Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

sekretoriaujant Aleksandrai Kiburienei, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui J. B., nedalyvaujant Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2026 m. sausio 22 d. nutarimo Nr. VMI-01-ANR_N-1224-2026 (ROIK: 25292738397), panaikinimo;

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Faktinės aplinkybės

Tuo vadovė J. B., būdama atsakinga už Juridinio asmens veiklos organizavimą, pažeidė Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatymo 40 straipsnio 2 dalies nuostatas ir pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 505 straipsnio 1 dalį jai paskirta 700 Eur dydžio bauda.

II. Skundo argumentai

III. Atsiliepimo į skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Teismo išvados

Skundas netenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos ANK 567 straipsnio 2 dalies nuostatas, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

Pagal Lietuvos Respublikos ANK 641 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Lietuvos Respublikos ANK 505 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už kliudymą įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, šių pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų, taip pat valstybės pareigūnų ar kolegialių institucijų sprendimų (nutarimų) nevykdymą ar netinkamą vykdymą (pareigūnų neįleidimą į tikrinamas teritorijas, patalpas (išskyrus žmogaus būstą) ar kitus objektus, nepateikimą pareigūnams informacijos, duomenų ar dokumentų arba klaidingų ar tikrovės neatitinkančių informacijos ar duomenų pateikimą, atsisakymą paaiškinti ar suteikti duomenis, dokumentų nuslėpimą, vengimą atvykti ir duoti paaiškinimus ir kt.), išskyrus šio kodekso 224 straipsnio 1 dalyje, 317, 318, 322, 505¹, 506 straipsniuose nurodytus atvejus.

Taigi, Lietuvos Respublikos ANK 505 str. 1 d. numatyta atsakomybė tiek privatiems asmenims, tiek juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems subjektams. Tuo atveju, kai nėra vykdomi pareigūnų nurodymai (sprendimai), adresuoti juridiniam asmeniui, pagal ANK 505 str. 1 d. administracinėn atsakomybėn trauktinas specialusis subjektas – juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo.

Be to, Lietuvos Respublikos ANK 505 str. 1 d. dispozicija yra blanketinė, nukreipianti į atitinkamų įstatymu įgaliotų pareigūnų, įgyvendinančių jų veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų pažeidimus.

Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatymo 40 straipsnio 2 punktas numato, jog mokesčių mokėtojas privalo bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, vykdant mokesčių teisės aktuose jam nustatytas pareigas bei nekliudyti mokesčių administratoriui įgyvendinti įstatymų suteiktų teisių. Ši pareiga praktikoje reiškia: savanorišką vykdymą: mokesčių mokėtojas turi pats, be papildomo raginimo, laikytis mokesčių įstatymų; informacijos teikimą: operatyviai pateikti prašomus dokumentus, paaiškinimus ar duomenis, reikalingus mokesčių apskaičiavimo teisingumui patikrinti; netrukdymą: leisti mokesčių administratoriaus pareigūnams patekti į patalpas (jei tai numato įstatymas), netrukdyti atlikti mokestinių patikrinimų ar tyrimų.

Pareiškėja J. B. neginčija savo kaltės ir nusižengimo padarymo, nurodo, jog nusižengimą padarė pirmą kartą. Jos nusižengimas įrodytas jos pačios teiginiais, jog neginčija to, sutinka, jog padarė, nurodo, jog pirmą kartą, pažeidimą pašalino, taip pat nusižengimą įrodo 2025 m. lapkričio 17 d. Mokesčių administratoriaus nurodymas Nr. (7.1Mr) FR0706-884, kuris Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis įteiktas per VMI interneto svetainės autorizuotą sritį VMI.

Ginčo dėl to nėra. Pareiškėja prašo sumažinti jai paskirtą baudą, nurodo, jog 700 eurų dydžio bauda jai yra per didelės finansinė našta ir neproporcinga padarytam pažeidimui ir reali žala valstybės biudžetui nebuvo padaryta.

Lietuvos Respublikos ANK 505 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, kad šiame straipsnyje numatytas nusižengimas užtraukia baudą asmenims nuo aštuoniasdešimt iki septynių šimtų aštuoniasdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo trijų šimtų devyniasdešimt iki vieno tūkstančio devynių šimtų penkiasdešimt eurų.

J. B. pagal Lietuvos Respublikos 505 straipsnio 1 dalį paskirta 700 Eur dydžio bauda.

Lietuvos Respublikos ANK 34 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą šio kodekso XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Pagal šio straipsnio 2 dalį, baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013,2AT-13-2013, 2AT-10-2014, 2AT-7-14-303/2017).

Teismo vertinimu Institucija tinkamai laikėsi nuobaudos skyrimo taisyklių parinkdama nuobaudos rūšį ir dydį. Skundžiamu nutarimu Pareiškėjai buvo paskirta mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatytas administracinės nuobaudos vidurkis. Pareiškėja nebendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, nepateikė jokios informacijos.

Atkreiptinas dėmesys, jog šioje byloje nėra nustatyta pareiškėjos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, tačiau, net ir nenustačius minėtų aplinkybių institucija pažeidėjai parinko mažesnę nuobaudą negu straipsnio sankcijoje numatytas baudos vidurkis. Nors nebuvo nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, institucija vis tiek parinko švelnesnę nuobaudą (mažesnę už vidurkį), o tai vertinama kaip palankus sprendimas pažeidėjai. Pabrėžiama, kad pareiškėja pati neprisidėjo prie tyrimo, ką nurodo institucija, todėl neturi pagrindo tikėtis dar mažesnės nuobaudos ar atleidimo nuo jos.

Pareiškėja skunde pažymi, kad 700 eurų dydžio bauda jai yra per didelė finansinė našta ir neproporcinga padarytam pažeidimui, reali žala valstybės biudžetui nebuvo padaryta. Tačiau pareiškėja nepateikė jokių motyvų, pagrindžiančių šį jos argumentą. Vien deklaratyvaus teiginio apie „sunkią finansinę padėtį“ nepakanka. Pareiškėja turėjo pateikti banko išrašus, duomenis apie turtą, išlaikytinius ar skolinius įsipareigojimus. Teiginys apie „per didelę finansinę naštą“ be jokių pagrindžiančių dokumentų (pvz., banko išrašų, pažymų apie pajamas ar turtą) teismui neturi teisinės galios. Teismas negali vadovautis vien deklaratyviais pareiškimais, jei jie nepagrįsti faktiniais duomenimis.

Tai, kad nekilo reali žala biudžetui, dažnai yra tik formali aplinkybė. Dauguma mokestinių pažeidimų yra formalūs – atsakomybė kyla už pačią tvarkos nesilaikymo procedūrą (pvz., informacijos nepateikimą).

Teismas mato, kad nuobauda jau dabar yra mažesnė už vidurkį. Be papildomų svarių įrodymų teismas neturi teisinio pagrindo dar labiau švelninti sankciją, nes tai prieštarautų teisingumo ir nuobaudos atgrasymo tikslams.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Institucija byloje surinko pakankamai patikimų duomenų, pagrindžiančių Pareiškėjos kaltę dėl jai inkriminuojamo administracinio nusižengimo padarymo, išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai individualizavo ir paskyrė jai tinkamą nuobaudą. Institucija nuobaudą paskyrė teisėtai, nes ji neviršijo įstatymo numatytų ribų ir netgi pritaikė švelnesnį nei vidurkis sankcijos variantą, o pareiškėja nepateikė svarių argumentų šiai nuobaudai toliau mažinti.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes Pareiškėjos skundas netenkintinas, o skundžiamas Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2026 m. sausio 22 d. nutarimas Nr. VMI-01-ANR_N-1224-2026 (ROIK: 25292738397) paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4-6 dalimis,

nutaria:

J. B. skundo netenkinti.

Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2026 m. sausio 22 d. nutarimą Nr. VMI-01-ANR_N-1224-2026 (ROIK: 25292738397) administracinio nusižengimo byloje Nr. eII-396-865/2026, palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.