Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant nuotoliniu būdu naudojant Zoom konferencijų programą ieškovei S. K. ir jos atstovui advokatui Jonui Bložei, atsakovui N. Č. ir jo atstovei advokatei Ingai Mekienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės S. K. ieškinį atsakovui N. Č. dėl įsigytos transporto priemonės paslėptų defektų šalinimo bei papildomų išlaidų atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies.

Defektas Nr. 2 - Suvirinti tepalo siurblį yra technologiškai sudėtinga, nes ašelė yra metalinė, o pats siurblys aliumininis;

Dėl teisinio santykio kvalifikavimo ir taikomos teisės.

Vartotoju pripažįstamas fizinis asmuo su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartį, o verslininku – fizinis ar juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų padalinys, savo prekybos, verslo, amato arba profesijos tikslais siekiantys sudaryti ar sudarantys sutartis, įskaitant asmenis, veikiančius verslininko vardu arba jo naudai (CK 6.228¹ straipsnio 2, 3 dalys).

Kadangi šalys sudarė vartojimo pirkimo–pardavimo sutartį, be bendrųjų CK XXIII skyriuje išdėstytų pirkimą–pardavimą reglamentuojančių teisės nuostatų, byloje taikytinos vartojimo pirkimo–pardavimo ypatumus reglamentuojančios CK XXIII skyriaus ketvirtojo skirsnio nuostatos.

Teismas nagrinėjamo klausimo kontekste pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog CK XXIII skyriaus taisyklės, reglamentuojančios pirkimo–pardavimo teisinius santykius, taikomos ir naudoto daikto, šiuo atveju naudoto automobilio pirkimo–pardavimo teisiniams santykiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 12 punktas).

CK 6.431¹ straipsnyje, reglamentuojančiame motorinės transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, nurodyta, kad pardavėjas pirkimo–pardavimo sutartyje privalo pirkėjui nurodyti (deklaruoti) ridos duomenis, visus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta per laikotarpį, kurį pardavėjas yra motorinės transporto priemonės savininkas, taip pat visus jam žinomus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2015 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. 2B-231 patvirtinto Motorinės transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje privalomų nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąrašo 2 punkte nurodyta, kad sudarant motorinės transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį nurodomi šie trūkumai: stabdžių sistemos; vairo mechanizmo ir pakabos elementų; apšvietimo ir šviesos signalizavimo įtaisų; vairuotojų ir keleivių saugos sistemų; dujų išmetimo sistemos.

CK 6.333 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. CK 6.333 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad kai pardavėjas garantuoja daiktų kokybę, jis atsako už daiktų trūkumus, jeigu neįrodo, kad šie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos.

Teismas pažymi, kad įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės lemia, jog, sprendžiant dėl parduoto daikto kokybės, pirkėjas turi įrodyti, kad parduotas daiktas yra netinkamos kokybės, t. y. kad jo negalima naudoti pagal paskirtį, kad jis neatitinka kokybės reikalavimų, reiškiamų tokio pobūdžio daiktams, ir kad pirkimo metu jis nežinojo ir jam negalėjo būti žinoma apie parduoto daikto trūkumus. Tačiau aplinkybes, kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki daikto pardavimo, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus ir pan., t. y. tas, kurios mažina pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto kokybę, turi įrodinėti pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 29 punktas).

Taigi esminis įrodinėjimo naštos procese principas, kad jei trūkumai buvo iki daikto pardavimo, juos įrodinėja pirkėjas, tačiau jei trūkumai atsirado po pardavimo dėl pirkėjo netinkamo naudojimo ir jo kaltės – įrodinėja pardavėjas.

CK 6.333 straipsnio 4 dalis nurodo, kad jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami. Tačiau jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas pranešė pardavėjui apie konkretų tikslą, kuriam jis perka daiktus, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad jie tiktų tam konkrečiam tikslui.

Dėl faktinių aplinkybių vertinimo.

Teismo vertinimu, byloje nebuvo ginčo, kokiam tikslui yra perkamas automobilis, jis perkamas juo važiuoti. Kai kurie automobilio trūkumai – korozija automobilio kėbule - buvo matomi ir žinomi abiem sandorio šalims. Teismo vertinimu, vertinant minėto CK straipsnio taikymą svarbu įvertinti, kas laikytina naudoto automobilio trūkumu, o kas natūraliu jo nusidėvėjimu. Korozijos automobilio kėbule šalys nelaikė trūkumu, o labiau natūraliu nusidėvėjimu.

Esminė aplinkybė, iš kurios ieškovė kildina savo teisės pažeidimą, yra netinkamos kokybės parduotas daiktas su tepalo siurblio privirinta ašimi. Minėtame transporto priemonės apžiūros akte šis tepalo siurblio trūkumas įvardintas akivaizdžiu. Taip pat vertinta, kad jis ir buvo tiesiogine priežastimi – nepalaikant tinkamo tepalo slėgio – įvyko turbinos gedimas.

Be minėto akto teismas svarbiais įrodymais šioje byloje laiko ir pateiktas foto nuotraukas, kuriose fiksuota minėta detalė. Bylos I failo 103 ir 104 puslapiuose aiškiai matyti tepalo siurblio ašelės virinimo taškas. Teismo nuomone, įvertinti ar toks virinimas galimas ir yra gamyklinis, jokios papildomos techninės žinios nėra reikalingos. Be to, kad toks virinimas yra neleistinas, sutiko ir abi šalys bei byloje liudytoju apklaustas UAB „Autoera servisas“ atstovas.

Atsakovas pateikdamas savo poziciją pateikė keletą argumentų – pirmiausiai atsakovas akcentavo, kad tai yra ekonomiškai neprotinga tokį veiksmą jam atlikti, jei jis būtų norėjęs atlikti kokius nors darbus, jis būtų nusipirkęs naują ašelę su fiksavimo žiedu, nes tai nebrangios dalys ir jas tinkamai pakeitęs, antra – atsakovas kėlė klausimą, ar tai apskritai jo parduoto automobilio Audi dalis, nes joje yra kitos automobilių markės Volkswagen ženklas – W, trečia, atsakovas pateikė ir eksperto A. P. vertinimą, kuris nurodė, kad toks virinimas yra technologiškai sudėtingas, nes ašelė yra metalinė, o pats siurblys - aliumininis.

Teismas vertindamas šiuos atsakovo argumentus pažymi, kad nepaisant to, koks yra ekonominis vertinimas ir nepaisant to, koks yra technologinis aspektas, tai nepakeičia akivaizdžiai nuotraukose matomo fakto dėl ašelės virinimo. Teismas vertina, kad nesvarbu, ar minėtos dalys gali būti nebrangiai nupirktos, ar kad sudėtinga atlikti tokį virinimo darbą, šiuo konkrečiu atveju teismui akivaizdu, kad virinimas buvo atliktas. Teismas įsitikinęs, kad toks virinimas nėra gamyklinis, todėl technologiškai ir negalimas, ir neteisingas. Atsakovas taip pat kėlė versiją, kad čia galimai yra ne jo parduoto automobilio dalis. Teismas laiko, kad visuotinai žinoma aplinkybe, o jei nežinoma, tai labai lengvai patikrinama, jog Audi prekinis ženklas priklauso auto koncernui Volkswagen, todėl natūralu, kad detalė, pažymėta tokiu ženklu, gali būti šio koncerno automobiliuose.

Taip pat atsakovas kėlė versiją, kad tai galimai apskritai nuotraukos ne jo parduoto automobilio, o kokio nors kito automobilio detalių, arba kad minėti virinimo veiksmai padaryti jau po automobilio pardavimo. Šioms aplinkybėms pagrįsti atsakovas pateikė ieškovės teiktų nuotraukų metaduomenis, pagal kuriuos nuotraukos su nauju karterio hermetiku data yra – 2024 m. gruodžio 9 d., o tepalo siurblio nuotraukų data yra 2023 m. lapkričio 12 d. Teismas nei kiek nekvestionuodamas nurodytų datų pažymi, kad tai savaime nereiškia šių nuotraukų padarymo datų, tai gali būti ir jų perkėlimo datos.

Teismas pažymi, kad šalys vykdydamos sutartį turi bendradarbiauti. Kai pirkėjas, kuris šiuo atveju yra vartotojas, praneša pardavėjui, kuris yra verslininkas, apie daikto trūkumus, bendradarbiavimas pasireiškia siekiu bendrai įvertinti situaciją ir joje priimti sprendimą.

Byloje pateikti duomenys, kad atsakovas yra kviečiamas į apžiūrą defektams nustatyti 2023 m. gruodžio 4 d. 8 val., žinutę išsiunčiant dieną prieš, nors byloje pateiktas defektavimo aktas yra sudarytas 2023 m. lapkričio 20 d., todėl darytina išvada, kad apie defektavimo akto surašymą 2023 m. lapkričio 20 d. atsakovas nebuvo informuotas, tą aktą surašant. Visgi atsakovas nevyko ir 2023 m. gruodžio 4 d. Jei laikas jam nebuvo tinkamas, jis galėjo prašyti tai atlikti ir kitu laiku. Teismas vertina, kad apie gedimą pardavėjas buvo informuotas nuo pat gedimo atsiradimo pradžios ir nuo pat pradžios turėjo bendradarbiavimo pareigą, pavyzdžiui, ieškovei nurodyti jo pasirinktą servisą, kur gali būti atlikta apžiūra, nurodyti jam ir jai tinkamą laiką apžiūrai, tačiau atsakovas kaip verslininkas vartojimo teisiniuose santykiuose tokių veiksmų nesiėmė.

Teismas laiko, kad atsakovas kaip pardavėjas turėjo būti labiau aktyvus sužinojus, kad jo parduotas automobilis sugedo po savaitės po sutarties sudarymo, pirmoje ilgesnėje kelionėje. Nors atsakovas akcentavo nepagarbų pirmojo pokalbio toną, teismo vertinimu, tai neatleidžia jo nuo pardavėjo pareigų, tame tarpe ir bendradarbiavimo pareigos.

Vertindamas pirmiau aptartas faktines aplinkybes ir aptartus įrodymus teismas daro išvadą, kad teismui labiau tikėtina, jog jau parduodant automobilį, jis buvo parduodamas su paslėptu defektu – tepalo siurblio ašelės virinimu. Teismo vertinimu, atsakovo pateikti argumentai nepaneigia teismo daromos išvados. Juo labiau, kad gedimas įvyko labai greitai po automobilio pardavimo pirmosios ilgesnės kelionės iš R. į K. metu, nes automobilis parduotas 2023 m. lapkričio 11 d., o gedimo data – 2023 m. lapkričio 18 d.

Pirkėjas, kuriam buvo parduotas netinkamos kokybės daiktas, turi galimybę ginti savo pažeistas teises vienu iš CK 6.334 straipsnyje numatytų būdų. Ieškovė pasirinko, kad pardavėjas atlygintų pirkėjo išlaidas trūkumams ištaisyti (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Ieškovė laiko, kad dėl netinkamo tepalo siurblio įvyko turbinos gedimas, kurios remonto išlaidas ji prašo priteisti. Teismo vertinimu, nesigilinant į konkrečių turbinų veikimo specifiką, esminis jos veikimo principas yra bent vienos dalies sukimasis. Šis principas yra vidurinės mokyklos kurso dalis, todėl teismas tai laiko visuotinai žinoma aplinkybe. Teismas taip pat visuotinai žinoma aplinkybe laiko ir tai, kad bet kokiam sukimuisi reikalingas trinties mažinimas, kuris pasireiškia tepimu. Taigi, tepalo siurblio gedimas, kuris buvo paslėptu trūkumu, tepalo siurbliui nepalaikant reikiamo tepalo slėgio, ir buvo tiesioginė turbinos gedimo priežastis.

Savo patirtoms trūkumų šalinimo išlaidoms pagrįsti ieškovė pateikė UAB „Autoera servisas“ 2023 m. lapkričio 18 d. ir gruodžio 7 d. sąskaitas. Sumažinusi savo reikalavimus ieškovė prašo priteisti 1387,15 Eur už serviso darbus ir 847,00 Eur už ikiteisminį teisių gynimo būdą.

Nors minėtose sąskaitose yra nurodyti ir kiti darbai, teismas gali priteisti tik už tuos darbus, kurie tiesiogiai kilo dėl netinkamos kokybės daikto pardavimo.

Teismas pagal pateiktą 2023 m. gruodžio 7 d. sąskaitą faktūrą pagrįstomis išlaidomis pripažįsta tik išlaidas, susijusias su tepalo siurblio ir turbinos gedimo šalinimu, todėl, teismo vertinimu, pagrįstos išlaidos yra nurodytos pozicijose:

pirmoje - 9,83 Eur; antroje - 63,22 Eur; ketvirtoje – 23,88 Eur; penktoje - 70,25 Eur; septintoje – 256,20 Eur; aštuntoje – 82,65 Eur. Taip pat pripažįsta pagrįstais darbus, susijusius su turbinos ir interkulerio radiatoriaus keitimu. Pagal minėtą sąskaitą teismas pagrįstomis išlaidomis pripažįsta 681,51 Eur be PVM, o su PVM - 824,63 Eur. Iš kitos sąskaitos teismas pagrįstomis išlaidomis pripažįsta tik tepalo kainą - 50,58 Eur ir tepalo keitimo kainą – 14,88 Eur, o kartu su PVM - 79,20 Eur. Teismas bendrai pagrįstomis išlaidomis pripažįsta išlaidas, kurių dydis – 903,83 Eur. Teismas pažymi, kad pagrįstomis išlaidomis pripažįsta ir išlaidas, susijusias su interkulerio dalimis ir keitimu, nes tai yra tarpinis turbinos oro aušintuvas, kurio gedimas taip pat galėjo atsirasti dėl turbinos gedimo.

Teismas atmeta išlaidas, susijusias su DPF (išmetamų dujų suodžių) filtru ir išmetimo sistemos remontu, nes, teismo vertinimu, jos atsirado dėl ieškovės kaltės. Kaip teismas nustatė, tuoj pat po turbinos gedimo ieškovė ir toliau tęsė savo kelionę K. ir dargi grįžo atgal į R. Taigi ieškovei ir toliau tęsiant kelionę kaskart vis papildant variklį tepalu iš esmės buvo užkimštas DPF filtras.

Byloje kilo klausimas, ar automobiliu buvo galima naudotis tuoj pat po turbinos gedimo, kai valdymo skydelyje degė tepalo indikatoriaus ženklas. Tai, kad užsidegė tepalo indikatoriaus ženklas, tokią aplinkybę nurodė ir ieškovė savo paaiškinimuose, tačiau ji tęsė kelionę. Nors ieškovės atstovas akcentavo, kad pažodžiui nebuvo pasakyta, jog indikatorius buvo raudonos spalvos, nes ieškovė pasakė, kad užsižiebė indikatoriai kaip kalėdinėje eglutėje, visgi ieškovė nurodė, kad užsidegė tepalo indikatorius – „piltuvėlis su lašeliu“. Teismui bent nėra žinoma, kad šis indikatorius būtų kitos spalvos nei raudonas, o kitokių duomenų byloje nėra pateikta. Taigi teismas sutinka su atsakovo pozicija, kad užsidegus raudonam indikatoriui ieškovė negalėjo tęsti kelionės ir turėjo ją tuoj pat nutraukti. O to nepadariusi didino remonto išlaidas, kurios šioje byloje negali būti priteistos, nes atsirado dėl pačios ieškovės netinkamų, neapdairių ir nerūpestingų veiksmų ir šių išlaidų atsakovas neturi atlyginti.

Ieškovė taip pat prašo priteisti 847,00 Eur UAB „Autopretenzija“ išlaidų. Teismo vertinimu, ieškovė kaip pirkėja pasirinkusi savo teisių gynimo būdą numatytą CK 6.334 straipsnyje galėtų patirti ir ikiteisminio teisių gynimo išlaidas. Visgi šiuo atveju ieškovė yra pateikusi mokėjimo kvitus bendrai 847,00 Eur sumai UAB „Autopretenzija“ (failas 1, puslapiai 33 ir 34), kuriuose nurodoma, kad apmokėjimo pagrindas - PVM sąskaitos faktūros AUT 21212 ir AUT 21212.1. Teismas pažymi, kad tokių sąskaitų byloje nėra pateikta, todėl teismas nepripažįsta šių išlaidų sąsajos su šia byla ir tokių išlaidų nepriteisia.

Taigi viso teismas sprendžia iš atsakovo ieškovei priteisti 903,83 Eur defektų šalinimo išlaidų.

Galutinis ieškovės suformuluotas reikalavimas yra priteisti 2225,15 Eur. Teismas sprendžia, kad yra pagrindas priteisti 903,83 Eur, todėl ieškovės ieškinys tenkintas 40,62 procentų, o 59,38 procentais ieškovės ieškinys yra atmestas. Teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto pagal šią proporciją.

Pagal pateikiamus duomenis atsakovas patyrė 1200,00 Eur atstovavimo išlaidų (failas 1, puslapiai 59, 60-61, 157-159, 174-176). Pagal pateikiamus duomenis ieškovė patyrė 2298,52 Eur atstovavimo išlaidų (failas 1, puslapiai 115-118, 183-184) ir 56 Eur žyminio mokesčio išlaidų.

Taigi bylinėjimosi išlaidas paskirstant pagal šią proporciją ieškovei priteistina 956,41 Eur ((2298,52 Eur + 56 Eur) x 40,62 procentų. Priteistinos bylinėjimosi išlaidos atsakovui yra 1200 Eur x 59,38 procentų = 712,56 Eur. Įskaitant šalims viena iš kitos priteistinas bylinėjimosi išlaidas teismas ieškovei iš atsakovo priteisia 243,85 Eur (956,41 Eur -712,56 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovės S. K. naudai iš atsakovo N. Č. 903,83 Eur (devynis šimtus tris eurus ir 83 ct) defektų šalinimo išlaidų.

Priteisti ieškovės S. K. naudai iš atsakovo N. Č. 243,85 Eur (du šimtus keturiasdešimt tris eurus ir 85 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.