- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-09
- Bylos Nr.
- 2A-904-567/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algirdas Auruškevičius, Henrichas Jaglinskis, Neringa Švedienė
- Ieškovas
- O. G.
- Atsakovas
- I. M. C.
- Advokatai
- Rimgaudas Černius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės I. M. C. apeliacinį skundą dėl Ignalinos rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-254-286/2009 pagal ieškovės O. G. ieškinį dėl naudojimosi žemės sklypais tvarkos nustatymo atsakovei I. M. C. ir pagal I. M. C. priešieškinį O. G. dėl naudojimosi žemės sklypais tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė O. G. 2009-03-12 pateikė ieškinį, prašydama nustatyti naudojimosi tvarką kitos paskirties žemės sklypais: 0,8500 ha (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 0,0500 ha (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiais Ignalinos rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) ir priklausančiais O. G. ir I. M. C. bendrosios dalinės nuosavybės teise pagal registruotinus viešame registre prie žemės sklypų naudojimosi tvarkos nustatymo planus bei priteisti iš atsakovės žemės sklypų naudojimosi tvarkos planų parengimo išlaidas bei visas kitas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė O. G. nurodė, kad ji ir atsakovė yra žemės sklypų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendraturtės. Ieškovė teigia, kad 0,8500 ha ir 0,0500 ha žemės sklypuose ieškovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso pusė šių žemės sklypų ir vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, ta dalis ieškovės turimos žemės, kuri yra būtent po jai priklausančiais pastatais bei šalia jų, atitinkamu atstumu nuo pastatų, būtinu jiems naudotis, priskirtina ieškovei O. G. (LR CK 4.75 str. 1 d.).
Atsiliepimas
Atsakovė I. M. C. pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydama jį atmesti. Nurodė, kad, nustatant valdymo ir naudojimosi tvarką pagal ieškovės pasiūlytą planą, atsakovei būtų paliktos nevertingiausios vietos ir jos tarpusavyje nesudarys vieno ploto visumos. Tokiu būdu atsakovės žemės sklypų vertė bus daug mažesnė ir ji bus priklausoma nuo ieškovės. Pagal ieškovės pateiktą žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalių nustatymo planą O. G. tenkančios dalys A-1, A-2 sudaro kompaktišką vieną plotą, tuo tarpu atsakovei priskirti plotai išskaidyti į keturis plotus, kai kurie neturi susisiekimo su keliais B-1, jie atkertami nuo infrastruktūros, kai tuo tarpu žemės sklypų paskirtis mažaaukščių namų statyba. Ieškovė pasiūlė, kad žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), jos valdymui tenkanti dalis būtų nustatyta nuo ieškovės plane pažymėtos sklypo dalies B-1 iki B-3 ištisiniu plotu, mainais į tai ieškovei tektų sklypo dalis, pažymėta plane indeksu B-4. Žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turi būti dalinamas į dvi naudojimosi dalis ne vertikalia linija, o horizontale. Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministro ir Aplinkos ministro 2004-10-04 įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintų žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 4 p., 20 p., 35 p. numato, kad žemės sklypai turi būti formuojami taip, kad būtų galima racionaliai naudoti žemę, ir kad nepablogėtų ekologinės, rekreacinės šių teritorijų sąlygos ir galimybės ūkinei veiklai vystyti bei veiklos sąlygos gretimų žemės sklypų naudotojams, o neracionaliu žemės sklypu vien dėl dydžio pripažįstami plotai, mažesni kaip 0,04 ha.
Šalies argumentai
Ieškovė O. G. pateikė dubliką, prašydama ieškinį tenkinti. Ieškinio pareiškimas patvirtina, jog bendraturčiai nesutaria dėl bendros dalinės nuosavybės įgyvendinimo, todėl neturi būti reikalaujama įrodyti tokį nesutarimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-11-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008). Sklype 0,850 ha atsakovės dalis yra per du sklypus, kadangi dalyje, pažymėtoje B yra elektros oro linija, šalia su šia dalimi ribojasi bendro naudojimo kelias, ši sklypo dalis yra netoli 0,0500 ha sklypo, kuriame taip pat yra atsakovės dalis, pažymėta šio sklypo plane raide B. Sklypo 0,0500 ha planas yra racionalus, nes dalis šio žemės sklypo yra po ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančių ir šiame sklype esančiu pastatu - pirtimi ir nustatyti naudojimosi tvarką taip, kaip nori atsakovė, yra netikslinga, kadangi I. M. C. vaikščiotų per jos dalį. Atsižvelgiant į atsiliepime ir į ieškinį atsakovės išdėstytą norą, ieškovė O. G. sutinka, kad bendrasavininkė prie A-1 dalį galėtų neatlygintinai privažiuoti ir prieiti prie savo dalies B-1 kraštu sklypo iš miško pusės, nes ta dalimi į savo sklypą, esantį už 0,08500 ha kitos paskirties žemės sklypo taip pat turės privažiuoti gretimo sklypo savininkas – G. B., sklypo Nr. 98-2, gretimybė 5-9. Ieškovė su atsakove yra 28,83 ha miško paskirties žemės sklypo vienos iš bendrasavininkių. Atsakovės I. M. C. siūlymą 0,0500 ha žemės sklypą dalinti horizontale ieškovė atmeta, kaip neracionalų.
Atsiliepimas
Atsakovė I. M. C. pateikė tripliką, prašydama ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovės pareikšti reikalavimai susiję ne su tvarkos dėl naudojimosi nustatymu, o turint tikslą paruošti žemės sklypus - sklypų nuosavybės padalinimui. Ieškovė faktiškai galėtų naudotis visu sklypu, nes atsakovė ir jos artimieji ten lankosi tik vasarą ir nenuolatiniam gyvenimui. Atsakovė teigia, kad turėtų būti sprendžiama bendrosios dalinės nuosavybės padalinimas ir ne tik dviejų ieškinyje nurodytų žemės sklypų, bet ir dar keturių (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini).). Nustatant naudojimosi bendru žemės sklypu tvarką, turi būti užtikrintas žemėtvarkos racionalumas, žemės naudojimas pagal pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, bendraturčių ir gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisės bei įstatymų saugomi interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2009).
Šalies argumentai
Atsakovė I. M. C. pateikė priešieškinį, prašydama nustatyti, kad žemės sklypų, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) (0,85 ha ploto) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (0,05 ha ploto), kiekvienai iš bendraturčių I. M. C. ir O. G. tenkančias naudotis ir valdyti dalis pagal pateiktą UAB „Geonorma“ parengtą planą, žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (0,85 ha ploto) dalys C2, C5 ir žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (0,05 ha ploto), D2 dalis tenka naudotis ir valdyti O. G., o I. M. C. – tenka valdyti ir naudotis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (0,85 ha ploto) dalys C1, C3, C4 ir žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (0,05 ha ploto), D1 dalis, nustatant, kad žemės sklypų bendraturtis turi teisę gauti dokumentus/sutikimus statyti statinius jam priskirtoje valdyti ir naudotis žemės sklypo dalyje, rengti techninius projektus ir gauti jų pagrindu leidimus statyti tuos statinius be kito bendraturčio sutikimo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Žemės sklypuose yra tik ieškovei priklausantys statiniai ir faktiškai jų užimamu plotu atsakovė negalėtų naudotis, jei ir turėtų tokių tikslų. Pagal ieškovės plano žymėjimus 0,085 ha ploto žemės sklypo B-2, B-3 dalys yra mažos, viena nuo kitos atskirtos keliu, todėl bet kokio didesnio statinio toje dalyje būtų negalima statyti vien dėl reikalavimų atstumui tarp statinio ir kelio, bei tarp statinių. Dalis B-1 neturėtų išėjimo prie kelių, ir tuo pačiu inžinierinių tinklų, todėl jame statybos taip pat būtų neįmanomos. Atsakovė teigia, kad išsprendė šią problemą pateiktu planu, kur pagal ieškovės planą pažymėtos B-4 teritorijos dalis prijungiama prie B-1, taip konsoliduojant atsakovei priklausančias dalis į vieną stambesnį vienetą, turintį priėjimą prie kelių ir inžinierinių tinklų. Atsakovė turi tikslą jai priklausančioje žemės sklypo dalyje pasistatyti gyvenamuosius statinius, kad galėtų atvykusi apsistoti. Atsakovė žemės sklypą 0,05 ha ploto suskirstė kvadratais, taip žemės sklypo dalių naudojimas tampa racionalus ir nepažeidžia ne vienos šalių interesų. Pateiktame plane pažymėtas ir gretimai esantis sklypas, kurio vienomis iš bendraturčių yra O. G. ir I. M. C.. Pagal planą ieškovei ir ją palaikantiems asmenims priklausytų valdyti ir naudoti dalys A1, A2, A3, A9, A10, o atsakovei ir su ja susijusiems asmenims –A4, A5, A6, A7, A8, A11. Ieškovei tenkančios naudotis ir valdyti žemės sklypų dalys pažymėtos C2, C5 ir D2, o atsakovei C1, C3, C4 ir D1.
Atsiliepimas
Ieškovė pateikė atsiliepimą į priešieškinį, nurodydama, kad atsakovės pateiktas planas UAB „Geonorma“ prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms.
Žemesnės instancijos teismas
Ignalinos rajono apylinkės teismas 2009-12-17 sprendimu ieškinį ir priešieškinį atmetė. Teismas padarė išvadą, kad atsakovė pagrįstai nesutiko su ieškovės siekiu nustatyti naudojimosi tvarką pagal jos pateiktus planus, kurie neturi jokių koordinačių. Šie planai neatitinka tokio pobūdžio dokumentams keliamų reikalavimų, nurodytų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintuose Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose - neatlikti kadastriniai matavimai, nenustatyti žemės sklypų posūkių taškai ir riboženklių koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje, nėra linijų ilgių. Teismas suteikė ieškovei galimybę pateikti planus, atitinkančius žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, tačiau ieškovė atsisakė tai padaryti, nes teismų praktika to nereikalauja. Tačiau būtent apie tokius reikalavimus kalbama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje - teismui teikiamas naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos projektas turi būti parengtas žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-10-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006). Teismas konstatavo, kad atsakovės priešieškinyje pasiūlyta žemės sklypo naudojimosi tvarka irgi neužtikrina bendraturčių teisių į racionalesnį bendrai valdomų nuosavybės teise žemės sklypų panaudojimą. Atsižvelgdamas į šalių elgesį, teismas mano, kad šalių pasiūlyti naudojimosi žemės sklypais variantai neleis pašalinti tarp šalių kylančius konfliktus dėl naudojimosi bendra daline nuosavybe tvarkos. Ta aplinkybė, kad abi šalys naudojimosi žemės sklypais tvarkos nustatymą sieja su šalia esančių žemės sklypų, kurių dalis taip pat joms priklauso bendrosios nuosavybės teise, naudojimosi tvarka, kuri, pagal šalių paaiškinimus, dar nėra nustatyta, taip pat leidžia numanyti būsimų konfliktų tarp šalių neišvengiamumą (LR CK 1.5 str., 4.81 str., CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).
Šalies argumentai
Atsakovė I. M. C. pateikė apeliacinį skundą, prašydama iš dalies panaikinti Ignalinos rajono apylinkės teismo 2009-12-17 sprendimą ir priimti naują – priešieškinį tenkinti. Apeliante nurodė, kad geriausias būdas esamoje situacijoje išspręsti ginčą padalinant didįjį sklypą į du, tačiau esama sklypų teisinė situacija ir šalių galimybės neleidžia teisinėmis priemonėmis operatyviai spręsti ginčą – žemės sklypų matavimai yra tik preliminarūs, o norint padalinti juos į du, reikia rengti detalųjį planą, kas vien laiko ir sąlygų derinimo prasme būtų neįmanoma bylos nagrinėjimo metu. Atsakovė taip pat laikosi išdėstytos teismo pozicijos, kad ieškovė inicijavo ginčą ne dėl realių nesutarimų, bet siekdama atlikti parengiamąjį darbą galimam atsidalijimui. Atsakovė nereiškė reikalavimų dėl žemės sklypo nuosavybės teisės padalijimo ir mano, kad teismas turėtų patvirtinti naudojimosi žemės sklypais tvarką pagal priešieškinį. Atsakovės variantas yra daug tikslingesnis palyginti su ieškovės teikiamu variantu ir yra suderintas su šalimais esančių sklypų, kurių bendraturtėmis yra šalys, galima naudojimosi tvarka, įvertinta kompleksiškai su tais sklypais. Tiek ieškovei, tiek atsakovei suformuoti naudotis žemės sklypų plotai suteikia maksimaliai geriausias sąlygas naudoti tenkančią žemės sklypo dalį pagal žemės sklypo paskirtį, nes sudaro kompaktiškai autonomines dalis.
Apeliacinis skundas atmestinas. Teisėjų kolegija pažymi, kad byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose. Lietuvos teismų praktikoje yra pripažinta, kad, nustatant naudojimosi žemės sklypais tvarką, turi būti vadovaujamasi tokiais kriterijais, kaip racionalumas, patogumas ir faktinis naudojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo 2001-04-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2001; 2003-11-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1050/2003). Teismui teikiamas naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos projektas turi būti parengtas žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka, nes teismas, vertindamas, ar prašoma nustatyti naudojimosi bendru žemės sklypu tvarka atitinka nuosavybės teisių įgyvendinimą ar ne, taip pat žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, turi diskrecijos teisę, kurią įgyvendindamas, teismas vadovaujasi CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Būtina įvertinti aplinkybes apie bendraturčių esminį interesą naudotis tam tikra bendro sklypo dalimi, tarp bendraturčių susiklosčiusius faktinius žemės naudojimo santykius, ar siūloma tvarka nepažeis bendraturčių teisių ir teisėtų interesų jiems tenkančios naudotis dalies vertingumo požiūriu, įskaitant tai, ar dalys lygiavertės pagal funkcinę paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-10-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006).
Taikydama nurodytus kriterijus atsakovės pateiktam UAB „Geonorma“ parengtam žemės sklypų naudojimo tvarkos nustatymo projektui įvertinti, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovės pateiktas projektas neatitinka bendraturčių teisių ir teisėtų interesų jiems tenkančių naudotis dalių vertingumo ir lygiavertiškumo pagal funkcinę paskirtį požiūriu ir yra atliktas pagal preliminarius matavimų duomenis, nenurodant ieškovei nuosavybės teise priklausančių pastatų lokalizacijos. Ta aplinkybė, kad atsakovė pateikė žemės sklypų naudojimo tvarkos nustatymo projektą pagal preliminarius matavimų duomenis, nesudaro teisinio pagrindo jį patvirtinti, nes šis projektas pažeidžia ieškovės teisėtus lūkesčius po jai nuosavybės teise priklausančiais pastatais turėti jos naudojimuisi skiriamą žemės sklypo dalį, būtiną nuosavybės teise valdomų pastatų eksploatavimui. Atsakovės pateiktas žemės sklypų naudojimo tvarkos nustatymo projektas neužtikrinti bendraturčių interesų pusiausvyros ir bendraturčiams tenkančių žemės sklypo dalių lygiavertiškumo.
Atsakovės pateiktas projektas išimtinai užtikrina tik jos interesus bendraturčiams tenkančių žemės sklypo dalių vertingumo požiūriu, ir neatitinka ieškovės interesų turėti prie nuosavybės teise valdomų pastatų vientisą žemės masyvą, nes, atsižvelgiant į tarp šalių susiklosčiusius konfliktinius santykius, atsakovės pateiktas projektas įtvirtina galimybę kilti naujoms konfliktinėms situacijoms dėl lygiavertiškumo pagal funkcinę paskirtį nebuvimo.
Atsakovės pateiktas projektas užtikrina tik atsakovei maksimaliai geriausias sąlygas naudoti jai tenkančias žemės sklypo dalis pagal žemės sklypo paskirtį, nes sudaro kompaktiškai autonomines dalis pagal atsakovės pageidavimą, neįvertinus ieškovei nuosavybės teise priklausančių pastatų lokalizacijos. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atmetė atsakovės priešieškinį, nes nepatvirtinus atsakovės pateikto žemės sklypų naudojimo tvarkos nustatymo projekto, nėra teisinio pagrindo nustatyti, kad atsakovė, kaip žemės sklypų bendraturtis, turi teisę gauti dokumentus/sutikimus statyti statinius jam priskirtoje valdyti ir naudotis žemės sklypo dalyje, rengti techninius projektus ir gauti jų pagrindu leidimus statyti tuos statinius be kito bendraturčio sutikimo, atsižvelgiant į tai, kad ieškinys dėl naudojimosi žemės sklypais tvarkos nustatymo nėra patenkintas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes skundžiamame sprendime yra objektyviai ir teisingai įvertinti įrodymai, tinkamai įvertintos ir išnagrinėtos bylai reikšmingos aplinkybės.
Apeliacinės instancijos teismas nevertina kitų argumentų ir ieškovės naujai pateikto rašytinio įrodymo (b.l. 122), kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimo dalį, kuri yra teisėta ir pagrįsta, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis turėtų būti pakeista ar panaikinta apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, nes byla išspręsta teisingai (LR CK 1.5 str., 1.137 str. 3 d., 1.138 str., 4.75 str., LR CPK 2 str., 5 str., 7 str., 177 str. -179 str., 185 str., 313 str., 313 str., 320 str., 328 str.).
Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas nėra tenkinamas, apeliantė neturi teisės gauti turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Atmetus apeliacinį skundą, atsakovė turi atlyginti valstybei 13,80 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (b.l. 116) apeliacinės instancijos teisme (CPK 88 str., 92 str., 93 str., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija
nutarė:
Palikti Ignalinos rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 17 d. sprendimą nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės I. M. C. 13,80 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme valstybės naudai.