra aiški ir nedviprasmiška – griežtas ir negailestingas pažeidėjų baudimas, siekiant sustabdyti aukų keliuose skaičiaus nuolatinį augimą. Iš pažymos apie asmens baustumą matyti, kad apeliantas yra ne kartą baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Nors teisė vairuoti transporto priemones A. V. buvo atimta už pavojingą vairavimą kelyje, tačiau net ir po šio nutarimo priėmimo A. V. dar buvo baustas penkiolika kartų (vairavo automobilį, kuriam nebuvo atlikta techninė apžiūra, pažeidė kelio ženklinimo reikalavimus, vairavo automobilį, kuris pritaikytas vairuoti kairiąja eismo juosta, viršijo leistiną greitį, vairuodamas automobilį nesustojo prie pėsčiųjų perėjos, viešoje vietoje leido iš automobilio muziką, taip trikdydamas viešąją tvarką ir t. t.) (b. l. 8–18). Nuobaudos galiojančios, paskirtų baudų apeliantas nemoka. Taigi aplinkybė, kad A. V. intensyviai ieško darbo ar yra užsiregistravęs Darbo biržoje, nesuteikia pagrindo manyti, kad kitos rūšies nei administracinis areštas nuobaudos paskyrimas pakeis teisei priešingą A. V. elgesį. Akivaizdu, kad A. V. pažeidimai kartojasi, daromi sąmoningai bei savo pobūdžiu tik sunkėja. Visa tai apeliantą charakterizuoja kaip nuolatinį, piktybinį pažeidėją ir rodo, kad jam taikytos valstybės prievartos priemonės realaus drausminamojo poveikio nesukėlė ir teigiamos įtakos neturi. A. V. skirti jo pageidavimus tenkinančią nuobaudą nėra jokio pagrindo, kadangi tai prieštarautų proporcingumo principui, teisinės tvarkos užtikrinimo ir socialinio teisingumo tikslams. Apeliacinio skundo argumentai dėl pažeidėjo šeiminių aplinkybių, įvertinus anksčiau aptartas aplinkybes, negali šiuo atveju būti laikomi esminiais ir turėti įtakos skundžiamo nutarimo pakeitimui apeliacinio skundo motyvais. Asmuo, žinodamas, kad turi šeimą, turi būti ypač suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, tačiau akivaizdu, jog pažyma apie asmens baustumą liudija priešingai.
Aptartos aplinkybės leidžia konstatuoti, kad skundžiamame nutarime padaryta teisinga išvada, kad piniginių nuobaudų už padarytus pažeidimus taikymas A. V. neturi poveikio, todėl skiriant jas, nebus įgyvendinti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinių nuobaudų skyrimo tikslai.
Įvertinus visas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
A. V. apeliacinį skundą atmesti ir Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 5 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.