- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-12-27
- Bylos Nr.
- 1-1899-476/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-41250-2021-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Irena Narbutienė
- Nukentėjusysis
- J. S.
- Kaltinamasis
- V. S.
- Advokatai
- Jurgita Šlapaitienė
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), šeim. padėtis išsiskyręs, išsilavinimas-profesinis, bedarbis, registruotas užimtumo tarnyboje, teistas:
1. 2019 m. gruodžio 3 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų baudžiamuoju įsakymu, pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant nevartoti alkoholio, kitų psichiką veikiančių medžiagų, tęsti darbą, vadovaujantis BK 48 straipsnio 7 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72-2 straipsniu skirta baudžiamojo poveikio priemonė 4 (keturis) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje;
2. 2021 m. liepos 15 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nuosprendžiu, pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui, bausmės neatlikęs,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. S. 2021 m. lapkričio 26 apie 15:40 val. (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (3,31 prom.), žodinio konflikto metu, tyčia sudavė ne mažiau dviejų smūgių delnu savo šeimos nariui – tėvui J. S. į veidą, taip sukeldamas nukentėjusiajam J. S. fizinį skausmą,
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamuoju V. S. kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai ir parodė, kad 2021 m. lapkričio 26 d. ryte išvyko į (duomenys neskelbtini) ir grįžo į namus neblaivus. Namuose rado tėvą, kuris taip pat buvo išgėręs. Jis su savimi parsivežė alkoholinių gėrimų, todėl kartu su tėvu pradėjo vartojo alkoholinius gėrimus. Išgertuvių metu tarp jo ir tėvo kilo konfliktas. Dėl girtumo jis nesuvaldė emocijų ir sudavė rankos delnu tėvui per veidą. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi. Tėvo atsiprašė, su juo susitaikė. Šiuo metu gyvena pas savo mamą G. S.. Persvarstė savo gyvenimo būdą, suprato kad visos problemos kyla dėl alkoholio vartojimo. Padarė išvadas, lanko anoniminių alkoholikų paskaitas, psichikos sveikatos centre jam skirtas medikamentinis gydymas, susirado darbą ir pradės dirbti nuo sausio 3 d.
Paskelbus kaltinamąjį aktą kaltinamasis V. S. prisipažino kaltu padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką, davė paaiškinimus, kurie atitinka kitus byloje surinktus duomenis, nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, nusikalstamos veikos aplinkybės nekėlė abejonių, prokuroras ir advokatas nepageidavo, jog kiti įrodymai būtų tiriami nuodugniai, todėl teismas, įvykdęs Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus ir vadovaudamasis BPK 273 straipsniu, taikė sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo V. S. padaryta nusikalstama veika be jo paties prisipažinimo, taip pat įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais, byloje esančiais ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.
Nukentėjęs J. S. paaiškino, kad su sūnumi susitaikė, sūnus jo atsiprašė, padarė išvadas. Prašė skirti švelnesnę bausmę.
Nukentėjusysis J. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis gyvena kartu su sūnumi, adresu (duomenys neskelbtini), kur nuosavybės teise jam priklauso pusė namo, kita pusė namo priklauso jo broliui P. S.. Sūnus pas jį atsikraustė apytiksliai prieš pusę metų, kuomet jį iš namų išvijo jo buvusi žmona dėl girtavimo, daugiau V. neturėjo kur eiti. Su V. santykiai nėra blogi, kadangi pats yra neįgalus, sūnus padeda namų ūkio ruošos darbuose, pragyvena iš jo neįgalumo pensijos, V. atsitiktinių darbų. Žinoma tarp jų pasitaiko nesutarimų, kurių kilimo priežastis abiejų alkoholio vartojimas. 2021-11-26 apie pietus į namus sugrįžo V., jis būdamas namuose jau buvo šiek tiek išgėręs vienas. Grįžus V. jie susėdo išgerti, kiek tiksliai išgėrė pasakyti negalėtų, gėrė alų, degtinę, tad nuo alkoholio jautėsi apsvaigęs, įvykio aplinkybes puikiai pamena, nors neatmeta galimybės, kad jo parodymuose gali būti netikslumų. Besėdint prie stalo, tarp jų su V. kilo žodinis konfliktas, dėl visiškai nereikšmingų priežasčių, dėl per garsiai leidžiamos muzikos, dėl nebendravimo, gali būti, kad ir liepė jam išeiti iš namų. Iš pykčio jam V. sudavė du ar tris kartus, tiksliai pasakyti negali, delnu per veidą, smūgiai kliuvo kairiajai veido pusei, be abejonės jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Jis iš karto norėjo pasiimti savo mobilaus ryšio telefoną ir išsikviesti pagalbą, kadangi V. buvo agresyvus, jis būdamas neįgalus niekaip nuo jo nebūtų apsigynęs, bet V. supratęs ką jis ketina daryti, pirmas paėmė telefoną ir jam jo nedavė. Tai jis nieko nelaukdamas išėjo į lauką, pas kitoje namo pusėje gyvenantį brolį, kad šis paskambintų policijai. atvykę policijos pareigūnai V. sulaikė, po sulaikymo V. į namus negrįžo, nežino kur jis. Šiuo metu jis savo sūnui jau atleido, pretenzijų dėl jam sukelto fizinio skausmo neturi, civilinio ieškinio nereikš. kadangi jam sužalojimai padaryti nebuvo, tik sukeltas fizinis skausmas, jau atvykusiems policijos pareigūnams pasakė, kad medicininio tyrimo jis nenori, nors medikų ir buvo apžiūrėtas. (b. l. 38-40)
Liudytojas P. S. parodė, kad jie su broliu J. S. gyvena tuo pačiu adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo skirtinguose galuose, jų gyvenamosios erdvės atskiros, vaikšto per skirtingus namo įėjimus. Santykiai tarp jų su broliu normalūs, nesipyksta. Apytiksliai prieš pusę metų, tikslaus laiko žinoma nepasakys, pas brolį atsikraustė gyventi jo sūnus V., kuris prieš tai gyveno su savo motina, buvusia J. žmona. Ji V. nebepriėmė kartu gyventi, kai šis pradėjo vis dažniau vartoti alkoholį. J. taip pat nevengia išgerti. J. ir V. santykiai nėra geri, jie dažnai pykstasi, konfliktus tarp jų girdi būdamas savo namuose, per sieną, pats nesikiša, pasitaikė, kad V. smurtavo prieš tėvą. 2021-11-26 jis grįžo iš Kauno į namus, kuriuose nebuvo kurį laiką, nes jam buvo atlikta akių operacija, gydėsi. Grįžęs nuėjo aplankyti savo brolio, kurį rado namuose vieną, V. nebuvo. Gali būti, kad brolis buvo šiek tiek išgėręs, jam sunku pasakyti. Ant brolio veido matė nedidelę gyjančią kraujosruvą po akimi, bet kur jis užsigavo, jis neklausė. Pas brolį ilgai nebuvo, trumpai pakalbėjus, per langą pamatė į namus grįžtantį V., tad atsisveikino ir išėjo. Po kiek laiko išgirdo, kad brolis su V. konfliktuoja, dėl ko kilo konfliktas, jis negirdėjo, tik triukšmą. Dar pabeldė į sieną, kad jiedu nusiramintų. Dar praėjus kažkiek laiko išgirdo beldimą į duris, kurias atrakinęs, pamatė už jų stovintį J., jo veidas buvo raudonas, suprato, kad jis sumuštas. J. jo paprašė iškviesti policiją, pasakė, kad daugiau nebegali kentėti. Dar pasakė, kad V. iš jo atėmė telefoną, todėl pats išsikviesti negali. Todėl jis iškvietė policijos pareigūnus. Pats konflikto nematė, jo priežasčių nurodyti negali. Išgirdęs konfliktą pas brolį nėjo, nenorėjo kištis, brolis jam nieko ir nepasakojo, jis jo ir neklausė. Išvežus policininkams V., jis į namus nebesugrįžo. Dabar daug ramiau. Mano, brolis tikrai V. atleis, jis daugiau ir nelabai turi kur gyventi. (b. l. 50-52)
201-11-26 tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo užfiksuota, kad 2021-11-26 apie 16:08 val. Šiaulių apskrities VPK Raseinių r. PK buvo gautas pranešimas apie tai, kad brolio sūnus sumušė savo tėvą, atėmė telefoną, nepilnamečių nėra, GMP atsisakė, anksčiau smurtavo, pareigūnų lauks namie, butas iš kiemo pusės. Nuvykus į įvykio vietą kartu su Šiaulių apskrities VPK Raseinių r., PK vyriausiuoju patruliu D. J. nustatyta, kad 2021 m. lapkričio 26 d. apie 15:40 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu neblaivus (3,31 prom.) V. S. rankos delnu tris kartus sudavė į kairės pusės veidą savo neblaiviam tėvui (2,57 prom.) J. S., tokiu būdu sukeldamas jam fizinį skausmą. Vizualiai apžiūrint J. S. veidą ant kairės pusės veido matėsi paraudimas, tai pat paraudimas matėsi prie kairės akies. Atvykęs GMP ekipažas po apžiūros J. S. paliko gydytis namuose. J. S. pageidavo, kad prieš jį smurtavęs sūnus būtų iškeldintas ir įpareigotas gyventi skyriumi, nes anksčiau V. S. yra smurtavęs prieš jį ir dėl smurto buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Procesiniai veiksmai su J. S. ir V. S. atlikti nebuvo dėl girtumo, todėl esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms ikiteisminis tyrimas pradedamas pagal smurto artimoje aplinkoje faktą. (b. l. 8-12)
2021-11-26 įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokole ir fotolentelėje užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), esantis vieno aukšto gyvenamasis namas. Apžiūrėta namo virtuvė. (b. l. 13-20)
2021-11-26 asmens apžiūros protokole ir fotolentelėje užfiksuota, kad J. S. nurodė kairės pusės veido sritį. Apžiūrint kairę veido pusę ant skruosto matomas paraudimas, tai pat paraudimas matomas prie kairės akies, akis paraudusi, ant akies obuolio matosi kraujosruva. (b. l. 21-26)
2021-11-26 greitosios medicinos pagalbos iškvietimo kortelėje užfiksuota, kad šiandien sūnus kelis kartus trenkė į kairę veido pusę. Stebima hematoma aplink kairę akį bei ant skruosto, akyje kraujosruva. Vidinėje ausies pusėje ir už ausies, stebimos hematomos. Vykti į ligoninę atsisako. (b. l. 34-35)
2021-11-26 tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo pažymėta nukentėjusiojo J. S. kairėje akyje kraujosruva (mėlynė), akivaizdžiai neblaivus ar apsvaigęs, nustatytas 2,57 prom. girtumas. Įtariamajam V. S. nustatytas neblaivumas 3,31 prom. girtumas. Išsiaiškinta, kad V. S., namuose, (duomenys neskelbtini), girtavo su savo tėvu. Tarp sugėrovų kilus žodiniam konfliktui savo tėvui J. S. sudavė rankos delnu tris kartus į veidą, taip sukeldamas fizinį skausmą ir sužalodamas kairę akį. Įvykio aplinkoje matosi girtavimo požymiai (b. l. 53-56)
Įrodymų vertinimas, veikos kvalifikavimas
Pagal Lietuvos Respublikos BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie vertinami remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis.
Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti artimo giminaičio ar šeimos nario mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinį skausmą. Taigi tai yra materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo ar kitokio smurtavimo atveju turi būti sukeliamas nežymus sveikatos sutrikdymas arba fizinis skausmas.
Kaltinamasis V. S. kaltu prisipažino visiškai ir nuosekliai paaiškino nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Nurodė, kad buvo apsvaigęs nuo alkoholio, kai tarp jo ir tėvo kilo konfliktas, todėl sudavė delnu tėvui per veidą. Ne visas aplinkybes pamena tiksliai, nes buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Dėl šių kaltinamojo veiksmų nukentėjusiam buvo sukeltas fizinis skausmas.
Ištirtų įrodymų visetu, kaltinamojo nuoširdžiu prisipažinimu, nukentėjusiojo J. S. parodymais, teismui nekyla abejonių, kad V. S. 2021 m. lapkričio 26 d., kilus konfliktui, smurtavo prieš savo tėvą J. S. ir tuo sukėlė jam fizinį skausmą. Dėl paminėtų aplinkybių kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Konstatuotina, kad visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma sudaro pagrindą V. S. pripažinti kaltu padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti bausmę.
Dėl bausmės skyrimo
Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamojo V. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.
Teismas įvertina V. S. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia, nusikalstami veiksmai šeimos nariui – tėvui, sukėlė fizinį skausmą. Kartu atsižvelgiama ir į kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, iš kurių matyti, kad V. S. praeityje teistas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą. Paskutinį kartą nuteistas 2021 m. liepos 15 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, kuriuo jam paskirta šešių mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį, bausmės dar pilnai neatlikęs, bet laikosi nustatytų reikalavimų ir liko tik vienas mėnuo viešųjų darbų. Pažymėtina, kad nusikalstamą veiką V. S. padarė viešųjų darbų bausmės vykdymo laikotarpiu. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą bausmę – laisvės atėmimo bausmę. Arešto bausmė neskirtina todėl, kad V. S. pradėjo gydymosi nuo alkoholio kursą, susirado darbą ir pradės dirbti nuo sausio 3 d. Arešto bausmės vykdymo metu jis praras susirastą darbą ir bus priverstas nutraukti pradėtą gydymosi kursą.
Atsižvelgiama į tai, kad V. S. suprato girtavimo sukeliamas pasekmes, pats užsiregistravo ir vyko gydytis (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centrą, lanko anoniminių alkoholikų grupę, susirado darbą ir ketina pradėti dirbti nuo 2022 m. sausio 3 d. Bylos nagrinėjimo metu V. S. patvirtino, kad padarė rimtas išvadas ir nori taisytis neizoliuotas iš visuomenės. Nukentėjęs J. S. patvirtino, kad sūnus padarė išvadas. Įvertinus šių aplinkybių visumą, teismas turi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti neizoliavus jo iš visuomenės, todėl taikytinas LR BK 75 straipsnis ir laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas. Paskirta bausmė su 2021-07-15 Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nuosprendžiu nebendrintina, nes nuosprendžio įsiteisėjimo datai viešųjų darbų terminas bus pasibaigęs.
Kaltinamajam V. S. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba paskyrė advokatą. LR BPK 106 str. 2 d. nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kaltinamojo gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nes jis teisiamas trečią kartą, neturi teisinių žinių ir negali apsiginti. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, užtikrinančiam kaltinamojo teisę į gynybą, kuri jokiais būdais negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties. Išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu jo galimybę pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojamą teisę gintis nuo pareikšto kaltinimo. Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-17 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Dėl šių priežasčių antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos.
Kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304, 305, 307 straipsniais
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
V. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir nuteisti jį laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti ¹/₃ ir skirti galutinę bausmę 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo.
Vadovaujantis LR BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 5 punktu, 8 punktu, 10 punktu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant pradėti dirbti ar užsiregistruoti užimtumo tarnyboje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų, be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2021 m. lapkričio 26 d., 17:10 val. iki 2021 m. lapkričio 27 d., 13:35 val. (1 para).
V. S. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš kaltinamojo V. S. nepriteisti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.