- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-05-17
- Bylos Nr.
- e2-745-324/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00325-2016-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Gudynienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Tomis“
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybei
Kauno apygardos teismo teisėja Virginija Gudynienė, sekretoriaujant Tomui Pavilioniui, dalyvaujant ieškovės atstovei advokatei D. V., atsakovės atstovei A.K., teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tomis“ ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei dėl nepagrįsto praturtėjimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė pareiškė ieškinį, kuriame prašė priteisti iš atsakovės 103 564,63 Eur dydžio nepagrįsto praturtėjimo sumą ir bylinėjimosi išlaidas.
Jos atstovė teismo posėdyje palaikė ieškinio reikalavimą, ieškinyje ir dublike ieškovės išdėstytus reikalavimo pagrindus.
Procesiniuose dokumentuose nurodyta, kad 1993 m. lapkričio 19 d. Kauno miesto valdyba susitarė su ieškove 99 metų laikotarpiui išnuomoti 11 500 kv. m. ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir 8 500 kv. m. ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), buvusio karinio miestelio Nr. 1 teritorijoje, ribojamoje Sodų ir Suomių gatvėmis gyvenamiesiems namams su įvairaus profilio aptarnavimo įmonėmis statyti, kai UAB „Tomis“ įvykdys sutarties 2.1. punkto įsipareigojimą. Šios sutarties 2.1 punkte UAB „Tomis“ įsipareigojo pervesti į miesto valdybos nebiudžetinio fondo sąskaitą Nr. 142101 „Ūkio banke“ iki 1993 m. gruodžio 31 d. 89 623,31 Lt dydžio pinigų sumą, iki 1994 m. liepos 1 d. – 134 434,96 Lt, iki 1994 m. gruodžio 31 d. – 224 058,28 Lt. Sutartį papildžius, mokėjimo terminas buvo pratęstas iki 1995 m. rugpjūčio 1 dienos. Kauno miesto valdyba 1993 m. gruodžio 21 d. dėl žemės sklypų nuomos priėmė potvarkį Nr. 1590-V, kuriuo nutarė išnuomoti minėtus žemės sklypus. Kadangi 1994 m. birželio 15 d. šių žemės sklypų nuomos sutartys buvo sudarytos, akivaizdu, jog 1993 m. lapkričio 19 d. sutarties sąlyga sudaryti nuomos sutartis tik įvykdžius sutarties 2.1. punkto įsipareigojimą buvo įvykdyta, t. y. UAB „Tomis“ sumokėjo mokėtiną 448 116,55 Lt sumą. Šį faktą patvirtina 1993 m. lapkričio 19 d. sutarties 3 punkte numatyta sąlyga, kurioje nurodyta, kad, nesumokėjus 448 116,55 Lt pinigų sumos, žemės sklypų nuomos sutartys bus pripažintos netekusiomis teisinės galios. Jokių ginčų dėl nuomos sutarčių iki 2013 m. (20 metų) nebuvo, vadinasi visa 448 116,55 Lt suma buvo sumokėta. Svarbi aplinkybė, kad 1994 m. birželio 15 d. valstybinės žemės nuomos sutartyje dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), buvo susitarta mokėti žemės nuomos mokestį LR Vyriausybės 1993 m. rugpjūčio 3 d. nutarimu Nr. 602 1 punkto nustatyta tvarka ir nurodyta, jog nuomojamo sklypo kaina – 241 843,89 Lt, analogiški įsipareigojimai buvo ir dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nuomos, nurodant, kad nuomojamo sklypo kaina – 254 034,75 Lt. 1993 m. lapkričio 19 d. sutarties 2.3 punkto pagrindu ieškovė įsipareigojo išsinuomotuose sklypuose esančius pastatus, pažymėtus indeksais 266Gp, 267Fp, 287Gp, 239Gp, 240Hp, 241Gp, 243Gp rekonstruoti, atstatyti, suremontuoti arba nugriauti, o kultūros paveldo objektus 91, 92, 93, 88 – saugoti. Tinkamai vykdyti šią sutartį nebuvo galimybės, šalys bylinėjosi. 2001 m. liepos 2 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1852/2001 byloje pagal Kauno m. savivaldybės ieškinį UAB „Tomis“ buvo patvirtinta taikos sutartis, vadovaujantis kuria bei ieškovės 1993 m. lapkričio 19 d., 1995 m. sausio 19 d., 1994 m. birželio 15 d. sutartimis su Kauno miesto valdyba, ieškovei buvo išnuomoti du žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bei negyvenamosios patalpos (pastatai) 240Hlp, 243Flp, 239Flp, 241F1 p, esančios (duomenys neskelbtini), pastatai 287Glp, 266Glp, 1G1 p, esantys (duomenys neskelbtini), 91G1 p, A(duomenys neskelbtini), pastatas 92Blp, esantis (duomenys neskelbtini), pastatas 93Flp, esantis (duomenys neskelbtini), pastatas 88Flp, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovė išnuomotuose žemės sklypuose atliko darbus, pareikalavusius didelių investicijų: daug menkaverčių pastatų nugriovė, sutvarkė aplinką, išvežė atliekas, iš viso pastatų 92Blp ir 93Flp rekonstrukcijai 1994-2000 metais UAB „Tomis“ investavo 230 576,20 Lt. Žemės nuomos sutartys buvo nutrauktos Nacionalinės žemės tarnybos (toliau – NŽT) prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2014 m. sausio 13 d. pranešimu Nr. 8SD-( 14.8.7)-188 „Dėl valstybinės žemės nuomos sutarčių žemės sklypuose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nutraukimo“, šalys bylinėjosi dėl nuomos sutarčių nutraukimo. 2014 m. liepos 9 d. sprendimu Kauno miesto apylinkės teismas atmetė ieškovės ieškinį dėl nuomos sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu, 2014 m. gruodžio 19 d. apeliacinės instancijos teismas priėmė naują ieškinį tenkinantį sprendimą. 2015 m. lapkričio 13 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-565-219/2015, kasacinis teismas panaikino apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Pažymėjo, kad sutarties vykdymo padarinių šalims (ieškovo ir atsakovo patirtų nuostolių atlyginimo ar kt.) klausimai nebuvo tos bylos dalykas. Dėl to ieškovė teikia ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo, atsiradusio atsakovei nutraukus valstybinių žemės sklypų nuomos sutartis. Teigia, kad šiuo atveju svarbu remtis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, įtvirtintomis CK 6.193 straipsnyje, vadovaujantis sąžiningumo bei sisteminio sutarties sąlygų aiškinimo principais. Nurodo, kad, vykdydama 1993 m. lapkričio 19 d. valstybinės žemės sklypų nuomos sutartį, iš viso sumokėjo 448 116,55 Lt sumą už 99 metų nuomos terminą, papildomai pagal sutartinius santykius investavo 230 576,20 Lt (dėl to ieškinys nepareikštas). Išnuomotuose žemės sklypuose buvo atlikti darbai, pareikalavę didelių investicijų: daug menkaverčių pastatų nugriauta, sutvarkyta aplinka, išvežtos atliekos, atlikta kultūros paveldo objektų paminklosaugos ekspertizė, parengtas jų rekonstrukcijos (atstatymo) projektas, kuris buvo įgyvendintas, sutartyje nurodyti menkaverčiai statiniai nenugriauti paaiškėjus naujoms aplinkybėms dėl tyrinėjimo darbų poreikio; ieškovei buvo suteikta teisė investuoti lėšas į žemės sklypus ir juose esančius pastatus, dalis pastatų buvo pritaikyti civilinėms reikmėms. Esant tokioms faktinėms aplinkybėms ieškovė protingai nesitikėjo, kad su ja sudarytos sutartys bus vienašališkai nutrauktos išimtinai atsakovės iniciatyva, nesuteikiant ilgesnio laikotarpio planuotai veiklai vykdyti. 1993 m. lapkričio 19 d. valstybinės žemės sklypų nuomos sutarties 4 punkte numatyta, kad nutraukus sutartį vienai iš šalių, nevykdant sutartyje numatytų įsipareigojimų, žemės sklypai „G“ ir „I“ grąžinami pagal aktą Žemėtvarkos tarnybai. Panaudotų lėšų grąžinimo kiekvienai šaliai klausimai sprendžiami LR įstatymų numatyta tvarka. 1993 m. lapkričio 19 d. sutarties pagrindu UAB „Tomis“ sumokėjo mokėtiną 448 116,55 Lt nuomos mokestį už 99 metų nuomos laikotarpį, t. y. 4526,43 Lt už vienerius nuomos metus. Kadangi ieškovė naudojosi nuomojamu turtu tik 20 metų, nuomos mokestis turėjo būti tik 90 528,60 Lt, todėl likusi suma iš 448 116,55 Lt sumokėto nuomos mokesčio atsakovės yra laikoma nepagrįstai, t. y. atsakovė nepagrįstai negrąžina 357 587,95 Lt (103 564,63 Eur) sumos, ieškovės sumokėtos kaip nuomos mokestis, nors tokia paslauga ieškovei nesuteikta. Atsakovei vienašališkai nutraukus sutartį panaudotų lėšų klausimas nebuvo išspręstas, dėl to atsakovė nepagrįstai praturtėjo ieškovės sąskaita. Atsakovės praturtėjimui nėra teisinio pagrindo, nes valstybinės žemės sklypų sutartis buvo vienašališkai nutraukta, atsakovui atiteko sutartyje numatyti žemės sklypai (CK 6.242 straipsnio 1 dalis, 6.237 straipsnio 1 dalis).
Atsiliepimas
Atsakovė su ieškiniu nesutiko.
Jos atstovė palaikė atsiliepime į ieškinį ir triplike išdėstytus argumentus.
Atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodyta, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog ieškinyje nurodytos pinigų sumos (448 116,55 Lt) buvo pervestos atsakovei kaip valstybinės žemės sklypų nuomos mokestis. Šį teiginį ieškovė grindžia ne finansiniais dokumentais, o sutartimi, kuria nebuvo vadovautasi nei Kauno miesto valdybai priimant sprendimą išnuomoti žemės sklypus, nei pasirašant šių sklypų nuomos sutartis. Būtent 1994 m. birželio 15 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartyse vadovaujantis galiojančiais teisės aktais yra nurodytas teisinis pagrindas, sąlygos bei įsipareigojimai, kurie yra privalomi sutarties šalims, t. y. sutarties pagrindu nurodytas 1993 m. gruodžio 21 d. potvarkis Nr. 1590-v bei susitarta, jog nuomininkas įsipareigoja mokėti žemės nuomos mokestį LR Vyriausybės 1993 m. rugpjūčio 3 d. nutarime Nr. 602 1 punkte nustatyta tvarka. Nors sutartimi buvo galima numatyti ir kitas sąlygas bei apribojimus, jokių kitų sąlygų apie neva jau sumokėtą žemės nuomos mokestį nėra nurodyta. Kad ieškovė mokėjo išsinuomotų žemės sklypų žemės nuomos mokestį 1994 m. birželio 15 d. sutarčių pagrindu, o ne kaip nustatyta 1993 m. lapkričio 19 d. sutartyje, patvirtina ir faktinė aplinkybė, jog UAB „Tomis“ kasmet 2003-2012 metais mokėjo po 3 535,17 Eur (12 206, 24 Lt) valstybinės žemės nuomos mokesčio (tame tarpe ir delspinigiai už laiku nesumokėtą mokestį). 2013 m. ji sumokėjo 2 277,34 Eur žemės nuomos mokesčio. Per visą laikotarpį nuo 2003 m. iki 2013 m. UAB „Tomis“ sumokėjo 37 629,04 Eur žemės nuomos mokesčio. Mokėjimo deklaracijose mokėjimo pagrindu ieškovė pati nurodo Kauno miesto valdybos 1993 m. gruodžio 21 d. potvarkį Nr. 1590-v. Akivaizdu, jog ji nemokėtų du kartus žemės nuomos mokesčio, t. y. sumokėto avansu už 99 metus 448 116,55 Lt ir dar papildomai kasmetinį teisės aktais nustatytą žemės nuomos mokestį, juolab Kauno miesto savivaldybė, kurios veikla griežtai reglamentuota teisės aktais, neturi jokio teisinio pagrindo skaičiuoti dvigubą nuomos mokestį. Faktas, jog ieškovė kasmet teisės aktų nustatyta tvarka iki nuomos sutarčių nutraukimo mokėjo žemės nuomos mokestį, patvirtina, kad joks avansinis 448 116,55 Lt mokėjimas už 99 metus nebuvo atliktas. Toks mokėjimas ne tik nenustatytas jokiais teisės aktais, bet ir pačios ieškovės neįrodytas jokiais finansiniais dokumentais. Ieškovė pati sau prieštarauja teigdama, kad 448 116,55 Lt yra ginčo sklypų žemės nuomos mokestis už 99 metus, po 4526,43 Lt kasmet, kuris ieškovės buvo sumokėtas 1993 m. lapkričio 19 d. sutarties pagrindu ir joje nustatytais terminais, nors, kaip patvirtina ieškovės mokesčių deklaracijos, ji kasmet teisės aktų nustatyta tvarka mokėdavo žemės sklypų nuomos mokestį už einamuosius metus (pavyzdžiui: nuo 2003 iki 2012 metų ieškovas kasmet už šių žemės sklypų nuomą mokėdavo po 12 206,24 Lt) (CPK 178 straipsnis). Kita vertus, atsakovė nėra atsakinga dėl žemės nuomos sutarčių nutraukimo. Ieškovė neįrodė nei vienos CK 6. 237 straipsnyje reglamentuotos nepagrįsto praturtėjimo sąlygos, nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko negalėjo ir neturėjo gauti, t. y. kad ieškinyje nurodyta 448 116,55 Eur suma atsakovei buvo pervesta kaip žemės sklypų nuomos mokestis už 99 metus. Ieškovė ignoruoja teisinę normą, pagal kurią praturtėjimas nelaikomas nepagrįstu ir nesąžiningu, jeigu jis atsirado dėl tokio prievolės įvykdymo, kai nuostolių patyrusi prievolės šalis dėl savo pačios kaltės nesugebėjo įgyvendinti savo teisių taip, kad būtų išvengta nuostolių, ir kitas asmuo praturtėjo dėl nuostolių patyrusios šalies veiksmų, kuriuos ši atliko išimtinai savo interesais ir savo rizika. Šios bylos faktinės aplinkybės dėl šalių sutarties pažeidimo pripažinimo esminiu jau yra nustatytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-565-219/2015 ir šioje byloje turi prejudicinę galią. Kasacinis teismas konstatavo, jog UAB „Tomis“ pažeidė nuomos sutarties sąlygas ir šis pažeidimas yra pripažintas esminiu, sudarančiu pagrindą nutraukti nuomos sutartį. Faktas, kad 20 metų nebuvo teisėtai pastatyta statinių ir ieškovė nesiėmė pakankamų priemonių bei veiksmų nuomos sutarčiai tinkamai vykdyti, sudaro pagrindą valstybinės žemės nuomos sutartį nutraukti vienašališkai prieš terminą nuomotojos reikalavimu neteismine tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys netenkintinas.
Iš šalių procesinių dokumentų, jų atstovių paaiškinimų ir rašytinių įrodymų nustatyta, kad 1993 m. lapkričio 19 d. Kauno miesto valdyba susitarė su ieškove 99 metų laikotarpiui išnuomoti 11 500 kv. m. ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir 8 500 kv. m. ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), buvusio karinio miestelio Nr. 1 teritorijoje, ribojamoje Sodų ir Suomių gatvėmis gyvenamiesiems namams su įvairaus profilio aptarnavimo įmonėmis statyti, kai UAB „Tomis“ įvykdys sutarties 2.1. punkto įsipareigojimą. Šios sutarties 2.1 punktu UAB „Tomis“ įsipareigojo pervesti į miesto valdybos nebiudžetinio fondo sąskaitą Nr. 142101 „Ūkio banke“ iki 1993 m. gruodžio 31 d. 89 623,31 Lt dydžio pinigų sumą, iki 1994 m. liepos 1 d. – 134 434,96 Lt, iki 1994 m. gruodžio 31 d. – 224 058,28 Lt. Sutartį papildžius, mokėjimo terminas buvo pratęstas iki 1995 m. rugpjūčio 1 d. Kauno miesto valdyba 1993 m. gruodžio 21 d. priėmė potvarkį Nr. 1590-V, kuriuo nutarė išnuomoti minėtus žemės sklypus.
Atmestini ieškovės argumentai, kad šių pinigų sumokėjimą patvirtina 1994 m. birželio 15 d. šalių sudarytos šių žemės sklypų nuomos sutartys bei ginčų dėl jų pripažinimo netekusiomis teisinės galios nebuvimas pagal 1993 m. lapkričio 19 d. sutarties 3 punkte numatytą sąlygą.
Ieškovė yra juridinis asmuo. Jos atsiskaitymas pagal sutartį su kitu juridiniu asmeniu – ūkinė operacija – turėjo būti privalomai užfiksuota specialiuose apskaitos dokumentuose ir apskaityta apskaitos registruose (1992 m. birželio 18 d. Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo Nr. I-2654 9-12 straipsniai). Minėta, jog pagal 1993 m. lapkričio 19 d. sutarties 2.1 punktą pinigai turėjo būti sumokėti į konkrečiai įvardintą atsakovės sąskaitą, todėl pinigų sumokėjimo aplinkybė gali būti įrodyta pateikus nurodytą sutartyje (mokėjimo pavedimą, banko sąskaitos išrašą) arba jam savo esme prilygstantį pinigų sumokėjimą konkrečiu pagrindu įrodymą (mokėjimo kvitą, kasos pajamų orderį) (1964 m. CK 168 straipsnis, CPK 177 straipsnio 3 dalis). Ieškovė jokio pinigų sumokėjimą patvirtinančio dokumento nepateikė.
Ieškovė pagal 1994 m. birželio 15 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį 99 metams išsinuomojo 11500 kv. m ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini), ir pagal 1994 m. birželio 15 d. valstybinės žemės nuomos sutartį 99 metams išsinuomojo 8500 kv. m ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Atsakovė pagrįstai teigia, kad žemės sklypų nuomos pagrindu sudarant šias nuomos sutartis nurodyta ne 1993 m. lapkričio 19 d. sutartis, o Kauno miesto valdybos 1993 m. gruodžio 21 d. potvarkis Nr. 1590-v, taip pat ir 1995 m. sausio 13 d. ieškovės ir Kauno miesto valdybos sudarytas susitarimas, kuriuose įvardyti nuomos sutarčių tikslai (gyvenamiesiems namams su įvairaus profilio aptarnavimo įmonėmis statyti, gamybinei, ūkinei, komercinei veiklai plėtoti), t. y. 1993 m. lapkričio 19 d. sutartimi nebuvo vadovautasi nei Kauno miesto valdybai priimant sprendimą išnuomoti žemės sklypus, nei pasirašant šių sklypų nuomos sutartis.
1994 m. birželio 15 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartimis susitarta, jog nuomininkas įsipareigoja mokėti žemės nuomos mokestį Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. rugpjūčio 3 d. nutarime Nr. 602 1 punkte nustatyta tvarka. Šiose sutartyse neužfiksuotos jokios sąlygos apie avansu sumokėtą, ieškovės teigimu, žemės nuomos mokestį (ieškinio 7 lapo antra pastraipa). Be to, ieškovė kasmet 2003-2012 metais mokėjo po 3 535,17 Eur (12 206, 24 Lt) valstybinės žemės nuomos mokesčio, 2013 m. ji sumokėjo 2 277,34 Eur žemės nuomos mokesčio. Per visą laikotarpį nuo 2003 m. iki 2013 m. ieškovė sumokėjo 37 629,04 Eur žemės nuomos mokesčio. Mokėjimo deklaracijose mokėjimo pagrindu ieškovė nurodė Kauno miesto valdybos 1993 m. gruodžio 21 d. potvarkį Nr. 1590-v. Tai, kad ieškovė kasmet teisės aktų nustatyta tvarka iki nuomos sutarčių nutraukimo mokėjo žemės nuomos mokestį, irgi paneigia ieškinio pagrindu nurodytas aplinkybes apie avansinį 448 116,55 Lt mokėjimą už 99 metus bei nuomos sutarčių nenutraukimą dėl to, kad nebuvo sumokėtas nuomos mokestis.
Dubliko argumentai apie tai, jog 448 116,55 Lt mokėjimas nėra nuomos mokestis, prieštarauja ieškinyje nurodytoms aplinkybėms. Šis ieškovės argumentas bei teiginys apie nepagrįstą atsakovės sutaupymą atmestini kaip teisiškai nereikšmingi, nes ginčo mokėjimas neįrodytas (CPK 178 straipsnis).
LR CK 6.242 straipsnyje įtvirtinta, kad be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas (1 dalis), tačiau praturtėjimas nelaikomas nepagrįstu ir nesąžiningu, jeigu jis atsirado dėl tokio prievolės įvykdymo, kai nuostolių patyrusi prievolės šalis dėl savo pačios kaltės nesugebėjo įgyvendinti savo teisių taip, kad būtų išvengta nuostolių, ir kitas asmuo praturtėjo dėl nuostolių patyrusios šalies veiksmų, kuriuos ši atliko išimtinai savo interesais ir savo rizika (3 dalis). Asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaitą tai buvo įgyta (LR CK 6.237 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje CK 6. 237 straipsnio nuostatos aiškinamos taip, kad nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas yra tada, kai asmuo be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgyja tai, ko jis negalėjo (neturėjo) gauti, prievolė grąžinti turtą, gautą be teisinio pagrindo (nesant nei teisės akto, nei sandorio prievolei atsirasti) gali atsirasti ir tada, kai iš pradžių buvo teisinis pagrindas šį turtą gauti, o vėliau jis išnyko. Nepagrįsto praturtėjimo teisiniams santykiams atsirasti būtinos tokios sąlygos: 1) konkretaus įstatymo ar sandorio, iš kurių atsiranda prievolė, nebuvimas; 2) kreditorių veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtą ar jį pagerino, yra teisėti; 3) turto negalima išreikalauti kitais civilinių teisių gynybos būdais (taikant restituciją, vindikaciją); 4) kreditorius atliko veiksmus išimtinai savo interesais ir savo rizika. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje E. Č. ir kt. v. Kauno miesto savivaldybė, UAB „Automobilių stovėjimo aikštelės“, byla Nr. 3K-3-140/2006; 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. UAB „Okseta“, byla Nr. 3K-3-166/2008).
Ieškovei neįrodžius, kad sumokėjo atsakovei ieškiniu prašomą priteisti pinigų sumą, nėra pagrindo svarstyti kitų nepagrįsto praturtėjimo sąlygų, todėl ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.
Pažymėtina, kad prejudicinę reikšmę šiai bylai turinčioje 2015 m. lapkričio 13 d. nutartyje, kurią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija priėmė civilinėje byloje Nr. 3K-3-565-219/2015 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tomis“ ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems asmenims Kauno miesto savivaldybei, valstybės įmonei Valstybės turto fondui dėl nuomos sutarčių nutraukimo, yra pripažinta nepagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvada apie tai, kad ieškovė po nuomos sutarčių sudarymo išsinuomotuose sklypuose vykdė veiklą. Kasacinis teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pagal žemės nuomos sutartis žemės sklypai buvo išnuomoti gyvenamiesiems namams su įvairaus profilio aptarnavimo įmonėmis statyti, tačiau ieškovė per 20 metų jokių statinių nepastatė ir nuosavybės teise kitų pastatų nevaldo. Byloje nėra duomenų, jog išnuomotuose žemės sklypuose po sutarčių sudarymo buvo vykdoma gyvenamųjų namų su įvairaus profilio aptarnavimo įmonėmis statybos veikla ar kad nuo 2000 m. iki 2013 m. būtų buvusi vykdoma kokia nors veikla. Faktas, kad 20 metų nebuvo teisėtai pastatyta statinių ir ieškovė nesiėmė pakankamų priemonių bei veiksmų nuomos sutarčiai tinkamai vykdyti, sudaro pagrindą valstybinės žemės nuomos sutartį nutraukti vienašališkai prieš terminą nuomotojos reikalavimu neteismine tvarka. Nuomotoja įrodė, kad nebesitiki gauti to, ką pagal nuomos sutartį pagrįstai tikėjosi gauti. Tokios nuomos sutarties išsaugojimas neatitiktų viešųjų tikslų dėl valstybinės žemės naudojimo, nustatytų Žemės įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje. Toks aiškinimas atitinka kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Karolinos turtas“ v. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyrius, bylos Nr. 3K-3-491-706/2015) (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Šie argumentai patvirtina atsakovės atsikirtimus, kad praturtėjimas, jei toks ir būtų įrodytas, nelaikomas nepagrįstu ir nesąžiningu, jeigu jis atsirado dėl tokio prievolės įvykdymo, kai nuostolių patyrusi prievolės šalis dėl savo pačios kaltės nesugebėjo įgyvendinti savo teisių taip, kad būtų išvengta nuostolių, ir kitas asmuo praturtėjo dėl nuostolių patyrusios šalies veiksmų, kuriuos ši atliko išimtinai savo interesais ir savo rizika.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 263 straipsniais, 269 straipsnio 1 dalimi, 270 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.